PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. RUGSĖJO 28 D. SPRENDIMO NR. 1-60-13 1 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2015 m. vasario 23 d. Nr. 1-34
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-57-20 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“ 1 punktą.
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-34
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už atskiras socialinių paslaugų rūšis dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apmokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
3. Aprašas taikomas asmenims (šeimoms) mokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė), ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias paslaugas:
4.1. bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriama:
4.2. specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą:
4.2.1. socialinei priežiūrai priskiriama:
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialinės paslaugos, jų turinys pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93.
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
8. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyriaus) sutartimi, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos. Sutarties formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, traukiamos į įstaigų, teikiančių paslaugas, apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Vadovaudamiesi Aprašu, asmens (šeimos) mokėjimo finansines galimybes už socialines paslaugas nustato Savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už socialinių paslaugų organizavimą.
11. Asmenims (šeimoms) už socialines paslaugas taikomi įkainiai ir socialinės globos kaina, nustatyta, vadovaujantis teisės aktais, šias paslaugas teikiančioms socialinių paslaugų įstaigoms.
12. Mokestis už gautas socialines paslaugas mokamas socialines paslaugas teikiančiai socialinių paslaugų įstaigai.
13. Apraše vartojamos sąvokos:
13.1. Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto vertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
13.2. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios Savivaldybės, paslaugų gavėjo ir asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) išlaidoms už teikiamas socialines paslaugas apmokėti.
13.3 Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigoms steigėjo patvirtinta socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
13.4. Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
13.6. Bendrosios socialinės paslaugos – paslaugos, teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas – ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
13.7. Specialiosios socialinės paslaugos – visuma paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kurio(-ios) gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
13.8. Socialinė priežiūra – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar namuose. Paslaugų teikimo dažnis priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio, įstaigos, teikiančios paslaugas, galimybių.
13.9. Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dieną.
13.10. Trumpalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, vaikams laikinai netekus tėvų globos, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir kt.) negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, po medicininės reabilitacijos siekiantiems integruotis į visuomenę.
13.11. Ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis iš dalies savarankiškam ar visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
15. Už asmens higienos ir priežiūros paslaugas, transporto, maitinimo organizavimo paslaugas asmenys (šeimos) moka pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą šių paslaugų teikimo ir mokėjimo tvarką.
16. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam(-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio(-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
17. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) negali likti mažesnės už dvigubą VRP dydį.
18. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Asmens (šeimos) socialinių paslaugų skyrimo komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas arba jį sumažinti.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
21. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
22. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
23. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
24. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
25. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai.
26. Komisija, atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą arba jį sumažinti.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
28. Kai vaikus prižiūri ar globoja (jais rūpinasi) vaikus globojanti šeima arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
29. Pagalbos pinigų šeimoms, globojančioms (rūpinančioms) nesusietus giminystės ryšiais vaikus, skyrimo tvarkos aprašas patvirtintas Savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-210. Pagalbos pinigų, mokamų globėjams (rūpintojams), dydis sudaro 4 bazinių socialinių išmokų dydį vienam vaikui per mėnesį.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
31. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
33. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
35. Komisija, atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už dienos socialinę globą arba šį mokestį sumažinti.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma 100 procentų skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
39. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
40. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
41. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
42. Komisija, atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą arba šį mokestį sumažinti.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir turtą.
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma 100 procentų skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
46. Jei suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
47. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą neįgaliam vaikui dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
48. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
49. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokesčio už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Savivaldybė asmens laikino išvykimo metu socialinę globą teikiančiai socialinių paslaugų įstaigai moka įprastą (visą) Savivaldybės mokamos dalies dydžio mokestį.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
50. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
51. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
52. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
53. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) užpildo Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas formą.
54. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
54.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
54.2. individualios įmonės savininko ar tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
54.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
54.6. pensijos ir pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą; užsienio valstybių pensijos);
54.7. valstybinės šalpos išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
54.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
54.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
54.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;
54.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
55. Pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas pateikia informaciją apie turimą turtą:
56. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Socialinės paramos skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.
57. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už trumpalaikes, ilgalaikes socialines paslaugas socialinės globos įstaigoje vertinimą atlieka Socialinės paramos skyriaus specialistai (priedas).
58. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
59. Asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip per 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
60. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos:
60.1. kai asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
61. Bendrosioms socialinėms paslaugoms gauti asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
62. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir socialinių įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja miesto gyventojus ir jiems tarpininkauja finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.
63. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų socialiniai darbuotojai užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų, reikalingų vertinant finansines galimybes mokėti už teikiamas socialines paslaugas, konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
64. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos, privalo pranešti Socialinės paramos skyriaus specialistams apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
65. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo dienos.
66. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtos informacijos gavimo dienos.
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
68. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitomos Aprašo 54.1–54.19 papunkčiuose nurodytos pajamos.
69. Aprašo 53 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
70. Pajamas, numatytas Aprašo 54.1–54.5, 54.9–54.12 ir 54.14–54.17 papunkčiuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
71. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
72. Duomenis apie Aprašo 54.6, 54.8, 54.13, 54.18 papunkčiuose nurodytas pajamas Socialinės paramos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.
73. Duomenys apie Aprašo 54.7 ir 54.19 papunkčiuose nurodytas pajamas yra Socialinės paramos skyriaus duomenų bazėje.
74. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos Aprašo 54.1–54.19 papunkčiuose.
75. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos Aprašo 54.1–54.6 papunkčiuose.
76. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių vidutinės pajamos ir visų šeimos narių 3 paskutinių mėnesių vidutinės pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
77. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
78. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
79. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
80. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai. Turto nuomos pajamos iš žemės ūkio veiklos traukiamos į apskaitą pagal pateiktas žemės nuomos sutartis. Nepateikus minėtų dokumentų – traukiama į apskaitą pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktą žemės vidutinę rinkos vertę. Pajamos iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro, į apskaitą netraukiamos.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
82. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
83. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas, nurodytas Aprašo 55.1–55.6 papunkčiuose.
85. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors Aprašo 55 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą Aprašo 55 punkte nurodytą turtą, šis turtas traukiamas į apskaitą tik vieną kartą.
86. Tais atvejais, kai asmeniui Aprašo 55 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
87. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienerius metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
88. Tais atvejais, kai asmuo 12 mėnesių iki prašymo padavimo datos ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavimo metu dovanoja savo turtą, sudarant mokėjimo už paslaugas sutartį gali būti įtraukiamas turto gavėjas. Sudaroma trišalė sutartis tarp Socialinės paramos skyriaus, asmens ir turto gavėjo.
89. Asmuo turto mokestį moka tol, kol padengia skirtumą tarp turimo ar turėto 12 mėnesių iki prašymo pateikimo datos turto vertės ir turto vertės normatyvo.
90. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį.
91. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių, kitų vertybinių popierių vertę ir pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kt.).
92. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 850 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose, ne bankuose ir ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 850 eurų.
94. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
95. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
97. Nustatytą dydį dėl mokėjimo už socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo
priedas
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIUS
ASMENS FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS UŽ ILGALAIKĖS (TRUMPALAIKĖS) SOCIALINĖS GLOBOS PASLAUGAS
20 m. _________ _____d. Nr.
| Vardas ir pavardė |
|
| Asmens kodas |
|
| Deklaruota gyvenamoji vieta |
|
| Faktinė gyvenamoji vieta |
|
| Asmens pajamos |
Pajamos per mėnesį (Eur) |
| Pensijos, pensijų išmokos, vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos ir kt. |
|
| Valstybinės šalpos išmokos |
|
| Išmokos žemės ūkio veiklai |
|
| Transporto išlaidų kompensacija |
|
| Palūkanos |
|
| Dividendai |
|
| Turto nuomos pajamos |
|
| Kitos pajamos |
|
| Iš viso: |
|
| 80 proc. asmens pajamų |
|
| Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija |
|
| Iš viso: |
|
| Asmens turtas |
Turto vertė (Eur) |
| Statiniai, įskaitant nebaigtus statyti |
|
| Privalomos registruoti transporto priemonės |
|
| Privaloma registruoti žemės ūkio technika |
|
| Žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) |
|
| Akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai |
|
| Piniginės lėšos |
|
| Iš viso: |
|
| Asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė Eur/m2 |
|
| Turto vertės normatyvas (12 kv. metrų x asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės) |
|
| Turto vertė viršija turto vertės normatyvą |
|
| 1 proc. turto vertės viršijančios turto vertės normatyvą |
|
Mokėjimo už kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę globą dydis (Eur)
| Socialinės globos įstaigos pavadinimas |
|
|
| Socialinės globos kaina |
|
|
| 1/3 socialinės globos kainos
|
|
|
| Asmens lėšos |
Asmens pajamos |
|
|
|
1 proc. turto vertės viršijančios turto vertės normatyvą |
|
|
|
Iš viso: |
|
| Slaugos, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija mokama/nemokama |
|
|
| Asmens pajamos, iš viso: |
|
|
| Savivaldybės biudžeto lėšos |
|
|
| Valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija Savivaldybės biudžetui |
|
|
Asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą įvertino:
__________________ _________________ __________________
(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)