Administracinė byla Nr. eAS-41-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04543-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“), dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja S. O. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2S-470-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. O.“ (toliau – ir Sprendimas).

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-1997-502/2024; teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas nurodė, kad pareiškėja yra pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

Teismas nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:

1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir teritorijų sąrašas).

2.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30- 1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymas) buvo pakeisti ankstesni įsakymai ir iš teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir sklypų sąrašas). Jame patvirtinti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę.

3.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas) buvo pakeistas teritorijų sąrašas ir iš jo išbraukta 14 teritorijų, taip pat pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktas vienas žemės sklypas.

4.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo pakeitė teritorijų sąrašą ir iš jo išbraukė 8 teritorijas, taip pat pakeitė sklypų sąrašą ir iš jo išbraukė 5 sklypus.

5.       Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos” (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

6.       Vadovaujantis tuo, NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą.

Teismas, įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką nagrinėjamoje bei išnagrinėtoje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, sprendė, jog šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi pareiškėjos skundas grindžiamas argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galimai neteisėtai sumažinti teritorijų ir sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tuo apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Vienas iš skunde minimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų – 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuris ginčijamas minėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Teismas konstatavo, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje, taip pat teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamas galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

Teismas padarė išvadą, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje
Nr. el3-4874-535/2024 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant Sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Teismas konstatavo, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė ir pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Atsakovė nėra atsakinga už šių žemės sklypų projektavimą, kuris yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Taigi, šiuo atveju nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir Sprendimo pagrįstumo vertinimas.

Teismas nurodė, kad, neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti Sprendimo teisėtumą šioje byloje.

III.

Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn Žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylos. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo pagrįstumo vertinimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti Sprendimo teisėtumo šioje byloje.

Atsakovas paaiškina, kokie veiksmai NŽT buvo atlikti, gavus Administracijos informaciją dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos (2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 (toliau – ir NŽT Įsakymas) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą; 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 (toliau – ir NŽT Įsakymas2) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas); 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) (toliau – ir NŽT Įsakymas3) patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė)), bei nurodo Sprendimo priėmimo aplinkybes.

Atsakovas pažymi, kad atliko NŽT kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste. Svarbu ir tai, kad nė viename iš teisminių procesų teismai nebuvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymų priskirtų funkcijų.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus nei yra realus poreikis bei visi piliečiai be išimties turėjo galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises būtent tokiu būdu, t. y. gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtaką teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, nes nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Atsakovas nurodo, kad, remiantis Potvarkiu, baigiamas žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui, todėl net ir patenkinus pareiškėjos skundą, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti teisės aktų ir Potvarkio nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Administracija nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie bylas siejantį prejudicinį ryšį ir klaidingai sprendė, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Administracija teigia, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos, sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Administracija pažymi, kad, įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Tvarkos 34 punkto 3 pastraipos, 106 punkto nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose formuotini nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žeme atkurti, sąrašą. Administracija suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 195 ha, nors NŽT Įsakymu2 patvirtintame Piliečių sąraše įrašytų 633 pretendentų bendras plotas, į kurį minėti piliečiai, įrašyti į Eilę, turi teises atkurti nuosavybės teises, yra 66 ha žemės.

Administracija akcentuoja, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei jį lydintys bei jį įgyvendinantys teisės aktai nenumatė pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiose vietovėse ar suprojektuoti begalinį skaičių sklypų; vienintelis kriterijus, siekiant atkurti pretendentams nuosavybės teises, buvo tai, kad sklypų skaičius būtų toks, jog visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

Administracija atkreipia dėmesį, kad administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalykas yra Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 p.), viso 8 teritorijos, bei pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2. p.) arba 5 sklypai. Nė vienas sklypas, išbrauktas iš ginčijamo įsakymo, niekada nebuvo įrašytas į NŽT siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste, sąrašą, kurį sudarė ir tvirtino Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vedėjas. Taigi, net jei 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams atkurti nuosavybės teises, nes NŽT įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą ir šis įsakymas nėra ginčijamas, jo atžvilgiu nėra taikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių.

Administracija pažymi, kad NŽT nebeturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų suteikti piliečiams neatlygintinai, nes ji savo žinioje turi jų tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių Eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą ar jo dalį, be to, piliečiai gali rinktis naujus žemės sklypus tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, todėl Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Administracija nurodo, kad NŽT siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi ne 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu, kuriuo tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises, tačiau savo priimtu įsakymu, kuriuo buvo tvirtinamas galutinis piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašas. Administracija nurodo, kad ne visi Administracijos perduodami sklypai buvo automatiškai perkeliami į NŽT siūlytinų Sklypų sąrašą, NŽT atskirai vertino perduodamus sklypus kokybine prasme ir grąžino Administracijai dalį jų, kaip netinkamus atkurti nuosavybės teises.

Administracija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą, kadangi Susijusioje byloje ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje, be to, pareiškėja nėra tos bylos šalis, ir pareiškėjos atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo.

Administracija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia Sprendimo teisėtumo klausimą, ir nors pati pareiškėja nurodo, kad Administracijos direktoriaus įsakymai lėmė neteisėtą NŽT Sprendimą, teismas nėra saistomas šių aplinkybių ir turi byloje dalyvauti kaip aktyvus arbitras bei nustatyti objektyvią tiesą, įvertinant, ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti jo reikalavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos, o vien tai, kad jas sieja bendra nuosavybės teisių atkūrimas tema, nesudaro pagrindo stabdyti bylą ir prieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Administracija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, visų pirma, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, antra, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Administracija nurodo, kad nurodytos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Administracija atkreipia dėmesį, kad, net ir panaikinus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą, nei pareiškėja, nei kitas pretendentas negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio atkurti nuosavybės teises į išbrauktas teritorijas ir sklypus, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuojantis reguliavimas šioje vietoje yra aiškus ir konkretus: pretendentai gali rinktis naujus sklypus tik iš NŽT patvirtinto sklypų sąrašo, kuris nėra ginčijamas ir / ar panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) įsiteisėjimo, konstatavęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja, prašydama panaikinti Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti teritorijų ir sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjai buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, todėl šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo ir Administracijos atskirųjų skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracija atskirajame skunde, be kita ko, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad Administracijos nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-435-624/2024 nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato, atstovaujančio asmenims, atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas, minimoje byloje nebuvo vertinamas Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties neįtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą pagrįstumas ir teisėtumas, taigi Administracijos nurodyta nutartis neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų argumentais, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė