Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl VALSTYBINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2014 m. gegužės 28 d. Nr. 485
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamą Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą (toliau – Programa).

2. Rekomenduoti savivaldybėms, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dalyvauti įgyvendinant Programą.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1330 „Dėl Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2009 metų plano patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 853 „Dėl Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2012 metų plano patvirtinimo“.

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                             Algimanta Pabedinskienė

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 485

VALSTYBINĖ SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS 2014–2020 METŲ PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – smurtą patyręs asmuo) teikimą.

2. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas. Programoje nustatyti 2 prevencijos ir kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimo tikslai, uždaviniai šiems tikslams pasiekti, pateikiama analizė, pagrindžianti tikslus ir uždavinius, nustatyti vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

3. Prie Programos įgyvendinimo prisideda ir kitos programos bei strategijos: Vaiko gerovės 2013–2018 metų programa, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A1-547 „Dėl Vaiko gerovės 2013–2018 metų programos patvirtinimo“, Psichikos sveikatos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 „Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“, Alkoholio ir tabako kontrolės programa (tarpinstitucinis veiklos planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo“.

Visų rūšių ir formų smurto (fizinio, emocinio, seksualinio) prieš vaikus su visomis jo apraiškomis, jo prevencijos ir intervencijos problemoms spręsti skirta Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programa, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 „Dėl Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programos patvirtinimo“.

4. Smurto artimoje aplinkoje mastą rodo statistinė informacija. Kaip skelbia Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2013 metais užregistruota 21,6 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėta daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Didžioji dalis smurtą patyrusių asmenų – moterys (82 procentai), vyrai sudarė 11 procentų, vaikai – 7 procentus nukentėjusiųjų. Palyginus šiuos duomenis su 2012 metų duomenimis, matyti, kad tokių iškvietimų padaugėjo 18 procentų, 32 procentais daugiau pradėta ikiteisminių tyrimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metų kovo–gruodžio mėnesiais užregistruota apie 7,6 tūkst. nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, ištirta beveik 84 procentai tokių veikų. Tokių nusikalstamų veikų 2013 metų kovo–gruodžio mėnesiais užregistruota 75 procentais daugiau nei 2012 metų tą patį laikotarpį. Per 2013 metų sausio–gruodžio mėnesius užregistruota daugiau nei 5,7 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, tai yra 54 procentais daugiau nei 2012 metų tą patį laikotarpį, iš jų smurtą patyrusių moterų – 53 procentais daugiau. Padaugėjo atvejų, kai nustatoma, kad smurtą patyrė vyrai ir nepilnamečiai asmenys.

5. Smurtas artimoje aplinkoje latentiškas. Nusikalstamos veikos dažnai būna slepiamos, pašaliniams asmenims nepastebimos. Smurtą patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto smurto atvejų. Kadangi smurtas artimoje aplinkoje latentiškas, sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą. Vertinant Programos įgyvendinimo efektyvumą, svarbu atlikti reprezentacines viktimologines apklausas, padėsiančias nustatyti, koks vidutiniškai procentas asmenų patiria smurtą artimoje aplinkoje, koks šio reiškinio mastas. Periodiškai atliekamos apklausos parodytų šio reiškinio kaitą. Be to, gauti duomenys leistų numatyti, kokie veiksmai labiausiai mažintų smurto artimoje aplinkoje.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 metais paskelbtame tyrime „Smurtas prieš moteris“, http//fra.europa.eu/en/publication/2014/vaw-survey-main-results (2014 metų kovas), konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas gali didinti suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią ir ugdyti tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata, kad smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.

7. Vienas iš probleminių klausimų – alkoholio vartojimas. Priežastinis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir smurto nėra vienareikšmiškas. Nors smurtinis elgesys gali pasireikšti ir nevartojant alkoholio, vis dėlto minėtame Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktame smurto prieš moteris tyrime teigiama, kad moterys, kurių partneriai dažnai ir stipriai svaiginasi alkoholiu, žymiai dažniau patiria partnerio fizinį ir seksualinį smurtą; kai partneris alkoholio nevartoja tiek, kad stipriai apsvaigtų, fizinio ir seksualinio smurto lygis – 5 procentai, kai partneris stipriai apsvaigsta kartą per mėnesį ar dažniau, smurto lygis – 23 procentai.

8. Smurto artimoje aplinkoje padarinius jaučia tiek smurtą patiriantys asmenys ir jų šeimos nariai (asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokos, partnerystės, svainystės arba giminystės ryšiais), tiek kiti visuomenės nariai. Šie padariniai sietini ne tik su sunkiais dvasinės ir fizinės sveikatos sutrikimais, bet ir su  socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis.

9. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Įstatyme.

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Programos strateginis tikslas – valstybiniu lygiu mažinti smurto artimoje aplinkoje mastą.

11. Pirmasis Programos tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui. Siekti šio tikslo paskatinusios priežastys:

11.1. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar toleruojamas. Smurtas artimoje aplinkoje, kaip žmogaus teisių pažeidimas, ilgai ignoruotas. Iki Įstatymo įsigaliojimo smurtas artimoje aplinkoje laikytas privačiu asmens reikalu, visuomenė ir specialistai nenuosekliai šviesti moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, tarpusavio pagarbos, nesmurtinių asmeninių santykių konfliktų sprendimo būdų ir kitais klausimais. Taigi svarbu siekti, kad visuomenė geriau atpažintų smurtą artimoje aplinkoje, gautų daugiau informacijos apie smurto artimoje aplinkoje žalą, prevenciją, pagalbą jį patyrusiesiems, bausmes už jo naudojimą, taip pat smurtinio elgesio keitimą ir taptų jam nepakanti.

11.2. Specialistai, teikiantys pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, turi per mažai smurto artimoje aplinkoje apraiškų ir jo padarinių atpažinimo įgūdžių. Ypač stokojama smurto artimoje aplinkoje atpažinimo įgūdžių mokymo renginių ir standartinio reagavimo instruktažų teisėsaugos pareigūnams ir kitiems profesionalams, kuriems šios priemonės padėtų efektyviau dirbti su smurto artimoje aplinkoje aukomis. Taigi svarbu tobulinti teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų, sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos specialistų, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojų, kitų sričių specialistų, dirbančių su smurtą patyrusiais asmenimis, kvalifikaciją, sukurti emocinio palaikymo pagalbą teikiantiems specialistams sistemą, užtikrinančią, kad žmogiškieji ištekliai būtų naudojami tausiai ir veiksmingai.

11.3. Nepakankamai taikomos smurtinio elgesio prevencijos, smurtinio elgesio keitimo ir tėvystės įgūdžių ugdymo programos, neužtikrinamas nuoseklus jų finansavimas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, asmeniui, smurtavusiam prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią priemonę, kaip ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, kartu su bausme gali skirti teismas tais atvejais, kai manoma, kad jos padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Šias smurtinį elgesį keičiančias programas įgyvendina Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas).

Pataisos įstaigose smurtinį elgesį keičiančios programos taikomos asmenims, nuteistiems realia laisvės atėmimo bausme, kartu su jų socialine reabilitacija. Kalėjimų departamento duomenimis, 2012 metais 233 nuteistiesiems, smurtavusiems šeimoje, suteiktos tikslinės (tęstinės) individualios konsultacijos.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atkreipia dėmesį į reikšmingus nepilnamečių smurto prieš tėvus, globėjus, kitus šeimos narius atvejus. Siekiant mažinti tokio smurto paplitimą, svarbu imtis tikslinės veiklos – gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir diegti pažangias poveikio priemones.

Su smurtautojais, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, dirba nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013 metais skyrė lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, pagal kuriuos suteikta pagalba daugiau nei 200 asmenų, siekiančių atsisakyti smurtinio elgesio, įgyvendinti.

Svarbu gerinti darbą su smurtautojais – parengti ar pritaikyti užsienio valstybėse įgyvendinamas smurtinio elgesio keitimo programas, skatinti kuo daugiau smurtautojų dalyvauti jas įgyvendinant.

Svarbu nustatyti rizikos grupes ir imtis prevencinių veiksmų, mažinančių smurto artimoje aplinkoje riziką, įgyvendinti smurtinį elgesį, patyčias mažinančias, pozityvios tėvystės įgūdžius ugdančias programas ir projektus.

12. Uždaviniai pirmajam tikslui pasiekti:

12.1. šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui;

12.2. tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją;

12.3. sukurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones.

13. Antrasis Programos tikslas – tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų ir visuomenės bendradarbiavimu. Siekti šio tikslo paskatinusios priežastys:

13.1. Teikiamos paslaugos fragmentiškos. Per menkai išplėtota tęstinės pagalbos sistema, kuri turėtų užtikrinti, kad smurtą patyrę asmenys ir jų šeimos nariai tam tikrą laiką gautų kokybiškas socialines, sveikatos priežiūros, teisines, psichologines paslaugas, kurios mažintų patirtą žalą ir tinkamai padėtų atkurti dvasinę ir fizinę sveikatą.

Turėtų būti siekiama, kad visi smurtą patyrę asmenys specializuotos pagalbos centruose, taip pat naudodamiesi savivaldybėse veikiančia infrastruktūra galėtų kuo skubiau gauti prieinamą ir kvalifikuotą pagalbą.

Specializuotos pagalbos centrai pradėjo veikti 2012 metų rugsėjo mėnesį. Kartu su partneriais pagal jungtinės veiklos sutartis jie teikia specializuotą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Per 2013 metus tokia pagalba suteikta daugiau nei 5 tūkst. smurtą patyrusių asmenų, kurių 90 procentų – moterys.

Specializuotos pagalbos centrai teikia smurtą patyrusiems asmenims psichologinę pagalbą, padedančią įveikti kritinę būklę, tarpininkauja, kad jiems būtų suteikta teisinė pagalba, informuoja nukentėjusį asmenį visais jam rūpimais klausimais, konsultuoja jį, tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą jam teiktų kitos smurtą patyrusiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos, institucijos ar specialistai, organizuoja šią veiklą. Prireikus tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicinos pagalba. Siekdami suteikti ilgalaikę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, bendradarbiauja su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, teikiančiais laikino apgyvendinimo paslaugas, socialinių paslaugų įstaigomis, policija, sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis. Centrų veiklai finansuoti kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (2013, 2014 metais) skiriama po 920 tūkst. litų.

Siekiant teikti kuo veiksmingesnę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, svarbu didinti šių centrų veiklos efektyvumą, parengti ir taikyti teikiamos pagalbos smurtą patyrusiems asmenims kokybės vertinimo metodiką, užtikrinti, kad būtų skirta lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, tobulinti finansavimo mechanizmą, naudoti ir plėtoti savivaldybių institucijų ir įstaigų žinioje esančią infrastruktūrą, kitus išteklius, kurie padėtų teikt pagalbą.

13.2. Nenustatyta efektyvi smurtautojo atskyrimo nuo smurtą patyrusio asmens procedūra. Esamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės nepakankamai efektyvios, neturi patikimo smurtą patyrusio asmens apsaugos mechanizmo, kai smurtautojas pažeidžia nustatytas nukentėjusiojo apsaugos užtikrinimo priemones, sąlygas ir įpareigojimus. Dėl šių priežasčių svarbu tobulinti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.

13.3. Stokojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Organizuojant ir teikiant pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, pasigendama koordinuoto kompleksinės pagalbos šiems asmenims teikimo mechanizmo, apimančio valstybės ir savivaldybių institucijas ir nevyriausybines organizacijas, užtikrinančio kompleksinę teisinę, socialinę, psichologinę ir kitą reikiamą pagalbą.

Įstatymas įpareigoja ir savivaldybių institucijas atkreipti dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemas, savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatyti prevencijos priemones, skirtas smurtą patyrusiems asmenims. Savivaldybių institucijos turėtų plėtoti veiklą su nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, ir prireikus pirkti iš jų paslaugas.

Ministro Pirmininko 2013 m. birželio 14 d. potvarkiu Nr. 212 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta tarpžinybinė darbo grupė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti. Nuolat rengiami susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis specializuotą kompleksinę pagalbą. Toliau plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, svarbu į minėtos darbo grupės posėdžius ir susitikimus su nevyriausybinėmis organizacijomis kviesti atitinkamų sričių ekspertus, siūlyti ir įgyvendinti priemones, kurios gerintų įvairių pagalbos teikėjų sąveiką ir stiprintų koordinuotą kompleksinį pagalbos teikimo mechanizmą.

14. Uždaviniai antrajam tikslui pasiekti:

14.1. tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą;

14.2. stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

III SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

15. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant Programą dalyvauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

16. Programa finansuojama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.

17. Programai įgyvendinti kas 3 metai rengiami ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami veiksmų planai, suderinti su įgyvendinant Programą dalyvaujančiomis institucijomis.

18. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo ir pasiektą pažangą vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

19. Įgyvendinant Programą dalyvaujančios institucijos nuo 2015 metų kasmet iki sausio 25 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia informaciją apie tai, kaip atlikti praėjusių metų veiksmai ir pasiekti nustatyti kriterijai, vadovaudamosi Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija su metine veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei kasmet teikia informaciją apie Programos įgyvendinimą.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

21. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų reikšmių sąrašas pateiktas priede.

__________________

Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims
2014–2020 metų programos
priedas

VALSTYBINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio pavadinimas	Vertinimo kriterijus	Vertinimo kriterijaus reikšmės				Vertinimo kriterijaus pasiekimo stebėseną vykdanti institucija
			2014 metų	2015–2016 metų	2017–2018 metų	2019–2020 metų
Strateginis tikslas – valstybiniu lygiu mažinti smurto artimoje aplinkoje mastą
		smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų skaičiaus mažėjimas (procentais)	*	4	8	15	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)
1. Tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui
1.1.	Šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui	surengtų informacinių kampanijų (televizijos laidų, socialinių reklamų, seminarų ir kitokių renginių) skaičius	2	5	5	5	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		apklaustųjų, girdėjusių apie renginius prieš smurtą artimoje aplinkoje arba juos mačiusių, skaičiaus didėjimas (procentais)	67**	72	77	83	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.	Tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją	apmokytų savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, darbuotojų skaičius	45***	100	140	170	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		apmokytų pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų skaičius	0	800	800	800	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija)
		apmokytų policijos pareigūnų skaičius	60	300	300	300	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
		apmokytų sveikatos priežiūros specialistų skaičius	10	40	40	40	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija)
1.3.	Sukurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones	asmenų, dalyvavusių smurtinio elgesio keitimo programose, skaičius	****	300	300	300	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2. Tikslas – tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų ir visuomenės bendradarbiavimu
		smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, gavę pagalbą specializuotos pagalbos centruose (visų asmenų, patyrusių smurtą, procentais)	50	80	90	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.1.	Tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą	savivaldybių, kuriose yra įstaiga ar organizacija, teikianti pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, skaičiaus didėjimas	50*****	54	58	60	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		smurtą patyrę asmenys, patenkinti teikiamomis paslaugomis (visų asmenų, kurie kreipėsi pagalbos, procentais)	******	******	******	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2.	Stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą	nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims savivaldybėse, skaičiaus didėjimas	25*******	30	45	50	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

* Rodiklio reikšmė bus nustatyta 2014 metais.

** Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 metų tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenys (http//fra.europa.eu/en/publication/2014/vaw-survey-main-results).

*** Rodiklio reikšmė 2013 metais.

**** Rodiklio reikšmė bus nustatyta 2016 metais.

***** Rodiklio reikšmė 2012 metais.

****** Pradinė rodiklio reikšmė bus nustatyta 2014 metais.

******* Rodiklio reikšmė 2012 metais.

––––––––––––––––––––