I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų (toliau – Strategija (-os)), kurios įgyvendinamos pasinaudojant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos (toliau – ESFIP) finansavimu, rengimo, keitimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme ir 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės.
3. Tvarios miesto plėtros strategijos rengiamos ir įgyvendinamos, siekiant tvarios regionų centrų plėtros, integruotai sprendžiant socialinius, ekonominius ir aplinkos bei klimato kaitos iššūkius.
4. Funkcinės zonos formuojamos ir jų strategijos rengiamos ir įgyvendinamos, siekiant didinti funkcinių zonų infrastruktūros ir (ar) paslaugų tinklo efektyvumą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis visi gyventojai, ir sudaryti sąlygas bendriems kelių savivaldybių veiksmams ir jungtiniams investiciniams projektams įgyvendinti.
5. Strategijos rengiamos ESFIP įgyvendinimo laikotarpiui.
6. Strategijas rengia savivaldybės, nustačiusios, kad jų planavimo dokumentuose ir (ar) regionų plėtros planuose keliamas problemas tikslinga spręsti laikantis Aprašo 7 punkte, funkcines zonas formuojančių savivaldybių atveju – Aprašo 8 punkte, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių atveju – Aprašo 9 punkte nustatytų integruoto požiūrio principų.
7. Strategijos rengiamos ir įgyvendinamos laikantis abiejų šių integruotą požiūrį užtikrinančių principų:
7.1. rengiant ir įgyvendinant Strategiją prisidedama prie efektyvesnio dviejų ar daugiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybių funkcijų vykdymo;
7.2. Strategijai įgyvendinti taikomas integruotų teritorinių investicijų (toliau – ITI) metodas, prisidedant prie ESIFP 5-ojo prioriteto „Piliečiams artimesnė Lietuva“ ir dar bent vieno kito ESFIP prioriteto įgyvendinimo.
8. Rengiant ir įgyvendinant funkcinių zonų strategijas, laikantis Aprašo 7 punkte nurodytų integruotą požiūrį užtikrinančių principų, turi būti užtikrinta ir tai, kad kiekvieno įgyvendinto Strategijos uždavinio naudą gaus tikslinės grupės dviejose ar daugiau tarpusavyje besiribojančiose ir socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais susijusiose arba potencialiai tokius ryšius galinčiose suformuoti savivaldybėse.
9. Rengiant ir įgyvendinant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tvarios miesto plėtros strategijas, laikantis Aprašo 7 punkte nurodytų integruotą požiūrį užtikrinančių principų, turi būti siekiama teigiamo esamos būklės pokyčio daugiau nei vienoje savivaldybėje.
10. Funkcinių zonų strategijas rengia tarpusavyje besiribojančios, socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais susijusios ir (ar) potencialiai tokius ryšius galinčios suformuoti savivaldybės, įvertinusios, kad prisidėti prie jų planavimo dokumentuose ir (ar) regionų plėtros planuose iškeltų problemų sprendimo tikslinga veikiant bendrai.
11. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų tvarios plėtros strategijas rengia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės kartu su savivaldybėmis, kuriose yra atitinkamų miestų priemiesčiai. Teritorija, kuriai rengiama ir kurioje bus įgyvendinama tokia strategija, turi būti vientisa – atitinkanti Aprašo 16 punkte nurodytą vientisumo kriterijų.
12. Savivaldybės, įvertinusios iškeltų problemų pobūdį, į Strategijų rengimą ir įgyvendinimą pagal Aprašo V skyriaus nuostatas įtraukia regionų plėtros tarybas ir (ar) kitus viešojo administravimo subjektus, ekonominius ir socialinius partnerius ir (ar) organizacijas, atstovaujančias pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkos apsaugos tikslų siekiančias organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir subjektus, atsakingus už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą (toliau – Partneriai).
II SKYRIUS
TVARIOS MIESTO PLĖTROS STRATEGIJOS RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
TERITORIJOS, KURIOJE NUMATOMA ĮGYVENDINTI TVARIOS MIESTO PLĖTROS STRATEGIJĄ ANALIZĖ
Analizės apimtis
13. Atliekant teritorijos, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją, analizę, renkama, apibendrinama ir įvertinama tik ta statistinė informacija ir kita faktinė informacija (toliau – informacija), kuri yra tiesiogiai susijusi su savivaldybės (-ių) rengiant šią strategiją iškeltomis problemomis (toliau – problemos). Nustatant problemas, rekomenduojama organizuoti pasitarimus su ekspertų grupėmis, Partneriais, savivaldybių politikais ir valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), kurių metu nustatomi su tvaria miesto plėtra susiję probleminiai klausimai, pagal kuriuos bus atliekama nuodugni analizė. Visa šias problemas apibūdinanti informacija turi būti viešai prieinama ir patikrinama. Siūlomų informacijos šaltinių sąrašas pateikiamas Aprašo 4 priede.
14. Surinktos, apibendrintos ir įvertintos informacijos pagrindu:
14.1. nustatoma teritorija, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tvarios miestų plėtros strategijų atveju);
14.2. nustatomos problemų tarpusavio sąsajos (kai, įgyvendinant tvarios miesto plėtros strategiją, numatoma prisidėti prie kelių problemų sprendimo);
14.3. nustatomos teritorijos, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją, stiprybės (potencialas) ir silpnybės (poreikiai);
14.4. nustatomos teritorijai, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją, aktualios galimybės ir grėsmės, sudaroma stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) lentelė ir nustatomi šių veiksnių tarpusavio ryšiai.
Teritorija, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją
15. Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių ir Tauragės miestų tvarios plėtros strategijos įgyvendinamos atitinkamų miestų teritorijose.
16. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų tvarios plėtros strategijos įgyvendinamos vientisumo kriterijų atitinkančiose šių miestų savivaldybių ir su jomis besiribojančių priemiesčių teritorijose, nurodytose šio Aprašo 5 priede. Bendru tvarios miesto plėtros strategijos rengėjų sutarimu teritorija, kurioje numatoma įgyvendinti atitinkamą strategiją, gali būti mažesnė už vientisumo kriterijų atitinkančią teritoriją, į ją neįtraukiant gyvenamųjų vietovių ar jų dalių, atitinkančių papildomus šio Aprašo 5 priede nustatytus kriterijus.
Teritorijos, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją, SSGG analizė
17. Nustatant stiprybes (potencialą) ir silpnybes (poreikius), iš surinktos informacijos atrenkami duomenys ir faktai, nurodantys vidinius veiksnius, kurie, jeigu jie nebus panaudoti (stiprybių atveju) arba pašalinti (silpnybių atveju), neleis pasiekti teigiamo pokyčio prisidedant prie problemos (-ų) sprendimo. Stiprybėms ir silpnybėms priskiriami veiksniai, kuriuos savivaldybė (-ės) ir (ar) Partneriai gali pakeisti. Rekomenduojama pateikti ne daugiau kaip po 3 kiekvienos problemos silpnybes ir stiprybes.
18. Galimybės ir grėsmės nustatomos, įvertinus ilgalaikes išorines tendencijas, kurios gali turėti poveikį teritorijai, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją. Jeigu šių tendencijų poveikis analizuojamai teritorijai pastebimas ir tvarios miesto plėtros strategijos rengimo metu, jis pagrindžiamas statistine ar kita faktine informacija. Rekomenduojama pateikti ne daugiau kaip po 3 kiekvienos iš numatomų spręsti problemų galimybes ir grėsmes.
19. Silpnybės (poreikiai), stiprybės (potencialas) ir su ta pačia problema susijusios galimybės ir grėsmės išdėstomos SSGG lentelėje (-se). Šie veiksniai grupuojami pagal problemas.
20. Nustatomi silpnybių (poreikių), stiprybių (potencialo), galimybių ir grėsmių tarpusavio ryšiai, šie ryšiai paaiškinami ir SSGG lentelėje (-se) pažymimi grafiškai.
ANTRASIS SKIRSNIS
TVARIOS MIESTO PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR JŲ VERTINIMO RODIKLIŲ NUSTATYMAS
21. Formuluojant uždavinį, remiamasi bent viena silpnybe (poreikiu) arba stiprybe (potencialu). Uždavinys formuluojamas kaip siekis patenkinti poreikį ir (ar) išnaudoti potencialą, atsižvelgiant į jų ryšį su kitu (-ais) SSGG lentelėje nurodytu (-ais) veiksniu (-iais).
22. Tikslai nustatomi grupuojant ir apibendrinant ne mažiau kaip 2 tarpusavyje susijusius uždavinius.
23. Uždaviniams nustatomi rezultato rodikliai, rodantys atitinkamo uždavinio įgyvendinimo sukuriamą naudą. Uždaviniams, kuriems įgyvendinti numatoma naudoti ESFIP lėšas, nustatomi rezultato rodikliai, atitinkantys ESFIP nustatytus rezultato rodiklius. Rezultato rodikliai uždaviniams nustatomi taip, kad kiekvienas uždaviniui priskirtas veiksmas prisidėtų bent prie vieno rezultato rodiklio pasiekimo.
24. Tikslams nustatomi poveikio rodikliai, rodantys esamos būklės pokytį, prie kurio siekiama prisidėti integruotai vystant teritoriją, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją.
TREČIASIS SKIRSNIS
TVARIOS MIESTO PLĖTROS STRATEGIJOS PLANUOJAMŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ NUSTATYMAS
25. Tvarios miesto plėtros strategijos Planuojamų įgyvendinimo veiksmų plane nustatomi investiciniai ir (arba) neinvesticiniai veiksmai:
25.1. investiciniams veiksmams priskiriamos uždavinių įgyvendinimo siekiančios finansinės investicijos į infrastruktūrą, paslaugas, žinias ir žmogiškuosius išteklius, kuriomis sukuriamas ilgalaikis materialusis turtas, nematerialusis turtas, didinamas socialinis ar žmogiškasis kapitalas;
25.2. neinvesticiniams veiksmams priskiriamas uždavinių įgyvendinimo siekiantis reglamentavimas, kuriuo nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės normos ir (ar) priimami administraciniai aktai ir (ar) sprendimai, taip pat komunikacija, kuria siekiama supažindinti tikslinę (-es) grupę (-es) su naujomis idėjomis, elgsenos būdais, suteikti informaciją, siekiant pakeisti visuomenės arba atskirų grupių elgesį arba nuostatas, ir analizė, kuri apima informacijos rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita turima informacija, kokybiškai naujų duomenų, skirtų sprendimams priimti, gavimą ir kiti panašaus pobūdžio veiksmai.
26. Tvarios miesto plėtros strategijoje nustatomi veiksmai negali vienas kitam prieštarauti arba kurti atvirkštinį poveikį. Kiekvienam veiksmui turi būti nustatyta:
26.1. įgyvendinimo vieta (-os), t. y. geografinė vietovė (-ės), vietos vienetas (-ai) (geografiškai apibrėžtoje vietoje esantys klasifikuojami vienetai ar jų dalys – įstaigos, jų padaliniai, socialinės infrastruktūros objektai ir pan., kur vykdoma veikla ir dirba vienas arba daugiau darbuotojų), geografiniai ar infrastruktūros objektai ar pan. Veiksmo įgyvendinimo vieta turi būti teritorijoje, kurioje numatoma įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją. Neinvesticinio veiksmo įgyvendinimo vieta laikoma jį įgyvendinančios (-ių) savivaldybės (-ių) teritorija;
26.2. įgyvendinimo terminas, kuris atitinka ESFIP laikotarpį;
26.3. produkto ir rezultato rodikliai. Kiekvienas veiksmas turi sukurti bent po vieną produktą ir prisidėti bent prie vieno rezultato rodiklio pasiekimo. Kai veiksmo įgyvendinimą numatoma finansuoti ESFIP lėšomis, sukuriamiems produktams ir prisidėjimui prie rezultatų vertinti naudojami ESFIP nustatyti produkto ir rezultato rodikliai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SUSITARIMAS DĖL TVARIOS MIESTO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
27. Susitarimai dėl tvarios miesto plėtros strategijų įgyvendinimo (toliau – Susitarimas) rengiami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų tvarios plėtros strategijoms.
28. Susitarimu savivaldybės, planuojančios kartu įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategiją:
28.1. įsipareigoja, bendrai naudodamos savo turtą, kooperuodamos darbą, žinias ir organizacinius išteklius, veikti bendrai siekdamos įgyvendinti tvarios miesto plėtros strategijoje nustatytus uždavinius;
28.2. įsipareigoja užtikrinti bendrąjį finansavimą, reikalingą prisidėjimui prie tvarios miesto plėtros strategijos veiksmų įgyvendinimo;
28.3. paskiria už tvarios miesto plėtros strategijos stebėseną atsakingą instituciją (-as) ar įstaigą (-as) (pavyzdžiui, vienos iš savivaldybių administraciją). Tvarios miesto plėtros strategijos rengėjų bendru sutarimu, Susitarimu taip pat gali būti nustatoma nuolatinės šios strategijos įgyvendinimo stebėsenos grupės institucinė sudėtis ir funkcijos;
28.4. nustato kitas reikalingas tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimo, stebėsenos ir keitimo nuostatas.
PENKTASIS SKIRSNIS
TVARIOS MIESTO PLĖTROS STRATEGIJOS DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
29. Parengta tvarios miesto plėtros strategija kartu su Susitarimo projektu (jeigu toks rengiamas) pateikiama derinti Vidaus reikalų ministerijai, kuri per 10 darbo dienų įvertina šios strategijos atitiktį ESFIP 5.1 uždavinio ir Aprašo nuostatoms.
30. Gavus Vidaus reikalų ministerijos išvadą, kad tvarios miesto plėtros strategija atitinka ESFIP 5.1 uždavinio ir Aprašo nuostatas, ji tvirtinama savivaldybės tarybos sprendimu. Tuo atveju, kai tvarios miesto plėtros strategiją planuoja įgyvendinti kelios savivaldybės, visų šių savivaldybių tarybos tvirtina šią strategiją ir įgalioja atitinkamų savivaldybių merus pasirašyti Susitarimą.
