DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTOS VIDAUS AUDITO TARNYBOS VIDAUS AUDITO METODIKOS

[RegData] [RegNr]

Druskininkai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470 ,,Dėl Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo” ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės     2 d. įsakymą Nr. 1K-117 ,,Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos,  vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo:

1. Tvirtinu Druskininkų savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vidaus audito metodiką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. V35-468 „Dėl Centralizuotos vidaus audito tarnybos vidaus audito metodikos”.

Savivaldybės administracijos direktorė                                                                Vilma Jurgelevičienė

PATVIRTINTA

Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus

2014 m. sausio d. įsakymu Nr. V35

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTOS VIDAUS AUDITO TARNYBOS vidaus audito metodika

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Druskininkų savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vidaus audito metodikos (toliau vadinama – metodika) tikslas – padėti organizuoti Druskininkų savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos (toliau tekste – tarnyba) darbą, siekiant sistemingai ir visapusiškai įvertinti kontrolės ir priežiūros procedūrų veiksmingumą bei padėti įgyvendinti veiklos tikslus Savivaldybės administracijoje bei visuose Savivaldybei pavaldžiuose ir  (arba) jos valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

2. Atliekant vidaus auditą, vadovaujamasi šia metodika ir rekomenduojama atsižvelgti į Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiamas vidaus audito metodines rekomendacijas ir klausimynus finansų, veiklos ir valdymo, programų, informacinių sistemų, viešųjų pirkimų vertinimui atlikti ir kt.

3. Metodikoje vartojamos sąvokos:

audituojamasis subjektas – Savivaldybės administracija, visi Savivaldybei pavaldūs ir (arba) jos valdymo sričiai priskirti viešieji juridiniai asmenys,  kurių vidaus auditas atliekamas;

bendrosios informacinių sistemų kontrolės priemonės – savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybei pavaldžių  ir  (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų  vadovų patvirtinti informacinių sistemų duomenų saugos nuostatai, saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planas ir informacinių sistemų vartotojų administravimo taisyklės, skirti informacinių sistemų vidaus kontrolei užtikrinti; 

strateginis tarnybos veiklos planas – trejų metų tarnybos veiklos planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į Savivaldybės strateginius veiklos tikslus, tarnybos aplinką ir išteklius, suformuluojama tarnybos misija, veiklos strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti;

taikomosios informacinių sistemų kontrolės priemonės – savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų vadovų patvirtintos informacinių sistemų vartotojų instrukcijos ir procedūros, skirtos duomenų įvedimo į konkrečią kompiuterių programą, jų apdorojimo ir rezultatų pateikimo vidaus kontrolei užtikrinti;

vidaus auditoriaus darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – vidaus auditoriaus parengti dokumentai, kuriuose pateikiama atliekant vidaus auditą surinkta informacija, įskaitant gautą medžiagą (Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų oficialius dokumentus ir jų kopijas, apskaitos dokumentų kopijas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kt.), patvirtinančią nustatytas klaidas ir reikalavimų neatitikimą;

viešojo juridinio asmens rizika (toliau – rizika) – tikimybė, kad dėl tam tikrų vidinių arba išorinių veiksnių viešojo juridinio asmens tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių;

viešojo juridinio asmens rizikos valdymas (toliau – rizikos valdymas) – viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių nustatymo, analizės ir valdymo procesas, kai, siekiant tinkamai reaguoti į riziką, priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio;

viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai (toliau – rizikos veiksniai) – aplinkybės, galinčios daryti neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai;

kitos metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vartojamas sąvokas.

II. TARNYBOS DARBO PLANAVIMAS

4. Tarnybos veikla planuojama tarnybos vedėjui sudarant strateginį ir metinį tarnybos veiklos planus, kurie gali būti koreguojami atsižvelgiant į savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymus, svarbius savivaldybės audituojamų subjektų prioritetų, veiklos arba kitus pasikeitimus. Strateginis ir metinis tarnybos veiklos planai bei pakeitimai turi būti raštu suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi.

