LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2017 M. LIEPOS 17 D. ĮSAKYMO NR.  V-579 „DĖL LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIO“ PAKEITIMO

 

2020 m. spalio 6 d. Nr. V-1515

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. V-579 „Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa nauja redakcija nedėstoma):

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi,

t v i r t i n u Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą (pridedama).“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą:

2.1. pakeičiu tvirtinimo žymą ir ją išdėstau taip:

„PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-579“;

2.2. pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Pasiekimų patikrinimo struktūra ir trukmė pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Pasiekimų patikrinimo struktūra ir trukmė

Pasiekimų patikrinimo dalys

Veiklos sritys

Trukmė / Laikas

Žodžiu

Literatūrinio ugdymo turinio supratimas

10 (gimnazijos II) klasė

 

5–7 min.

Kalbėjimas

Raštu

Teksto suvokimas

90 min.

 

Kalbos pažinimas ir vartojimas

 

Teksto kūrimas

 

90   min.;

 

2.3. pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Teksto suvokimo gebėjimų patikrinimo turinys:

17.1. pateikiami du (ar daugiau) bendrine kalba parašyti tekstai, kurių bendra apimtis 700–1 000 žodžių; bent vienas tekstas – programinis (privalomas) grožinis arba negrožinis kūrinys (ištrauka);

17.2. bent viena užduotimi, susijusia su programinio (privalomo) kūrinio suvokimu bei kontekstinėmis žiniomis ir / ar lyginimu, reikalaujama rišlaus, argumentuoto atsakymo;

17.3. teksto suvokimo gebėjimams patikrinti pateikiamos užduotys / klausimai, apimantys esminius tekstų aspektus.“;

2.4. pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų patikrinimo turinys:

18.1. kalbos pažinimo gebėjimams patikrinti pateikiamos užduotys, susijusios su lietuvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos bei sintaksės ir skyrybos pažinimu;

18.2. kalbos vartojimo gebėjimams patikrinti pateikiamos užduotys, susijusios su gramatinių / leksinių / stilistinių ar retorinių raiškos priemonių pažinimu ir / ar tikslingu vartojimu.“;

2.5. pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Teksto kūrimo gebėjimų patikrinimo turinys:

19.1. teksto kūrimo raštu gebėjimai patikrinami viena atvirojo tipo užduotimi; minimali kuriamo teksto apimtis – 200 žodžių;

19.2. pateikiamos trys teksto kūrimo užduotys iš 9–10 (gimnazijų I–IIklasių kurso; mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą pagal temos formuluotę, remdamasis literatūros (kultūros) žiniomis ir savo patirtimi;

19.3. tekstas rašomas mokinio pasirinkta forma: kaip rašinys (atsakymas į klausimą), literatūrinis laiškas ar dienoraštis, straipsnis, esė ir pan.“;

2.6. pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Kalbėjimo ir literatūrinio ugdymo turinio supratimo (25 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – NŠA) parengtą instrukciją, parengtą vadovaujantis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos 81.10.1 papunktyje numatytais skaitymo ir rašymo gebėjimais literatūros (kultūros) pažinimo ugdymo srityje, kalbėjimo ir klausymo ir kalbos pažinimo gebėjimais:

20.1. kalbėjimo turinys: kūrinio idėjų / motyvų / vaizdinių / siužeto / personažų / kompozicijos ir pan. nagrinėjimas; perteikiamų idėjų siejimas su vertybinėmis kūrinio autoriaus nuostatomis / istoriniu (kultūriniu) kontekstu / kitais tekstais; tekstų lyginimas / vertinimas / savo įžvalgų argumentavimas / apibendrinimas; raiškos priemonių atpažinimas bei jų paskirties atskleidimas ir pan. / teiginių pagrįstumas, faktų ir sąvokų tikslumas, argumentuotas atsakymas;

20.2. kalbėjimo aiškumas, sklandumas, nuoseklumas; kūrybiškumas / stiliaus tinkamumas;

20.3. gramatikos ir žodyno taisyklingumas, tarties, kirčiavimo, intonacijos atitiktis bendrinės kalbos normoms;

20.4. viešojo bendravimo etikos laikymasis, problemų kėlimo, svarstymo, pritarimo ir prieštaravimo kultūra, atsižvelgimas į kalbėjimo situaciją ir adresatą.“;

2.7. pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

21. Teksto suvokimo atliktis (15 proc. galimų testo taškų) vertinama pagal NŠA vertinimo instrukciją, parengtą remiantis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos 81.10.1 papunktyje numatytais skaitymo ir rašymo gebėjimais teksto suvokimo ugdymo srityje:

21.1. tekstų apibūdinimas pagal tipą / žanrą / funkcinį stilių / struktūrą / paskirtį arba teksto pagrindinių savybių / raiškos būdo priklausymą nuo teksto paskirties / adresato / tipo / kūrinio autoriaus individualybės;

21.2. tekstų nagrinėjimas ir interpretavimas, lyginimas ir vertinimas; pagrįstų klausimų / hipotezių kėlimas pagal teksto (-ų) temą / idėjas; teksto sąsajų su kontekstu / teksto įtakos atpažinimas ir apibūdinimas; pagrįstų išvadų darymas;

21.3. tekstų susiejimas su savo patirtimi ir nuostatomis / su anksčiau skaitytais tekstais; argumentuotas teksto (-ų) idėjų palaikymas ar prieštaravimas keliamoms idėjoms, savo įžvalgų formulavimas ir argumentavimas;

21.4. atsakymų atitiktis bendrinės kalbos normoms.“;

2.8. pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

22. Kalbos pažinimo ir vartojimo (20 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal NŠA vertinimo instrukciją, parengtą remiantis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos 81.10.1 papunktyje numatytais kalbos pažinimo gebėjimais:

22.1. lietuvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos pažinimas: žodžių fonetinė, sandaros ar darybos analizė; kalbos dalių ir formų darybos nustatymas bei gramatinis nagrinėjimas; žodžių rašybos aiškinimas (atraminė forma) ir pan.;

22.2. lietuvių kalbos sintaksės ir skyrybos pažinimas: vientisinio ir sudėtinio sakinio sintaksinis nagrinėjimas; atskiriamųjų ir išskiriamųjų sintaksinių konstrukcijų (privaloma) skyryba (jos aiškinimas, sakinių transformavimas) ir pan.;

22.3. lietuvių kalbos vartojimas: tinkamų leksinių / gramatinių / stilistinių kalbos priemonių vartojimas / retorinių teksto raiškos priemonių ir jų paskirties atpažinimas / tikslingas vartojimas ar kūrimas.“;

2.9. pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

23. Teksto kūrimo (40 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal NŠA vertinimo instrukciją, parengtą remiantis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos 81.11.5 papunktyje numatytu rašinio vertinimu IX–X (gimnazijų I–II) klasėse:

23.1. klausimo suvokimas ir plėtojimas, teiginių pagrindimas; argumentų tinkamumas ir vertė; mokinio individualybės atsiskleidimas;

23.2. teksto nuoseklumas; stiliaus, žodyno ir sintaksinių formų tinkamumas;

23.3. raštingumas: gramatika, žodynas, rašyba, skyryba.“;

2.10. pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

24. Mokinio surinkta taškų suma verčiama pažymiu (nuo 1 iki 10) pagal NŠA parengtas instrukcijas.“;

2.11. pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

25. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal NŠA tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nsa.smm.lt iki 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. lapkričio 15 d.“

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                       Algirdas Monkevičius