III SKYRIUS
FUNKCINĖS ZONOS STRATEGIJOS RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
FUNKCINĖS ZONOS ANALIZĖ
Analizės apimtis
31. Atliekant funkcinės zonos analizę, renkama, apibendrinama ir vertinama tik ta informacija, kuri yra tiesiogiai susijusi su savivaldybių funkcijomis (ar jų atskirais elementais), kurias (-iuos) numatoma vykdyti bendrai ir kurių vykdymą numatoma tobulinti įgyvendinant funkcinės zonos strategiją, ir kuri apibūdina su šių funkcijų (ar jų atskirų elementų) vykdymu susijusias problemas (toliau – problemos). Nustatant problemas, rekomenduojama organizuoti pasitarimus su ekspertų grupėmis, Partneriais, savivaldybių politikais ir darbuotojais, kurių metu identifikuojamos savivaldybių funkcijos (ar jų atskiri elementai) ir su jų bendro vykdymo problematika susiję klausimai, pagal kuriuos bus atliekama nuodugni analizė. Siūlomų šios informacijos šaltinių sąrašas pateikiamas 4 priede.
32. Surinktos, apibendrintos ir įvertintos informacijos pagrindu:
32.1. nustatomos funkcinės zonos stiprybės (potencialas) ir silpnybės (poreikiai);
32.2. nustatomos bendros visoms ar daliai funkcinės zonos savivaldybių būdingos problemų priežastys;
32.3. nustatoma teritorija, kurioje numatoma įgyvendinti funkcinės zonos strategiją;
32.4. nustatomos formuojamai funkcinei zonai aktualios galimybės ir grėsmės, sudaroma SSGG lentelė ir nustatomi šių veiksnių tarpusavio ryšiai.
Funkcinės zonos stiprybių (potencialo) ir silpnybių (poreikių) ir bendrų problemų priežasčių analizė
33. Nustatant stiprybes (potencialą) ir silpnybes (poreikius), iš surinktos informacijos atrenkami duomenys ir faktai, nurodantys vidinius veiksnius, kurie, jeigu jie nebus panaudoti (stiprybių atveju) arba pašalinti (silpnybių atveju), neleis pasiekti teigiamo pokyčio savivaldybėms bendrai prisidedant prie problemos (-ų) sprendimo. Stiprybėms ir silpnybėms priskiriami veiksniai, kuriuos savivaldybė (-ės) ir (ar) Partneriai gali pakeisti. Įvertinamas ir atskirų savivaldybių potencialas ir šių savivaldybių poreikiai, susiję su problema (-omis). Kiekvienai iš problemų rekomenduojama pateikti ne daugiau kaip po 3 stiprybes ir stiprybes.
34. Įvertinami priežastiniai ryšiai tarp konkrečių savivaldybių silpnybių (poreikių) ir stiprybių (potencialo), susijusių su kiekviena problema. Laikoma, kad bendros (-ų) problemos (-ų) priežastys egzistuoja, kai:
34.1. poreikiai yra bendri dviem ar daugiau savivaldybių;
34.2. arba bent vienos iš savivaldybių turimas neišnaudotas potencialas leistų patenkinti dviejų ar daugiau savivaldybių poreikius.
Teritorijos, kurioje numatoma įgyvendinti funkcinės zonos strategiją, nustatymas
35. Teritorijas, kuriose numatoma įgyvendinti funkcinių zonų strategijas, nustato šių strategijų rengėjai, įsitikinę, kad dviem ar daugiau besiribojančių savivaldybių yra būdingos bendros problemų priežastys, pagrįstos Aprašo 34 punkte nurodytais priežastiniais ryšiais, ir kad šios savivaldybės yra susijusios esamais socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais ir (ar) potencialiai gali sukurti naujų socialinių ir (ar) ekonominių ryšių.
36. Esami ir (ar) potencialūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai tarp savivaldybių vertinami ta apimtimi, kiek jie yra tiesiogiai susiję su savivaldybių funkcijomis (jų atskirais elementais), kurias (-iuos) numatoma vykdyti bendrai ir kurių vykdymą numatoma tobulinti įgyvendinant funkcinės zonos strategiją. Laikoma, kad tokie ryšiai tarp savivaldybių egzistuoja arba gali būti sukurti, kai:
36.1. viešosiomis paslaugomis ir (ar) viešosios infrastruktūros objektais naudojasi arba yra pagrįstų prielaidų, kad naudosis dviejų ar daugiau besiribojančių savivaldybių tikslinės grupės;
36.2. arba bent dvi besiribojančios savivaldybės funkcijoms, kurias numatoma vykdyti bendrai, bendrai naudoja viešosios infrastruktūros objektus, organizacinius, žmogiškuosius ar finansinius išteklius, ir šiems tikslams yra priėmusios atitinkamus norminius administracinius aktus, administracinius sprendimus, sudariusios sutartis ar bendrai įsteigusios juridinį (-ius) asmenį (-is).
37. Socialiniai ir ekonominiai savivaldybių ryšiai gali būti neanalizuojami tuo atveju, kai šiose savivaldybėse yra įgyvendinama iki Aprašo įsigaliojimo patvirtinta funkcinės zonos strategija. Tokiu atveju pateikiama nuoroda į atitinkamą dokumentą.
38. Teritorijos, kuriose numatoma įgyvendinti funkcinių zonų strategijas, nustatomos savivaldybių tikslumu.
Funkcinės zonos SSGG analizė
39. Galimybės ir grėsmės nustatomos įvertinus ilgalaikes išorines tendencijas, kurios gali turėti poveikį problemos (-ų) mastui. Jeigu šių tendencijų poveikis pastebimas ir funkcinės zonos strategijos rengimo metu, jis pagrindžiamas statistine ar kita faktine informacija. Rekomenduojama pateikti ne daugiau kaip po 3 kiekvienos problemos galimybes ir grėsmes.
40. Aprašo 33 punkte nurodytos silpnybės (poreikiai), stiprybės (potencialas) ir su tomis pačiomis problemomis susijusios galimybės ir grėsmės išdėstomos SSGG lentelėje. Šie veiksniai grupuojami pagal problemas.
41. Nustatomi silpnybių (poreikių), stiprybių (potencialo), galimybių ir grėsmių tarpusavio ryšiai, šie ryšiai paaiškinami ir SSGG lentelėje (-se) pažymimi grafiškai. Nustatant silpnybių (poreikių) ir stiprybių (potencialo) tarpusavio ryšius, atsižvelgiama į Aprašo 34 punkte nurodytus priežastinius funkcinės zonos poreikių ir potencialo ryšius.
ANTRASIS SKIRSNIS
FUNKCINĖS ZONOS STRATEGIJOS TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR JŲ VERTINIMO RODIKLIŲ NUSTATYMAS
42. Formuluojant uždavinį, remiamasi bent viena silpnybe (poreikiu) arba stiprybe (potencialu). Uždavinys formuluojamas kaip siekis patenkinti poreikį ir (ar) išnaudoti potencialą, atsižvelgiant į jų ryšį su kitais SSGG lentelėje nurodytais veiksniais.
43. Tikslai nustatomi grupuojant ir apibendrinant ne mažiau kaip 2 tarpusavyje susijusius uždavinius.
44. Uždaviniams nustatomi rezultato rodikliai, rodantys atitinkamo uždavinio įgyvendinimo sukuriamą naudą. Rezultato rodikliai uždaviniams nustatomi taip, kad kiekvienas uždaviniui priskirtas veiksmas prisidėtų bent prie vieno rezultato rodiklio pasiekimo. Tuo atveju, kai uždaviniams įgyvendinti numatoma naudoti ESFIP lėšas, jiems nustatomi rezultato rodikliai, atitinkantys ESFIP nustatytus rezultato rodiklius.
45. Tikslams nustatomi poveikio rodikliai, rodantys esamos būklės pokytį, prie kurio siekiama prisidėti savivaldybėms bendrai prisidedant prie problemos (-ų) sprendimo.
TREČIASIS SKIRSNIS
PLANUOJAMŲ ĮGYVENDINTI FUNKCINĖS ZONOS STRATEGIJOS VEIKSMŲ NUSTATYMAS
46. Planuojamų įgyvendinti funkcinės zonos strategijos veiksmų plane nustatomi investiciniai ir neinvesticiniai veiksmai:
46.1. investiciniams veiksmams priskiriamos uždavinių įgyvendinimo siekiančios finansinės investicijos į infrastruktūrą, paslaugas, žinias ir žmogiškuosius išteklius, kuriomis sukuriamas ilgalaikis materialusis turtas, nematerialusis turtas, didinamas socialinis ar žmogiškasis kapitalas;
46.2. neinvesticiniams veiksmams priskiriamas uždavinių įgyvendinimo siekiantis reglamentavimas, kuriuo priimami, pakeičiami ar panaikinami savivaldybės (-ių) institucijos (-ų) ir (ar) įstaigos (-ų) norminiai teisės aktai, administraciniai aktai ir (ar) sprendimai, komunikacija, kuria siekiama supažindinti tikslinę (-es) grupę (-es) su naujomis idėjomis, elgsenos būdais, suteikti informaciją, siekiant pakeisti visuomenės arba atskirų grupių elgesį arba nuostatas, ir analizė, kuri apima informacijos rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita turima informacija, kokybiškai naujų duomenų, skirtų sprendimams priimti, gavimą ir kiti panašaus pobūdžio veiksmai.
47. Funkcinės zonos strategijoje nustatomi veiksmai negali vienas kitam prieštarauti arba kurti atvirkštinį poveikį. Kiekvienam veiksmui turi būti nustatyta:
47.1. jo įgyvendinimo vieta (-os), t. y. geografinė (-ės) vietovė (-ės), vietos vienetas (-ai) (geografiškai apibrėžtoje vietoje esantys klasifikuojami vienetai ar jų dalys – įstaigos, jų padaliniai, socialinės infrastruktūros objektai ir pan., kur vykdoma veikla ir dirba vienas arba daugiau darbuotojų), geografinis (-iai) ar infrastruktūros objektas (-ai) ar pan. Veiksmo įgyvendinimo vieta (-os) turi būti teritorijoje, kurioje planuojama įgyvendinti funkcinės zonos strategiją. Neinvesticinio veiksmo įgyvendinimo vieta laikoma jį bendrai įgyvendinančių savivaldybių teritorija;
47.2. įgyvendinimo terminas, kuris atitinka ESFIP laikotarpį;
47.3. produkto ir rezultato rodikliai. Kiekvienas veiksmas turi sukurti bent po vieną produktą ir prisidėti bent prie vieno rezultato rodiklio pasiekimo. Kai veiksmo įgyvendinimą numatoma finansuoti ESFIP lėšomis, sukuriamiems produktams ir prisidėjimui prie rezultato vertinti naudojami ESFIP nustatyti produkto ir rezultato rodikliai.
48. Su kiekvienu investiciniu veiksmu turi būti susijęs bent vienas iš šių neinvesticinių veiksmų, sudarančių sąlygas savivaldybių bendram viešosios infrastruktūros naudojimui ir (ar) bendram viešosios paslaugos teikimui:
48.1. savivaldybių priimtas norminis administracinis aktas ir (ar) administracinis sprendimas, kuriuo sudaromos sąlygos bendrai naudoti infrastruktūrą ir (ar) teikti viešąją paslaugą;
48.2. savivaldybių sudaryta jungtinės veiklos sutartis su regiono plėtros taryba arba atitinkama tarpusavio sutartis dėl konkrečios viešosios paslaugos teikimo administravimo, bendros komunikacinės, analitinės ar kitos veiklos, kurią vykdant savivaldybės bendrai naudoja materialinius, organizacinius, žmogiškuosius ir (ar) finansinius išteklius;
48.3. viešųjų paslaugų funkcijų (ar jų atskirų elementų) įgyvendinimo perdavimas abipusiu (-iais) savivaldybių tarybų sutarimu (-ais);
48.4. savivaldybių bendras paslaugos teikėjo ir (ar) paslaugos teikimą administruojančios institucijos ar įstaigos įsteigimas.
49. Aprašo 48 punkte nurodyti neinvesticiniai veiksmai gali būti nenustatomi, jeigu funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo laikotarpiu yra tęsiamas iki šios strategijos patvirtinimo priimtų atitinkamų norminių administracinių aktų, administracinių sprendimų, sudarytų sutarčių vykdymas ar bendrai įsteigtų juridinių asmenų veikla.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SUSITARIMAS DĖL FUNKCINĖS ZONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
50. Susitarimas dėl funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo (toliau kartu su susitarimu dėl tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimo – Susitarimas) rengiamas kiekvienai funkcinės zonos strategijai.
51. Susitarimu savivaldybės, planuojančios įgyvendinti funkcinės zonos strategiją:
51.1. įsipareigoja, bendrai naudodamos savo turtą, kooperuodamos darbą, žinias ir organizacinius išteklius, veikti bendrai siekdamos įgyvendinti funkcinės zonos strategijoje nustatytus uždavinius;
51.2. įsipareigoja užtikrinti bendrąjį finansavimą, reikalingą prisidėjimui prie funkcinės zonos strategijos veiksmų įgyvendinimo;
51.3. paskiria už funkcinės zonos strategijos stebėseną atsakinga instituciją (-as) ar įstaigą (-as) (pavyzdžiui, vienos iš savivaldybių administraciją). Funkcinės zonos strategijos rengėjų bendru sutarimu Susitarimu gali būti nustatoma nuolatinės šios strategijos įgyvendinimo stebėsenos grupės institucinė sudėtis ir funkcijos;
51.4. nustato kitas reikalingas funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, stebėsenos ir keitimo nuostatas.