5. Strateginis tarnybos veiklos planas rengiamas atsižvelgiant į Savivaldybės strateginius veiklos tikslus, analizuojant ir įvertinant tarnybos aplinką bei išteklius, audito visumą, vidaus audito poreikį. Strateginiame tarnybos veiklos plane turi būti:

5.1. atlikta tarnybos aplinkos ir išteklių analizė (įvertinami išorės ir vidaus veiksniai, išanalizuojami ankstesnių vidaus auditų rezultatai, nustatomos rizikingos sritys, audituotini subjektai, įvertinamas vidaus audito poreikis ir apskaičiuojamas tarnybos personalo poreikis);

5.2. suformuluota tarnybos misija;

5.3. numatyti tarnybos veiklos strateginiai tikslai ir prioritetinės kryptys;

5.4. suformuluoti uždaviniai kiekvienam strateginiam tikslui;

5.5. pateiktos plano uždavinių įgyvendinimo priemonės ir atskaitomybė (plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai bei atsiskaitymas).

6. Metinis tarnybos veiklos planas sudaromas remiantis šių duomenų analize:

6.1. audituojamojo subjekto veiklos sričių rizikingumo įvertinimu pagal srities pobūdį ir mastą;

6.2. audito proceso cikliškumu;

6.3. tarnybos personalo ištekliais ir kompetencija;

6.4. apklausos anketomis, klausimynais bei pokalbiais su savivaldybės administracijos direktoriumi, kitais pagal poreikį Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojais bei darbuotojais;

6.5. vidaus auditorių asmenine intuicija.

7. Metinis tarnybos veiklos planas sudaromas remiantis strateginiu tarnybos veiklos planu bei atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų tarnybos atliktų vidaus auditų rezultatus. Metiniame tarnybos veiklos plane turi būti nurodyta: vidaus audito subjektai; juose atlikto ankstesnio vidaus audito data; vidaus auditų temos; vidaus auditų atlikimo trukmė darbo dienomis, įskaitant laiką, paskirtą apžvelgti audituojamojo subjekto veiklą ir parengti vidaus auditų programas; konkretūs vidaus audito vykdytojai bei reikiami jam atlikti ištekliai. Metiniame tarnybos veiklos plane turi būti numatyti ne tik atskiri vidaus auditai, bet ir kita tarnybos veikla, pavyzdžiui, tarnybos vidaus auditorių mokymasis bei kvalifikacijos kėlimas, metinės tarnybos veiklos ataskaitos parengimas ir kita. Apie 10–20 procentų kiekvieno tarnybos vidaus auditoriaus metinių darbo dienų gali būti nepaskirstyta, kad būtų galima tinkamai vykdyti tarnybos veiklą, pavyzdžiui, dėl vidaus auditorių ligos, dėl metiniame tarnybos veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Vidaus auditui atlikti tarnybos vidaus auditoriai parenkami atsižvelgiant į numatomo atlikti vidaus audito pobūdį ir sudėtingumą, jų patirtį bei specialų pasirengimą.

8. Tarnybos vedėjas su savivaldybės administracijos direktoriumi ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos turi suderinti ateinančių metų tarnybos metinį veiklos planą.

9. Tarnybos vidaus auditoriai prieš kiekvieno vidaus audito atlikimą turi parengti vidaus audito programą, kurią patvirtina tarnybos vedėjas. Vidaus audito programa gali būti tikslinama, o visi jos pakeitimai tvirtinami tarnybos vedėjo.

10. Vidaus audito programoje turi būti nurodyta: vidaus audito tema, tikslai, vidaus audito apimtis, vidaus audito procedūros, susijusios su vidaus audito informacijos rinkimu, analizavimu ir dokumentavimu; periodai pagal vykdytojus bei pagal poreikį; kita svarbi informacija.

11. Vidaus auditui atlikti parengti klausimynai ir testai, kurie detalizuoja programą, turi būti suderinti su tarnybos vedėju.

