Administracinė byla Nr. A-69-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01915-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. H. (S. H.) ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai S. H. (toliau – ir pareiškėja) ir viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjai S. H. panaikintas leidimas (akreditacija) vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio žurnalistės veiklą. Sprendimą Ministerija priėmė, atsižvelgdama į detaliau nekomentuojamą, deklaratyvaus pobūdžio informaciją, kad pareiškėja savo veikloje Lietuvoje veikia prieš Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtus interesus bei pažeidžia viešąją tvarką, t. y. iš esmės vykdo veiklą, nesuderinamą su akredituotos užsienio valstybės žurnalistės statusu, kaip jis suprantamas Lietuvoje.
3. Pareiškėjai pažymi, kad VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau – ir Centras) tarpininkavo pareiškėjai gaunant Lietuvoje užsienio žurnalistės akreditaciją, todėl Sprendimas kelia reputacines ir organizacines rizikas: pasitvirtinus informacijai apie pareiškėjos destrukcinę ar neteisėtą veiklą Lietuvoje, nukentėtų Centro, kaip patikimos visuomeninės organizacijos, įvaizdis, be to, reiktų ieškoti naujo žurnalisto į S. H. darbo vietą.
4. Pareiškėjų įsitikinimu, administracinių teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai ir visos aplinkybės, lėmusios konkretaus sprendimo priėmimą. Šiuo atveju nėra suprantama, kokie būtent S. H. veiksmai lėmė atsakovo nuomonę, kad pareiškėjos veikla Lietuvoje yra nesuderinama su akredituotos užsienio žurnalistės statusu Lietuvoje ir sudarė pagrindą akreditaciją panaikinti.
5. Pareiškėjai pažymi, kad S. H. yra ganėtinai jauno amžiaus, jos kaip žurnalistės veikla iš esmės apsiribojo (duomenys neskelbtini) išeivijos veiklos ir integracijos į vietos visuomenę Lietuvoje klausimais, į Lietuvos Respublikos vidaus politiką žurnalistė kištis neturėjo jokio profesinio intereso ir niekada taip nesielgė.
6. Pareiškėjai teismui 2022 m. lapkričio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad Sprendimas nepagrįstas. Sprendimas dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo negali būti grindžiamas prielaidomis – šiuo atveju Sprendimas būtent grindžiamas prielaidomis, nesant objektyvios informacijos, kad turėdama užsienio žurnalisto akreditaciją pareiškėja galėtų užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei. Sprendimas dėl pareiškėjos akreditacijos panaikinimo priimtas tik viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių pagrindu ir kopijuojant organizacijos „Freedom House“ 2022 m. kovo 30 d. elektroninio laiško turinį ir samprotavimus, kai kur tekstą paliekant net nepakeistą, o kai kur elektroninio laiško turinį perteikiant kitais žodžiais. Pareiškėjų įsitikinimu, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad priimdama Sprendimą Ministerija jokio objektyvaus ir išsamaus tyrimo dėl S. H. veiklos neatliko. Priimant Sprendimą dėl akreditacijos panaikinimo, pareiškėjų net nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl Ministerijos gautos informacijos apie S. H.. Sprendime jokios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos ir pareiškėja iki Ministerijos atsiliepimo bei papildomų įrodymų išreikalavimo apskritai nežinojo, kodėl Ministerija priėmė Sprendimą panaikinti jos užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją. Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi laikytis gero administravimo (atsakingo valdymo) principo.
8. Ministerija tvirtino, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, o pareiškėjai netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčo šalių teisinius santykius; be to, pareiškėjai nuslepia faktines ginčo aplinkybes.
9. Ministerija atkreipė dėmesį, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad pareiškėja S. H., tikėtina, yra susijusi su (duomenys neskelbtini) piliečiu I. B., kuris, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rekomendacija, yra paskelbtas Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu (šis asmuo veikė su tikslu (duomenys neskelbtini)), pareiškėja naudojosi tuometiniu darbu (duomenys neskelbtini), dėl kurios paviešinimo buvo (duomenys neskelbtini), remiantis S. H. publikacijomis, (duomenys neskelbtini) valstybiniai kanalai bei kita žiniasklaida pakartotinai rengė medžiagą, kuria buvo siekiama diskredituoti (duomenys neskelbtini) nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą, S. T., taip pat fondus, dirbančius su (duomenys neskelbtini).