PENKTASIS SKIRSNIS
FUNKCINĖS ZONOS STRATEGIJOS DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
52. Parengta funkcinės zonos strategija kartu su Susitarimo projektu pateikiama derinti Vidaus reikalų ministerijai. Per 10 darbo dienų Vidaus reikalų ministerija įvertina šios strategijos atitiktį ESFIP 5.2 uždavinio ir Aprašo nuostatoms.
53. Gavus Vidaus reikalų ministerijos išvadą, kad funkcinės zonos strategija atitinka ESFIP 5.2 uždavinio ir Aprašo nuostatas, funkcinės zonos strategiją tvirtina visos ją planuojančios įgyvendinti savivaldybių tarybos ir atitinkamų savivaldybių merai yra įgaliojami pasirašyti Susitarimą.
IV SKYRIUS
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
54. Strategijos įgyvendinimo stebėseną pagal kompetenciją vykdo Vidaus reikalų ministerija ir Strategiją įgyvendinančios savivaldybės administracija arba (tuo atveju, kai Strategiją įgyvendina kelios savivaldybės) Susitarime nurodyta už stebėseną atsakinga institucija ar įstaiga, bendradarbiaudama su Strategiją įgyvendinančiomis savivaldybėmis.
55. Jei Strategijas įgyvendina kelios savivaldybės, rekomenduojama sudaryti nuolatinę Strategijos įgyvendinimo stebėsenos grupę, kurioje būtų dalijamasi ir aptariama vykdant stebėseną renkama informacija.
56. Vykdant stebėseną, renkama ir vertinama informacija apie:
56.1. Strategijoje nustatytų rodiklių pasiekimą;
56.2. integruoto požiūrio užtikrinimą;
56.3. Partnerių įtraukimą į Strategijos įgyvendinimą ir keitimą;
56.4. veiksmų įgyvendinimo pažangą (apie investiciniams veiksmams įgyvendinti skirtų projektų sutarčių sudarymą, įgyvendinimo eigą, finansavimo šaltinių panaudojimą, apie neinvesticiniams veiksmas įgyvendinti priimtus norminius, administracinius aktus ir (ar) administracinius sprendimus, sudarytas sutartis, įsteigtus juridinius asmenis ir pan., apie visiems veiksmams kylančias rizikas).
57. Vykdant Stebėseną surinkta ir apibendrinta informacija pagal Aprašo 6 priedo formą Vidaus reikalų ministerijai pateikiama iki 2025 m. sausio 31 d.
58. Vidaus reikalų ministerija, nagrinėdama Aprašo 57 punkte nurodytą informaciją ir (ar) savo surinktą informaciją, įvertina, ar:
58.1. įgyvendinant Strategiją yra išlaikomas integruotas požiūris;
58.2. į Strategijos įgyvendinimą ir keitimą yra įtraukiami Partneriai;
58.3. yra Strategijos įgyvendinimo trūkumų ar rizikų, galinčių lemti nepasiektus Strategijos rezultatus.
59. Nustačiusi Strategijos įgyvendinimo trūkumų ar rizikų, Vidaus reikalų ministerija:
59.1. pateikia pasiūlymus dėl šių trūkumų ir (ar) rizikų pašalinimo savivaldybių, kurios įgyvendina Strategiją, administracijoms ir (kai tokia nustatyta) Susitarime nurodytai už stebėseną atsakingai institucijai ar įstaigai;
59.2. apie nustatytus trūkumus ir (ar) rizikas informuoja regiono (-ų) kuriame (-iuose) įgyvendinama Strategija, regiono (-ų) plėtros tarybą (-as) ir ESFIP administruojančią instituciją – VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą.
60. Vidaus reikalų ministerija gali kreiptis į savivaldybės administraciją arba Susitarime nurodytą už stebėseną atsakingą instituciją ar įstaigą, prašydama patikslinti Aprašo 57 punkte nurodytą informaciją ir (ar) pateikti papildomą Strategijos įgyvendinimo stebėsenos informaciją. Šios informacijos pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų.
VI SKYRIUS
STRATEGIJOS IR SUSITARIMO PAKEITIMAS
63. Strategija ir Susitarimas pakeičiami pagal poreikį.
64. Strategijos ir Susitarimo pakeitimai rengiami laikantis Aprašo II–III skyriuose nustatytų Strategijos ir Susitarimo rengimo reikalavimų.
65. Kai atliekamas esminis Strategijos pakeitimas, dėl Strategijos pakeitimo projekto turi būti konsultuojamasi su Partneriais Aprašo V skyriuje nustatyta tvarka ir Strategijos pakeitimo projektas turi būti suderintas su Vidaus reikalų ministerija.
66. Esminiais Strategijos pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kuriais:
66.1. nustatomas naujas Strategijos tikslas ir (ar) uždavinys arba naikinamas esamas tikslas ir (ar) uždavinys;
66.2. keičiamos įgyvendinant Strategiją dalyvaujančios savivaldybės ir (ar) teritorija, kurioje numatoma įgyvendinti Strategiją;
66.3. planuojamų įgyvendinti Strategijos veiksmų plane išbraukiami arba įrašomi nauji investiciniai veiksmai arba keičiami ar išbraukiami neinvesticiniai veiksmai.
67. Teikiant Vidaus reikalų ministerijai derinti Strategijos esminio pakeitimo projektą, turi būti pateikiama:
67.1. Strategijos pakeitimo projektas ir jo lyginamasis variantas;
67.2. Susitarimo pakeitimo projektas (taikoma, kai dėl Strategijos pakeitimo turi būti keičiamas Susitarimas) ir jo lyginamasis variantas.
68. Aprašo 67 punkte nurodytus dokumentus Vidaus reikalų ministerijai teikia Strategiją įgyvendinančios savivaldybės administracija (kai Strategiją įgyvendina viena savivaldybė) arba Susitarime nurodyta už tai atsakinga institucija ar įstaiga (kai Strategiją įgyvendina kelios savivaldybės), suderinusi juos su visomis Strategiją įgyvendinančiomis savivaldybėmis.
69. Vidaus reikalų ministerija Strategijos ir Susitarimo pakeitimo projektus vertina Aprašo 29 arba 52 punkte nurodytais aspektais.
70. Vidaus reikalų ministerija Strategijos ir Susitarimo pakeitimo projektą įvertina ir išvadą dėl jo pateikia per 10 darbo dienų nuo visos Aprašo 67 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Į šį terminą nėra įskaičiuojamas laikas, per kurį savivaldybės administracija ir (ar) Susitarime nurodyta institucija ar įstaiga tikslina pateiktą informaciją, rengia papildomą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) taiso pateiktų dokumentų netikslumus ar trūkumus.
VII SKYRIUS
STRATEGIJOS VIEŠINIMAS
71. Kiekvienos savivaldybės, įgyvendinančios Strategiją, administracija užtikrina, kad laikotarpiu, prasidedančiu 5-ą darbo dieną nuo Strategijos patvirtinimo (kai Strategiją įgyvendina viena savivaldybė) arba visų Susitarimo šalių Susitarimo pasirašymo (kai Strategiją įgyvendina kelios savivaldybės) ir trunkančiu iki Strategijos įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, savivaldybės interneto svetainėje skelbiama ši informacija apie Strategiją:
71.1. Strategija ir jos pakeitimai bei Susitarimas ir jo pakeitimai arba šių dokumentų aktualios redakcijos;
71.2. teritorijos, kurioje įgyvendinama Strategija, žemėlapis.
72. Apie Strategijos ir jos pakeitimo patvirtinimą savivaldybės administracija (kai Strategiją įgyvendina viena savivaldybė) arba Susitarime nurodyta už Strategijos įgyvendinimo stebėseną atsakinga institucija ar įstaiga (kai Strategiją įgyvendina kelios savivaldybės) per 5 darbo dienas raštu arba elektroniniu paštu informuoja Vidaus reikalų ministeriją ir Vidaus reikalų ministerija per 5 darbo dienas šiuos dokumentus paskelbia Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt.
VIII SKYRIUS
DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS IR TVARKYMAS
73. Kiekvienos savivaldybės administracija atsako už savo rengtų su Strategijos rengimu, pakeitimu ir įgyvendinimo stebėsena susijusių dokumentų, taip pat Partnerių įtraukimą patvirtinančių dokumentų (elektroninėje erdvėje paskelbtos informacijos ekrano kopijų, kūrybinių dirbtuvių protokolų ar fotofiksacijų, apklausų anketų, laidų įrašų ir pan.) saugojimą ir tvarkymą.
74. Aprašo 73 punkte nurodyti dokumentai saugomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 5 metus po metų, kuriais projekto, skirto Strategijos veiksmui įgyvendinti, vykdytojui atliktas paskutinis mokėjimas, gruodžio 31 dienos arba valstybės pagalbos taisyklėse, jeigu jos taikomos, nustatytą laiką.
75. Dokumentų, kurie rengiami ir siunčiami elektronine forma užtikrinant jų saugojimą elektronine forma, popierinių versijų saugoti nereikia.
76. Strategiją įgyvendinančios savivaldybės administracija turi užtikrinti Aprašo 73 punkte nurodytų dokumentų prieinamumą Vidaus reikalų ministerijos, kitų savivaldybių, regionų plėtros tarybų, ESFIP administruojančios institucijos – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros, ESFIP vadovaujančiosios institucijos, ESFIP audito institucijos, Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų atstovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims.
