LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL OVALIOSIOS GELDUTĖS (UNIO CRASSUS) APSAUGOS PLAnO PATVIRTINIMO
2017 m. birželio 28 d. Nr. D1-553
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-553
OVALIOSIOS GELDUTĖS (UNIO CRASSUS) APSAUGOS PLANAS
I SKYRIUS
OVALIOSIOS GELDUTĖS, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Ovaliosios geldutės apibūdinimas
1. Ovalioji geldutė (Unio crassus, Philipsson, 1788) priklauso moliuskų tipui (Mollusca), dvigeldžių moliuskų klasei (Bivalvia), geldutinių šeimai (Unionidae).
Ovalioji geldutė yra dvigeldis moliuskas, kurio kūnas yra dviejų kriauklių viduje, kūnas yra šviesiai rusvos spalvos. Kriauklių sąvarinis mechanizmas su dantimis, bet juos galima pamatyti tik negyvoje geldutėje. Storasienė ovaliosios geldutės kriauklė yra netaisyklingo ovalo formos, vyraujanti kriauklės spalva yra rudai juoda. Šis moliuskas juda iškišęs iš kriauklės koją. Dažniausiai stebimi individai, kurių kriauklė siekia iki 2 cm storio, 2,5–3,5 cm aukščio ir 4–7 cm ilgio, pasitaiko kriauklių iki 11 cm ilgio. Nuo kitų geldučių rūšių ovaliąją geldutę galima atskirti pagal labai bukus, plačiai suapvalėjusius kriauklės galus. Išorinis lytinis dimorfizmas ovaliajai geldutei nėra būdingas. Dažnai kartu su ovaliosiomis geldutėmis aptinkama pleištinė geldutė (Unio tumidus), kuri nuo ovaliosios geldutės skiriasi nusmailėjusia galine kriauklės dalimi. Paprastosios geldutės (Unio pictorum) kriauklė visada ilgesnė, beveik vienodo pločio per visą ilgį, jos ilgio ir pločio santykis –2,5–3:1, ovaliosios geldutės ilgio ir pločio santykis yra 1,5–1,7:1. Tačiau priklausomai nuo upės savybių ir buveinės geldučių forma gali kisti. Vandens pH ir mineralinė sudėtis turi įtakos moliuskų išvaizdai, daugiau šarminiame ir turtingame kalcio vandenyje ovaliųjų geldučių kriauklės būna masyvesnės. Pagrindinis ovaliosios geldutės identifikavimo būdas yra ovali kriauklės forma ir vidinėje kriauklių dalyje esančių sąvarinio mechanizmo dantų forma.
Ovaliosios geldutės buveinės aprašymas
2. Lietuvoje ovaliosios geldutės išsamūs buveinės savybių tyrimai nebuvo atlikti, radaviečių buveinių vertinimas buvo atliekamas Europos Bendrijos svarbos moliuskų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas, valstybinio monitoringo metu 2008 ir 2014–2015 metais. Ovaliosios geldutės gyvena švariuose, dažniausiai šaltuose, tekančiuose vandenyse su smėlio ar smulkaus žvyro dugnu – mažose ir vidutinio dydžio upėse. Ovaliosios geldutės aptinkamos ant upių dugno įvairiame, nuo kelių centimetrų iki 1,5 m gylyje. Ovaliosios geldutės kartais randamos upių atkarpose su dideliais akmenimis ar tarp vandens tėkmei atsparių augalų (kurklių (Batrachium sp.), alpinių plūdžių (Potamogeton alpinus), permautalapių plūdžių (Potamogeton perfoliatus), spindinčiųjų plūdžių (Potamogeton x nitens)), aptinkamos ir plonu dumblo sluoksniu apneštose buveinėse. Ovaliosios geldutės vengia didelės srovės, srauniose upėse įsikuria pakrantėse, duburiuose. Ovaliosios geldutės randamos tarp didesnių ar mažesnių akmenukų trečdaliu įsikasusios į gruntą arba tiesiog įsispraudusios tarp akmenų, gali būti įsikasusios taip, kad matomi tik geldučių kraštai su sifonais. Įprastai upėse ovaliosios geldutės randamos židiniais (nuo 1–2 individų iki šimtų individų/ m2), nutolusiais vienas nuo kito įvairiu atstumu (nuo kelių šimtų metrų iki keliolikos – keliasdešimt km). Tik nedaugelyje upių ovalioji geldutė randama visame upės ilgyje. Ovaliosios geldutės nemėgsta atvirų upės ruožų mažose negiliose upėse, nes vanduo per daug įšildomas, gilesnėse upėse šis veiksnys yra nesvarbus. Optimalios ovaliosios geldutės buveinės seklesnėse upėse iš dalies užpavėsintos, bent vienas upės krantas apaugęs medžiais. Ovaliosios geldutės gyvena ir pratekančiuose ežeruose (Zajac, 2009, Schultes, 2010). Ovaliosios geldutės aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralioje buveinėje 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis.
Ovaliosios geldutės tiesioginis priešas yra ondatros (Ondathra zibethicus), kurių didelę raciono dalį sudaro moliuskai, ypač šaltuoju metų laiku, taip pat ovaliosiomis geldutėmis maitinasi ūdros (Lutra lutra). Bebrai, statydami užtvankas, pakeičia buveinę, padaro ją mažai tinkama ar netinkama ovaliajai geldutei. Toje pačioje buveinėje ovalioji geldutė neretai aptinkama kartu su paprastąja ir pleištine geldute, kurių biologija ir gyvenimo būdas yra panašūs, duomenų apie konkurencijos poveikį nėra.
Ovalioji geldutė veisiasi tose pačiose buveinėse, kuriose ir gyvena, dažniausiai neaptinkama trumpesniuose kaip 10 km upeliuose.
Ovaliosios geldutės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Ovalioji geldutė gyvena daugelyje Lietuvos upių, bet atskirais židiniais.
Pirmieji duomenys apie ovaliąją geldutę iš Lietuvos yra P. Šivickio moliuskų rinkiniuose (medžiaga rinkta 1929–1962 m.) Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, kolekcijoje yra 13 ovaliosios geldutės individų, aptiktų pietryčių, rytų ir vidurio Lietuvos upėse. Vokiečių tyrėjai H. Schlesh ir C. Krausp (1938) straipsnyje apie Lietuvos moliuskus pateikė duomenis apie ovaliąją geldutę, kuri 1937 metais buvo aptikta Nemuno ir Neries upėje prie Kauno, Nemune Alytaus rajone ir prie Druskininkų, Nevėžio upėje prie Muniškių, Laukesoje prie Zarasų.
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) yra 63 įrašai apie ovaliųjų geldučių stebėjimus nuo 1997 iki 2015 metų, iš jų 58 įrašai – pastarųjų dešimties metų (2007–2015 m.) stebėjimų duomenys iš 15 Lietuvos rajonų. Daugiausia įrašų yra iš Tauragės r. (12 įrašų iš radaviečių Šešuvio, Jūros, Ančios, Šaltuonos, Agluonos upėse), po 6 įrašus yra iš Akmenės (Ventos upė), Klaipėdos (radavietės Veiviržo, Šalpės, Minijos upėse), Kretingos (Minijos upė), Plungės, Šilutės rajonų. 2008 m. buvo atliktas valstybinis ovaliosios geldutės monitoringas 7 buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – BAST): Labanoro regioninis parkas (Baltelės, Indrajėlės, Luknelės, Peršokšnos, Lakajos upėse), Riešės upės ir jos slėnis, Sėtikės upė ir jos slėnis, Šešuvio upė žemiau Pašešuvio, Veiviržo ir Šalpės upė, Zalvės upės slėnis ir Žeimenos upė. 2014–2015 metais atlikto ovaliųjų geldučių valstybinio monitoringo metu įvertinta ovaliųjų geldučių populiacijų būklė Lietuvoje 20 BAST ir 8 teritorijose už BAST ribų. 2014–2015 m. valstybinio monitoringo metu Luknelės, Žeimenos, Nemunėlio, Ventos, Dubysos, Minijos, Šešuvio, Veiviržo, Ančios, Šalpės, Aitros, Peršokšnos, Uošnos, Babrungo, Šaltuonos, Dūkštų, Lakajos, Jūros upėse ovalioji geldutė rasta. Žvelgsos, Sėtikės, Aitros, Viešvilės, Pievio, Alanto, Trumpės upėse 2015 metais ovaliosios geldutės neaptiktos, o buveinių sąlygos šiose upėse buvo patenkinamos.
2016 metais Lietuvos gamtos fondas atliko ovaliosios geldutės inventorizaciją Lietuvoje, kurios metu buvo atrinkta 50 tolygiai po Lietuvą pasklidusių ovaliosioms geldutėms potencialiai tinkamų buveinių ir jose atlikti tyrimai – ovaliųjų geldučių paieška, buveinės savybių vertinimas, atlikti ir papildomų vietų tyrimai. Iš viso tyrimai atlikti 58 upėse, 236 vietose. 111–oje tirtų vietų ovaliųjų geldučių neaptikta arba vietos buvo netinkamos šiems moliuskams gyventi, 125 vietose ovaliosios geldutės aptiktos. 2016 metais atliktų tyrimų metu nustatyta, kad iš tirtų upių (kurių bendras ilgis yra 3955,3 km) ovaliosioms geldutėms tinkamų upių ilgis yra 889,7 km (22,5 proc. visų tirtų upių ilgio). Didžiausias ovaliųjų geldučių užimamas teritorijas galima būtų išskirti Nemuno baseino, Šventosios, Lielupės pabaseinio upėse. Užimamas bendras Lietuvos buveinių plotas nežinomas, nes tyrimai atlikti tik atskirose upių atkarpose. Vienose upės atkarpose (kurių ilgis – nuo 0,2 iki 5 km) populiacijos dalis gali būti labai gausi (Straujos upėje – 423 indv./m2 ), bet kitose upės atkarpose nerandama, todėl sudėtinga ekstrapoliuoti gausumo duomenimis esant nepakankamiems tyrimams. 2016 m. atliktų tyrimų duomenimis, bendras vidutinis ovaliųjų geldučių tankumas tinkamose ovaliajai geldutei Lietuvos upių ruožuose yra 8,7 indv./ m2. Ekspertiniu vertinimu Lietuvos populiaciją gali sudaryti bent 50000–500000 individų.
4. Lietuvos ovaliosios geldutės populiacijos dydžio, buveinių pokyčiai nežinomi, nes kiekvienais metais randamos naujos radavietės, o iki 2008 metų išsamios inventorizacijos nebuvo atliekamos. Vykdant ovaliųjų geldučių stebėseną 2008, 2015 m. pastebėti nedideli populiacijų svyravimai, bet gauti rezultatai yra leistinos paklaidos ribose. Ilgamečiai stebėjimų duomenys yra tik iš kelių upių. Ovaliosios geldutės paplitimas ir gausumas tirtas 1990 m. (Gamtos tyrimų centro mokslininkai) Luknelės ir Riešės upėse. Luknelėje ji aptikta vienoje atkarpoje, kur jos tankumas buvo vidutiniškai 8 indv./m2, 2015 m. stebėjimų metu buvo rasta tik 0,5 ind/m2. Riešės upėje 2000 m. įvairių dydžių ovaliųjų geldučių gausumas buvo 1 ind./m2, 2016 m. iš viso rastas tik vienas gyvas individas ir daug tuščių geldučių.
1 pav. Ovaliosios geldutės radavietės Lietuvoje, SRIS 1997–2015 m. duomenys ir 2016 m. ovaliosios geldutės inventorizacijos Lietuvoje duomenys (vykdytojas – Lietuvos Gamtos fondas).
Ovaliosios geldutės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
5. Ovaliosios geldutės plačiai paplitusios visoje Palearktikoje. Jos aptinkamos Europoje iki Uralo, Tigro-Eufrato upių baseinuose, Amūro upės baseine (Azijoje). Ovalioji geldutė neaptinkama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Islandijoje, Italijoje ir Pirėnų pusiasalyje. Per pastaruosius 45–60 metų ovaliosios geldutės populiacija Europos šalyse sumažėjo daugiau kaip 50 % dėl industrializacijos, vandens panaudojimo namų reikmėms ir žemės ūkio pertvarkos. Ovaliosios geldutės būklė Baltijos šalyse ir Europinėje Rusijos dalyje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, yra gera (IUCN, 2014). 2014 metais vertinant pasaulinę ovaliosios geldutės populiaciją, nustatyta populiacijos gausumo mažėjimo tendencija. Remiantis 2007–2012 m. Europos Bendrijos šalių narių pateikta ovaliosios geldutės būklės vertinimo (pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), (toliau – Buveinių direktyva) 17 straipsnio reikalavimus) ataskaita (art17.eionet.europa.eu/article17/reports2012/species), Europos Bendrijos šalių narių ovaliųjų geldučių populiaciją sudaro apie 160 000 000 ovaliųjų geldučių.
Lietuva yra šiaurinėje ovaliosios geldutės paplitimo arealo dalyje. Galima spėti, kad Lietuvos populiacijos dalis gali užimti 1–2 proc. žinomos ovaliosios geldutės populiacijos visame paplitimo areale. Remiantis 2007–2012 m. Europos Bendrijos šalių narių pateikta ovaliosios geldutės būklės vertinimo (pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnio reikalavimus) ataskaita (art17.eionet.europa.eu/article17/reports2012/species), Lietuvos ovaliosios geldutės populiacijos užimamas plotas sudaro 32,6 proc. Europos borealinio regiono paplitimo ploto. Latvijos ovaliosios geldutės buveinių užimamas plotas panašus kaip ir Lietuvoje, sudaro 32,6 proc. Europos borealinio paplitimo regiono. Lietuvos ir Latvijos ovaliosios geldutės populiacijos sudaro didžiausią Europos borealinio regiono paplitimo arealo dalį.
Latvijos ovaliųjų geldučių populiacijos būklė įvertinta kaip nepakankamai palanki (unfavourable–inadecquate), buveinių būklė – nepalanki, bendra rūšies apsaugos būklė Latvijoje – bloga. Duomenų apie Baltarusijos populiaciją nėra, ovalioji geldutė aptikta trijose radavietėse. Lenkijos ovaliųjų geldučių paplitimo arealo dalis sudaro 13,9 proc. Europos kontinentinio regiono ovaliosios geldutės paplitimo arealo. Nors 2007–2012 metais, palyginus su tyrimais, atliktais iki 2007 metų, Lenkijoje aptikta daug naujų ovaliosios geldutės radaviečių, buveinės būklė jose yra nepakankamai palanki. Ovaliosios geldutės rūšies apsaugos būklė Lenkijoje – nepakankami palanki.
Ovaliosios geldutės biologija
6. Ovaliosios geldutės yra skirtalytės, neršia iki 4–5 kartų per metus, balandžio–liepos mėnesiais (Hochwald, 2001), išneršia apie 95 000–133 000 kiaušinių per metus (Taeubert, Gum, Geist, 2012, Dyduch-Falniowska 1993). Embrionai 2–3 savaites vystosi motininio individo žiaunose (Hochwald, Bauer, 1990). Ovaliųjų geldučių lervos – glochidijos, įprastai išleidžiamos šalia esant žuvims. Jos parazituoja ant žuvų žiaunų, pelekų. Glochidijų išgyvenimas priklauso nuo tinkamų žuvų pernešėjų buvimo, jei išsiritusi glochidija neprisitvirtina prie žuvies pernešėjos ji žūsta per kelias dienas. Sėkmingai užbaigia metamorfozę nuo kelių iki 70 proc. (laboratorinėmis sąlygomis) glochidijų, jų išgyvenamumas priklauso nuo žuvies pernešėjos rūšies, fiziologinės būklės, glochidijų prisitvirtinimo vietos (žuvų žiaunose prisitvirtinusių glochidijų išgyvenamumas didesnis nei prisisitvirtinusių prie pelekų). Ovaliųjų geldučių gliochidijos aptinkamos ant šių žuvų: trispyglės dyglės (Gasterosteus aculeatus), devynspyglės dyglės (Pungittius pungittius), paprastojo strepečio (Leuciscus leuciscus), europinio šapalo (Leuciscus cephalus), paprastosios rainės (Phoximus phoximus), ešerio (Perca fluviatilis), paprastosios raudės (Scardinus erythrophthalmus), paprastastojo kūjagalvio (Cottus gobio). Glochidijos prisitvirtina prie žuvų žiaunų ir kartu su jomis keliauja po upelį. Po 3–4 savaičių glochidijos nukrenta nuo žuvies ant upelio dugno ir pradeda savarankišką geldutės gyvenimą (Hochwald, 2001). Jaunikliai gali būti nunešami žuvų dideliais atstumais, tokiu būdu ovalioji geldutė plinta į naujas vietas. Skirtingose populiacijose skirtingų rūšių žuvys sėkmingiausiai perneša glochidijas. Ovaliosios geldutės subręsta ir pradeda daugintis 3–4 metų amžiaus. Ovaliosios geldutės vidutiniškai gyvena 20–50 metų, bet gali išgyventi ir iki 80 metų (von Proschwitz, 1999).
Ovaliosios geldutės mityba, žiemojimas, migracija
7. Ovalioji geldutė minta planktoniniais organizmais, detritu ir vienaląsčiais dumbliais, kuriuos sugauna filtruodama vandenį. Ovaliosios geldutės gali maitintis su pertraukomis ištisą parą. Šaltuoju metų laiku ar esant nepalankioms sąlygoms (pvz., per liūtis) ovaliosios geldutės užsirausia į gruntą. Suaugėliai migruoja nukeliaudami tik labai nedidelį atstumą. Suaugęs individas gali nukeliauti per 4 savaites 5 m (Körner, 1998–2001) ar net apie 2 m per vieną valandą (Zając, 2013), per pavasario polaidžius ar liūčių metu ovaliosios geldutės gali būti nunešamos didesnį atstumą, bet tai dažniausiai būna ir jų žuvimo priežastimi, jei patenka į upės atkarpą, kurioje buveinės sąlygos nėra palankios ovaliajai geldutei. Ovaliosios geldutės kartais randamos kartu su paprastąją geldute (Unio pictorum) ir pleištine geldute (Unio tumidus), kurios minta taip pat filtruodamos vandenį. Konkurenciją buveinėse sudaro ir dreisenos (Dreissena polymorpha), kurios tvirtinimuisi naudoja kitų moliuskų, taip pat ir ovaliųjų geldučių, kriaukles.
Ovalioji geldutė žiemoja mitybos vietose ir šalia jų užsikasusi upės dugne. Užsikasti gali į 35–50 cm gylį, jauni individai būna užsikasę giliau, senesni arčiau paviršiaus. Žiemoja spalio–balandžio mėnesiais, žiemojimo laikotarpis priklauso nuo vandens temperatūros.
Ovaliosios geldutės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
8. Ovalioji geldutė saugoma pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus.
Ovalioji geldutė įtraukta į IUCN sąrašą (nuo 2011 metų priskirta EN (angl. Endangered, liet. grėsmingos būklės) kategorijai). Ovalioji geldutė įrašyta į Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos Raudonuosius sąrašus (priskirtos CR (angl. Critically Endangered, liet. kritiškai grėsmingos būklės kategorijai). Ovalioji geldutė priskirta EN (angl. Endangered, liet. grėsmingos būklės) kategorijai Čekijos, Lenkijos, Švedijos Raudonuosiuose sąrašuose. Albanijos, Suomijos, Baltarusijos, Latvijos Raudonuosiuose sąrašuose ovalioji geldutė įrašyta į VU (angl. Vunerable, liet. pažeidžiamos) kategoriją. Olandijoje ovalioji geldutė priskirta EX (angl. Extinct, liet. išnykusios) kategorijai.
Ovalioji geldutė saugoma Europos Sąjungos lygmeniu ir yra įtraukta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), II priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas“ ir IV priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurias būtina griežtai saugoti“.
9. Ovalioji geldutė Lietuvos teritorijoje saugoma nuo 1989 metų. Ovalioji geldutė, kaip nacionalinė rūšis ir kaip Europos Bendrijos svarbos rūšis, saugoma Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Rūšis įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (priskiriama 3 (R) retumo kategorijai). Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai, rūšis įrašyta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“. Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatytas bazinis žalos skaičiavimo tarifas už sunaikintas ovaliąsias geldutes ir jų buveines – 15 eurų. Šis tarifas kasmet indeksuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktą vartotojų kainų indeksą. Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, apibrėžti svarbiausi ovaliosios geldutės buveinių apsaugos ir tvarkymo principai.
II SKYRIUS
OVALIOSIOS GELDUTĖS BUVEINIŲ, RADAVIEČIŲ IR POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Ovaliosios geldutės buveinių, radaviečių apsaugos būklė
10. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, ovaliosios geldutės apsaugai išskirtos 20 BAST: Aitros upė, Dubysos upė žemiau Lyduvėnų, Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis, Gaujos upės slėnis, Labanoro regioninis parkas, Minijos upė, Minijos upės slėnis, Nemunėlio ir Apaščios upių slėniai, Riešės upės slėnis, Rietavo miškai, Sėtikės upė ir jos slėnis, Šaltuonos upės slėnis, Šešuvies upė žemiau Pašešuvio, Veiviržo ir Šalpės upės, Veiviržo upės slėnis, Ventos upė, Zalvės upės slėnis, Žaliosios miškas, Žeimenos upė (upės dalis žemiau Meros upės žiočių), Žemaitijos nacionalinis parkas.
Šios BAST apima ne mažau kaip 60 proc. visų upių, kuriose aptinkamos ovaliosios geldutės Lietuvoje.
11. 2015 m., įvertinus Europos Bendrijos moliuskų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas, valstybinio monitoringo duomenis, ovaliosios geldutės apsaugos būklė Lietuvoje įvertinta kaip nepakankamai palanki (angl. unfavourable – inadequate, pagal Europos Komisijos nustatytą matricą Priedą C – Assessing conservation status of a species, General evaluation matrix). Ovaliosios geldutės paplitimo tendencijos šalyje yra palankios: vykdant tyrimus aptinkamos naujos radavietės, pasiskirsčiusios upėse visoje Lietuvos teritorijoje. Populiacijos gausos tendencijos yra nepakankamai palankios, buveinių būklė radavietėse palanki, bet didelėse upių atkarpose buveinių būklė yra netinkama ovaliosioms geldutėms įsikurti. Ateities perspektyvos yra nepakankamai palankios, nes bebrų veikla, invazinės rūšys, upių aplinkos pasikeitimai (pakrančių urbanizacija, intensyvi žemdirbystė, intensyvus vandens turizmas) neigiamai veikia ovaliųjų geldučių buveines. 2016 metais Lietuvos gamtos fondo duomenimis, 44 Lietuvos upėse bendra vidutinė buveinių būklė yra gera.
12. Ovalioji geldutė saugoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ribojamas tik dirbtinių užtvankų statymas, upių dugno ardymas ovaliųjų geldučių apgyvendintose atkarpose ar šalia jų. Tačiau ovaliosios geldutės buveinėms ir populiacijoms didelę įtaką turi netiesioginiai veiksniai: vandens tarša, patenkanti su nuotekomis nuo laukų, kelių, kitų užterštų teritorijų, tarša buitinėmis nuotekomis, didžiulę reikšmę populiacijos gyvybingumui turi gera ichtiofaunos būklė upėse. Didelę žalą, ypač mažose upėse, daro bebrų veikla, taip pat natūralios patvankos, susidariusios suvirtus į upes medžiams. Susidariusios patvankos ne tik keičia buveinės būklę, bet ir trukdo natūraliai žuvų migracijai. Mažai reguliuojamas yra vandens turizmas, kuris šiuo metu vis populiarėja ir jo daroma įtaka gali tapti reikšmingesnė. Siekiant išsaugoti radavietėse palankią ovaliųjų geldučių apsaugos būklę, turi būti išsaugoti keliai natūraliai žuvų migracijai, stebima pagrindinių radaviečų būklė ir laiku taikomos konkrečios tai vietai tinkamos apsaugos priemonės.
Ovaliosios geldutės populiacijos būklė
13. 2016 metais Lietuvos gamtos fondo atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 59 tirtų vietovių (16 upių) ovaliųjų geldučių būklė įvertinta kaip bloga, 32 vietovių (13 upių) – patenkinama, o 34 vietovių (15 upių) – kaip gera. Toje pačioje upėje skirtingose jos vietose buveinių ir populiacijų būklė skiriasi. Blogiausia ovaliųjų geldučių populiacijos būklė 2016 metais atliktų tyrimų metu nustatyta Žeimenos, Šešupės pabaseiniuose ir Dauguvos baseine. Svarbiausios ovaliosios geldutės radavietės: Ašvos upė (10 ind/m2, stebėti jauni 2–3 cm ir 4-5 cm individai) Žaliosios miško ribose, Lakajos upė (23 ind/m2, stebėti jauni 2–3 cm ir 4–5 cm individai) ir Peršokšnos upė (9 ind/m2, stebėti jauni 2–3 cm ir 4–5 cm individai) Švenčionių r., Zalvės upė (14 ind/m2, stebėti tik 5-6 cm individai), Babrungo upė (186 ind/m2, stebėti jauni 2–3 cm ir 4–5 cm individai), Akmenos upė (186 ind/m2, stebėti jauni 2-3 cm ir 4–5 cm individai), Baltosios Ančios upė (171 ind/m2, stebėti jauni 2–3 cm ir 4–5 cm individai), Straujos upė (143 ind/m2, stebėti jauni 2-3 cm ir 4–5 cm individai). Ašva, Lakaja, Peršokšnos upės yra natūraliai tekančios tarp miškų, žmogaus poveikis jose yra minimalus (vandens turizmas), Zalvėje nedidelėje upės atkarpoje (apie 500 m) susitelkusi visa šios upės populiacijos dalis, visi moliuskai suaugę ir tai rodo, kad Zalvės upės populiacija neatsistato dėl žemo vandens lygio ir žuvų glochidijų pernešėjų trūkumo. Baltojoje Ančioje ir Straujoje moliuskai rasti vienoje buveinėje, kuri izuoliuota ir bet kada gali būti sunaikinta dėl patvankų atsiradimo ar žmogaus veiklos. Babrungo upės didžiojoje dalyje buveinės ir populiacijos būklė palanki, bet kai kuriuose upės ruožuose, kuriuose buvo vykdoma stebėsena, dėl bebrų veiklos buveinė buvo sunaikinta. Didžiausia grėsmė populiacijai – patvankos, upių tarša, nedidelis žuvų tankis upėse.
Didžiausias geldučių vidutinis tankis (daugiau kaip 14 individų/m2) 2016 m. Lietuvos gamtos fondo atliktos ovaliosios geldutės inventorizacijos Lietuvoje metu buvo nustatytas Nemuno, Šventosios (pajūrio), Ventos baseinuose ir Šventosios pabaseinyje.
Lietuvoje žinomos ovaliųjų geldučių populiacijos yra pasiskirsčiusios nevienodai. Gausiausiai gyvenamos teritorijos yra rytų ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Lietuvoje galbūt gyvenančių ovaliųjų geldučių skaičius ir užimamų buveinių plotas nėra žinomi. Svarbiausiose ovaliųjų geldučių gyvenamose upėse: Ašvoje, Lakajoje, Peršokšnoje, Zalvėje, Babrunge, Akmenoje gali gyventi apie 30 proc. Lietuvoje gyvenančių ovaliųjų geldučių.
Ašvoje, Žaliosios miško ribose, ovaliosios geldutės populiacijos būklė gera, nors buveinėje yra privirtusių medžių ir bebrų patvankų. Prieš mišką esančioje dalyje upė padumblėjusi, srovė labai silpna, ovalioji geldutė randama retai ar išvis nerandama.
Lakajos ir Peršokšnos upėse buveinės labai geros daugelyje upės ruožų. Šios upės išlaikiusios savo pirmykštį vaizdą, tačiau bebrų veikla ir vandens turizmas neturėtų būti toleruojami. Zalvės upėje, kaip spėjama, yra sena ir palyginti gausi ovaliųjų geldučių populiacija, tačiau visi moliuskai yra 5–6 cm dydžio, tai rodo, kad populiacija neatsinaujina. Teritorija yra Dusetų regioniniame parke, esant priežiūrai, populiacija gali išlikti gyvybinga.
Dalis Babrungo upės yra Žemaitijos nacionaliniame parke. Svarbios buveinės Babrungo upėje yra už Žemaitijos nacionalinio parko ribų. Daug metų čia stebimos buveinės dėl bebrų veiklos išnyko, kitur upė padumblėjusi, čia rastas tik didelis kiekis vidutiniškai 3 cm dydžio moliuskų ir daugybė tokio pat dydžio negyvų moliuskų. Žemiau Žemaitijos nacionalinio parko ribų, už kelio ribos Plungė-Mažeikiai, buveinės yra geros, moliuskai randami visame upės ruože iki Plungės. Gera situacija ir Babrungo upėje prieš įtekant į Miniją.
Akmenos upės dalyje (Akmenos kraštovaizdžio draustinis) nuo Andriejaičių iki žiočių (50 km ilgio atkarpoje) randami jauni ir suaugę individai, populiacija gausi – iki 171 indv./m2.
1 lentelė. Pagrindinės ovaliosios geldutės radavietės Lietuvoje
| Eil. nr. |
Radavietė |
Teritorija |
Populiacijos būklė |
| 1. |
Akmenos upė |
Šilalės r., Tauragės r., Jūros upės kairysis intakas, Pagramančio regionis parkas (dalis upės), Akmenos kraštovaizdžio draustinis (dalis upės), BAST Pagramančio regioninis parkas (LTTAU0008) |
Populiacijos būklė palanki |
| 2. |
Ašvos upė |
Šilalės ir Šilutės r., Vainuto miškų biosferos poligonas (dalis upės), Stemplių kraštovaizdžio draustinis (dalis upės), BAST Žaliosios miškas (dalis teritorijos) |
Populiacijos visoje upėje būklė nepakankamai palanki, atskirose upės atkarpose palanki arba bloga, atskiruose ruožuose populiacija labai gausi. Populiacija pažeidžiama, daug patvankų, pakrantėse ūkininkaujama, yra taršos nuo laukų pavojus. |
| 3. |
Babrungo upė |
Plungės r., Babrungo kraštovaizdžio draustinis (dalis teritorijos), BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (dalis teritorijos) (LTPLU0009) |
Populiacijos būklė visoje upėje nepakankamai palanki, atskiruose ruožuose palanki, atskiruose ruožuose nepakankamai palanki/ palanki. Pagrindinės grėsmės yra tarša aukštupyje, maža žuvų gausa, patvankų gausumas. |
| 4. |
Būkos upė |
Utenos r., Aukštaitijos nacionalinis parkas |
Populiacijos būklė palanki, turi būti limituojamas vandens turizmas. |
| 5. |
Lakajos upė |
Švenčionių r., Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovaizdžio draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Populiacijos būklė palanki/ nepakankamai palanki (populiacijos gausa ir buveinės būklė skirtinga įvairiuose upės ruožuose) |
| 6. |
Minijos upė |
Telšių, Rietavo, Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės r., Nemuno deltos regioninis parkas (dalis upės), Minijos ichtiologinis draustinis (dalis upės), dalis teritorijos BAST Minijos upė (LTKLA0007) |
BAST ir už BAST ribų palanki – nepakankamai palanki populiacijos būklė (skirtinguose upės ruožuose). Po 2016 metų inventorizacijos rekomenduojama BAST praplėsti, kad ji apimtų visą upę nuo aukštupio. |
| 7. |
Musės upė |
Vilniaus r., Širvintų r. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki/ palanki. Dalyje upės buveinės netinkamos, populiacijos būklė bloga, pagrindinė grėsmė organinė ir buitinė tarša, maudyklos, vandens turizmas |
| 8. |
Nemunėlio upė |
Rokiškio r., Biržų r., Biržų girios biosferos poligonas, BAST Biržų giria (LTBIR0006) (dalis teritorijos) |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki/ palanki. Dalyje upės buveinių būklė nepalanki/ netinkama ovaliajai geldutei. 50 km ruože ovaliosios geldutės populiacijos būklė palanki. |
| 9. |
Peršokšnos upė |
Švenčionių r., Labanoro regioninis parkas, Peršokšnos kraštovaizdžio draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Populiacijos būklė palanki/ nepakankamai palanki. Populiacijos ir buveinės būklei neigiamos įtakos turi patvankos, maudyklos, atskiruose upės atkarpose srovės greitis yra per didelis. |
| 10. |
Šerkšnės upė |
Telšių r., Mažeikių r., Šerkšnės hidrografinis draustinis (dalis upės), BAST Šerkšnės upė (LTMAZ0010) |
Populiacijos būklė palanki, pagrindinės grėsmės yra hidrologinio režimo pokyčiai dėl bebrų veiklos, natūralių patvankų nusekimas (dėl netinkamai reguliuojamos hidroelektrinės). |
| 11. |
Širvintos (Šventosios intakas) upė |
Vilniaus r., Širvintų r., Jonavos r., Ukmergės r., Širvintos kraštovaizdžio draustinis (dalis upės) |
Populiacijos būklė palanki, tačiau gali pablogėti, nes stebima daug žuvusių individų. Didžiausia grėsmė –tarša (buitinė ir žemės ūkio nuotekų). Dalis upės netinkama ovaliosioms geldutėms įsikurti. |
| 12. |
Šventosios (Baltijos jūros) upė |
Skuodo r., Kretingos r., Lietuvos/ Latvijos siena, Margininkų botaninis-zoologinis draustinis (dalis upės), atskiros upės atkarpos patenka į BAST Šventosios upės slėnis ties Margininkais (LTSKU0001), Senosios Įpilties apylinkės (LTKRE0004), Baltijos Šventosios upė (LTKRE0006) |
Populiacijos būklė gera, uždumblėjimo grėsmė dėl patvankų. |
| 13. |
Verknės upė |
Trakų r., Prienų r. dalis upės, Aukštadvario regioninis parkas (dalis upės), Verknės botaninis-zoologinis draustinis (dalis upės), Verknės kraštovaizdžio draustinis dalis upės), (BAST Verknės vidurupis (LTPRI0012) (dalis upės) |
Verknės upės buveinės yra tinkamos ovaliųjų geldučių populiacijai, populiacijos būklė palanki (25 km ruože), vietomis – nepakankamai palanki, pagrindinės grėsmės: žuvingumo sumažėjimas, buveinių ištrypimas (vandens turizmas), būtina išsaugoti pakrančių miškingumą. |
| 14. |
Virintos upė |
Molėtų r, Anykščių r., Anykščių regioninis parkas (dalis upės) |
Populiacijos būklė nuo palankios (nuo Virintos ežero iki Klabinio kaimo) iki nepalankios, grėsmės: tarša, mažas žuvingumas. |
| 15. |
Uošnos upė |
Plungės r., Žemaitijos nacionalinis parkas, BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009) |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki. Dalis upės netinkama ovaliajai geldutei įsikurti, kitoje dalyje sąlygas blogina patvankų gausa. |
| 16. |
Ūlos upė |
Varėnos r., Dzūkijos nacionalinis parkas (dalis upės), Ūlos kraštovaizdžio draustinis (dalis upės), BAST Ūlos upė žemiau Rudnios (LTVAR0012) |
Buveinės, tinkamos ovaliajai geldutei, populiacijos būklė atskiruose ruožuose palanki/ nepakankamai palanki, didžiausia grėsmė – vandens turizmas, bloga populiacijos atsinaujinimo būklė. |
| 17. |
Zalvės upė |
Rokiškio r., Zarasų r., Sartų regioninis parkas, BAST Zalvės upės slėnis (LTZAR0028) |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, nors buveinės būklė palanki ir populiacija gausi, pagrindinės grėsmės yra žuvų trūkumas, nedidelis tinkamas gyventi buveinės plotas. |
14. Ilgalaikėje perspektyvoje ovaliajai geldutei realaus būklės blogėjimo pavojaus nėra. Svarbu išlaikyti esamą populiacijos lygį, reguliuojant bebrų veiklą bei saugant buveines nuo galimos taršos, kai kuriuose vietose reguliuojant vandens turizmą. Ovaliosios geldutės buveinių tvarkymo darbai turėtų būti vykdomi tose teritorijose, kur ovaliosios geldutės apsaugos būklė atskirose upių (Minijos, Žeimenos, Ūlos, Babrungo ir kitų upių) dalyse nėra patenkinama ir vietinė populiacija sudaro svarbią Lietuvai populiacijos dalį.
Grėsmę keliantys veiksniai
15. Ovaliajai geldutei grėsmę keliantys veiksniai, jų reikšmingumas ovaliosios geldutės būklei, jų reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Ovaliosioms geldutėms grėsmę keliantys ir jų išsaugojimą ribojantys veiksniai
| Grėsmę keliantis veiksnys |
Reikšmingumas |
Aprašymas |
| Natūralios ir dirbtinės patvankos |
Didelis |
Esant patvankoms, upės ruožas uždumblėja, mažėja upės tėkmė, buveinė keičiasi ir pasidaro netinkama gyventi ovaliosioms geldutėms. Patvankos trukdo žuvų migracijai. Šios grėsmės poveikis gali būti sumažinamas šalinant natūralias patvankas (bebrų užtvankas, virtuolius upės vagoje). Atskirais atvejais, jei srovė labai stipri, patvankos gali būti ir teigiamai veikiantis faktorius. Dirbtinių užtvankų statymą upėse reguliuoja teisės aktai. |
| Vandens lygio svyravimai |
Vidutinis |
Netinkamai reguliuojant esamas užtvankas, ypač sausringais metais gali per daug nusekti upės fragmentai, kuriuose gyvena ovaliosios geldutės, tai pat keičiant vandens lygį padidėja dugno užnešimas smėliu, sąnašomis. Siekiant sumažinti šią grėsmę, reguliuojant užtvankas turi būti atsižvelgta į likusios upės dalies hidrologinę būklę. |
| Vandens tarša |
Didelis |
Taršai ypatingai jautrios ovaliųjų geldučių gliochidijos. Esant taršai 10 mg/l nitratų sumažėja suaugėlių reprodukcija, lervos žūsta esant 2,3 mg/l NO3-N koncentracijai. Siekiant sumažinti šią grėsmę, turi būti ribojamas teršalų patekimas iš upes supančių žemės ūkio objektų, gyvenviečių. |
| Žuvų gausos ir įvairovės trūkumas |
Didelis |
Žuvys būtinos sėkmingai ovaliųjų geldučių reprodukcijai ir plitimui, populiacijų atsinaujinimui. Žinoma, kad skirtingose populiacijose gliochidijų pernešėjomis būna skirtingos žuvų rūšys. Lietuvoje žuvų pernešėjų tyrimai neatlikti. Poveikio reikšmingumas gali būti reguliuojamas suderinus ichtiologinių ir malakologinių tyrimų duomenis, įvertinant žuvų gausą, migracijos kelius, užtikrinant žuvų pernešėjų apsaugą, reintrodukciją. |
| Upės vagos tvarkymo darbai |
Didelis |
Kasant upės dugną, tiesinant vagą, sunaikinamos ovaliųjų geldučių buveinės. Šias veiklas saugomose teritorijose, ovaliųjų geldučių radavietėse reguliuoja teisės aktai. Didžiausia šios grėsmės įtaka gali būti neidentifikuotose radavietėse. Siekiant sumažinti šios grėsmės poveikį, reikia įgyvendinti inventorizacijų informacijos kaupimą, prieinamumą ir keitimąsi tarp skirtingų institucijų. |
| Upės pakrančių pokyčiai |
Vidutinis |
Plyni miško kirtimai šalia ovaliųjų geldučių radaviečių keičia buveinių mikroklimatą, apšviestumo lygį, padidina galimybę greičiau patekti aplinkos teršalams. Pakrančių urbanizacija, žemės ūkio veikla taip pat didina užteršimo galimybę. Poveikio reikšmingumą sumažintų didesnių apsauginių juostų aplinkui upes išlaikymas ovaliųjų geldučių radavietėse. |
| Vandens turizmas, rekreacija |
Vidutinis |
Maudyklose, valčių baidarių prieplaukose yra ištrypiamos, užteršiamos ovaliųjų geldučių buveinės. Siekiant sumažinti poveikio reikšmingumą, reikia reguliuoti vandens turistų srautus, kaip alternatyvą įrengti prieplaukas mažiau jautriose upės atkarpose. |
| Invazinės rūšys |
Nežinomas |
Invazinių rūšių (ondatrų, dreisenų) atsiradimas ir įsigalėjimas neigiamai veikia vietines populiacijas. Siekiant sumažinti šią grėsmę, turi būti kontroliuojama invazinių rūšių gausa. |
* Ekspertiniai grėsmių reikšmingumo vertinimo kriterijai:
Didelis – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per 10 metų. Ypač svarbus veiksnys.
Vidutinis – veiksnio svarba nurodoma literatūroje, nėra duomenų Lietuvoje, rodančių tiesioginį poveikį gausumui, arba jis veikia lokalias populiacijas ir nereguliariai.
Nežinomas – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
16. Lietuvoje atlikti šie ovaliosios geldutės tyrimai ir inventorizacijos:
16.1. pirmuosius duomenis apie ovaliąsias geldutes surinko P. Šivickis (1929–1962 m.), kurio moliuskų kolekcijos duomenis publikavo A. Gurskas (Gurskas A. 2002. Profesoriaus Pranciškaus Šivickio malakologinė kolekcija. Kaunas). Leidinyje pateiktas kolekcijoje esančių ovaliųjų geldučių skaičius ir apytikrės jų radaviečių vietos (UTM (angl. Universal Transverse Mecator, liet. universalios skersinės Merkatoriaus sistemos, kvadratas 50 x 50 km). Duomenys patikimi. 1937 metais Lietuvos moliuskus tyrė H. Schlesh ir C. Krausp, ovalioji geldutė nustatyta Nemune, Neryje, Nevėžyje, Laukesoje. Autoriai teigia, kad rūšis gali būti aptinkama visose Lietuvos upėse (Schlesh H., Krausp C. 1938. Zur Kenntnis der Land- und Süßwassermollusken Litauens. Archiv für Molluskenkunde der Deutschen Malakozoologischen Gesellschaft und der Senckenbergischen Naturforschenden Gesellschaft, 70 (2/3): 73–125);
16.2. ovaliosios geldutės tyrimams buvo paruoštos monitoringo metodikos (G. Vaivilavičius, 2007). 2008 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto užsakymu G. Skujienė ir G. Vaivilavičius atliko ovaliųjų geldučių monitoringą. Atlikti ovaliųjų geldučių tyrimai Labanoro parko Baltelės, Luknelės, Peršokšnos, Lakajos upėse, Verkių regioninio parko Riešės upėje, taip pat Šešuvio, Upynos, Ančios, Veiviržo, Šalpės, Zalvės, ir Žeimenos upėse. Tyrimų metu nustatyta, kad ovaliųjų geldučių būklė Luknelės upėje bloga, Peršokšnos upėje – gera, Lakajos upėje – patenkinama, Riešės upėje – bloga, Sėtikės upėje – bloga, Šešuvio upėje – patenkinama, Ančios upėje – gera, Veiviržo upėje – patenkinama, Zalvės upėje – gera, Žeimenos upėje – patenkinama. Tyrimų rezultatai patikimi, išsamūs;
16.3. 2010 m. A. Gurskas Lietuvos moliuskų kataloge pateikė apibendrintą informaciją apie ovaliosios geldutės būklę, būdingiausias gyvenamąsias buveines, pateiktas paplitimo žemėlapis, parengtas pagal Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus duomenų bazę (Gurskas A. 2010. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Lietuvos moliuskų katalogas. Kaunas). Duomenys patikimi, neišsamūs;
16.4. 2014–2015 m. Gamtos tyrimų centras atliko ovaliųjų geldučių monitoringą 20 BAST ir už BAST ribų. Įvertinus tyrimų duomenis, nustatyta, kad populiacijų ir buveinių būklė skyrėsi visų tirtų upių skirtingose atkarpose, daugumoje stebėjimo vietų ovaliųjų geldučių gausumas buvo nedidelis. Pagrindiniai inventorizacijos rezultatai suvesti į SRIS. Tyrimų rezultatai patikimi;
16.5. 2016 metais rugpjūčio–spalio mėnesiais ovaliosios geldutės tyrimus atliko Lietuvos gamtos fondas. Inventorizuotos 58 upės, 236 vietose – ovaliųjų geldučių buveinių ir populiacijos būklė. Ovaliosios geldutės aptiktos 125 vietose. Ištirti upių ruožai apėmė 3955,3 km, ovaliosioms geldutėms tinkamas upių ruožas sudarė tik 889,7 km;
Apsaugos, tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
17. Šiuo metu šioms BAST, kuriose aptinkama ovalioji geldutė, yra parengti tvarkymo ir gamtotvarkos planai:
17.1. Luknelės upės slėnio gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-864 „Dėl Luknelės upės slėnio gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje esančios ovaliosios geldutės, kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę, sudarant tinkamas sąlygas joms išlikti ir plisti. Tikslui įgyvendinti numatyta užtikrinti Luknelės upės natūralaus hidrologinio režimo išsaugojimą; informuoti teritorijos lankytojus ir žemės savininkus apie teritorijos vertybes, jų jautrumą aplinkos pokyčiams ir rekomenduojamus gamtotvarkos darbus; sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Luknelės upėje ir po gamtotvarkos plano įgyvendinimo ovaliosios geldutės gausumas mažėja, šioje upėje yra tik viena vieta, kurioje aptinkamos ovaliosios geldutės;
17.2. Riešės upės slėnio gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl Riešės upės slėnio gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas yra atkurti ir užtikrinti Europos bendrijos svarbos rūšių – mažosios suktenės (Vertigo angustior), ovaliosios geldutės (Unio crassus) ir pleištinės skėtės (Ophiogomphus cecilia) populiacijų palankią apsaugos būklę. Numatyta sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę ir išsaugoti Riešės upės hidrologinį režimą. Riešės upėje BAST ribose ovaliųjų geldučių būklė išlieka bloga, sumažėjo populiacija ir už BAST ribų, tai gali būti susiję su vandens tarša;
17.3. Ventos regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 12 d. įsakymu D1-330 „Dėl Ventos regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“. Vienas šio tvarkymo plano tikslų yra nustatyti gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones. Numatytos ovaliųjų geldučių apsaugos priemonės – Ventos upės BAST, siekiant išsaugoti ovaliųjų geldučių (Unio crassus) rūšį, draudžiama: patvenkti upes, skatinama reguliuoti bebrų gausą.
18. Numatyti gamtotvarkos darbai (įvirtusių ir virstančių į upės vagą medžių pašalinimas, bebrų užtvankų išardymas) Uošnos ir Ašvos upėse. Uošnos upė yra stipriai padumblėjusi ir su daugybe patvankų, kurios ir sukelia dumblo kaupimąsi. Ašvos upė Žaliosios miško ribose turi daug natūralių patvankų, susidariusių nuvirtus medžiams. Aukščiau miško Ašva teka per ganomas pievas, kur dėl bebrų veiklos srovės beveik nėra, tai blogina ovaliosios geldutės gyvenimo sąlygas ir trukdo atsinaujinti populiacijai.
III SKYRIUS
OVALIOSIOS GELDUTĖS APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
19. Ovaliosios geldutės (Unio crassus) apsaugos plano (toliau – Apsaugos planas) tikslas – išsaugoti ir palaikyti palankią ovaliosios geldutės apsaugos būklę.
Palankios apsaugos būklės rodikliai:
ne mažiau kaip 15 upių visoje Lietuvos teritorijoje, kuriose aptinkamos gausios ovaliosios geldutės populiacijos.
Gausiomis populiacijomis laikomos populiacijos:
– kai vidutinis ovaliųjų geldučių tankis bent trijose upės atkarpose (kurių ilgis – 0,5 km) yra ne mažesnis kaip 10 indv./m2, jei upė ilgesnė kaip 50 km;
– arba vienoje atkarpoje vidutinis tankis ne mažesnis kaip 30 indv./m2, jei upės ilgis mažesnis nei 50 km.
21. Apsaugos plano uždavinių įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privačių ir / ar kitų lėšų.
3 lentelė. Apsaugos plano uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Suplanuoti ir įteisinti ovaliosios geldutės buveinių tvarkymo priemones ovaliajai geldutei |
15 Lietuvos upių parengti apsaugos veiksmų ir / ar gamtotvarkos planus ovaliosios geldutės radavietėse. |
| 2. Įgyvendinti suplanuotas ir įteisintas tvarkymo priemones |
2.1. įvertinti patvankų poveikį ovaliosios geldutės buveinėms, šalinti patvankas (virtuolius, bebravietes), darančias neigiamą įtaką ovaliosios geldutės buveinėms; 2.2. nustatyti sėkmingiausiai pernešančias glochidijas žuvų rūšis ir įvertinti žuvų pernešėjų gausumą skirtingose upėse, skirtingose ovaliųjų geldučių Lietuvos populiacijose, taikyti šių žuvų rūšių apsaugos priemones, reintrodukuoti žuvų rūšis, sėkmingiausiai pernešančias glochidijas; 2.3. apsaugoti upes nuo teršalų patekimo į vandenį; 2.4. išsaugoti ne siauresnę kaip 10 m apsauginę pakrantės juostą ovaliosios geldutės radavietėse, kuriose nebūtų vykdomi plyni kirtimai, žemės ūkio veikla; 2.5. reguliuoti vandens turizmą ir rekreaciją pagrindinėse ovaliųjų geldučių buveinėse, įrengti maudyklas ir prieplaukas mažai jautriose upės vietose. |
| 3. Nustatyti ovaliosios geldutės paplitimą, populiacijos ir buveinių būklę ir jos pokyčius |
tęsti ovaliosios geldutės inventorizaciją Lietuvos upėse, prioritetą teikiant natūralioms nereguliuotoms upės atkarpoms, šaltavandenėms upėms, upių, kuriose rastos ovaliųjų geldučių populiacijos, intakams.
|
| 4. Informuoti visuomenę apie ovaliąsias geldutes ir jų buveines |
parengti ir išplatinti informacinę, pažintinę medžiagą apie ovaliąsias geldutes, jų biologiją, apsaugos poreikius, taršos žalą bioįvairovės išsaugojimui. |