10. Atsakovas nurodė, kad užsienio reikalų ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu
Nr.V-49 patvirtinto Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašo (2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-165 redakcija, toliau – ir Aprašas) 17 punkte nustatyti akreditacijos panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei (17.3 p.). Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento bei Visuomenės informavimo skyriaus darbuotojai atliko 2022 m. kovo 30 d. iš organizacijos „Freedom House“ gautos informacijos apie pareiškėjos veiklą patikrinimą. Ministerijos specialistai, naudodamiesi viešai prieinamais šaltiniais bei įvertinę Valstybės saugumo departamento įslaptintame 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 19-403S (toliau – ir VSD raštas) nurodytą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjos veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą.
11. Ministerija atkreipė dėmesį, kad ji teismui pateikė rašytinius įrodymus, t. y. viešai publikuotus straipsnius naujienų portaluose, kurie nemaža dalimi buvo pagrindas, leidęs Ministerijai padaryti išvadą, jog S. H. veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
13. VSD vertinimu, pareiškėjai skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų skundžiamame Sprendime nustatytas ir išdėstytas aplinkybes. Valstybės saugumo departamento nuomone, atsakovas visapusiškai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti. VSD, atsakydamas į Ministerijos pateiktą paklausimą, VSD raštu pateikė informaciją, kuri patvirtina Ministerijos nustatytas ir pateiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjų S. H. ir VšĮ Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą tenkino ir priteisė iš Ministerijos Centrui 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Teismas, be kita ko, nustatė šias faktines aplinkybes:
15.1. Pareiškėja S. H. 2021 m. gegužės 31 d. Užsienio reikalų ministerijos akreditacijos sistemoje pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą akredituoti ją oficialių pareigų vykdymo tikslu rašyti apie Centro ir jo vadovės O. K. veiklą Lietuvoje nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Su prašymu pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 26 d. Centro prašymą Ministerijai suteikti S. H. akreditaciją kaip užsienio žurnalistei, kuri iš (duomenys neskelbtini) atvyko savo oficialių pareigų vykdymo tikslu.
15.2. Ministerija 2021 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į VSD su prašymu patikrinti, įvertinti ir pateikti rekomendaciją dėl Centro žurnalistės S. H. galimybės gauti užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją. VSD 2021 m. birželio 21 d. raštu informavo Ministeriją, kad šiuo metu neturi duomenų, dėl kurių prieštarautų, jog žurnalistė S. H. gautų užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją.
15.3. Ministerija 2021 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą S. H. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. suteikti užsienio žurnalistės akreditaciją.
15.4. Ministerija 2022 m. kovo 30 d. gavo informaciją iš organizacijos „Freedom House“ apie pareiškėją. Ministerija 2022 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku informavo S. H., kad jos akreditacijos kortelės galiojimas buvo sustabdytas ir paprašyta grąžinti akreditacijos kortelę Ministerijai.
15.5. Pareiškėja S. H. 2022 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku pateikė prašymą dėl sprendimo, kuriuo sustabdyta žurnalistės akreditacija, pateikimo; prašyme nurodė, kad nenurodytas pagrindas stabdyti jos akreditaciją, nėra aišku, koks pareigūnas ar tarnautojas yra atsakingas už sprendimo vykdymą. Pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka su sprendimu ir planuoja jį apskųsti.
15.6. Ministerija 2022 m. balandžio 5 d. patvirtino apie pareiškėjos kreipimosi gavimą, 2022 m. balandžio 7 d, kreipėsi į VSD prašydama pateikti rekomendaciją dėl žurnalistės S. H. tolesnės akreditavimo Lietuvos Respublikoje galimybės. Ministerija VSD pateikė iš organizacijos „Freedom House“ apie pareiškėją gautą informaciją. Ministerija 2022 m. balandžio 21 d. gavo įslaptintą Valstybės saugumo departamento 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 19-403S dėl S. H..