III. VIDAUS AUDITO ATLIKIMAS

12. Tarnybos vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, priklausomai nuo vidaus audito tikslo, pagal tarnybos vedėjo patvirtintą vidaus audito programą, vertina Savivaldybės audituojamo subjekto vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą bei rizikos valdymą ir turi:

12.1. tikrinti ir vertinti Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų sukurtas vidaus kontrolės procedūras ir įsitikinti, ar laikomasi audituojamojo subjekto strateginių arba kitų veiklos planų, procedūrų, įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir sutarčių, turinčių įtakos jų veiklai;

12.2. tikrinti, ar informacija apie Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų finansinę ir ūkinę veiklą yra patikima ir išsami, bei vertinti būdus, kaip renkama, analizuojama, klasifikuojama ir skelbiama tokia informacija;

12.3. tikrinti ir vertinti, ar valstybės ir Savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taupiai ir racionaliai, pagal norminius teisės aktus ir sutartis;

12.4. tikrinti ir vertinti procedūras, taikomas Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto bei informacijos apsaugai, prireikus patikrinti, ar toks turtas egzistuoja (tarnybos vidaus auditoriai inventorizavimą atlieka atrankos būdu).

12.5. tikrinti ir vertinti bendrosios informacinių sistemų kontrolės priemones ir taikomosios informacinių sistemų kontrolės priemones, atlikti jų testavimą pagal vidaus auditoriaus parengtus šių kontrolės priemonių tikrinimo klausimynus.

13. Įvertinęs audituojamojo subjekto vidaus kontrolės funkcionavimą bei galimą rizikos veiksnių įtaką, vidaus auditorius vidaus audito ataskaitoje (toliau – ataskaita) pateikia vidaus kontrolės vertinimo išvadą ir rekomendacijas, kaip sustiprinti vidaus kontrolės procedūras bei rizikos valdymą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybei pavaldžiuose ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

14. Atsižvelgdamas į vidaus audito tikslą, pagal tarnybos vedėjo patvirtintą vidaus audito programą ar jos pakeitimus vidaus auditorius atlieka vidaus audito procedūras, kurios apima:

14.1. Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų finansinių ataskaitų, ūkinių operacijų pagal apskaitos sritis vertinimą;

14.2. Savivaldybės administracijos Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos ir valdymo proceso pagal pasirinktus vertinimo kriterijus vertinimą;

14.3. Ssavivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių  ir  (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos atitiktį  nustatytai veiklos politikai, planams, procedūroms, teisės aktams, sudarytoms sutartims ir kitiems reikalavimams;

14.4. Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų programų rengimo ir įgyvendinimo vertinimą;

14.5. Savivaldybės administracijos, Savivaldybei pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų informacinių sistemų valdymo ir naudojimo pagal pasirinktus vertinimo kriterijus vertinimą;

14.6. kitų audituojamų sričių vertinimą.    

15. Vidaus audito atlikimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į vidaus audito temos pobūdį ir apimtį. Suderinus su tarnybos vedėju, dėl pateisinamų priežasčių vidaus audito atlikimo trukmė gali būti pratęsta.

16. Tarnybos vidaus auditoriai vidaus audito metu gautą informaciją turi registruoti darbo dokumentuose, kurie privalo turėti dokumento sudarytojo pavadinimą, dokumento pavadinimą, dokumento datą, dokumento numerį, dokumento tekstą ir turi būti vidaus auditoriaus pasirašyti. Darbo dokumentai yra pagrindas vidaus audito ataskaitoms parengti, taip pat vidaus audito išvadoms ir rekomendacijoms pagrįsti.

17. Darbo dokumentuose turi būti nurodytos taikytos vidaus audito procedūros ir vidaus audito apimtis, apibendrinta surinkta vidaus audito išvadas ir rekomendacijas patvirtinanti informacija.

18. Darbo dokumentai gali būti įforminami įvairiai: raštu popieriuje, filmo arba magnetinėje juostoje, kompiuterinėje laikmenoje, naudojantis elektroninės technikos ir kitomis priemonėmis.

19. Tarnybos vidaus auditoriai vidaus audito metu arba po vidaus audito organizuojamuose susitikimuose supažindina Savivaldybės administracijos atsakingus už atitinkamą darbo sritį valstybės tarnautojus arba darbuotojus su nustatytais ir apibendrintais faktais, aptaria su jais jų veiklos tobulinimo ir nustatytų trūkumų šalinimo galimybes.

20. Tarnybos vidaus auditorius, vidaus audito metu nustatęs pažeidimų, apie juos raštu turi nedelsdamas pranešti tarnybos vedėjui, kuris žodžiu arba raštu apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių.

21. Darbo dokumentus kartu su atlikto vidaus audito ataskaitos projektu tarnybos vidaus auditorius turi pateikti tarnybos vedėjui.

22. Tarnybos vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlieka:

22.1. vidaus auditorių darbo priežiūrą, užtikrinančią, kad vidaus auditas būtų atliekamas vadovaujantis tarnybos vidaus audito metodikos reikalavimais;

22.2. darbo dokumentų ir ataskaitos peržiūrą, kad nustatytų, ar atliktas darbas atitinka konkrečius vidaus audito tikslus ir vidaus audito programą, ar įvertinta vidaus kontrolė, ar vidaus audito metu surinkta pakankamai patikimos, tinkamos ir naudingos informacijos, ar ji yra tinkamai dokumentuota ir pagrindžia ataskaitos projekte išdėstytus faktus, išvadas, rekomendacijas, ar ataskaitos projekto struktūra ir turinys atitinka metodikos reikalavimus. Tarnybos vedėjas, atlikęs minėtų dokumentų peržiūrą, savo pastebėjimus ir pastabas užfiksuoja peržiūros išvadoje, nurodydamas peržiūros datą ir peržiūros rezultatus, arba pasirašo darbo dokumentų peržiūros išvados dalyje, nurodydamas peržiūros datą ir pastabas.

23. Atlikęs vidaus auditą, tarnybos vidaus auditorius sudaro vidaus audito dokumentų bylą ir bylos vidaus apyrašą.

24. Vidaus audito dokumentų bylų naudojimą, jų saugojimą koordinuoja tarnybos vedėjas. Auditoriams sutikimą naudotis vidaus audito dokumentais gali duoti tarnybos vedėjas, prieš tai tokį sutikimą žodžiu arba raštu suderinęs su savivaldybės administracijos direktoriumi.

25. Kai vidaus audito dokumentus nori naudoti ne Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, tarnybos vedėjas, prieš leisdamas pasinaudoti tokiais dokumentais, turi gauti savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimą raštu.

IV. VIDAUS AUDITO ATASKAITOS PARENGIMAS IR JOS PATEIKIMAS

26. Atlikus vidaus auditą, turi būti parengta, tarnybos vedėjo ir vidaus auditoriaus pasirašyta ataskaita, kurioje apibendrinami atlikto vidaus audito rezultatai, pateikiami pakankama (vidaus audito procedūrų atlikta tiek, kad gautos informacijos užtenka nustatytiems faktams pagrįsti), patikima (informacija turi būti gauta remiantis patikimais šaltiniais (ataskaitoje užfiksuoti ūkiniai įvykiai ir operacijos tikrai įvykę, duomenys nešališki, išsamūs ir patikrinti), svarbi ir naudinga (informacija, kuri panaudojama darbui atlikti, vidaus audito tikslams pasiekti) informacija pagrįsti pastebėjimai, išvados ir rekomendacijos.

27. Ataskaita gali būti:

27.1. tarpinė – pateikiama raštu audituojamojo subjekto vadovui ir skirta neatidėliotino dėmesio reikalaujančiai informacijai pateikti, vidaus audito apimties pasikeitimui nurodyti, apie vidaus audito procesą informuoti, kai atliekamas didelės apimties vidaus auditas;

27.2. galutinė – pateikiama raštu audituojamojo subjekto vadovui kartu su rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano forma (1 priedas);

27.3. gali būti rengiamos ataskaitos santraukos savivaldybės administracijos direktoriui arba kitiems suinteresuotiems asmenims.

28. Ataskaitos struktūra:

28.1. įvadinė dalis, kurioje paprastai nurodoma vidaus audito atlikimo motyvai (pavyzdžiui, pagal metinį tarnybos veiklos planą), vidaus audito vykdytojai, vidaus audito atlikimo terminas (vidaus audito pradžios ir pabaigos data), audituojamas subjektas (bendroji informacija apie audituojamąjį subjektą), vidaus audito tikslas, audituojamasis laikotarpis, vidaus audito apimtis, vidaus audito metodai ir vertinimo kriterijai;

28.2. dėstomoji dalis, kurioje išdėstomi pastebėjimai (vidaus audito metu nustatyti faktai), pateikiamos išvados ir rekomendacijos:

