Nr. DOK-1004

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00935-2023-9

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

 

susipažinusi su 2025 m. kovo 12 d. paduotu ieškovų M. M. ir A. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai M. M. ir A. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl priežastinio ryšio nustatymo, dėl to nepagrįstai nusprendė, jog išlaidos, kurias ieškovai patyrė sprendžiant notarės neteisėtais veiksmais sukeltą situaciją, negali būti laikomi jų patirta žala. Teismai pripažino, kad ieškovų veiksmai padėjo išvengti nuostolių, todėl sprendimas visiškai atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš notarės 100 000 Eur už tai, kad jie turėjo turtą atpirkti brangiau, pažeidžia CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Notarės neteisėti veiksmai sukėlė situaciją, kurią ieškovai turėjo spręsti, siekdami išvengti investicijų į turtą praradimo, baudų už nevykdomas sutartis mokėjimo ir jų verslo žlugimo. Teismai visiškai nevertino ieškovų nuostolių, kurie buvo patirti dėl prarastos galimybės 1,5 metų naudotis už turtą sumokėtais pinigais. Per civilinės bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nagrinėjimo laikotarpį pasaulyje vyravo ypač aukšta infliacija nekilnojamojo turto sektoriuje. Išnagrinėjus bylą ir ieškovams grąžinus už nekilnojamąjį turtą sumokėtus pinigus, jie dėl infliacijos buvo nuvertėję 30 procentų, o prarastas turtas pabrango apie 50 procentų. Šios aplinkybės lėmė, kad ieškovai dėl notarės kaltės atsidūrė ženkliai blogesnėje situacijoje, nei jie būtų buvę, jei notarė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 1 725 (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 10 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 127, kodas ZO10053.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                Gražina Davidonienė

 

Sigita Rudėnaitė

 

Irmantas Šulcas