15.7. Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Sprendimu panaikino S. H. užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendime nurodoma, kad Ministerija nustatė esant aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio nuostatą: gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmens teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei. Ministerija pareiškėjai išsiuntė Sprendimą, kartu informuodama, kad pagal Aprašo 20 punktą užsienio valstybės žurnalistas, kuriam buvo atsisakyta suteikti akreditaciją ar akreditacija buvo panaikinta, prašyti kitos akreditacijos gali ne ankščiau kaip po 12 mėnesių nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.
16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 12 straipsniu, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai. Teismas analizavo Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, atkreipė dėmesį, kad pagal Aprašo 13 punktą Ministerija, elektroniniu būdu gavusi užsienio valstybės žurnalisto akreditavimo anketą kartu su šiame apraše nurodytų dokumentų kopijomis, kreipiasi informacijos į kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos. Teismas nustatė, kad pareiškėjai S. H. ginčijamu Sprendimu buvo panaikinta užsienio valstybės žurnalisto akreditacija, nurodant, kad yra aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio nuostatą, t. y. kai gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei.
17. Tačiau teismas akcentavo, kad Sprendimas panaikinti akreditaciją privalo būti motyvuotas ir atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad jis nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai.
18. Teismo vertinimu, Sprendimas dėl pareiškėjai S. H. suteiktos akreditacijos panaikinimo turėjo būti tinkamai motyvuotas, t. y. jame turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos šiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, tokio sprendimo motyvai, tiesiogiai susieti su Aprašo 17.3. papunkčiu.
19. Teismas taip pat vadovavosi VAĮ 22 ir 26 straipsnių nuostatomis, detalizavo asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teises, akcentavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą teisę būti išklausytam. Teismo įsitikinimu, Aprašas ir kiti teisės aktai nenustato išimčių Ministerijai ir nepaneigia jos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos informuoti asmenį apie jo atžvilgiu vykdomą administracinę procedūrą, kurios pasekmė bus tiriamojo subjekto interesus paveikiantys sprendimai. Buvo pažymėta, kad Ministerija privalo laikytis teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti bendrųjų administracinių principų laikymąsi, be kita ko, ir teisę į informaciją bei teisę į gynybą. Buvo pripažinta, jog aplinkybė, kad Ministerija pranešė pareiškėjai S. H. apie tai, kad jos akreditacijos galiojimas yra stabdomas, nelaikytina tinkamu pareiškėjos informavimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikus prašymą pateikti informaciją, jai buvo pranešta, kad atsakymas bus pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir tik po Sprendimo priėmimo pareiškėja gavo atsakymą į paklausimą, pateikiant Sprendimą, kuriame nebuvo nurodytos jokios faktinės aplinkybės bei motyvai, lėmę Sprendimo priėmimą.
20. Teismas konstatavo, kad priimant Sprendimą buvo padarytas teisės būti išklausytam pažeidimas, kadangi pareiškėjai nebuvo pranešta apie vykdomą administracinę procedūrą bei jai nebuvo suteikta teisė pareikšti savo poziciją dėl argumentų, kurių pagrindu buvo inicijuotas akreditacijos panaikinimo procesas. Nors, teismo vertinimu, Ministerija skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvus plačiau išdėstė savo atsiliepime, tačiau nurodęs, kad tokie motyvai turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, teismas jų nevertino.
21. Teismas darė išvadą, kad Ministerijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis neatitiko VAĮ 10, 22, 26 straipsnių nuostatų, todėl panaikino Sprendimą.
22. Spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu ir nustatė, kad pareiškėjai patyrė 9 196,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
23. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, taip pat pareiškėjų teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, teismas prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 2 000 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Centrui.
III.
24. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
25. Pakartodama pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, Ministerija apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
25.1. Ginčo teisinius santykiu reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, o šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą Užsienio reikalų ministerijos atliekamą žurnalistų akreditavimo tvarką ir sąlygas nustato Aprašas, Nors teismas citavo Aprašo nuostatas, tačiau jų netaikė nagrinėjamoje byloje, kadangi savo sprendimą teismas grindė išimtinai VAĮ nuostatomis.
25.2. Teismas pažeidė ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo ir jame nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nevertino Ministerijos atsiliepime nurodytų argumentų.
