Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1986(3)
2015 m. liepos 29 d. Nr. 753
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) nustatytų kompensuojamųjų sumų išmokėjimą iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. Pažymėtina, kad vienas esminių paveldėjimo principų yra tai, kad paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Palikėjui, kuris mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, jo mirties momentu (palikimo atsiradimo momentu) konkreti reikalavimo teisė išmokėti pagal Kompensavimo įstatymą apskaičiuojamas kompensuojamąsias sumas, kaip palikėjui priklausančią turto dalį, dar neegzistavo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) pripažino, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sumažinimas, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo atitinkamas 6 straipsnio nuostatas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamą sprendimą, nepažeidė sumažintas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavusių asmenų teisių, šių asmenų lūkesčiai dėl jiems mokėtinų kompensuojamųjų sumų, iki įstatymų leidėjas nenustatė pensijų kompensavimo elementų, vertinami kaip neapibrėžti, orientuoti tik į tai, kas ateityje (nebelikus valstybėje ypatingos situacijos, kuri buvo susidariusi dėl ekonominės krizės) galėtų būti nustatyta įstatymu. Todėl palikėjo, mirusio iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, mirties momentu galėjęs būti lūkestis gauti kompensuojamąją sumą neįtrauktinas į paveldėtino turto masę ir atitinkamai neturėtų būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka.
2. Projekte siūlomas teisinis reguliavimas didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja būtinybę atsakingai ir racionaliai naudoti socialinio draudimo lėšas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“), o valstybės išgales lemia inter alia įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, inter alia susiję su finansine drausme, taigi ir su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“).