28.2.1. pastebėjimai – vidaus kontrolės trūkumai, nustatytos klaidos ir neatitikimai bei kita informacija, patvirtinanti vidaus audito išvadas ir rekomendacijas, taip pat gali būti įtraukta informacija apie audituojamojo subjekto veiklą, įgyvendinant ankstesnio vidaus audito rekomendacijas ir sukurtas tinkamas vidaus kontrolės priemones;

28.2.2. išvados – nuomonė apie vidaus audito metu nustatytų faktų įtaką audituojamojo subjekto veiklai ir apie viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės funkcionavimą. Ataskaitoje išvados turi būti trumpos, konkrečios ir motyvuotos, pagrįstos teisės aktų reikalavimais arba vidaus kontrolės vertinimu. Jos gali apimti visą audituojamojo subjekto veiklą arba tik specifines audituojamojo subjekto veiklos ir vidaus kontrolės sritis. Vidaus kontrolė yra vertinama:

28.2.2.1. labai gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, vidaus kontrolės trūkumų nerasta;

28.2.2.2. gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra keletas nesvarbių vidaus kontrolės trūkumų, neturinčių neigiamos įtakos viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;

28.2.2.3. patenkinamai – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo rizikos valdymo yra vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;

28.2.2.4. silpnai – jei ne visa rizika yra nustatyta, nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai yra akivaizdūs, darantys neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens rezultatams;

28.2.3. rekomendacijos – pasiūlymai audituojamajam subjektui atlikti būtinus patobulinimus, kurie užtikrintų vidaus kontrolės veiksmingumą, teisės aktų reikalavimų laikymąsi, rizikos valdymą, veiklos tikslų įgyvendinimą ir užkirstų kelią klaidų pasikartojimui (sisteminėms klaidoms). Ataskaitoje gali būti nurodomas rekomendacijos reikšmingumo lygis – didelis arba vidutinis, arba mažas. Tarnybos vedėjas ir (arba) vidaus auditoriai rekomendacijos reikšmingumo lygį pasirenka patys, remdamiesi savo praktine patirtimi ir profesionalumu. Rekomendacijos turi būti aiškios, konkrečios ir įgyvendinamos, pateiktos pagal ataskaitoje aprašytus pastebėjimus, kurie gali turėti ir (arba) daro neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams.

29. Ataskaita turi būti:

29.1. objektyvi (pateikiami pagrįsti faktai, informacija nešališka, neiškraipyta, be išankstinio nusistatymo);

29.2. aiški (suprantama ir logiška);

29.3. glausta (išdėstoma esmė, vengiama nereikalingų detalių bei smulkmenų);

29.4. konstruktyvi (skatina teigiamus pokyčius viešajame juridiniame asmenyje ir padeda gerinti pastarojo veiklą);

29.5. parengta ir pateikta laiku (neatidėliojant).

30. Tarnybos vidaus auditoriaus ataskaitoje nurodyti viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos trūkumai prieš tai turi būti aptarti su atitinkamais audituojamojo subjekto valstybės tarnautojais arba darbuotojais vidaus audito metu, kad būtų įsitikinta, kad vidaus auditorius ir audituojamojo subjekto valstybės tarnautojai arba darbuotojai supranta klaidos arba trūkumo esmę, taip pat aptarta, kaip geriau ištaisyti trūkumus ir klaidas arba patobulinti viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemą.

31. Atlikus vidaus auditą, parengiamas ataskaitos projektas, kurį vidaus auditorius turi aptarti su audituojamojo subjekto vadovu bei su atsakingais už audituotą sritį valstybės tarnautojais ir darbuotojais (susirašinėjimų, susitikimų, komentarų teikimo ar kitais būdais).

32. Aptarus ataskaitos projektą ir įvertinus pastabas, gautas iš audituojamojo subjekto dėl ataskaitos projekto, parengiama galutinė ataskaita audituojamajam subjektui.

33. Galutinė ataskaita pateikiama savivaldybės administracijos direktoriui kartu su lydraščiu, kuriame nurodoma, kad per 15 kalendorinių dienų po galutinės ataskaitos gavimo dienos:

33.1 vadovas, suderinęs  su Savivaldybės administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba, turi priimti sprendimą (užpildyti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių  planą (1 priede nurodytą formą) dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, išskyrus Vidaus kontrolės ir vidaus  audito įstatymo 10 straipsnio 10 punkte numatytą atvejį;

33.2 Savivaldybės administracijos  padalinio vedėjas, suderinęs su Savivaldybės administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba, turi priimti sprendimą (užpildyti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą (1 priede nurodytą formą) dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir pateikti jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui.

34. Jei galutinėje ataskaitoje aptinkama klaida, vidaus auditorius turi surašyti vidaus audito ataskaitą patikslinančią pažymą, kurią turi patvirtinti tarnybos vedėjas. Vidaus audito ataskaitą patikslinanti pažyma išdalijama visiems gavusiems galutinę ataskaitą.

35. Esant poreikiui arba pareikalavimui, ataskaitos santrauka, kaip ir visa ataskaita, privalo būti teikiama savivaldybės administracijos direktoriui.

V. PAŽANGOS STEBĖJIMAS (VEIKLA PO AUDITO)

36. Tarnybos vedėjas, atsižvelgdamas į ataskaitoje pateiktų išvadų ir rekomendacijų reikšmingumą, turi pavesti tarnybos vidaus auditoriams atlikti rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.

37. Tarnybos vidaus auditoriai turi stebėti ir dokumentuoti, kaip vykdomos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, ar gerinama padėtis audituotame subjekte.

38. Atlikus rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, tarnybos vidaus auditorius surašo pažangos stebėjimo ataskaitą arba pažymą apie vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą (2 priedas).

39. Tarnybos vedėjas, atsižvelgdamas į vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą gali nuspręsti pažangos stebėjimo procedūras atlikti kito vidaus audito metu arba atlikti atskirą pažangos stebėjimo vidaus auditą.

40. Tais atvejais, kai audituojamojo subjekto vadovo prisiimtas rizikos lygis dėl vidaus audito metu nustatytų klaidų bei trūkumų gali turėti neigiamą poveikį audituojamojo subjekto veiklai, kai į tarnybos vidaus auditoriaus pateiktas rekomendacijas audituojamojo subjekto vadovas neatsižvelgia ir nurodytų trūkumų netaiso, tarnyba privalo apie tai informuoti savivaldybės administracijos direktorių.

41. Pažangos stebėjimo procedūrą tarnybos vidaus auditoriai turi fiksuoti registravimo žurnale, kuriame pažymima apie rekomendacijų įgyvendinimą ir trūkumų ištaisymą arba minėtų procedūrų neatlikimą.

_______________________________

Druskininkų savivaldybės administracijos

Centralizuotos  vidaus audito tarnybos

vidaus audito metodikos

1 priedas

REKOMENDACIJŲ, PATEIKTŲ VIDAUS AUDITO ATASKAITOJE

_____________________________________________________________,

(Vidaus audito tema, data)

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

___________  Nr. ______

(data)

___________

(sudarymo vieta)

Eil. Nr.	Rekomendacijos Nr. (jei rekomendacijos vidaus audito ataskaitoje numeruojamos arba nuoroda į ataskaitos puslapį)	Rekomendacijos turinys	Rekomendacijos reikšmingumas	Priemonė rekomendacijai įgyvendinti	Rekomendacijos įgyvendinimo terminas	Už rekomendacijos įgyvendinimą atsakingas asmuo
1	2	3	4	5	6	7

Audituojamojo _________________ _______________________

subjekto vadovas                                                                                (parašas)                                                           (vardas ir pavardė)

SUDERINTA

Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)

Druskininkų savivaldybės administracijos

Centralizuotos  vidaus audito tarnybos

vidaus audito metodikos

2 priedas

PAŽYMA APIE VIDAUS AUDITO ATASKAITOJE

_____________________________________________________________,

(Vidaus audito tema, data)

PATEIKTŲ REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMĄ

Eil. Nr.	Rekomendacijos Nr. (jei rekomendacijos vidaus audito ataskaitoje numeruojamos arba nuoroda į ataskaitos puslapį)	Rekomendacijos turinys	Rekomendacijos reikšmingumas	Priemonė rekomendacijai įgyvendinti	Rekomendacijos įgyvendinimo terminas	Informacija apie rekomendacijos įgyvendinimą
1	2	3	4	5	6	7

Vyriausiasis _________________ _______________________

vidaus auditorius                                                                           (parašas)                                                                 (vardas ir pavardė)

SUSIPAŽINAU

Tarnybos vedėjas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)