25.3. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas nevykdė ABTĮ 78 ir 80 straipsnyje nustatytų pareigų pats ištirti įrodymus, nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, ir juos įvertinti. Be to, kritiškai vertintina situacija, kai teismas Sprendimą panaikina kaip nemotyvuotą, byloje nevertina Ministerijos argumentų, o bylą dėl Sprendimo (be motyvų) nagrinėja pakankamai ilgai. Taip pat atsakovui ribojama teisė teikti apeliacinį skundą, kadangi Ministerijos atsiliepime pateikti argumentai dėl Sprendimo, kaip ir apeliacinio skundo argumentai pagal pirmosios instancijos teismo poziciją neturėtų būti vertinami.
25.4. Akcentuotini pareiškėjos S. H. ryšiai ir veikla, atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus (t. y. viešai skelbtą informaciją), kurie iš dalies buvo pagrindas panaikinti pareiškėjos akreditaciją. Be to, Ministerijos darbuotojai iš organizacijos „Freedom House“ gautą informaciją tikrino naudodamiesi viešai prieinamais šaltiniais, kreipėsi į VSD. Ministerija nėra kriminalinės žvalgybos ar panašaus pobūdžio įstaiga, kuri baudžiamojo proceso tvarka ir pagrindais galėtų / privalėtų savarankiškai ištirti gaunamą informaciją, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai. Visais atvejais Ministerija kreipiasi į kompetentingas institucijas – šiuo atveju atsakovas kreipėsi į VSD ir gavo šios institucijos išvadą. Teismas niekaip nepaaiškino, kodėl nevertino VSD pateikto rašytinio įrodymo, kodėl Ministerija turėjo pareigą tokius duomenis nurodyti (atskleisti) priimtame Sprendime dėl akreditacijos panaikinimo pareiškėjai. Taigi, nagrinėjamoje byloje turėjo būti atsižvelgta į bylos specifiką ir negalėjo būti taikomi bendrieji įrodymų pakankamumo administraciniame procese principai.
25.5. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog pareiškėja nepateikė savo paaiškinimo dėl viešoje erdvėje nurodytų jos veiksmų. Nėra pagrindo teigti, kad nepareikalavus paaiškinimo iš žurnalistės, Ministerija nežinojo visų reikšmingų aplinkybių Sprendimui priimti. Vien formalus trūkumas (dėl paaiškinimų), kuomet byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, jog gauta informacija, kad užsienio valstybės žurnalistė (t. y. pareiškėja) Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei, nepripažintinas esminiu spręsti, kad Sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas.
26. Pareiškėjai atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjai atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl Sprendimas yra neteisėtas. Sprendimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu dėl to, kad jis visiškai nemotyvuotas ir jį priimant buvo padarytas esminis viešojo administravimo principų pažeidimas. Svarstydama klausimą dėl pareiškėjos užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo Ministerija vykdė administracinę procedūrą, todėl Sprendime privalėjo nurodyti teisinį ir faktinį jo priėmimo pagrindą, Sprendimo priėmimui įtakos turėjusias aplinkybes ir Sprendimo priėmimo motyvus, o prieš nuspręsdama dėl S. H. suteiktos užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos (ne)panaikinimo, turėjo suteikti teisę žurnalistei pareikšti savo poziciją dėl argumentų, dėl kurių buvo inicijuotas akreditacijos panaikinimo procesas.
27.2. Pirmosios instancijos teismas proceso šalių lygiateisiškumo principo (ABTĮ 52 str. 1 d.) nepažeidė, pagal bylos duomenis nustatė ir įvertino reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Šiuo atveju Ministerijos atsiliepime nurodytų argumentų nevertinimas nelaikytinas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir dalies pareiškėjų argumentų, kuriais pareiškėjai pagrindė, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti Aprašo 17.3 punktą.
27.3. Teismas nagrinėdamas kilusį ginčą ir priimdamas sprendimą laikėsi ABTĮ reikalavimų, o Ministerija priėmė Sprendimą, kuris buvo be motyvų, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes. Iš Ministerijos apeliacinio skundo galima suprasti, kad ji laikosi pozicijos, jog spręsdama dėl pareiškėjos akreditacijos ji turėjo teisę priimti Sprendimą, nenurodydama motyvų, tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Net ir tuo atveju, jei dalis duomenų yra slapti, tai nereiškia, kad individualiame administraciniame akte viešojo administravimo subjektas turi teisę nenurodyti jo priėmimo motyvų ir aplinkybių.
27.4. Ministerija apeliaciniame skunde kaip ir atsiliepime nurodo, kad turėjo pakankamai duomenų iš viešai prieinamos informacijos, būtinų Sprendimui priimti. Taigi, Ministerija turėjo visas galimybes jos atsiliepime įvardijamą informaciją pateikti pareiškėjams ir paprašyti jų pateikti paaiškinimus Ministerijai inicijuojant akreditacijos panaikinimo procesą, taip pat ją nurodyti ir detalizuoti pačiame Sprendime. Ministerija to nepadarė, jokių Sprendimo priėmimo motyvų ir aplinkybių Sprendime nenurodė, apie jas pareiškėjų neinformavo ir apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai savo neteisėtus veiksmus bando pateisinti bylos specifika ir VSD raštu (šio rašto turinio pareiškėjai nežino).
27.5. Ginčo santykius reguliuojantis Aprašas nepaneigia Ministerijos pareigos laikytis viešojo administravimo principų. Iš Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kokį iš Aprašo 17.3 punkte įvardintų pagrindų Ministerija taikė – ar dėl to, kad padarė išvadą, jog pareiškėjos S. H. veikla kelia grėsmę asmenų teisėms, ar valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, ar gyventojų sveikatai, ar dorovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad pareiškėjai suteiktas politinis prieglobstis, o tai reiškia, kad ji jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nekelia. Pažymėtina, kad Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama.
27.6. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino aplinkybę, jog pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, pažymėtina, kad Ministerija akivaizdžiai ignoruoja vieną iš esminių principų – teisės būti išklausytam principą, o tokia pozicija netoleruotina.
27.7. Sprendimas buvo priimtas remiantis abstrakčios, nepatikrintos, iš esmės vieno asmens viešoje erdvėje paskleistos pareiškėją S. H. šmeižiančios informacijos pagrindu, ją atitinkamai papildant kitų subjektų (organizacijos „Freedom House“) informacija, tinkamai neįvertinus jos patikimumo, objektyvumo, reikšmės ir tikrojo konteksto, be konkrečių įrodymų Ministerijai susiformavus nepagrįstas ir itin subjektyvias prielaidas apie pareiškėjos tariamą kaltę dėl itin jaurios informacijos nutekinimo, sąsajų su Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu ir pan. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir įrodymai dėl kilusių klausimų galėjo būti pateikti Ministerijai administracinės procedūros metu. Ministerija objektyvaus pareiškėjos vertinimo neatliko, institucijos turima informacija neatitiko tikrovės ir jokiu būdu nesudarė prielaidų daryti išvadą dėl pareiškėjos S. H. keliamos grėsmės.
28. VSD atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir pažymi, kad pritaria Ministerijos pozicijai, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. Ministerija, priimdama skundžiamą Sprendimą tinkamai taikė Visuomenės informavimo įstatymo ir Aprašo nuostatas, objektyviai vertino iš organizacijos „Freedom House“ gautą informaciją apie pareiškėjos veiklą, viešai pateikiamus duomenis ir VSD rašte pateiktą informaciją.
29. Pareiškėjas VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš Ministerijos Centrui priteistas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priteisti iš atsakovo 9 196,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Centras prašo priteisti iš Ministerijos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Centras apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
30.1. Byloje iš Ministerijos buvo prašoma priteisti 9 196,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, Centro apmokėtų už pareiškėjams suteiktas advokatų teisines paslaugas. Visos šios išlaidos byloje buvo realiai patirtos ir pagrįstos.
30.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, netinkamai vadovavosi Rekomendacijomis, netinkamai pritaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat visiškai neatsižvelgė į nagrinėtos bylos specifiką, bylos dalyvių nelygiavertę padėtį byloje.
30.3. Teismas sprendime nenurodė motyvų, iš kurių galima daryti išvadą, kad buvo pagrindas mažinti Centrui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nors sprendime pacituoti Rekomendacijų 2 punkte nustatyti kriterijai, tačiau jie neįvertinti nagrinėtos bylos kontekste, nesivadovauta Rekomendacijų 7 punktu.
30.4. Administracinės bylos dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo yra retos, teismų praktika tokio pobūdžio bylose nėra suformuota. Administracinė byla yra su užsienio elementu, pareiškėja S. H. ir pareiškėjo Centro vadovė O. K. nemoka valstybinės lietuvių kalbos, nežino administracinio proceso taisyklių. Pareiškėjų ir jų atstovų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, procesinėmis teisėmis nebuvo piktnaudžiaujama. Šios aplinkybės patvirtinta, kad nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
30.5. Dėl pareiškėjų teiktų procesinių dokumentų turinio pažymėtina, kad be pareiškėjų skundo buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo, rašytinė pareiškėjų advokato baigiamoji kalba. Didžiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį sudarė išsamių 2022 m. lapkričio 11 d. rašytinių paaiškinimų byloje parengimas, reaguojant į Ministerijos ir VSD atsiliepimus, taip pat vertinant tai, kad dalis informacijos (duomenų) pareiškėjams ir jų atstovams buvo ir yra nežinoma bei negalint prognozuoti, kokią reikšmę nagrinėjant bylą gali turėti VSD raštas. Šie rašytiniai paaiškinimai yra išsamūs ir pagal savo pobūdį bei turinį atitinka atsiliepimą, kuriame nurodomos su S. H. ir jos veikla susijusios aplinkybės, atsikertama į Ministerijos atsiliepime išdėstytus argumentus, kartu su paaiškinimais pateikti įrodymai, kuriuos pavyko surinkti ir kurie prieš tai turėjo būti įvertinti bei susisteminti. Vadovaujantis Rekomendacijomis, vien už rašytinių paaiškinimų, pagal savo pobūdį atitinkančių atsiliepimą, parengimą rekomenduojama priteisti 4 500 Eur (1 799 Eur x 2,5). Ši suma nėra ženkliai viršijama (5 246,87 Eur), o, atsižvelgiant į rašytinių paaiškinimų turinį ir apimtį, yra pagrįsta.
30.6. Atkreiptinas dėmesys, kad advokato teisinių paslaugų teikimas byloje neapsiriboja vien procesinių dokumentų parengimu. Nagrinėjamu atveju buvo privalu rinkti, analizuoti ir sisteminti duomenis (įrodymus) apie pareiškėją S. H., jos veiklą, tikrinti Ministerijos atsiliepime pateiktų internetinių nuorodų turinį, tikslinti faktines aplinkybes su pareiškėjais; kt. Byloje vyko du teismo posėdžiai, kuriems reikėjo ruoštis.
30.7. Teisinių paslaugų teikimas yra intelektinė veikla, kvalifikacijos, žinių ir laiko sąnaudų reikalaujantis darbas, kuris negali būti nuvertinamas ir sumenkinamas. Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, taigi, bylą pralaimėjusi šalis privalo padengti bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusios šalies patirtų ir pagrįstų išlaidų dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismo Centrui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik 5 kartus mažesnė nei jo faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors visos išlaidos buvo pagrįstai atsiradusios proceso metu.
30.8. Pareiškėjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Teiktas teisines paslaugas sudarė susipažinimas su bylos medžiaga, Ministerijos ir VSD atsiliepimais, komunikacija su pareiškėjais, užklausų parengimas ir pateikimas organizacijos „Freedom House“ ir Ministerijai dėl jos atsiliepime nurodytos iš organizacijos „Freedom House“ gautos, tačiau į bylą taip ir nepateiktos rašytinės informacijos apie pareiškėją S. H. pateikimo, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimas, Ministerijos atsiliepime pateiktų Youtube ir internetinių nuorodų peržiūra, rašytinių paaiškinimų rengimas reaguojant į Ministerijos ir VSD atsiliepimus ir juose nurodytas aplinkybes bei argumentus, rašytinių paaiškinimų derinimas su pareiškėjais, faktinių aplinkybių tikslinimas, pareiškėjos S. H. veiklos ir surinktų ją pagrindžiančių dokumentų, rengtų straipsnių analizė ir pateikimas susisteminus teismui, duomenų apie (duomenys neskelbtini), prie kurių (duomenys neskelbtini) neva prisidėjo pareiškėja S. H., analizė ir susistemintos informacijos pateikimas teismui, pasiruošimas bylai ir atstovavimas teismo posėdžiuose, pasiruošimas baigiamosioms kalboms ir visos kitos pareiškėjų 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. kovo 7 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo detalizuotos kvalifikuotai suteiktos teisinės paslaugos, kurios byloje buvo būtinos ir apmokėtos Centro.
30.9. Apibendrintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas už pareiškėjams byloje suteiktas teisines paslaugas, kadangi visos prašomos priteisti 9 196,05 Eur bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, buvo būtinos, visiškai atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos sprendimo, kuriuo panaikinta užsienio valstybės žurnalisto akreditacija, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis neatitinka VAĮ 10, 22, 26 straipsnių nuostatų. Priimant Sprendimą buvo pažeista teisė būti išklausytam ir tai esminis viešojo administravimo principų pažeidimas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismo išlaidos mažintinos iki 2 000 Eur.
21. Apeliantas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su teismo sprendimu nesutinka. Apelianto nuomone, Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Teismas nepagrįstai ignoravo Ministerijos pateiktus įrodymus, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento išvadą, kuri buvo pagrindas panaikinti akreditaciją pagal Aprašo 17.3 punktą. Teismas be pagrindo sureikšmino aplinkybę, jog iš žurnalistės nebuvo pareikalauta paaiškinimų.
22. Apeliantas VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ su teismo sprendimu iš dalies nesutinka. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas už pareiškėjams byloje suteiktas teisines paslaugas, kadangi visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, buvo būtinos, visiškai atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio
5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame nurodytas konkretus teisinis pagrindas – Aprašo 17.3 papunktis. Taip pat iš sprendimo turinio matyti, kad yra nurodytas ir faktinis pagrindas – esama aplinkybių atitinkančių Aprašo 17.3 papunktį, t. y. gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei. Teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindas priimti Sprendimą buvo įslaptinta Valstybės saugumo departamento išvada, atsakovas neturėjo galimybės nurodyti šios išvados turinio ir tokiu būdu konkretizuoti faktines aplinkybes, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams. Sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas ir jo pasekmės suinteresuotiems asmenims suprantamos. Pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis papildomų paaiškinimų į atsakovą, prašyti išslaptinti atitinkamą informaciją, jų atstovas (advokatas) turėjo galimybę gauti leidimą susipažinti su slapta informacija, pareiškėjai turėjo galimybę susirasti atstovą (advokatą) turintį teisę susipažinti su slapta informacija. Taigi Sprendimo turinys savaime nesudarė reikšmingų kliūčių pareiškėjams ginti savo subjektines teises teisme.
27. Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeistas VAĮ 26 straipsnis. Šiame straipsnyje esanti teisės norma nustato, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamo ginčo administracinė procedūra nėra pradėta dėl pareiškėjos S. H. galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šios administracinės procedūros vada – atsakovo gauta informacija ir su tuo susijusi atsakovo valia užtikrinti viešąjį interesą.
28. Byloje nėra duomenų, kad sprendžiant užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo klausimą atsakovas privalo apklausti žurnalistą ar gauti žurnalisto paaiškinimus ir to nepadarius buvo pažeistos konkrečios administracinės procedūros. Be to, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl teismo išvada, kad priimant Sprendimą buvo pažeista teisė būti išklausytam ir tai esminis viešojo administravimo principų pažeidimas, neatitinka bylos medžiagos.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, netyrė byloje esančių įrodymų dėl šio Sprendimo pagrįstumo iš esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
30. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinęs įrodymus dėl Sprendimo turinio, neįvertino byloje esančių įrodymų dėl Sprendimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių), dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.)), negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
31. Apeliantas viešoji įstaiga Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi byla bus nagrinėjama iš naujo, tai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės galutinai išspręsti bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. Todėl šio apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaidų panaikinamas ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl paminėtos priežasties taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl proceso apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius