Administracinė byla Nr. A-1979-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01804-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei darbo užmokesčio už nušalinimą ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko A. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);
1.2. grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas Klaipėdos AVPK PK ENVT 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas;
2. Pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:
2.1. Nagrinėjamu atveju buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir PD IV Klaipėdos apygardos skyrius) viršininko A. B. 2023 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu. Šis tarnybinis patikrinimas buvo baigtas PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkui A. B. 2023 m. liepos 31 d. surašius „Tarnybinio patikrinimo išvada dėl L. T. veiksmų“ Nr. 5-IS-109 (toliau – ir Išvada), kurios rezoliucinėje dalyje siūloma pripažinti, kad Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir EP ENTV) 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. savo veika pažemino pareigūno vardą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, bei sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą; Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją L. T. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė ginčijamą Įsakymą.
2.2. Tarnybinis patikrinimas iš esmės buvo atliekamas šališkai, nes jį atliko ir Išvadą surašė PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B., kuris pareiškėjui teikė konsultacijas, patarimus dėl sandorių su E. Ž. sudarymo teisėtumo. Taip pat pareiškėjui susipažinti buvo pateikta ne visa tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija, o tik selektyviai atrinkta tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų dalis, todėl buvo apribota pareiškėjo teisė tinkamai susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėjui siųstuose 2023 m. birželio 8 d. pranešime ir 2023 m. liepos 20 d. pranešime nurodytos iš esmės kitos aplinkybės nei Išvadoje. Tarnybinį patikrinimą atliekantys pareigūnai pareiškėjui dėl naujų aplinkybių papildomo pranešimo neįteikė, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai gintis nuo tokių kaltinimų apimties ir dėl to pateikti paaiškinimą.
2.3. Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų pažeidimų aplinkybės yra neišsamios ir nekonkrečios, prieštaraujančios tarnybinio patikrinimo metus surinktoms aplinkybėms, todėl pagal jas negalima identifikuoti galimų pažeidimų padarymo laikotarpių (konkretaus laiko). Tarnybinio patikrinimo medžiagoje bei Išvadoje surinkti duomenys nepatvirtina ir Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjas padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius. Remiantis susipažinimui pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, nebuvo apklausti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Emilektra“ atsakingi asmenys apie automobilio pardavimo aplinkybes, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Emilektra“ automobilį pardavė už didesnę kainą, negu nurodyta dokumentuose.
2.4. Iš Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjas teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, negalima suprasti bei identifikuoti konkretaus laikotarpio, konkrečių duomenų, konkrečių asmenų, išskyrus vienintelį asmenį – pareiškėjo žmoną, kuriuos atsakovas sieja su pareiškėjo veiksmais. Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjas iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko duomenų peržiūrą, yra nekonkrečios ir negalima identifikuoti galimai nurodyto pažeidimo laiko, būdo ir apimčių ir pan.
2.5. Atsakovas Išvados rezoliucinėje dalyje nurodė iš esmės naujas pažeidimų aplinkybes, nors dėl jų pareiškėjui neįteikė papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo bei nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimą, todėl tokiais veiksmais buvo pažeista pareiškėjo, kaip tikrinamo asmens, teisė žinoti dėl kokių galimai neteisėtų veikų padarymo jis įtariamas ir dėl kokios kaltinimo apimties jis turi gintis. Tarnybinį patikrinimą inicijavęs ir jį atlikęs subjektas nevertino bei neanalizavo svarbių ir aktualių tarnybiniam patikrinimui duomenų ir kt., neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, daromų išvadų nepagrindė faktiniais duomenimis, teisiniu pagrindu, o darydamas išvadas rėmėsi tik prielaidomis bei subjektyvia ir šališka nuomone.
3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, remtasi leistinais būdais tyrimo metu surinktais duomenimis, surinktų įrodymų pakanka pareiškėjo padarytiems pažeidimams konstatuoti, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. 2023 m. birželio 5 d. PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininko A. B. tarnybinis pranešimas Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ buvo suderintas su PD IV viršininku, tos pačios valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininku, Klaipėdos AVPK viršininku. A. B. nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo nušalintas nebuvo. Pareiškėjo teiginiai apie A. B. šališkumą laikytini subjektyvia nuomone. Pareiškėjas turėjo galimybę teismui pateikti objektyvius įrodymus, susijusius su jo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau to nepadarė. Visos aplinkybės, nurodytos Išvados rezoliucinėje dalyje ir pareiškėjui pateiktuose pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo, iš esmės visiškai atitinka.
3.2. 2023 m. birželio 8 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ su pasiūlymu pateikti paaiškinimus dėl jo palaikomų ryšių su statybų įmonių vadovu E. Ž., kuris galimai vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, dėl pareiškėjo žmonai atskleistos informacijos apie ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti, o taip pat dėl (duomenys neskelbtini) markės automobilio realios pirkimo ir deklaruotos kainų skirtumų. 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjui pateiktas papildomas pranešimas „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“, kuriuo prašoma paaiškinti pareiškėjo VRIS naršyklėje neteisėtai atliktos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), ir G. S. asmens duomenų peržiūros aplinkybes.
3.3. Pareiškėjo skunde nurodyti dokumentai pareiškėjui yra pateikti, išskyrus Klaipėdos apygardos prokuratūros išslaptintą teikimą, kuris nebuvo pareiškėjui pateiktas, nes nėra pridėtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo remiamasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudota tik išslaptinta korupcinio pobūdžio kriminalinės žvalgybos informacija. Ryšiai su nusikalstamo pasaulio asmenimis ar asmenimis, darančiais nusikalstamas veikas, yra korupcinio pobūdžio veika, o neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazėmis yra viena iš smulkiosios korupcijos formų. Pareiškėjo žmonos atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimas nebuvo vykdomas. Duomenys, panaudoti tarnybinio patikrinimo metu, gauti teisėtai, sankcionavus slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
3.4. Surašant Išvadą buvo atsižvelgta į A. B. 2023 m. liepos 26 d. tiesioginiam vadovui pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-5210 nurodytus duomenis, t. y. tai, kad pareiškėjui 2020 m. buvo nurodyta pirkimo sandorį, sudarytą su E. Ž. vadovaujama įmone, deklaruoti užpildant privačių interesų deklaraciją, nusišalinti nuo E. Ž. atžvilgiu atliekamo tyrimo ir daugiau nepalaikyti jokių santykių su E. Ž.. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti duomenys apie tai, kad pareiškėjas iki tarnybinio atlikimo pradžios, būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, palaikė ryšius su statybų įmonių vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas atskleidė informaciją tretiesiems asmenims, t. y. žmonai N. L.-T., apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl ritualines paslaugas atliekančios įmonės veiklos, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti.
3.5. Pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. iš UAB „Emilektra“ įgijo prabangų (duomenys neskelbtini) markės automobilį ir deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur. Nustatyta, kad šis automobilis (duomenys neskelbtini) aukcione buvo parduotas už (duomenys neskelbtini) dolerius. Visas minėto automobilio įsigijimo aplinkybes ir kainą pareiškėjas papasakojo savo draugui Š. A., taip pat savo mamai, broliui. Informacija apie UAB „Emilektra“ veiklą nebuvo šio tyrimo objektas, todėl duomenų iš šios įmonės nebuvo gauta. Pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. nuo 09:33:44 val. iki 09:34:11 val. VRIS naršyklėje: transporto priemonės (Regitra), peržiūrėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), G. S., duomenis tiksliai ir išsamiai nenurodęs duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo (audito išrašas iš Audit III informacinės sistemos 2023 m. liepos 17 d. Nr. 5-IL(S)-118 (RN)). Jis neatlikinėjo jokių veiksmų, netyrė ir neregistravo jokių medžiagų.
3.6. Pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, nagrinėjamu atveju nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų reikalavimais. Nustatytais pareiškėjo neteisėtais veiksmais akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, toks pareiškėjo elgesys neatitinka galiojančių teisės normų reikalavimų, prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams dėl policijos pareigūnų.
II.
5. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (EP ENTV) 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.
5.2. PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. 2023 m. birželio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-3822 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame nurodė, kad yra gauta kriminalinės žvalgybos informacija (informacija 2023 m. balandžio 21 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 5-IL-7940 išslaptinta) apie tai, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris galimai vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas. L. T., būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV pareigūnu ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, slepia, neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui galimai toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip siekdamas sau asmeninės naudos. Pareiškėjas tretiesiems asmenims, t. y. žmonai N. L.-T., atskleidė informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti. Be to, pareiškėjas įgijo prabangų (duomenys neskelbtini) markės automobilį už (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (grynais) (duomenys neskelbtini) Eur ir taip galimai išvengė neteisėtu būdu įgytų pinigų deklaravimo bei padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti privalomų mokesčių nuo gauto pelno. Todėl buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
5.3. Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. 2023 m. birželio 9 d. patvirtino PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. parengtą teikimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų Nr. 30-IL-7401 ir 2023 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-307 „Dėl L. T. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 9 d. iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos buvo nušalintas nuo Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 8 d. pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-163, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 20 d. papildomas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-202, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).
5.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B. surašė, o Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. 2023 m. liepos 31 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo Išvadą, kurioje buvo siūloma: pripažinti, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. savo veika pažemino pareigūno vardą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą; pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos; už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį pareiškėjui darbo užmokesčio nemokėti; tarnybinio patikrinimo išvadą bei medžiagą pateikti VMI įvertinti pagal kompetenciją.
6. Teismas, akcentavęs pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Statutą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinei atsakomybei keliamus reikalavimus, nurodė, jog byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu kaip pareigūno vardo pažeminimu, todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai traktuotini kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. ar pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą bei prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų.
7. Teismas, spręsdamas dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėjo, kad pirmiausia būtina nustatyti, ar Išvadoje, kaip Įsakymo sudėtinėje dalyje, yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Išvadoje, atsižvelgiant į joje išdėstytą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu išanalizuotų duomenų visuma (telefoninių pokalbių įrašai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai) leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, suprasdamas, jog palaikydamas ryšius su asmeniu, kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie pastarojo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo schemas bei daromas nusikalstamas veikas, iš jo valdomų įmonių tris kartus įsigijo nekilnojamojo turto objektus (gyvenamuosius namus), be to, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų. Be to, pareiškėjas teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai naudojosi policijos informacine sistema, atliko minėtų duomenų peržiūrą, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą.
8. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl Išvadą surašiusio pareigūno šališkumo. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Išvadą surašęs PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B., atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir organizuodamas tarnybinio patikrinimo atlikimą, buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nepateikta objektyvių duomenų ar įrodymų, kad A. B. tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas nešališkai ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ar kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones pareigūno šališkumu, o vien tai, kad A. B. 2020 m. suteikė konsultaciją pareiškėjui, nebuvo pakankamas pagrindas A. B. nušalinti nuo 2023 m. pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai byloje nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos, nes byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad A. B. turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją.
9. Teismas, spręsdamas dėl 2023 m. birželio 8 d. pranešime ir 2023 m. liepos 20 d. papildomame pranešime nurodytų tarnybinio patikrinimo tirtų veiksmų neatitikimo Išvadai, nurodė, jog 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-163, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. dėl jo palaikomų ryšių su statybų įmonių vadovų E. Ž., kuris galimai vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl pareiškėjo žmonai atskleistos informacijos apie ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti, taip pat dėl (duomenys neskelbtini) markės automobilio realios pirkimo ir deklaruotos kainų skirtumų. 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjui pateiktas papildomas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-202, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d., nuo 09:33:44 val. iki 09:34:11 val. VRIS naršyklėje atliko transporto priemonės (duomenys neskelbtini), ir G. S. asmens duomenų peržiūra, nors ši peržiūra nesusijusi su pareiškėjui pavestomis užduotimis, prašoma paaiškinti dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Teismas pažymėjo, jog Išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie pastarojo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad aplinkybės, nurodytos pareiškėjui pateiktuose pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo bei nurodytos Išvados rezoliucinėje dalyje, iš esmės atitinka.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos ir pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui yra pateikta visos tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija, o iš bylos medžiagos matyti, kad pagal pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, jam 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, apie medžiagos kopijos gavimą pareiškėjas pavirtino parašu. Pareiškėjui nebuvo pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros išslaptintas teikimas, nes tarnybinio patikrinimo metu buvo remiamasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Pagal 2023 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjo prašymą pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikta patikrinimo medžiagos kopija, susidedanti iš 265 lapų. Pareiškėjas manė, kad jam buvo pateikta ne visa patikrinimo medžiaga, todėl 2023 m. rugpjūčio 25 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas nedelsiant pateikti visus trūkstamus dokumentus susipažinimui (tame tarpe tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų apyrašą). PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja, atsakydama į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo išvados dėl L. T. veiksmų medžiagos dokumentais, kurie nebuvo pateikti susipažinimui, ir šių dokumentų kopijų gavimo (reg. 2023-08-28 Nr. 5-AP-1259)“, išsiuntė pareiškėjui dėl techninės klaidos nepateiktų dokumentų kopijų elektroninę versiją bei pateikė 41 lapą dokumentų, taip pat tų, kurie pareiškėjui buvo pateikti 2023 m. rugpjūčio 17 d. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato sudaryti ir pateikti pareiškėjui siunčiamų dokumentų apyrašą, todėl dokumentų apyrašas sudarytas ir pareiškėjui pateiktas nebuvo.
11. Teismas, spręsdamas dėl pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo nurodytų ir tarnybinio patikrinimo metu tirtų neteisėtų veiksmų, konstatavo, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas Išvados rezoliucinėje dalyje nurodė iš esmės naujas pareiškėjui konstatuotų pažeidimų aplinkybes, tačiau dėl tokių aplinkybių neįteikė papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) bei nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimo. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo pabaigoje buvo gauti duomenys apie naujus atvejus, kai pareiškėjas, siekdamas asmeninių pažinčių, neteisėtai naudojosi policijos duomenų bazėmis ir pagal transporto priemonių valstybinius numerius nustatinėjo patinkančių moterų tapatybes, giminystės ryšius, kitus anketinius duomenis galimai buvo daugiau (tai patvirtina tarnybinio patikrinimo metu gauti liudytojų O. K., E. D., A. D. paaiškinimai, 2023 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-5246). Papildomas pranešimas pareiškėjui dėl šių epizodų nebuvo pateiktas, nes baigėsi tarnybinio patikrinimo terminas ir pateikus papildomą pranešimą būtų buvęs pažeistas 5 darbo dienų pateikimo terminas. Todėl šie duomenys buvo prijungti prie tarnybinio patikrinimo tik kaip papildoma pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.
12. Teismas taip pat dėl pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo nurodytų ir tarnybinio patikrinimo metu tirtų neteisėtų veiksmų akcentavo, jog Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d., neturėdamas teisėto pagrindo, nesilaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų, naudodamasis tarnybine padėtimi (suteiktas leidimas naudotis policijos informacinėmis sistemomis, kuriose esanti informacija nėra viešai skelbiama), savanaudiškais tikslais Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo, bylos numeris: 01-1-45024-19, duomenis. Duomenų peržiūros faktą patvirtina audito duomenys iš audito sistemos išrašo (reg. 2023-03-21 Nr. 5-IL-(S)-44(RN)). Pareiškėjas policijos informacinėse sistemose peržiūrėdamas ikiteisminio tyrimo, bylos numeris: 01-1-45024-19, duomenis nevykdė pagal tarnybos pobūdį pavestų funkcijų, užduočių ar pavedimų. Todėl padaryta išvada, jog pareiškėjas šiuos duomenis tikrino nepagrįstai, neteisėtai ir ne tarnybos tikslais. Tarnybinė atsakomybė už 2020 m. kovo 16 d. padarytą pažeidimą pareiškėjui netaikyta (Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9.6 p.). Baigiant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d., neturėdamas teisėto pagrindo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo, bylos numeris: 01-1-45024-19 (įtariamasis E. Ž.), duomenis, todėl pareiškėjas žinojo apie jo kolegų tiriamą E. Ž. atliktų sandorių laikotarpį ikiteisminio tyrimo metu. Taigi pareiškėjas žinojo, kad jo kolegos tiria E. Ž. ir kitų asmenų sudarytų sandorių laikotarpį, kuris neapima jo paties su E. Ž. sudarytų sandorių. Išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nei viename name, nusipirktame iš E. Ž., realiai niekada negyveno, tik prisiregistruodavo juose, taip klaidindamas ir siekdamas išvengti mokesčių nekilnojamojo turto pardavimo atveju. Papildomas pranešimas pareiškėjui dėl šio epizodo nebuvo pateiktas, nes veika padaryta daugiau kaip prieš metus laiko. Todėl šie duomenys buvo prijungti prie tarnybinio patikrinimo taip pat kaip papildoma pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo bendravimą su nusikalstamą veiką vykdančiu asmeniu E. Ž., akcentavo, jog Išvadoje nurodyta, kad PD IV Klaipėdos apygardos skyriuje gauta informacija, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas; pareiškėjas, būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV pareigūnu ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie statybų įmonių vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, slepia, neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip siekdamas sau asmeninės naudos. Pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. pateiktame paaiškinime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (galimo pareigūno vardo pažeminimo)“, reg. 30-AP-868 nurodė, kad jis, žinodamas apie statybų įmonės vadovo E. Ž. galimai daromas galimai nusikalstamas veikas, tokios informacijos apie šį asmenį neslėpė, su šiuo asmeniu jokių artimų ryšių nepalaiko, išskyrus tai, kad iš jo valdomos bendrovės 2017 m. ir 2020 m. buvo įsigijęs nekilnojamą turtą. 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. Privačių interesų deklaracijose pareiškėjas deklaravo, kad palaiko ryšius su E. Ž., kadangi iš jo valdomos įmonės 2017 m. birželio 13 d. ir 2020 m. spalio 29 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą, taip pat pranešė apie 2020 m. kovo 15 d. E. Ž. atvykimą į jo gyvenamąją vietą (2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-3554). Tačiau teismas nurodė, kad pateikdamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nuslėpė jo vėlesnį, t. y. jau po 2020 m., bendravimą su E. Ž. ir tai, kad 2022 m. gruodžio 19 d. žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą, pareiškėjas įsigijo iš UAB „Marteka“, kurios faktinis vadovas yra E. Ž.. Pareiškėjui dar 2020 m. buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą su E. Ž. vadovaujama įmone, deklaruoti užpildant privačių interesų deklaraciją, nusišalinti nuo E. Ž. atžvilgiu atliekamo tyrimo ir daugiau nepalaikyti jokių santykių su šiuo asmeniu, t. y. E. Ž.. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti duomenys apie tai, jog pareiškėjas iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pradžios būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, palaikė ryšius su statybų įmonių vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 2 dalį (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 222 straipsnio 1 dalį (Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti E. Ž. ir UAB „Ketus“ nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą nustatyta, kad E. Ž. padarė jam inkriminuojamas veikas, tačiau 2022 m. spalio 27 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje padarymo pagal laidavimą.
14. Teismas kartu dėl pareiškėjo bendravimo su nusikalstamą veiką vykdančiu asmeniu E. Ž. nurodė, jog iš 2022 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ir pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą įsigijo iš UAB „Marteka“, kurios faktinis vadovas yra E. Ž.. Nors minėtą pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas nekilnojamąjį turtą pirko iš UAB „Marteka“, kurios direktorius T. P., tačiau akivaizdu, kad nekilnojamąjį turtą pareiškėjas faktiškai įsigijo iš E. Ž. ir visus klausimus, susijusius su minėto namo statyba, įregistravimu ir pirkimu, pareiškėjas derino tik su E. Ž.. Be to, E. Ž. aktyviais veiksmais padėjo pareiškėjui SEB banke įforminti paskolų sandorius, reikiamus minėto nekilnojamojo turto įgijimui. Tai patvirtina 2023 m. birželio 6 d. liudytojo E. Ž. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad pareiškėjas iš jo yra nupirkęs tris statomus gyvenamuosius namus. Taip pat E. Ž. nurodė, kad, kai jo atžvilgiu policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas iš jo nupirko namą (duomenys neskelbtini), nevengė ir neslėpė, kad vienas kitą pažįsta, telefonu paskutinį kartą kalbėjosi prieš savaitę.
15. Teismas, spręsdamas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo aplinkybių, nesutiko, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo už (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. iš UAB „Emilektra“ įgijo prabangų (duomenys neskelbtini) markės automobilį ir deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (grynais pinigais) (duomenys neskelbtini) Eur (informacija iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad šis (duomenys neskelbtini) markės automobilis, kuris buvo nežymiai apgadintas (po auto įvykio), (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina duomenys iš (duomenys neskelbtini) organizuoto aukciono. Tačiau pareiškėjas deklaracijoje nurodė, kad minimas automobilis 2022 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, įsigijęs minėtą automobilį, kuris buvo nežymiai apgadintas, remontavo pas pažįstamą meistrą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. prisiregistravo savo vardu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas įsigyto (duomenys neskelbtini) markės automobilio neketina parduoti trejus metus, kad išvengtų valstybei mokėti privalomą 15% gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM). Pareiškėjas, įsigydamas automobilį už grynuosius pinigus ir ženkliai didesnę pinigų sumą nei rodo deklaruodamas, galimai vengė rodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius. Visas minėto automobilio įsigijimo aplinkybes ir kainą, už kiek jį įsigijo, pareiškėjas papasakojo savo draugui Š. A. Pastarasis 2023 m. birželio 7 d. paaiškinime nurodė, kad su pareiškėju kalbėjo apie jo įsigytą (duomenys neskelbtini) automobilį. Pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jam automobilis kainavo maždaug apie (duomenys neskelbtini) Eur, pirko truputį daužtą, o galutinė automobilio kaina su jo tvarkymu pareiškėjui išėjo apie (duomenys neskelbtini) Eur. Kur automobilį pareiškėjas remontavo, neminėjo, tačiau sakė, kad automobilis nebuvo smarkiai daužtas, tik truputį šonas ir „bamperis“. To automobilio nupirkimo tikslas – pardavus po trejų metų jam atgauti savus sumokėtus pinigus. Be to, G. S. 2023 m. liepos 13 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu turimą (duomenys neskelbtini) markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigijęs (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo (duomenys neskelbtini) eurų. Apie automobilį ir jo įsigijimo kainą yra pasakojęs ne tik G. S., bet ir jos draugams, su kuriais kartu leisdavo laiką.
16. Teismas, spręsdamas dėl neteisėtai panaudotos viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos ne tarnybinei veiklai, nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d., nuo 09:33:44 val. iki 09:34:11 val. VRIS naršyklėje: transporto priemonės (Regitra), peržiūrėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. S. duomenis tiksliai ir išsamiai nenurodęs duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo. Jis neatlikinėjo jokių veiksmų, netyrė ir neregistravo jokių medžiagų, jam nebuvo pavesta jokių užduočių bei pavedimų, susijusių su minėta transporto priemone bei asmeniu. Teismas atkreipė dėmesį, kad vėliau, bendraudamas su G. S., pareiškėjas, demonstruodamas savo, kaip policijos pareigūno galią ir statusą, pasakojo jai, kad pagal jos transporto priemonės numerius policijos informacinėje sistemoje sužinojo, kas ji tokia, ir taip susirado ją, siekdamas asmeninės pažinties. Tai tarnybinio patikrinimo metu G. S. patvirtino savo 2023 m. liepos 13 d. paaiškinime. Liudytoja A. Ž. 2023 m. liepos 12 d. paaiškinime nurodė, kad L. T. pažįsta tik kaip policijos pareigūną, kuris atliko jos namuose kratą. Po maždaug 3 savaičių gavo socialiniame tinkle „Facebook“ žinutę, kurioje parašė pasisveikinimo žinutę. Anketoje buvo asmuo pasivadinęs „ (duomenys neskelbtini)“, kurioje nebuvo profilio nuotraukos. Susirašinėjimas su juo buvo neaktyvus. Kieno iniciatyva susitiko, neatsimenu. Bendraujant su juo žinutėmis suprato, kad tas asmuo apie ją žino nemažai informacijos. Pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. papildomame paaiškinime nurodė, kad pagal priskirtas tarnybines funkcijas jam tekdavo dažnai naudotis policijos centrinės duomenų bazės duomenimis. Galimai yra tekę tikrinti duomenis ir apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią galimai teko matyti ar užfiksuoti vykdant pavedimus ikiteisminiuose tyrimuose ar kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kodėl paieškos pagrindu buvo nurodytas ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-40412-21 neprisimena, tačiau šis numeris galimai buvo nurodytas dėl apsirikimo. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas minėtus duomenis peržiūrėjo be teisėto pagrindo bei ne tarnybos tikslais (Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68, 8 p.; Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (2020 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-449 redakcija), 11.4, 12.1, 12.5 p.).
17. Teismas, spręsdamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų panaudojimo, nurodė, jog, kaip matyti iš Išvados, pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl priesaikos sulaužymo ir tarnybos pareigūno vardo pažeminimo yra grindžiami ir operatyviniu būdu gautais įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinėmis. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tokių įrodymų leistinumo administracinėje byloje klausimas, reglamentuojamas specialaus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, konstatavo, kad byloje esantys pareiškėjo, jo žmonos telefoninių pokalbių įrašai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, todėl jais negalima remtis darant faktinių bylos aplinkybių įvertinimo išvadas. Tačiau teismas kartu pažymėjo, kad kiti byloje esantys įrodymai, nors ir gauti atliekant atitinkamą tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal operatyviniu būdu surinktą informaciją, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu gautus paties pareiškėjo bei kitų šio tarnybinio tyrimo dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjo veika atsakovo teisingai kvalifikuota kaip priesaikos sulaužymas ir pareigūno vardą pažeminanti veika. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinei bei jo broliui nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, taigi jo sutuoktinės ir brolio parodymų negalima pripažinti leistinais ir tinkamais įrodymais bei jais grįsti skundžiamą sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjo nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena. Tvarkos aprašo II skyriaus 19.2. punkte nurodyta, jog tikrintojas turi teisę apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis, tačiau jame nėra numatyta pareiga išaiškinti teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
18. Teismas dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą atskleidimo tretiesiems asmenims pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas atskleidė informaciją tretiesiems asmenims, t. y. žmonai N. L.-T. apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti. Pareiškėjas savo sutuoktinei atskleidė pakankamai duomenų, leidžiančių identifikuoti tiriamąjį asmenį, detaliai atskleidė duomenis apie tai, kad tiriamoji įmonė vykdo kremavimo paslaugas, o tokia Vakarų Lietuvoje yra vienintelė. Taip pat pareiškėjas savo sutuoktinei atskleidė bylos realizacijos datą, kuri turėjo įvykti 2023 m. balandžio 13 d., tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo atidėta vėlesniam laikui. Pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. pateiktame paaiškinime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (galimo pareigūno vardo pažeminimo)“, reg. 30-AP-868 nurodė, kad apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV vykdomą tyrimą savo žmonai pasakojo siekdamas išsaugoti šeimą ir iš dalies pateisinti savo nebuvimą šeimoje, taip pat vedamas emocinių sukrėtimų po močiutės laidotuvių, kuri taip pat buvo kremuota ir jos kremavimo procedūrą lygindamas su vaizdais, kuriuos matė po jos laidotuvių. Taip pat teigė, kad pokalbiai su žmona vyko būtent po močiutės laidotuvių ir iš esmės apie mirtį, laidotuves, laidojimo būdus, gyvenimo prasmę ir požiūrį į mirusio žmogaus kūną. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu, tikslinant pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir lyginant su tarnybinio patikrinimo metu surinkta ir turima medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo močiutė mirė (duomenys neskelbtini), o informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą tyrimą, susijusį su ritualinėmis paslaugomis pareiškėjas savo sutuoktinei atskleidė (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės nesutampa bei neatitinka realybės, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertino kritiškai.
19. Teismas, atsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą atskleidimo tretiesiems asmenims visumą, atmetė pareiškėjo argumentą, kad nesant jokių konkrečių duomenų apie atskleistą informaciją tretiesiems asmenimis apie ikiteisminius tyrimus bei tokiais veiksmais padarytą žalą ikiteisminių tyrimų atlikimui, tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas padarė klaidingą išvadą, jog informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą tyrimą dėl ritualinių paslaugų teikimo pareiškėjas atskleidė savo žmonai. Kartu teismas pažymėjo, jog Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo žmona informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą tyrimą papasakojo savo draugei E. A., tai patvirtina 2023 m. balandžio 11 d. N. L.-T. fiksuotas telefoninis pokalbis su savo drauge E. A.. Tarnybinio patikrinimo metu, analizuojant N. L.-T. ir jos draugės E. A. 2023 m. balandžio 11 d. telefoninio pokalbio turinį nustatyta, jog abi moterys supranta apie kokį numatomą įvykį ir numatomo įvykio datą yra kalba. Tačiau operatyviniu būdu surinkta informacija (telefoninių pokalbių įrašai) skiriant tarnybinę nuobaudą (atleidžiant statutinį pareigūną dėl pareigūno vardo pažeminimo) negali būti panaudojama administracinių bylų teisenoje, todėl teismas nevertino kaip įrodymo telefoninio pokalbio tarp N. L.-T. ir jos draugės E. A.. Kadangi informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims, t. y. N. L.-T. papasakojimas savo draugei E. A. apie ikiteisminio tyrimo atliekamus veiksmus grindžiamas tik telefoniniu pokalbiu, teismas dėl šio epizodo daugiau nepasisakė.
20. Teismas, spręsdamas dėl kitų Išvadoje konstatuotų aplinkybių pažeidimo, nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos, užtikrinant pareiškėjo teises, pagrįstai nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį konstatuojama, jog jis savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie jo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą. Taip pat teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų Išvadoje yra nurodomas arba konkretus laikas ir data arba aiškus laikotarpis, kurio metu pareiškėjas vykdė tęstinio pobūdžio pažeidimą (pvz., asmeniniais interesais palaikė turtinio pobūdžio santykius su E. Ž. po 2020 m. paaiškėjusio fakto, kad pareiškėjo bendradarbiai vykdo tyrimą dėl E. Ž. nusikalstamų ekonominio pobūdžio veikų iki sužinojimo apie tarnybinio patikrinimo pradėjimą).
21. Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, jog atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei kilti. Tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas ginčijamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Teismo vertinimu, nustatyti faktai pagrįstai ir teisingai buvo traktuoti kaip vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimas, sudaręs pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str.; Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706).
22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai, dėl kurių atleistas iš vidaus tarnybos, buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti tyčinį nusižengimą ir taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Teismas nusprendė, kad byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos.
23. Teismas nurodė, jog kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nėra esminiai sprendžiant šią bylą ir niekaip nekeičia teismo sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
24. Teismas dėl šių aplinkybių pripažino Įsakymą pagrįstu ir teisėtu, o atmetęs reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo nusprendė, kad taip pat atmestini išvestiniai skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą, visiškai nepasisakė dėl esminių skunde nurodytų aplinkybių, taip pat padarė eilę procesinių pažeidimų, kurių dalis yra susijusi ir su pareiškėjo teisių apribojimu bei teisės į objektyvų ir teisingą teismą įgyvendinimu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja, nurodydama, kad visos proceso šalys yra susipažinusios su pateiktu skundu bei bylos aplinkybėmis, remiantis ABTĮ 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nepadarė pranešimo apie šios administracinės bylos „ginčo dalyką, pagrindus, ginčo ribas bei kitas esmines bylos aplinkybes“.
25.2. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime neišdėstė pareiškėjo skunde nurodytų esminių ir pagrindinių aplinkybių, o pateikdamas tik dalies pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių santraukos interpretaciją, perrašydamas dalį pareiškėjo skunde nurodytų faktinių duomenų bei pavienius iš konteksto išimtus teiginius, kuriais pareiškėjas grindžia skunde nurodytas aplinkybes, iškreipė pareiškėjo dalies skunde nurodytų aplinkybių esmę. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė pareiškėjo skundo esmės ir tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino skundo nagrinėjimo bei administracinėje byloje nustatinėtinų aplinkybių ribas, nukrypo nuo skundo esmės, o teismo selektyviai atrinktų ir teismo skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių ištyrimas nebuvo pakankamas teisingam bylos išnagrinėjimui bei pagrįsto ir teisėto procesinio sprendimo priėmimui (ABTĮ 86 str. 1 d.).
25.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir nustatė bylos faktines aplinkybes bei jų vertinimą ne pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nors pareiškėjo skunde buvo prašoma įvertinti, ar tarnybinis patikrinimas (Išvada), kuriuo remiantis buvo priimtas Įsakymas, buvo atliktas laikantis procedūrų, taisyklių, turėjusių užtikrinti nešališką, išsamų, objektyvų, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybių tyrimą, kurie turėjo esminės įtakos objektyviai, nešališkai bei teisingai įvertinti pareiškėjo veiksmus bei padaryti išvadas.
25.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, prieštaringas, teismui nurodžius, jog vertinant kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos panaudojimą šioje administracinėje byloje „operatyviniu būdu surinkta informacija (telefoninių pokalbių įrašai) <...> negali būti panaudojama administracinių bylų teisenoje“. Tačiau pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė ir vertino kriminalinės žvalgybos („operatyviniu būdu“) metu gautais duomenimis – garso įrašu, nurodžius, jog „informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą tyrimą, susijusį su ritualinėmis paslaugomis pareiškėjas savo sutuoktinei atskleidė 2023 m. vasario 5 d.“ bei pateikdamas šių aplinkybių vertinimą nurodo, jog „pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės nesutampa bei neatitinka realybės, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai“, bei „atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nesant jokių konkrečių duomenų apie atskleistą informaciją tretiesiems asmenimis apie ikiteisminius tyrimus bei tokiais veiksmais padarytą žalą ikiteisminių tyrimų atlikimui“.
25.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, jog pareiškėjo žmonai ir jo broliui nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš pareiškėją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.). Skundžiamu sprendimu šis teismas sukūrė teisės aktams ir teismų praktikai prieštaraujantį precedentą, leidžiantį tarnybinių patikrinimų atlikimų metu apklausti tikrinamų asmenų artimus giminaičius bei šeimos narius, prieš tai šiems asmenimis neišaiškinus teisės atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius.
25.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nusprendė dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio ir Išvadą surašiusio PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininko A. B. šališkumo, kuris atlikdamas savo tarnybines pareigas betarpiškai pareiškėjui teikė konsultacijas, patarimus dėl tokių sandorių sudarymo teisėtumo ir dėl jų galinčio kiti viešųjų, privačiųjų interesų konflikto, kurie vėliau lėmė pareiškėjo veiksmus sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius, dėl kurių buvo pradėtas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu su pareiškėju kontaktavo bei pranešimus dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) jam įteikdavo vyriausioji tyrėja A. M., todėl pareiškėjas pagrįstai manė, jog tarnybinį patikrinimą atlieka ši tyrėja, o ne skyriaus viršininkas. Aplinkybės dėl šio pareigūno šališkumo paaiškėjo tik susipažinus su tarnybinio patikrinimo bylos medžiaga, todėl nušalinimas pareikštas nebuvo. PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininko patarimai, rekomendacijos, konsultacijos buvo esminės pareiškėjo priimamiems sprendimams. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko skunde ir šios bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, susijusių su galimu tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens šališkumu, vertinimo. A. B. šališkumą pareiškėjo atžvilgiu patvirtina ir šio pareigūno veiksmai, kuriais jis, siekdamas sudaryti kliūtis pareiškėjui tinkamai savo teises ginti teisme, nes A. B. nurodymu pareiškėjui susipažinti buvo pateikta tik selektyviai atrinkta tarnybinio patikrinimo bylos medžiagos dokumentų dalis.
25.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pažemino valstybės tarnautojo vardą. Priešingai nei vertino ir konstatavo šis teismas, byloje esančių 2023 m. birželio 8 d. „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ ir 2023 m. liepos 21 d. „Papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ turinys neleidžia ne tik identifikuoti konkretaus laiko, datos, vietos ar konkretaus laikotarpio bei konkrečių galimo pažeidimo padarymo aplinkybių. Teismas šią bylą nagrinėjo su išankstine (kaltumo) nuostata vertinant pareiškėjo veiksmus iš esmės remdamasis vien tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos negalima identifikuoti tiriamojo laikotarpio, kurį tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas sieja su pareiškėjo veiksmais, kuriuo pastarasis „žinojo <...> slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas“.
25.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas ,padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius“. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje nei Išvadoje, nei šioje administracinėje byloje nėra duomenų apie tai kad dėl UAB „Emilektra“ galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar galimo mokesčių vengimo būtų pradėtas, atliktas, ar atliekamas ikiteisminis tyrimas ar mokestinis patikrinimas ir pan. Be to, iš bylos medžiagos negalima identifikuoti ne tik datos, vietos, konkretaus laikotarpio, konkrečių duomenų, tačiau ir konkrečių asmenų, išskyrus vienintelį asmenį „žmona N. L.-T.“, kuriuos tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas sieja su L. T. veiksmais, kuriais pastarasis „teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus“.
25.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2024 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. prašymą dėl įrodymų (be kita ko įrodymų, susijusių ir su kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, leidžiančiais spręsti dėl šių duomenų pagrįstumo) išreikalavimo (ABTĮ 80 str. 1 d.). Šiais veiksmais pareiškėjui buvo užkirstas kelias gintis bei įrodyti savo nekaltumą.
26. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
26.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl artimų giminaičių apklausos, akcentavo, jog teisiniame reguliavime nėra numatyta pareiga išaiškinti teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesivadovavo pareiškėjo žmonos ir brolio duotais parodymais esamais tarnybinio patikrinimo medžiagoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų panaudojimo. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Išvadą surašiusio pareigūno neįrodyto šališkumo – pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė dėl pareiškėjo bendravimo su nusikalstamą veiklą vykdančiu asmeniu ir pripažino šiuos veiksmus kaip Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu. Pareiškėjo veiksmai dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo aplinkybių buvo priešiški ir nesuderinami su policijos uždaviniais. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas informacijos apie ikiteisminius tyrimus duomenis peržiūrėjo be teisėto pagrindo bei ne tarnybos tikslais.
26.2. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, šiam teismui pagrįstai atsisakius netenkinti pareiškėjo prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Jei pareiškėjas manė, jog byloje yra aplinkybių, keliančių abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, jis galėjo šiai teisėjai pareikšti nušalinimą.
26.3. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti ir būtent tai lėmė tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną pažeidimą ar pareiškėjo veiksmą atskirai, o nustatytų pažeidimų visumą, atsižvelgė, be kita ko, į nustatytų neteisėtų veikų gausą, seką, pobūdį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą ginčo išvadą, jog darydamas visumą teismo konstatuotų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir darbuotojų prestižą visuomenėje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
27. Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas – Klaipėdos AVPK 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 76 straipsnio 1 dalį, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).
30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti aktyvus ir betarpiškai ištirti įrodymus. Todėl pažymėtina, kad teismui kylančios pareigos nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su pareiga ne tik tinkamai ištirti įrodymus bet ir pateikti motyvuotą jų vertinimą.
31. Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas reglamentuojamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad „Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019, kuriame buvo vertinamas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies konstitucingumas, pabrėžė, kad „<...> pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tik tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų (neturinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių)“, ir vertino, kad <...> ginčijamoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tik korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, vertintinas kaip proporcinga priemonė valstybės pagal Konstituciją siekiamam teisėtam tikslui – tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę ir užkardyti korupciją valstybės tarnyboje“ (žr. nutarimo 74.5 p.). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo, tiriant tarnybinius nusižengimus, sąlygų ir tvarkos, be kita ko, konstatavo: „ <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ir informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis“ (žr. nutarimo 86.3.1 p.).
33. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, C-162/22, EU:C: 2023: 631, nusprendė, kad „2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeisto 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų tiekėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus.“
34. Paminėtų teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo ir ESTT aiškinimų kontekste įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinis nusižengimas grindžiamas kriminalinės žvalgybos informacija, kurių duomenys gauti „iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo“ (telefoninių pokalbių ir pan.), darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėjamu atveju vertindamas reikšmingus įrodymus, be kitų aspektų, turėjo įvertinti išslaptintą bei perduotą atsakovui pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti reikšmingą informaciją leistinumo, teisėtumo, patikimumo bei proporcingumo aspektais, ar taikyti kriminalinės žvalgybos informaciją, jeigu taip, tai kokia apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, tame tarpe ir susijusių su kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, nemotyvuodamas savo sprendimo, o pasiremdamas formaliais atsakovo rašte nurodytais argumentais, pažymėtina, kad vieno iš prašymų atmetimo motyvu nurodydamas aplinkybę, jog toks pareiškėjo prašymas netenkinamas dėl to, kad jis anksčiau nebuvo pateikęs tokio prašymo išreikalauti būtent šį įrodymą. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog taip buvo apribota pareiškėjo teisė į gynybą.
35. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (10 straipsnio 1dalis), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (10 straipsnio 2 dalis), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (10 straipsnio 3 dalis)
36. Pakartotinai vertindamas bylai reikšmingus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad kaip paminėta, ginčijamu įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, pagal Statuto 76 straipsnio 1 dalį, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą, o ne Statuto 39 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu (už „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“). Taigi byloje būtina vertinti, kurie byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindą, kurie įrodymai atitinka leistinumo kriterijus.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas grąžinti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
39. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka nevertinami kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei netikrinami su tuo susiję kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Kadangi byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija