VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

Nutarimas

DĖL Elektros energijos Perdavimo, skirstymo IR visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo METODIKos patvirtinimo

2015 m. sausio 15 d. Nr. O3-3

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 68 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 69 straipsnio 1 dalimi, Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“, Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinėmis gairėmis, patvirtintomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) 2013 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. O3-287 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių“ bei Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) techninio-technologinio ir ekonominio modelio tinkluose gairėmis, patvirtintomis Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-755 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) techninio-technologinio ir ekonominio modelio tinkluose gairių ir LRAIC modelio“ bei atsižvelgdama į Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2015 m. sausio 7 d. pažymą Nr. O5-1 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“, Komisija n u t a r i a:

1. Patvirtinti Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. O3-139 „Dėl Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Pripažinti netekusiu galios Komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. O3-199 „Dėl Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodikos“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

2015 m. sausio 15 d. nutarimu

Nr. O3-3

Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikA

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja elektros energetikos įmonių (toliau – Įmonė) reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų kainų viršutinių ribų ir konkrečių kainų nustatymą, kai reguliuojamų kainų paslaugos ir (ar) produktai patenka į:

1.1. elektros energijos perdavimo veiklos verslo vienetą;

1.2. elektros energijos skirstymo veiklos įmonių, kurių veiklos teritorijoje esančių vartotojų skaičius didesnis nei 100 tūkstančių, verslo vienetą;

1.3. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos verslo vienetą;

1.4. elektros energijos skirstymo veiklos įmonių, kurių veiklos teritorijoje esančių vartotojų skaičius mažesnis nei 100 tūkstančių, verslo vienetą;

2. Metodikos tikslas – nustatyti skaidrius, objektyvius, nediskriminuojančius principus ir konkrečius skaičiavimo metodus kainų viršutinėms riboms ir konkrečioms kainoms nustatyti.

3. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinėmis gairėmis, patvirtintomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija)
2013 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. O3-287 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių“, Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) techninio-technologinio ir ekonominio modelio tinkluose gairėmis, patvirtintomis Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-755 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) techninio-technologinio ir ekonominio modelio tinkluose gairių ir LRAIC modelio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.

4. Metodikoje vartojamos sąvokos:

Elektros energijos tranzitas – elektros energijos, pagamintos valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, teritorijoje ir skirtos tos ir (ar) kitos valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė teritorijai, transportavimas per šalies teritoriją.

Kainos viršutinė riba – Įmonės atitinkamos reguliuojamos paslaugos kaštų bei investicijų grąžos sumos ir atitinkamos reguliuojamos veiklos elektros energijos kiekio santykis, kuris ne dažniau kaip du kartus per metus gali būti koreguojamas, kai yra vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos, reikšmingų pokyčių, įskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo Įmonės nepriklausančių) veiksnių pokytį.

Nekoreguotos leistinos pajamos – pajamos, apskaičiuojamos naudojant Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelį, kuris sumodeliuoja tinklą, atsižvelgiant į būsimą elektros energijos paklausą bei įvertinus visas verslo vieneto teikiamas paslaugas.

Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos energetikos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir Verslo apskaitos standartuose.

II SKYRIUS

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS KAINODAROS TAISYKLĖS

5. Reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos:

5.1. nurodytos Metodikos III skyriuje, nustatomos taikant Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelį (toliau – Modelis), kuris remiasi prielaida, kad ilguoju laikotarpiu elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo tinklų operatoriaus kaštai yra kintantys, išskyrus reguliuojamų paslaugų kainas, kurios teikiamos Įmonių, savo veiklos teritorijoje yra mažiau nei 100 000 sistemos naudotojų;

5.2. nurodytos Metodikos IV ir V skyriuose – nustatomos atsižvelgiant į reguliuojamų kainų paslaugų teikimo ekonomiškai pagrįstus kaštus, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą;

5.3. nurodytos Metodikos VI skyriuje, nustatomos atsižvelgiant į reguliuojamų paslaugų kainų viršutinių ribų bei Komisijos suderintos elektros energijos įsigijimo kainos buitiniams vartotojams sumą.

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮMONIŲ, BESIVERČIANČIŲ ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO, ELEKTROS ENERGIJOS SKIRSTYMO VEIKLA, IŠSKYRUS SKIRSTYMO TINKLŲ ĮMONES, KURIŲ VEIKLOS TERITORIJOJE ESANČIŲ VARTOTOJŲ SKAIČIUS MAŽESNIS NEI 100 TŪKSTANČIŲ, KAINODAROS TAISYKLĖS

6. Įmonių reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo periodui. Įmonės leistinas metinis pajamų lygis nustatomas susumavus Įmonės ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti. Reguliuojamiems perdavimo ir skirstymo verslo vieneto kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini Įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti. Būtini kaštai suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi Įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų. Finansinės-investicinės veiklos kaštai nepriskiriami prie reguliuojamos veiklos kaštų.

7. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai kapitalo kaštai (toliau – Kapitalo kaštai) apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:

7.1. nusidėvėjimo kaštų dydį, kuris apskaičiuotas:

7.1.1. taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo metodą;

7.1.2. taikant konkrečiam ilgalaikiam turtui (konkretiems tinklo elementams ar jų grupėms) nustatytus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nurodytus Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 priede;

7.1.3. eliminuojant Metodikos 7.2.4 ir 7.2.5 punktuose nurodyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo kaštus (apskaičiuotus pagal konkrečius tinklo elementus ar jų grupes);

7.1.4. atsižvelgiant į finansavimą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas, dotacijas ir už elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimą prie tinklų sumokėtas įmokas;

7.2. reguliuojamai veiklai vykdyti būtino turto vertę, apskaičiuojamą įvertinant:

7.2.1. Modelio sumodeliuotą tinklo elementų, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis baigiasi per reguliavimo laikotarpį, kuriam nustatomos reguliuojamų paslaugų kainos, vertę (reguliuojamos paslaugos ir (ar) produkto turto vertę), išskyrus turto dalį, kuri Modelio pagalba negali būti optimizuojama. Tokių sumodeliuotų tinklo elementų vertė apskaičiuota:

7.2.1.1. taikant sąnaudų apskaitos einamąja verte metodą, t. y. apskaitant turtą einamąja verte, turtas vertinamas pagal dabartinę atkuriamąją vertę, o turtas, kuriuo nebeprekiaujama rinkoje dėl technologijų pažangos ir kuris yra technologiškai pasenęs, vertinamas pagal modernaus ekvivalentiško turto kriterijų;

7.2.1.2. įskaičiuojant kitus su tinklo elementų įsigijimu susijusius kaštus, t. y. išlaidas, kurios neįeina į bazinę tam tikro tinklo elemento kainą, bet įeina į įrangos įsigijimo kaštus ir yra įrangos įsigijimo išlaidų dalis;

7.2.2. tinklo elementų, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis nesibaigia reguliavimo laikotarpiu, kuriam nustatomos reguliuojamų paslaugų kainos, vertę (reguliuojamos paslaugos ir (ar) produkto turto vertę), kuri apskaičiuota:

7.2.2.1. taikant sąnaudų apskaitos istorine verte metodą, t. y. nepripažįstant turto vertės pasikeitimų atliktų po 2001 m. gruodžio 31 d.;

7.2.2.2. įskaičiuojant kitus su tinklo elementų įsigijimu susijusius kaštus, t. y. išlaidas, kurios neįeina į bazinę tam tikro tinklo elemento kainą, bet įeina į įrangos įsigijimo kaštus ir yra įrangos įsigijimo išlaidų dalis;

7.2.3. pagalbinių tinklo elementų ir kito reguliuojamai veiklai naudojamo turto vertę apskaičiuojamą pagal formulę:

(1)

čia:

RAB_t– paslaugos teikėjo pagalbinių tinklo elementų ir kito reguliuojamai veiklai naudojamo turto vertė metais t, EUR;

RAB_t-1– paslaugos teikėjo pagalbinių tinklo elementų ir kito reguliuojamai veiklai naudojamo turto vertė metais t-1, EUR. Pirmaisiais reguliavimo periodo metais, apskaičiuoti turto vertei bus naudojama paslaugos teikėjo pagalbinių tinklo elementų ir kito reguliuojamai veiklai naudojamo turto vertė lygi šių elementų neperkainotai grynajai buhalterinei vertei 2001 m. gruodžio 31 d., įvertinant investicijas (į eksploataciją įvestą turtą), turto nusidėvėjimą, nurašymus ir pardavimus laikotarpiu tarp šios datos ir metų t-2 pabaigos;

I_t-1– paslaugos teikėjo investicijos (eksploatuojamas turtas) į ilgalaikį pagalbinių tinklo elementų ir kitą reguliuojamai veiklai naudojamą turtą metais t-1, EUR;

N_t-1– paslaugos teikėjo pagalbinių tinklo elementų ir kito reguliuojamai veiklai naudojamo turto nusidėvėjimo kaštai metais t-1, EUR;

R_t-1– paslaugos teikėjo nurašytas ir parduotas pagalbinių tinklo elementų ir kitas reguliuojamai veiklai naudotas turtas, metais t-1, EUR;

7.2.4. neįtraukiant turto (sumodeliuotų tinklo elementų), kuris yra nudėvėtas, išskyrus turtą, kuris per modeliuojamą periodą Įmonių planuojamas atstatyti, nesusijęs su reguliuojama paslauga ir (ar) produktu, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas, investicinis, taip pat turtas (ar jo dalis) įsigytas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas, dotacijas ir už elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimą prie tinklų sumokėtas įmokas;

7.2.5. nepripažįstant su Komisija nesuderintų, Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos apraše, patvirtintame Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka ir investicijų į tinklo elementus, viršijančių Modeliu suskaičiuotą jų vertę lėšų sumos;

7.3. Protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į:

7.3.1. Komisijos nustatytai paslaugai ir (ar) produktui priskirtino reguliuojamo turto vertę pagal Metodikos 7.2 punkto nuostatas;

7.3.2. protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą, taikant Komisijos nustatytą finansavimo struktūrą, užtikrinančią mažiausią kapitalo kainą, pagal formulę:

ROI_i=r×RAB_i (2)

čia:

ROI_i – investicijų grąža, priskirtina paslaugai, EUR;

i – reguliuojamų kainų paslauga;

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

RAB_i – i-tajai paslaugai priskirtino reguliuojamo turto vertė, EUR.

7.3.2.1. investicijų grąžos norma, taikant finansavimo struktūrą, užtikrinančią mažiausią kapitalo kainą, kuri lygi 70(skolinto)/30(nuosavo), nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (toliau – WACC), Komisijos viešai paskelbiama kasmet ir taikoma visą reguliavimo periodą. WACC apskaičiuojama vadovaujantis formule:

(3)

čia:

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

D – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

E – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

R_d – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc.;

R_e – nuosavo kapitalo kaina, proc.;

m – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis.

7.3.2.2. naudojant skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu periodu. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš nustatant Komisijai atitinkamos paslaugos kainos viršutinę ribą, Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkį. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) negali viršyti paskutinių dešimties metų Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008 m. spalio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu
Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“);

7.3.2.3. naudojant nuosavo kapitalo kainos dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu reguliavimo periodu. Komisija, nustatydama nuosavo kapitalo kainą, proc.:

7.3.2.3.1. vadovaujasi formule:

(4)

čia:

R_f – nerizikingų investicijų grąžos norma, proc.;

R_erp – nuosavybės rizikos premija, proc.;

β – santykinis rizikos matmuo;

7.3.2.3.2. laiko, kad nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka ne trumpesnės nei
10 metų Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) litais ir (arba) eurais trukmės aukcionų, vykusių per paskutinius 10 metų, vidutinio svertinio pelningumo vidurkį (proc.). Tuo atveju, jei per paskutinius 10 metų, neįvyko nė vienas ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais ir (arba) eurais trukmės aukcionas, nerizikinga investicijų grąžos norma nustatoma atsižvelgiant į paskutinio ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais ir (arba) eurais trukmės aukciono, vidutinį svertinį pelningumą (proc.);

7.3.2.3.3. nuosavybės rizikos premiją vertina, kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos sumą, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip tos šalies paskutinių 20 metų iki metų, prieš nustatant Komisijai atitinkamos paslaugos kainos viršutinę ribą, investicijų į akcijų rinką grąžos bei tos šalies iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Papildoma Lietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.) ir šalies su išvystyta kapitalo rinka kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais;

7.3.2.3.4. lygina santykinį rizikos matmenį, atspindintį ūkio šakos rizikingumo lygį, su bendru šalies ūkio rizikingumu, nustatomu pagal šalies su išvystyta kapitalo rinka elektros energetikos pramonės šakų rizikos laipsnių aritmetinį vidurkį. Santykiniam rizikos matmeniui nustatyti naudojami šaltiniai, kurie turi atitikti šiuo kriterijus:

7.3.2.3.4.1. yra viešai prieinami;

7.3.2.3.4.2. skelbiami verslo informacijos duomenų bazėse;

7.3.2.3.4.3. naudojami sektorių rizikai vertinti reguliuojamų kainų nustatymo tikslais.

8. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai operaciniai kaštai (toliau – OPEX) apskaičiuojami kiekvieniems metams:

8.1. remonto, priežiūros, eksploatavimo kaštų atveju atsižvelgiama į:

8.1.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (remonto, priežiūros, eksploatavimo kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

8.1.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą, pateikiant per reguliavimo periodą numatomų remontų planus ir investicijų programą;

8.2. personalo kaštų atveju atsižvelgiama į:

8.2.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei Finansų ministerijos skelbiamos ateinančių vienerių metų prognozuojamo realų vidutinį darbo užmokesčio pokyčio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio augimą. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (personalo kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo metiniai OPEX buvo didesni už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

8.2.2. gerą praktinį pavyzdį turinčių palyginamų kitų energetikos įmonių lyginamosios analizės darbo užmokesčio duomenis. Komisija, nustatydama personalo kaštų dydį, gali atsižvelgti į konkrečios įmonės veiklos specifiką bei veiklos organizavimo būdą, leidžiantį sumažinti metinę OPEX apimtį, vertinant kompleksiškai;

8.2.3. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą;

8.2.4. teisės aktus privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti;

8.3. administracinių kaštų atveju atsižvelgiama į:

8.3.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (administracinių kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo laikotarpį veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

8.3.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą;

8.4. rinkodaros ir pardavimo kaštų atveju atsižvelgiama į:

8.4.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (rinkodaros ir pardavimų kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo laikotarpį veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

8.4.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą;

8.5. kitų paskirstomų kaštų atveju atsižvelgiama į:

8.5.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (kitų paskirstomų kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo laikotarpį veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

8.5.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą.

9. Kaštai elektros energijai, sunaudotai ją perduodant technologiniais įrenginiais, pirkti nustatomi atsižvelgiant į:

9.1. iš gamintojų, tiekėjų, biržoje, balansavimo rinkoje įsigytos elektros energijos ir persiuntimo paslaugų kaštų vertę;

9.2. Komisijos nustatytą elektros energijos technologinių sąnaudų koeficientą, kuris nustatomas atsižvelgiant į:

9.2.1. palyginamuosius faktinius kitų energetikos įmonių technologinių sąnaudų koeficientus;

9.2.2. numatytus planinius investicijų į tinklo plėtrą, rekonstrukciją ir atstatymą įgyvendinimo rodiklius per reguliavimo laikotarpį;

9.2.3. faktinę ir Komisijos praėjusiam reguliavimo periodui nustatytą technologinių sąnaudų koeficiento neatitiktį bei ją nulėmusių priežasčių pagrįstumą;

9.2.4. reguliavimo periodui, kuriam nustatomos reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos technologinių sąnaudų koeficiento prognozuojamą vidutinį dydį, apskaičiuotą pagal faktinius praėjusios reguliavimo periodo technologinių sąnaudų dydžius bei atsižvelgiant į koeficiento kitimo tendenciją. Esant argumentuotiems Įmonių prognozuojamų scenarijų pagrindimams, ši tendencija gali būti koreguojama atitinkamai pateikiamiems tendencijos kitimo scenarijams;

10. Kaštai elektros energijai savosioms reikmėms pirkti nustatomi atsižvelgiant į:

10.1. iš gamintojų, tiekėjų, biržoje, balansavimo rinkoje įsigytos elektros energijos ir persiuntimo paslaugų kaštų vertę (įskaitant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) ir sisteminių paslaugų kainą);

10.2. savoms reikmėms sunaudotus elektros energijos kiekius, kurie negali viršyti praėjusiam reguliavimo periodui nustatytų kiekių, praėjusį reguliavimo periodą sunaudų faktinių kiekių.

11. Apskaičiuotas vidutinis technologinių sąnaudų koeficientas naujam reguliavimo periodui negali būti didesnis nei praėjusio reguliavimo periodo vidutinis faktinis technologinių sąnaudų koeficiento dydis, išskyrus atvejus, kai Įmonė pagrindžia ir dokumentais įrodo, jog šios sąnaudos padidėja dėl nuo Įmonės nepriklausančių veiksnių.

12. Komisijai nustatant reguliuojamų paslaugų kaštus, turi būti atsižvelgiama (pakoreguojant leistiną pajamų lygį) į Komisijos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimo rezultatus bei sąnaudų audito, atlikto pagal reguliacinius sąnaudų apskaitos reikalavimus, išvadas.

13. Jeigu dėl Įmonės veiklos efektyvumo, t. y. dėl OPEX suefektyvinimo reguliuojamos veiklos pirmų dvejų reguliavimo periodo metų, o vėliau – pasibaigus reguliavimo periodui investicijų grąža, įvertinus taikytinų koregavimo koeficientų įtaką, yra didesnė negu 2 procentai, tačiau mažesnė negu 6 procentai, palyginti su nustatyta atitinkamų metų investicijų grąža (pirmoji teigiamos investicijų grąžos neatitikties riba), kitiems metams ir (arba) nustatant kainų viršutines ribas kito reguliavimo periodo antriesiems metams šios veiklos leistina investicijų grąža didinama, o metinė leistina pajamų riba mažinama 50 procentų pirmąją teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribą viršijančia suma, kuri apskaičiuojama pagal formulę:

G_{1,i =}(OPEX_nustatytas,i–OPEX_faktinis,i – 0,02 × ROI_i)/2 (5)

čia:

G_{1,i –}suma, kuria mažinami i-tosios paslaugos kitų reguliavimo periodo metų ir (arba) kito reguliavimo periodo antrųjų metų leistina pajamų suma, kai faktinė investicijų grąža viršija nustatytąją daugiau kaip 2 procentais, tačiau ne daugiau negu 6 procentais, EUR;

ROI_i – nustatytainvesticijų grąža per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_nustatytas,i – nustatytaOPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_faktinis,i – faktinė OPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR.

14. Jei dėl Įmonės veiklos efektyvumo, t. y. dėl OPEX suefektyvinimo reguliuojamos veiklos pirmų dvejų reguliavimo periodo metų, o vėliau – pasibaigus reguliavimo periodui investicijų grąža, įvertinus taikytinų koregavimo koeficientų įtaką viršija Komisijos nustatytą atitinkamos veiklos investicijų grąžą daugiau kaip 6 procentais (antroji teigiamos investicijų grąžos neatitikties riba), kitiems metams ir (arba) nustatant kainų viršutines ribas kito reguliavimo periodo antriesiems metams leistinų pajamų riba mažinama visa investicijų grąžą, viršijančia suma virš antrosios teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribos, ir 50 procentų investicijų grąžą, viršijančia suma virš pirmosios teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribos. Šiuo atveju suma, kuria mažinami kitų reguliavimo metų arba kito reguliavimo periodo antrųjų metų leistina pajamų suma, apskaičiuojama pagal formulę:

G_2,i = OPEX_{nustatytas,i –}OPEX_faktinis,i – 0,04·× ROI_i (6)

čia:

G_{2,i –}suma, kuria mažinami kitų reguliavimo periodo metų arba kito reguliavimo periodo antrųjų metų leistina pajamų suma i-tajai paslaugai, kai faktinė investicijų grąža viršija nustatytąją daugiau kaip 6 procentais, EUR;

ROI_i–nustatyta investicijų grąža per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_nustatytas,i – nustatytaOPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_faktinis,i – faktinė OPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR.

15. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų leistina investicijų grąža sumažinama ar padidinama atitinkamai už kiekvieną persiuntimo patikimumo rodiklį:

15.1. 1 proc., jei praėjusių vienerių metų kiekvienas persiuntimo patikimumo rodiklis, kuriam nustatytas minimalus lygis, pablogėjo ar pagerėjo nuo 5 iki 10 proc., palyginti su minimaliu lygiu;

15.2. 2 proc., jei praėjusių vienerių metų kiekvienas persiuntimo patikimumo rodiklis, kuriam nustatytas minimalus lygis, pablogėjo ar pagerėjo daugiau nei 10 proc., palyginti su minimaliu lygiu.

16. Apskaičiuojant protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos viršijimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža, atsižvelgiant į taikytinų koregavimo koeficientų įtaką, skaičiuojamą po reguliuojamos veiklos pirmų dvejų reguliavimo periodo metų, o vėliau – viso reguliavimo periodo, kuriuo mažinamas reguliuojamos veiklos leistinas pajamų lygis ateinantiems metams, įvertinama:

16.1. Įmonės uždirbta faktinė grąža iš reguliuojamos veiklos;

16.2. Įmonės gautos papildomos pajamos, susijusios su reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų teikimu, kuriems teikti naudojami ar nenaudojami reguliuojamos veiklos ištekliai;

16.3. kaštų, kuriems Komisija nustatė atitinkamus normatyvus Metodikos 7–10 punktuose nurodytoms sąnaudų grupėms, viršijimo suma, kuri apskaičiuojama Metodikos nustatyta tvarka;

16.4. Įmonėms nukrypus nuo Komisijos nustatytų rodiklių, priežastys, lemiančios jų veiklos efektyvumą;

16.5. t-2, t-3 metams planuotų sumų (nustatytų Komisijos sprendimu), mažinančių tų metų pajamų lygį, ir faktiškai gautų šių pajamų skirtumas.

17. Komisija, atlikdama teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribos koregavimą, atsižvelgia į prognozuojamus Įmonės pelningumo rodiklius iki reguliavimo periodo pabaigos. Jeigu vėlesniais reguliavimo periodo metais Įmonės pelningumo rodikliai, įvertinus Įmonei nustatytus efektyvumo rodiklius, yra žemesni nei Komisijos prognozuota, skirtumas tarp prognozuotos ir faktinės investicijų grąžos įvertinamas nustatant ir (arba) koreguojant artimiausių metų kainų viršutines ribas. Veiklos efektyvumui įvertinti Komisijai Įmonė turi pateikti konkrečių kaštų grupių, kurios darė įtaką Įmonės pelningumui, efektyvumo skaičiavimus. Metų, kuriais koreguojama teigiama investicijų grąžos neatitiktis, efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į Įmonės jau pasiektus efektyvumo rodiklius.

18. Reguliuojamų kainų paslaugos perduotos ar paskirstytos elektros energijos metinis kiekis reguliuojamų kainų galiojimo laikotarpiu nustatomas atsižvelgiant į realizuotiną paslaugos kiekį per vienerius reguliavimo periodo metus, įvertinus:

18.1. metais t-1 šie kiekiai skaičiuojami kaip suma faktinio kiekio už pirmus 6 kalendorinių metų mėnesius ir prognozuojamo kiekio už paskutinius 6 kalendorinių metų mėnesius, mėnesinį elektros energijos kiekį nustatant kaip praėjusių kalendorinių metų 6 paskutinių mėnesių kiekį, padaugintą iš faktinio t-1 ir t-2 pirmo pusmečio kiekio santykio;

18.2. metais t – metų t-1 duomenys padidinti t metų puse bendro vidaus produkto pokyčio pagal Finansų ministerijos arba Lietuvos banko pateiktas naujausias prognozes;

18.3. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias realizuoto kiekio faktinių ir būsimų apimties pokyčių, pagrįstumą;

18.4. kitų Įmonių, galinčių daryti įtaką prognozuojamam kiekiui, plėtrą ir teisės aktuose nustatytus įpareigojimus.

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮMONIŲ, BESIVERČIANČIŲ SKIRSTYMO VEIKLA, KURIŲ VEIKLOS TERITORIJOJE ESANČIŲ VARTOTOJŲ SKAIČIUS MAŽESNIS NEI 100 TŪKSTANČIŲ, IR ĮMONIŲ, BESIVERČIANČIŲ VISUOMENINIO TIEKIMO VEIKLA KAINODAROS TAISYKLĖS

19. Įmonių reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo periodui. Šių Įmonių leistinas metinis pajamų lygis nustatomos susumavus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti. Reguliuojamos paslaugos kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini Įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti. Būtini kaštai, suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi Įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų. Finansinės-investicinės veiklos kaštai nepriskiriami prie reguliuojamos veiklos kaštų.

20. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai Kapitalo kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:

20.1. nusidėvėjimo kaštų dydį, kuris suskaičiuotas:

20.1.1. taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo metodą;

20.1.2. taikant konkrečiam ilgalaikiam turtui nustatytus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nurodytus Aprašo 5 priede;

20.1.3. eliminuojant Metodikos 7.2.4 ir 7.2.5 punktuose nurodyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo kaštų dalį;

20.1.4. atsižvelgiant į finansavimą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas, dotacijas ir už elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimą prie tinklų sumokėtas įmokas;

20.2. paslaugai ir (ar) produktui priskirtino reguliuojamo turto vertę (RAB):

20.2.1. įmonių, besiverčiančių skirstymo veikla, kurių veiklos teritorijoje esančių vartotojų skaičius mažesnis nei 100 tūkstančių atveju apskaičiuotą pagal (7) formulę licencijuojamai veiklai naudojamo turto vertę, ir duomenis šiam turtui apskaičiuoti, pateikiamus pagal Metodikos 2 priedą:

(7)

čia:

RAB_t– paslaugos teikėjo licencijuojamai veiklai naudojamo turto vertė metais t, EUR;

RAB_t-1– paslaugos teikėjo licencijuojamai veiklai naudojamo turto vertė metais t-1, EUR. Pirmaisiais reguliavimo periodo metais, kurių pradiniam pajamų lygiui apskaičiuoti bus naudojama paslaugos teikėjo naudojamo turto vertė lygi ilgalaikio turto neperkainotai grynajai buhalterinei vertei 2001 m. gruodžio 31 d., įvertinant investicijas (į eksploataciją įvestą turtą), turto nusidėvėjimą, nurašymus ir pardavimus laikotarpiu tarp šios datos ir metų t-2 pabaigos;

I_t-1– paslaugos teikėjo investicijos (eksploatuojamas įvestas turtas) į ilgalaikį turtą metais t-1, EUR;

N_t-1– paslaugos teikėjo turto nusidėvėjimo kaštai metais t-1, EUR;

R_t-1– paslaugos teikėjo nurašytas ir parduotas turtas, įskaitant Metodikos 7.2.4 ir 7.2.5 punktuose nurodomą turtą, t-1, EUR;

20.2.2. visuomeninio tiekimo paslaugos teikimo atveju reguliuojamo turto bazę sudaro ilgalaikio turto, apskaičiuoto Metodikos 20.2.1 punkte nustatyta tvarka, ir apyvartinio kapitalo elektros energijai įsigyti visuomeninio tiekimo poreikio tenkinimui vidutinė metinė apimties suma, atsižvelgiant į visuomeninio ir garantinio tiekimo pinigų srautus, t. y. vertinant mokėtinas ir gautinas sumas per ataskaitinį mėnesio laikotarpį.

20.3. Protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, atsižvelgiant į:

20.3.1. Komisijos nustatytai paslaugai ir (ar) produktui priskirtino reguliuojamo turto vertę pagal Metodikos 20.2 punkto nuostatas;

20.3.2. protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą r (procentais) pagal (8) formulę:

ROI_i=r×RAB_i (8)

čia:

ROI_i – investicijų grąža, priskirtina paslaugai, EUR;

i – reguliuojamų kainų paslauga;

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

RAB_i – i-tajai paslaugai priskirtino reguliuojamo turto vertė, EUR.

20.3.2.1. investicijų grąžos norma nustatoma taikant finansavimo struktūrą, užtikrinančią mažiausią kapitalo kainą, kuri lygi:

20.3.2.1.1. 70/30 priklausomai nuo skolinto ir nuosavo kapitalo kainos – skirstymo paslaugų teikimo atveju;

20.3.2.1.2. 90/10 priklausomai nuo skolinto ar nuosavo kapitalo kainos – visuomeninio tiekimo paslaugos teikimo atveju;

20.3.2.2. investicijų grąžos norma nustatoma kaip WACC, Komisijos viešai paskelbiama kasmet ir taikoma visą reguliavimo periodą, vadovaujantis formule:

(9)

čia:

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

D – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

E – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

R_d – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc.;

R_e – nuosavo kapitalo kaina, proc.;

m – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis.

20.3.2.3. naudojant skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu periodu. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš nustatant Komisijai atitinkamos paslaugos kainos viršutinę ribą, Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkį. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) negali viršyti paskutinių dešimties metų Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008 m. spalio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“);

20.3.2.4. naudojant nuosavo kapitalo kainos dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu reguliavimo periodu. Komisija, nustatydama nuosavo kapitalo kainą, proc.:

20.3.2.4.1. vadovaujasi formule:

(10)

čia:

R_f– nerizikingų investicijų grąžos norma, proc.;

R_erp – nuosavybės rizikos premija, proc.;

β – santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu;

20.3.2.4.2. laiko, kad nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka ne trumpesnės nei
10 metų VVP litais ir (arba) eurais trukmės aukcionų, vykusių per paskutinius 10 metų, vidutinio svertinio pelningumo vidurkį (proc.). Tuo atveju, jei per paskutinius 10 metų neįvyko nė vienas ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais ir (arba) eurais trukmės aukcionas, nerizikinga investicijų grąžos norma nustatoma atsižvelgiant į paskutinio ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais ir (arba) eurais trukmės aukciono, vidutinį svertinį pelningumą (proc.);

20.3.2.4.3. nuosavybės rizikos premiją vertina, kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos sumą, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip tos šalies paskutinių 20 metų iki metų, prieš nustatant Komisijai atitinkamos paslaugos kainos viršutinę ribą, investicijų į akcijų rinką grąžos bei tos šalies iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Papildoma Lietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.) ir šalies su išvystyta kapitalo rinka kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais;

20.3.2.4.4. lygina santykinį rizikos matmenį, atspindintį ūkio šakos rizikingumo lygį, su bendru šalies ūkio rizikingumu, nustatomu pagal šalies su išvystyta kapitalo rinka elektros energetikos pramonės šakų rizikos laipsnių aritmetinį vidurkį. Santykiniam rizikos matmeniui nustatyti naudojami šaltiniai, kurie turi atitikti šiuos kriterijus:

20.3.2.4.4.1. yra viešai prieinami;

20.3.2.4.4.2. skelbiami verslo informacijos duomenų bazėse;

20.3.2.4.4.3. naudojami sektorių rizikai vertinti reguliuojamų kainų nustatymo tikslais.

21. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai OPEX apskaičiuojami:

21.1. remonto, priežiūros, eksploatavimo kaštų atveju atsižvelgiant į:

21.1.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (remonto, priežiūros ir eksploatavimo kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

21.1.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą, pateikiant per reguliavimo periodą numatomų remontų planus ir investicijų programą;

21.2. personalo kaštų atveju atsižvelgiama į:

21.2.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei Finansų ministerijos skelbiamos ateinančių vienerių metų prognozuojamo realų vidutinį darbo užmokestį pokyčio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio augimą. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (personalo kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo metiniai OPEX buvo didesni už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

21.2.2. gerą praktinį pavyzdį turinčių palyginamų kitų energetikos įmonių lyginamosios analizės darbo užmokesčio duomenis. Komisija, nustatydama personalo kaštų dydį, gali atsižvelgti į konkrečios įmonės veiklos specifiką bei veiklos organizavimo būdą, leidžiantį sumažinti metinę OPEX apimtį, vertinant kompleksiškai;

21.2.3. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą;

21.2.4. teisės aktus privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti;

21.3. administracinių kaštų atveju atsižvelgiama į:

21.3.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (administracinių kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

21.3.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą;

21.4. rinkodaros ir pardavimų kaštų atveju atsižvelgiama į:

21.4.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (rinkodaros ir pardavimų kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

21.4.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą;

21.5. kitų paskirstomų kaštų atveju atsižvelgiama į:

21.5.1. praėjusiam reguliavimo periodui Komisijos nustatytą šių kaštų metinę apimtį ir praėjusio reguliavimo periodo faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., ir kuris, nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo periodo metams, yra koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį Finansų ministerijos skelbiamą infliacijos dydį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė efektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo faktinė pagrįsta OPEX apimtis (kitų paskirstomų kaštų dalyje) buvo mažesnė už Komisijos nustatytą, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį. Jeigu Įmonė per praėjusį reguliavimo periodą veikė neefektyviai, t. y. praėjusio reguliavimo periodo OPEX buvo didesnė už Komisijos nustatytą ir Įmonė nepagrindė šio viršijimo, – atsižvelgiama į faktinę pagrįstą šių kaštų metinę apimtį;

21.5.2. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias šių kaštų apimties pokyčius, pagrįstumą.

22. Kaštai elektros energijai, sunaudotai ją perduodant technologiniuose įrenginiuose pirkti, nustatomi atsižvelgiant į:

22.1. iš gamintojų, tiekėjų, biržoje, balansavimo rinkoje įsigytos elektros energijos ir persiuntimo paslaugų kaštų vertę;

22.2. Komisijos nustatytą elektros energijos technologinių sąnaudų koeficientą, kuris nustatomas atsižvelgiant į:

22.2.1. palyginamuosius faktinius kitų energetikos įmonių technologinių sąnaudų koeficientus;

22.2.2. numatytus planinius investicijų į tinklo plėtrą, rekonstrukciją ir atstatymą įgyvendinimo rodiklius per reguliavimo laikotarpį;

22.2.3. faktinį ir Komisijos praėjusiam reguliavimo periodui nustatytą technologinių sąnaudų koeficiento neatitiktį bei ją nulėmusių priežasčių pagrįstumą;

22.2.4. reguliavimo periodui, kuriam nustatomos reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos, technologinių sąnaudų koeficiento prognozuojamą vidutinį dydį, apskaičiuotą pagal faktinius praėjusio reguliavimo periodo technologinių sąnaudų dydžius bei atsižvelgiant į koeficiento kitimo tendenciją. Esant argumentuotiems Įmonių prognozuojamų scenarijų pagrindimams ši tendencija gali būti koreguojama atitinkamai pateikiamiems tendencijos kitimo scenarijams;

23. Kaštai elektros energijai savoms reikmėms pirkti, apskaičiuojami atsižvelgiant į:

23.1. iš gamintojų, tiekėjų, biržoje, balansavimo rinkoje įsigytos elektros energijos ir persiuntimo paslaugų kaštų vertę (įskaitant VIAP ir sisteminių paslaugų kainą);

23.2. savoms reikmėms sunaudotus elektros energijos kiekius, kurie negali viršyti praėjusiam reguliavimo periodui nustatytų kiekių, praėjusį reguliavimo periodą sunaudotų faktinių kiekių.

24. Apskaičiuotas vidutinis technologinių sąnaudų koeficientas naujam reguliavimo periodui negali būti didesnis nei praėjusio reguliavimo periodo vidutinis faktinis technologinių sąnaudų koeficiento dydis, išskyrus atvejus, kai Įmonė pagrindžia ir dokumentais įrodo, jog šios sąnaudos padidėja dėl nuo Įmonės nepriklausančių veiksnių.

25. Komisijai nustatant reguliuojamų paslaugų kaštus, turi būti atsižvelgiama (pakoreguojant leistiną pajamų lygį) į Komisijos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimo rezultatus bei sąnaudų audito atlikto pagal reguliacinius sąnaudų apskaitos reikalavimus, išvadas.

26. Jeigu dėl Įmonės veiklos efektyvumo, t. y. dėl OPEX suefektyvinimo reguliuojamos veiklos pirmų dviejų reguliavimo periodo metų, o vėliau – pasibaigus reguliavimo periodui investicijų grąža, įvertinus taikytinų koregavimo koeficientų įtaką, yra didesnė daugiau kaip
2 procentais, tačiau mažesnė negu 6 procentais, palyginti su nustatyta atitinkamų metų investicijų grąža (pirmoji teigiamos investicijų grąžos neatitikties riba), kitiems metams ir (arba) nustatant kainų viršutines ribas kito reguliavimo periodo antriesiems metams šios veiklos leistina investicijų grąža didinama, o metinė leistina pajamų riba mažinama 50 procentų pirmąją teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribą viršijančia suma, kuri apskaičiuojama pagal formulę:

G_{1,i =}(OPEX_{nustatytas,i –}OPEX_faktinis,i – 0,02·× ROI_i)/2 (11)

čia:

G_{1,i –}suma, kuria mažinami i-tosios paslaugos kitų reguliavimo periodo metų ir (arba) kito reguliavimo periodo antrųjų metų leistina pajamų suma, kai faktinė investicijų grąža viršija nustatytąją daugiau kaip2 procentais, tačiau ne daugiau negu 6 procentais, EUR;

ROI_i – nustatytainvesticijų grąža per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_nustatytas,i nustatytaOPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_faktinis,i – faktinė OPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR.

27. Jei dėl Įmonės veiklos efektyvumo, t. y. dėl OPEX suefektyvinimo reguliuojamos veiklos pirmų dviejų reguliavimo periodo metų, o vėliau – pasibaigus reguliavimo periodui investicijų grąža, įvertinus taikytinų koregavimo koeficientų įtaką viršija Komisijos nustatytą atitinkamos veiklos investicijų grąžą daugiau kaip 6 procentais (antroji teigiamos investicijų grąžos neatitikties riba), kitiems metams ir (arba nustatant kainų viršutines ribas kito reguliavimo periodo antriesiems metams leistinų pajamų riba mažinama visa investicijų grąža, viršijančia sumą virš antrosios teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribos, ir 50 proc. investicijų grąža, viršijančia sumą virš pirmosios teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribos. Šiuo atveju suma, kuria mažinami kitų reguliavimo metų arba kito reguliavimo periodo antrųjų metų leistina pajamų suma, apskaičiuojama pagal formulę:

G_2,i = OPEX_{nustatytas,i –}OPEX_faktinis,i – 0,04·× ROI_i (12)

čia:

ROI_{i –}nustatyta investicijų grąža per pirmus dvejus reguliavimo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_nustatytas,i nustatytaOPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR;

OPEX_faktinis,i – faktinė OPEX apimtis per pirmus dvejus reguliavimo periodo metus ir (arba) per visą reguliavimo periodą, priskirtina i-tajai paslaugai, EUR.

28. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų leistina investicijų grąža sumažinama ar padidinama atitinkamai už kiekvieną persiuntimo patikimumo rodiklį:

28.1. 1 proc., jei praėjusių vienerių metų kiekvienas persiuntimo patikimumo rodiklis, kuriam nustatytas minimalus lygis, pablogėjo ar pagerėjo nuo 5 iki 10 proc., palyginti su minimaliu lygiu;

28.2. 2 proc., jei praėjusių vienerių metų kiekvienas persiuntimo patikimumo rodiklis, kuriam nustatytas minimalus lygis, pablogėjo ar pagerėjo daugiau nei 10 proc., palyginti su minimaliu lygiu.

29. Apskaičiuojant protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos viršijimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža, įvertinus taikytinų koregavimo koeficientų įtaką, skaičiuojamą po reguliuojamos veiklos pirmų dviejų reguliavimo periodo metų, o vėliau viso reguliavimo periodo, kuriuo mažinamas reguliuojamos veiklos leistinas pajamų lygis ateinantiems metams, įvertinama:

29.1. Įmonės uždirbta faktinė grąža iš reguliuojamos veiklos;

29.2. Įmonės gautos papildomos pajamos, susijusios su reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų teikimu, kuriems teikti naudojami ar nenaudojami reguliuojamos veiklos ištekliai;

29.3. kaštų, kuriems Komisija nustatė atitinkamus normatyvus Metodikos 20–23 punktuose nurodytoms sąnaudų grupėms, viršijimo suma, kuri apskaičiuojama Metodikos nustatyta tvarka;

29.4. Įmonėms nukrypus nuo Komisijos nustatytų rodiklių, lemiančių jų veiklos efektyvumą;

29.5. t-2, t-3 metams planuotų sumų (nustatytu Komisijos sprendimu), mažinančių tų metų pajamų lygį, ir faktiškai gautų pajamų skirtumas.

30. Komisija, atlikdama teigiamos investicijų grąžos neatitikties ribos koregavimą, atsižvelgia į prognozuojamus Įmonės pelningumo rodiklius iki reguliavimo periodo pabaigos. Jeigu vėlesniais reguliavimo periodo metais Įmonės pelningumo rodikliai, įvertinus Įmonei nustatytus efektyvumo rodiklius, yra žemesni nei Komisijos prognozuota, skirtumas tarp prognozuotos ir faktinės investicijų grąžos įvertinamas nustatant ir (arba) koreguojant artimiausių metų kainų viršutines ribas. Veiklos efektyvumui įvertinti Komisijai Įmonė turi pateikti nurodytų konkrečių kaštų grupių, kurios darė įtaką Įmonės pelningumui, efektyvumo skaičiavimus. Metų, kuriais koreguojama teigiama investicijų grąžos neatitiktis, efektyvumas įvertinamas, atsižvelgiant į Įmonės jau pasiektus efektyvumo rodiklius.

31. Reguliuojamos paslaugos parduotos ar paskirstytos elektros energijos metinis kiekis reguliuojamų kainų galiojimo laikotarpiu nustatomas atsižvelgiant į realizuotiną paslaugos kiekį per vienerius reguliavimo periodo metus, įvertinus:

31.1. metais t-1 šie kiekiai skaičiuojami kaip suma faktinio kiekio už pirmus 6 kalendorinių metų mėnesius ir prognozuojamo kiekio už paskutinius 6 kalendorinių metų mėnesius, mėnesinį elektros energijos kiekį nustatant kaip praėjusių kalendorinių metų 6 paskutinių mėnesių kiekį, padaugintą iš faktinio t-1 ir t-2 pirmo pusmečio kiekio santykio;

31.2. metais t – metų t-1 duomenys padidinti t metų puse bendro vidaus produkto pokyčio pagal Finansų ministerijos arba Lietuvos banko pateiktas naujausias prognozes;

31.3. priežasčių, kurias Įmonė nurodė kaip lemiančias realizuoto kiekio faktinių ir būsimų apimties pokyčių, pagrįstumą;

31.4. kitų Įmonių, galinčių daryti įtaką prognozuojamam kiekiui, plėtrą ir teisės aktuose nustatytus įpareigojimus.

III SKYRIUS

ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO IR SKIRSTYMO VERSLO VIENETO PASLAUGŲ KAINODARA

PIRMASIS SKIRSNIS

LRAIC MODELIO TAIKYMAS

32. Bendros perdavimo sistemos operatoriui (toliau – PSO) ir skirstomųjų tinklų operatoriui (toliau – STO) reguliuojamų veiklų leidžiamos pajamos apskaičiuojamos Modeliu. Modeliuojamas 5 metų ateities laikotarpis, sutampantis su reguliavimo periodu. Paslaugos kainos viršutinei ribai nustatyti Modeliu apskaičiuotos leidžiamos pajamos turi būti koreguojamos Metodikoje nustatyta tvarka:

32.1. Modelis apskaičiuoja leidžiamas pajamas tiksliniams metams, t. y. 5 metų reguliavimo periodo pabaigos metams. Tam periodui pajamos apskaičiuojamos tolygiai kintančio pajamų lygio būdu:

32.1.1. apskaičiuojant skirtumą tarp Modelio apskaičiuotų tikslinių metų leidžiamų pajamų lygio ir paskutinių metų, einančių prieš naują reguliavimo periodą, kai pajamų lygis apskaičiuojamas su Modelio pagalba, PSO ir STO Komisijos patvirtintų leidžiamų pajamų lygio;

32.1.2. apskaičiuojant nekoreguotas leidžiamas pajamas kiekvieniems reguliavimo periodo metams, nustatoma tiesinė progresija tarp tikslinių metų leidžiamų pajamų lygio ir esamų leidžiamų pajamų lygio;

32.2. Modelis apskaičiuoja leidžiamas pajamas esamam turtui, nevertinant planuojamų naujų tikslinių investicijų per naują reguliavimo periodą. Tokios investicijos gali apimti naujas tarpsistemines jungtis, investicijas, būtinas užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, ar investicijas, būtinas pagal naujus reguliavimo reikalavimus. Šios investicijos privalo būti suderintos su Komisija pagal Aprašą. Esamo turto rekonstrukcija, modernizacija ar atstatymas negali būti įtraukiami kaip investicijos, nes šis turtas įvertintas optimizuojant tinklą Modelyje. Lygiai taip pat, jei Modeliu neoptimizuojamas esamas turtas nurašomas, perleidžiamas, išimamas iš eksploatacijos, Modelio apskaičiuoti rezultatai turi būti atitinkamai sumažinti šio nurašomo turto kaštais, jei šis turtas įtrauktas į Modelį;

32.3. Planuojami elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms bei technologinėms sąnaudoms įrenginiuose padengti turi būti papildomai įtraukti į Modelio apskaičiuotą rezultatą. Šie kaštai apskaičiuojami atsižvelgiant į Metodikos 9 ir 10 punkto reikalavimus;

32.4. Metiniai nepagrįstai panaudotų investicijų į reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų turto vertę, turto, įsigyto už dotacijas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir naujų vartotojų lėšas Kapitalo kaštai kaip nurodyta Metodikos 7.2.4 ir 7.2.5 punktuose, privalo būti eliminuoti iš Modeliu apskaičiuoto leidžiamų pajamų rezultato, kadangi šis turtas yra įtrauktas į Modelį. Kapitalo kaštai eliminuojami paskaičiuojant juos pagal tinklo elementų grupę ar konkretų tinklo elementą;

33. PSO ar STO leidžiamų pajamų, nustatytų Modelio pagalba, padidinimai ar sumažinimai per reguliavimo periodą gali būti atliekami:

33.1. Įmonėms viršijus Komisijos apskaičiuotą leistiną protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą atsižvelgiant į Metodikos 16 punkto nuostatas;

33.2. dėl teisės aktų pasikeitimo;

33.3. Įmonei įgyvendinus reorganizavimą ar restruktūrizavimą, kuriuo kompleksiškai mažinamos bendros OPEX sąnaudos;

33.4. Įmonei įvykdžius Komisijos nustatytus uždavinius, susijusius su teikiamų paslaugų kokybės rodiklių įgyvendinimu, ar jų neįvykdžius;

33.5. dėl Įmonės gautų pajamų susijusių su reguliuojamų perdavimo ir skirstymo paslaugų ir (ar) produktų teikimu, kuriems teikti naudojami ar nenaudojami reguliuojamos veiklos ištekliai;

33.6. dėl faktinių mokesčių dydžio neatitikties prognozuotam atitinkamų reguliavimo metų mokesčių dydžiui ar atsiradus naujiems mokesčiams;

33.7. kaštų elektros energijos sąnaudoms technologiniuose įrenginiuose ir savoms reikmėms padengti dydžiu, apskaičiuotu pagal Metodikos 9 ir 10 punktą, bei šių kaštų dydžio skirtumo, nulemto neatitikties tarp faktinės ir prognozuotos elektros energijos kainos bei kiekio, jeigu Įmonė pagrindė šio kiekio ir kainos pokytį objektyviais nuo Įmonės nepriklausančiais veiksniais;

33.8. kitais šioje Metodikoje nustatytais būdais.

ANTRASIS SKIRSNIS

PERDAVIMO AUKŠTOS ĮTAMPOS TINKLAIS PASLAUGOS KAINODARA

34. Prieš apskaičiuojant perdavimo paslaugos aukštos įtampos (toliau – AĮ) tinklais kainos viršutinę ribą turi būti apskaičiuotos nekoreguotos leidžiamos pajamos, o po jų – galutinės PSO leidžiamos pajamos, apskaičiuojamos naudojant Modelį, kuris sumodeliuoja tinklą, atsižvelgiant į būsimą elektros energijos paklausą bei įvertinus Metodikos 33 punkte nustatytus leidžiamų pajamų padidinimo ar sumažinimo kriterijus.

35. PSO bendros leidžiamos paskutinių nustatomo reguliavimo periodo metų pajamos, susideda iš 2 dalių:

35.1. metinių Kapitalo kaštų, kurie apskaičiuojami remiantis Modelio sumodeliuotų tinklo elementų pagal sumodeliuotus tinklo elementų tipus kiekiu, padaugintu iš bazinės šių elementų vieneto kainos ir koreguotu sumodeliuotu kitų tinklo elementų ir kito turto Kapitalo kaštų dydžiu. Modelyje pagalbiniams tinklo elementams, kitam reguliuojamai veiklai naudojamam turtui bei tinklo elementams, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis nesibaigia reguliavimo laikotarpiu, Kapitalo kaštai nėra modeliuojami, todėl šiems elementams Kapitalo kaštai apskaičiuojami atsižvelgiant į ilgalaikio reguliuojamo turto vertę, apskaičiuotą pagal Metodikos 7.2 punkto nuostatas, šio turto naudingo tarnavimo laiką ir nustatytą investicijų grąžos normą;

35.2. metinio OPEX, kuris apskaičiuojamas iš Metodikos 8 punkte nustatyta tvarka apskaičiuoto OPEX eliminavus tiesiogiai tinklo valdymo paslaugai priskiriamą OPEX ir įvertinus planinį infliacijos dydį.

36. Pirmiausia Modelis apskaičiuoja bendras PSO leidžiamas t metų nekoreguotas pajamas. Bendros PSO leidžiamos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:

(13)

čia:

LRAIC_TSO,t– PSO nekoreguotos t metų leidžiamos pajamos;

P_TSO,0 – PSO leidžiamos pajamos metų, einančių prieš pirmus reguliavimo periodo metus;

LRAIC_TSO,m – PSO bendros leidžiamos paskutinių nustatomo reguliavimo periodo metų pajamos;

T – reguliavimo (modeliavimo) periodo trukmė metais;

t – reguliavimo periodo metų eilės numeris, kuriam skaičiuojamos nekoreguotos leidžiamos pajamos.

37. Nekoreguotos PSO leistinos pajamos apskaičiuojamos naudojant Modelį, kuris sumodeliuoja tinklą, atsižvelgiant į būsimą elektros energijos paklausą su elektros energijos tranzitu. Apskaičiuojant PSO leidžiamas pajamas už elektros energijos perdavimo paslaugą šalies poreikiui, iš nekoreguotų leidžiamų PSO pajamų atimama:

37.1. numatomos pajamos iš elektros energijos tranzito;

37.2. laukiamos pajamos už tinklo valdymo paslaugą.

38. PSO leidžiamos pajamos už perdavimo paslaugą šalies poreikiui apskaičiuojamos pagal formulę:

(14)

čia:

LRAIC_110,t – nekoreguotos t metų PSO leidžiamos pajamos už elektros energijos perdavimą šalies poreikiui;

LRAIC_TSO,t – nekoreguotos Modeliu apskaičiuotos t metų PSO leidžiamos pajamos;

IT_TSO,t – planuojamos elektros energijos tranzito pajamos t metais;

– Modelio apskaičiuotos t metų tinklo valdymo paslaugos pajamos pagal Metodikos 54 punkte nustatytą tvarką (šios pajamos nedengia balansavimo kaštų).

39. Galutinės PSO leidžiamos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:

(15)

čia:

P_110,t – galutinės t metų PSO leidžiamos pajamos;

LRAIC_110,t – nekoreguotos t metų PSO leidžiamos pajamos už elektros energijos perdavimą vidaus poreikiams;

NI_110,t – metiniai naujų, tikslinių, suderintų su Komisija, investicijų, būtinų šalies poreikiams, įskaitant naujas tarpsistemines jungtis, investicijas, būtinas užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, ar investicijas, būtinas pagal naujus reguliavimo reikalavimus, PSO t metų kaštai;

BC_TSO110,t – PSO t metų perdavimo paslaugos, šalies poreikiui, mokesčių kaštai, EUR;

ITC_110,t– skirtumas tarp gautų pajamų ir patiriamų kaštų pagal kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių (angl. Inter-TSO Compensation (ITC)) mechanizmą, t metais, EUR;

S_sr110,t – planuojami t metų PSO elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms padengti;

S_n110,t – planuojami t metų PSO elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijos sąnaudoms technologiniuose įrenginiuose padengti;

– kitos Metodikos 33 punkte nurodytos, t metų korekcijos.

40. Planuojami elektros energijos pirkimo savoms reikmėms padengti kaštai apskaičiuojami pagal formulę:

(16)

čia:

S_sr110,t – t metų planuojami elektros energijos įsigijimo savoms PSO reikmėms kaštai, EUR;

E_sr110,t – t metų elektros energija suvartota savoms PSO reikmėms, kWh;

T_g110,t – elektros energijos pirkimo kaina, EUR/kWh.

41. Planuojami elektros energijos pirkimo kaštai technologinėms sąnaudoms įrenginiuose padengti apskaičiuojami pagal formulę:

(17)

čia:

S_n110,t – t metų planuojami elektros energijos įsigijimo kaštai technologinėms sąnaudoms įrenginiuose padengti;

E_n110v,t – elektros energijos suvartojimas technologiniuose įrenginiuose perduodant elektros energiją šalies poreikiams, kWh;

T_g110,t – elektros energijos pirkimo kaina perdavimo tinkle, EUR/kWh.

TREČIASIS SKIRSNIS

PERDAVIMO PASLAUGOS AUKŠTOS ĮTAMPOS TINKLAIS KAINOS VIRŠUTINĖS RIBOS NUSTATYMAS

42. Elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba apskaičiuojama galutines PSO leidžiamas pajamas padalijus iš planuojamo perduoti elektros energijos kiekio šalies poreikiams. Paslaugos kainos viršutinei ribai apskaičiuoti, gauta kainos viršutinė riba koreguojama indeksacijos ir korekcijos koeficientu.

43. Viršutinė kainos riba koreguojama dėl faktinės ir Modeliu planuotos infliacijos neatitikties bei faktinių PSO gautų pajamų bei pajamų, kurias buvo leista PSO gauti perduodant elektros energiją šalies poreikiams. Faktiniai dydžiai įvertinami t metais už t-2 periodą.

44. Bazinė perdavimo aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba apskaičiuojama t metų leidžiamas PSO pajamas padalijant iš planuojamo perduoti elektros energijos kiekio šalies poreikiams pagal formulę:

(18)

čia:

T₁₁₀ – bazinė elektros energijos perdavimo kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

P_110,t – galutinės PSO t metams leidžiamos pajamos, EUR;

E_110,t– PSO planuojamas perduoti elektros energijos kiekis AĮ tinklais šalies poreikiams t metams, kWh.

45. Perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas lyginant t-2 reguliavimo metams planuotą ir t-2 metų faktinę infliaciją. Šios korekcijos tikslas − leisti kainos viršutines ribas koreguoti dėl faktinio infliacijos lygio pasikeitimo.

46. Infliacija taikoma tik OPEX, kai žinoma t-2 metų faktinė infliacija.

47. Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

(19)

čia:

IK_110,t – t metų indeksavimo koeficientas perdavimo AĮ tinklais kainos viršutinei ribai;

i^f_t-2 – faktinės vidutinės t-2 reguliavimo metų infliacijos koeficientas;

i^pl_t-2 – planuotas t-2 reguliavimo metų infliacijos koeficientas;

L_k110 – OPEX proporcija, palyginti su visomis PSO leidžiamomis pajamomis. Šią proporciją apskaičiuoja Modelis.

48. Indeksuota perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba, taikant indeksavimo koeficientą, apskaičiuojama pagal formulę:

(20)

čia:

T_110,t – indeksuota perdavimo paslaugos t metų kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

P_110,t – galutinės t metų PSO leidžiamos pajamos, EUR;

IK_110,t – t metų indeksavimo koeficientas;

E_110,t – planuojamas t metais perduoti elektros energijos kiekis šalies poreikiams, kWh.

49. Korekcijos koeficientas naudojamas t metų perdavimo paslaugos kainos viršutinei ribai koreguoti dėl faktiškai t-2 metais PSO gautų pajamų ir planuotų PSO leidžiamų pajamų
t-2 metais neatitikties už perdavimo paslaugą šalies poreikiams (susidaręs pajamų skirtumas dėl konkrečių kainų viršutinių ribų diferencijavimo ir (arba) prognozuoto perduoti bei faktiškai perduoto kiekio skirtumo).

50. Korekcijos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

(21)

čia:

K_110,t – t metų korekcijos koeficientas perdavimo paslaugos kainos viršutinei ribai, EUR/kWh;

P^f_110,t-2 – faktinės PSO pajamos iš perdavimo paslaugos t-2 metais, EUR;

T’_110,t-2– perdavimo paslaugos AĮ tinklais kainos viršutinė riba t-2, EUR/kWh;

E^f_110,t-2– faktinis PSO t-2 metais perduotos elektros energijos kiekis šalies poreikiams, kWh;

E_110,t – planuojamas PSO t metais perduoti elektros energijos kiekis, kWh.

51. Perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba t metais apskaičiuojama atimant kainos viršutinės ribos korekcijos koeficientą iš t metų indeksuotos elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos pagal formulę:

(22)

čia:

T’_110,t – t metų perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T_110,t – indeksuota t metų perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

K_110,t – t metų korekcijos koeficientas, EUR/kWh.

52. Pirmaisiais reguliavimo periodo metais indeksavimo koeficientai lygūs vienetui, o korekcijos koeficientai – nuliui. Kitiems reguliavimo periodo metams koregavimo koeficientai skaičiuojami pagal patikslintus (faktinius) esamųjų metų duomenis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PERDAVIMO TINKLO VALDYMO PASLAUGOS PASTOVIOSIOS KAINOS DALIES NUSTATYMAS

53. PSO tinklo valdymo paslaugos pastoviųjų kaštų leistinas lygis apskaičiuojamas taikant Modelį, vadovaujantis Metodikos 7 ir 8 punkto nuostatomis. Nustatant tinklo valdymo paslaugos kainos pastoviąją kainos dalį t metams, gauta tinklo valdymo paslaugos kaina koreguojama indeksavimo koeficientu, atitinkamai kaip ir nustatant PSO perdavimo paslaugos AĮ tinklais kainos viršutinę ribą.

54. Bendras PSO tinklo valdymo paslaugos pastoviosios kainos dalies leidžiamų pajamų lygis t metais apskaičiuojamas susumuojant Modelio apskaičiuotus PSO tinklo valdymo paslaugos metinius Kapitalo kaštus ir OPEX bei mokesčių kaštus pagal formulę:

(23)

čia:

NMS_TSO,t – t metų bendros leidžiamos PSO tinklo valdymo paslaugos pajamos, EUR;

BC_TSO,t – PSO t metų tinklo valdymo paslaugos mokesčių kaštai, EUR;

LRAIC_NMSTSOACX – metiniai tinklo valdymo paslaugos Kapitalo kaštai, apskaičiuoti Modeliu, EUR;

LRAIC_NMSTSOOX – metinis tinklo valdymo paslaugos OPEX, apskaičiuotas Modeliu, EUR.

55. Bazinė PSO tinklo valdymo paslaugos pastoviosios dalies kaina apskaičiuojama PSO tinklo valdymo paslaugos pastovios dalies kainos leidžiamas t metų bendras pajamas padalijus iš planuojamo t metais parduoti ir nupirkti balansavimo elektros energijos kiekio sumos:

(24)

čia:

T_NMSTSO – bazinis PSO tinklo valdymo paslaugos tarifas, EUR/kWh;

NMS_TSO,t – bendros t metams PSO tinklo valdymo paslaugos leidžiamos pajamos, EUR;

E_B,t – planuojamas PSO t metais parduoti ir nupirkti balansavimo elektros energijos kiekis, kWh.

56. Indeksuota PSO tinklo valdymo paslaugos kaina apskaičiuojama pagal formulę:

(25)

čia:

T_NMSTSO,t – indeksuota PSO tinklo valdymo paslaugos t metų kaina, EUR/kWh;

NMS_TSO,t – bendros t metų PSO tinklo valdymo paslaugai leidžiamos pajamos, EUR;

LRAIC_NMSTSOOX – Modelio apskaičiuotas tinklo valdymo paslaugos metinis OPEX, EUR;

i_diff –infliacijos skirtumas tarp faktinės ir planuotos t-2 metų infliacijos;

E_B,t – planuojamas PSO t metais parduoti ir nupirkti balansavimo elektros energijos kiekis, kWh.

57. Infliacijos skirtumas tarp faktinės ir planuotos t-2 metų infliacijos apskaičiuojamas pagal formulę:

(26)

čia:

i_diff – infliacijos skirtumas tarp faktinės ir planuotos t-2 metų infliacijos;

i^f_t-2 – faktinė vidutinė t-2 reguliavimo metų infliacija;

i^pl_t-2 – planuojama t-2 reguliavimo metų infliacija.

58. Perdavimo tinkle pastoviosios valdymo paslaugos kainos dalis įvertinama apskaičiuojant elektros energijos balansavimo paslaugos kainą, Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3-260 „Dėl Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašo“, nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

SKIRSTYMO PASLAUGOS VIDUTINĖS IR ŽEMOS ĮTAMPOS TINKLAIS KAINODARA

59. Prieš apskaičiuojant skirstymo paslaugos žemos įtampos (toliau – ŽĮ) ir vidutinės įtampos (toliau – VĮ) tinklais viršutinę kainos ribą turi būti apskaičiuotos nekoreguotos leidžiamos pajamos, o po jų – galutinės STO leidžiamos pajamos, apskaičiuojamos naudojant Modelį, kuris sumodeliuoja tinklą, atsižvelgiant į būsimą elektros energijos paklausą bei įvertinus Metodikos
33 punkte nustatytus leidžiamų pajamų padidinimo ar sumažinimo kriterijus.

60. Modelis STO leidžiamas pajamas tiesiogiai priskiria pagrindiniams tinklo elementams tarp ŽĮ ir VĮ tinklų. Kitiems tinklo elementams ir kitam turtui priskiriamos leidžiamos pajamos padauginamos iš santykinio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal Metodikos 61 punkte įvertintą principą.

61. Santykinis dydis, pagal kurį paskirstomos kitų tinklo elementų ir kito turto leidžiamos pajamos tarp įtampų lygių, nustatomas pagal Modelio apskaičiuotą kitų tinklo elementų Kapitalo kaštų proporciją tarp ŽĮ ir VĮ tinklo.

62. Modelis apskaičiuoja santykinį dydį pagal formulę:

(27)

čia:

C_LVMV – ŽĮ ir VĮ santykis, pagal kurį paskirstomos kitų tinklo elementų ir kito turto leistinos pajamos pagal įtampas;

LRAIC_DSOLVONWCX –Modelio sumodeliuoti Kapitalo kaštai ŽĮ kitiems tinklo elementams;

LRAIC_DSOMVONWCX –Modelio sumodeliuoti Kapitalo kaštai VĮ kitiems tinklo elementams.

63. ŽĮ ir VĮ kitų tinklo elementų ir kito turto sumodeliuotos leidžiamos pajamos apskaičiuojamos nuo bendrų STO kitų tinklo elementų ir kito turto sumodeliuotų leidžiamų pajamų, pritaikant nešiklį pagal formules:

63.1. ŽĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai:

(28)

63.2. VĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai:

(29)

63.3. ŽĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metinis OPEX:

(30)

63.4. VĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metinis OPEX:

(31)

čia:

LRAIC_DSOLVONWAACX – Modelio sumodeliuotas STO ŽĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai;

LRAIC_DSOMVONWAACX – Modelio sumodeliuotas STO VĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai;

LRAIC_DSOLVONWAOX – Modelio sumodeliuotas STO ŽĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metinis OPEX;

LRAIC_DSOMVONWAOX – Modelio sumodeliuotas STO VĮ kitų tinklo elementų ir kito turto metinis OPEX;

C_LVMV – ŽĮ ir VĮ santykis kitų tinklo elementų ir kito turto leidžiamoms pajamoms priskirti;

LRAIC_DSOONWAACX – Modelio sumodeliuotas STO bendras kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai;

LRAIC_DSOONWAOX – Modelio sumodeliuotas STO bendras kitų tinklo elementų ir kito turto metinis OPEX.

64. Paskirsčius visus Modelio sumodeliuotus kaštus tarp ŽĮ ir VĮ tinklų, Modelis apskaičiuoja STO bendras ŽĮ ir VĮ leidžiamas pajamas tiksliniams metams pagal formules:

64.1. STO bendros ŽĮ leidžiamos pajamos tiksliniams metams:

(32)

64.2. STO bendros VĮ leidžiamos pajamos tiksliniams metams:

(33)

čia:

LRAIC_DSOLV – Modelio apskaičiuotos bendros ŽĮ leidžiamos pajamos tiksliniams metams;

LRAIC_DSOMV – Modelio apskaičiuotos bendros VĮ leidžiamos pajamos tiksliniams metams;

LRAIC_DSOLVMEACX – Modelio apskaičiuotos ŽĮ tinklo pagrindinių elementų metiniai Kapitalo kaštai tiksliniams metams;

LRAIC_DSOLVONWAACX – Modelio apskaičiuotos ŽĮ tinklo kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai tiksliniams metams;

LRAIC_DSOLVMEOX – Modelio apskaičiuotos ŽĮ tinklo pagrindinių tinklo elementų metinės OPEX tiksliniams metams;

LRAIC_DSOLVONWAOX – Modelio apskaičiuotos ŽĮ tinklo kitų tinklo elementų ir kito turto metinės OPEX;

LRAIC_DSOMVMEACX – Modelio apskaičiuotos VĮ tinklo pagrindinių elementų metiniai Kapitalo kaštai tiksliniams metams;

LRAIC_DSOMVONWAACX – Modelio apskaičiuotos VĮ tinklo kitų tinklo elementų ir kito turto metiniai Kapitalo kaštai tiksliniams metams;

LRAIC_DSOMVMEOX – Modelio apskaičiuotos VĮ tinklo pagrindinių tinklo elementų metinės OPEX tiksliniams metams;

LRAIC_DSOMVONWAOX – Modelio apskaičiuotos VĮ tinklo kitų tinklo elementų ir kito turto metinės OPEX.

65. STO bendros leidžiamos paskutinių nustatomo reguliavimo periodo metų pajamos, ŽĮ ir VĮ tinkle, susideda iš 2 dalių:

65.1. metinių Kapitalo kaštų, kurie apskaičiuojami remiantis Modelio sumodeliuotų tinklo elementų pagal sumodeliuotus tinklo elementų tipus, kiekiu, padaugintu iš bazinės šių elementų vieneto kainos ir koreguotu sumodeliuotu kitų tinklo elementų ir kito reguliuojamai veiklai naudojamo turto Kapitalo kaštų dydžiu. Modelyje pagalbiniams tinklo elementams, kitam reguliuojamai veiklai naudojamam turtui bei tinklo elementams, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis nesibaigia reguliavimo laikotarpiu Kapitalo kaštai nėra modeliuojami, todėl šiems elementams Kapitalo kaštai apskaičiuojami atsižvelgiant į ilgalaikio reguliuojamo turto vertę, apskaičiuotą pagal Metodikos 7.2 punkto nuostatas, šio turto naudingo tarnavimo laiką ir nustatytą investicijų grąžos normą;

65.2. metinio OPEX, kuris apskaičiuojamas Metodikos 8 punkte nustatyta tvarka ir planinio infliacijos dydžio.

66. Metinės t metų STO nekoreguotos leidžiamos pajamos VĮ ir ŽĮ tinkluose apskaičiuojamos pagal formules:

66.1. ŽĮ tinkle leidžiamos nekoreguotos t metų pajamos:

(34)

čia:

LRAIC_DSOLV,t – STO ŽĮ tinklo nekoreguotos t metų leidžiamos pajamos;

P_DSOLV,0 – STO ŽĮ tinklo leidžiamos pajamos metų, einančių prieš pirmus reguliavimo periodo metus;

LRAIC_DSOLV,m –STO bendros leidžiamos paskutinių nustatomo reguliavimo periodo metų pajamos ŽĮ tinkle;

T – reguliavimo periodo (modeliavimo) trukmė metais;

t – reguliavimo periodo metų eilės numeris, kuriam skaičiuojamos nekoreguotos leidžiamos pajamos.

66.2. VĮ tinkle leidžiamos nekoreguotos t metų pajamos:

(35)

čia:

LRAIC_DSOMV,t– STO VĮ tinklo nekoreguotos t metų leidžiamos pajamos;

P_DSOMV,0 – STO VĮ tinklo leidžiamos pajamos metų, einančių prieš pirmus reguliavimo periodo metus;

LRAIC_DSOMV,m – STO bendros leidžiamos paskutinių nustatomo reguliavimo periodo metų pajamos VĮ tinkle;

T – reguliavimo periodo (modeliavimo) trukmė metais;

t – reguliavimo periodo metų eilės numeris, kuriam skaičiuojamos nekoreguotos leidžiamos pajamos.

67. Galutinės STO leidžiamos pajamos ŽĮ ir VĮ tinkluose apskaičiuojamos:

67.1. ŽĮ tinkle pagal formulę:

(36)

čia:

P_04,t – galutinės t metų STO leidžiamos pajamos ŽĮ tinkle;

LRAIC_DSOLV,t –nekoreguotos t metų STO leidžiamos pajamos ŽĮ tinkle už elektros energijos paskirstymą;

NI_04,t – metiniai naujų, tikslinių, suderintų su Komisija investicijų, būtinų šalies poreikiams įskaitant naujas tarpsistemines jungtis, investicijas, būtinas užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, ar investicijas, būtinas pagal naujus reguliavimo reikalavimus, t metų investicijų STO ŽĮ tinkle kaštai;

BC_STO04,t – PSO t metų perdavimo paslaugos, šalies poreikiu, mokesčių kaštai, (EUR;

S_sr04,t – planuojami t metų STO elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms ŽĮ tinkle padengti;

S_n04,t – planuojami t metų STO elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijai, sunaudotai technologiniuose įrenginiuose ŽĮ tinkle padengti;

– kitos Metodikos 33 punkte nurodytos t metų korekcijos ŽĮ tinkle.

67.2. VĮ tinkle pagal formulę:

(37)

čia:

P_10,t – galutinės t metų STO leidžiamos pajamos VĮ tinkle;

LRAIC_DSOMV,t –nekoreguotos t metų STO leidžiamos pajamos VĮ tinkle už elektros energijos paskirstymą;

NI_10,t – metiniai naujų, tikslinių, suderintų su Komisija, investicijų būtinų šalies poreikiams įskaitant naujas tarpsistemines jungtis, investicijas, būtinas užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, ar investicijas, būtinas pagal naujus reguliavimo reikalavimus t metų investicijų STO VĮ tinkle kaštai;

BC_STO10,t – PSO t metų perdavimo paslaugos, šalies poreikiu, mokesčių kaštai, EUR;

S_sr10,t – planuojami t metų STO elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms VĮ tinkle padengti;

S_n10,t – planuojami t metų STO elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijai sunaudotai technologiniuose įrenginiuose VĮ tinkle padengti;

– kitos Metodikos 33 punkte nurodytos t metų korekcijos VĮ tinkle.

68. Planuojami t metų STO elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms ŽĮ tinkle padengti apskaičiuojami pagal formulę:

(38)

čia:

S_sr04,t – planuojami t metų elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms padengti ŽĮ tinkle;

E_sr04,t – t metų elektros energijos suvartojimas savoms reikmėms ŽĮ tinkle, kWh;

T_g04,t – t metų elektros energijos pirkimo kaina ŽĮ tinkle, EUR/kWh;

T’_110,t – t metų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T’_10,t – t metų elektros energijos skirstymo paslaugos VĮ tinklais kainos viršutinė riba, EUR/kWh.

69. Planuojami t metų STO elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms VĮ tinkle padengti apskaičiuojami pagal formulę:

(39)

čia:

S_sr10,t – planuojami t metų elektros energijos pirkimo kaštai savoms reikmėms padengti VĮ tinkle;

E_sr10,t – t metų elektros energijos suvartojimas savoms reikmėms VĮ tinkle, kWh;

T_g10,t – t metų elektros energijos pirkimo kaina VĮ tinkle, EUR/kWh;

T’_110,t – t metų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh.

70. Planuojami elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijai, sunaudotai technologiniuose įrenginiuose ŽĮ tinkle, padengti apskaičiuojami pagal formulę:

(40)

čia:

S_n04,t – planuojami t metų elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijai, sunaudotai technologiniuose įrenginiuose ŽĮ tinkle, padengti, EUR;

E_n04,t – elektros energijos kiekis, suvartojamas ŽĮ tinklo technologiniuose įrenginiuose, kWh;

T_g04,t – elektros energijos pirkimo kaina ŽĮ tinkle, EUR/kWh;

T’_110,t – t metų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T’_10,t – t metų elektros energijos skirstymo paslaugos VĮ tinklais kainos viršutinė riba, EUR/kWh.

71. Planuojami elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijai, sunaudotai technologiniuose įrenginiuose VĮ tinkle, padengti apskaičiuojami pagal formulę:

(41)

čia:

S_n10,t – planuojami t metų elektros energijos pirkimo kaštai elektros energijai, sunaudotai technologiniuose įrenginiuose VĮ tinkle, padengti, EUR;

E_n10,t – elektros energijos kiekis suvartojamas VĮ tinklo technologiniuose įrenginiuose, kWh;

T_g10,t – elektros energijos pirkimo kaina VĮ tinkle, EUR/kWh;

T’_110,t – t metų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKIRSTYMO ŽEMOS IR VIDUTINĖS ĮTAMPOS TINKLAIS PASLAUGOS KAINOS VIRŠUTINĖS RIBOS NUSTATYMAS

72. Elektros energijos skirstymo paslaugos žemos įtampos ir vidutinės įtampos tinklais kainos viršutinė riba apskaičiuojama galutines STO žemos įtampos ir vidutinės įtampos tinklo leidžiamas pajamas padalijus iš planuojamo paskirstyti atitinkamos įtampos tinklais elektros energijos kiekio. Paslaugų kainos viršutinei ribai apskaičiuoti, gauta kainos viršutinė riba koreguojama indeksacijos ir korekcijos koeficientu.

73. Viršutinė kainos riba koreguojama dėl faktinės ir Modeliu planuotos infliacijos neatitikties bei faktinių STO atitinkamos įtampos tinkle gautų pajamų bei pajamų, kurias buvo leista gauti už elektros energijos skirstymą atitinkamos įtampos tinklais. Faktiniai dydžiai įvertinami
t metais už t-2 periodą.

74. Bazinė skirstymo žemos ir vidutinės įtampos tinklais kainos viršutinė riba apskaičiuojama t metų leidžiamas STO pajamas atitinkamos įtampos tinkluose padalijant iš planuojamo paskirstyti elektros energijos kiekio atitinkamai žemos ir vidutinės įtampos tinklais:

74.1. ŽĮ tinklais pagal formulę:

(42)

čia:

T₀₄ – bazinė elektros energijos skirstymo ŽĮ tinklais kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

P_04,t – galutinės STO ŽĮ tinkle t metams leidžiamos pajamos, EUR;

E_04,t – STO planuojamas t metais paskirstyti elektros energijos kiekis ŽĮ tinkle t metams, kWh.

74.2. VĮ tinklais pagal formulę:

(43)

čia:

T₁₀ – bazinė elektros energijos skirstymo VĮ tinklais kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

P_10,t – galutinės STO VĮ tinkle t metams leidžiamos pajamos, EUR;

E_10,t – STO planuojamas t metais paskirstyti elektros energijos kiekis VĮ tinkle t metams, kWh.

75. Skirstymo paslaugos ŽĮ ir VĮ tinklais kainos viršutinės ribos indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas lyginant t-2 reguliavimo metams planuotą ir t-2 metų faktinę infliaciją. Šios korekcijos tikslas – leisti kainos viršutines ribas koreguoti dėl faktinio infliacijos lygio pasikeitimo.

76. Infliacija taikoma tik OPEX kaštams, kada yra žinoma t-2 metų faktinė infliacija.

77. Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formules:

(44)

(45)

čia:

IK_04,t – t metų indeksavimo koeficientas skirstymo paslaugos ŽĮ tinkle kainos viršutinei ribai;

IK_10,t– t metų indeksavimo koeficientas skirstymo paslaugos VĮ tinkle kainos viršutinei ribai;

i^f – faktinės vidutinės t-2 reguliavimo metų infliacijos koeficientas;

ipl – planuotos t-2 reguliavimo metų infliacijos koeficientas;

L_k04 – OPEX kaštų proporcija, palyginti su visomis STO ŽĮ tinkle leidžiamomis pajamomis. Šią proporciją apskaičiuoja Modelis;

L_k10 – OPEX kaštų proporcija, palyginti su visomis STO VĮ tinkle leidžiamomis pajamomis. Šią proporciją apskaičiuoja Modelis.

78. Indeksuota skirstymo paslaugos žemos ir vidutinės įtampos tinklais kainos viršutinė riba, taikant indeksavimo koeficientą, apskaičiuojama pagal formules:

(46)

(47)

čia:

T_04,t – indeksuota skirstymo paslaugos ŽĮ tinklais t metų kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T_10,t – indeksuota skirstymo paslaugos VĮ tinklais t metų kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

P_04,t – galutinės t metų STO skirstymo ŽĮ tinklais leidžiamos pajamos, EUR;

P_10,t – galutinės t metų STO skirstymo VĮ tinklais leidžiamos pajamos, EUR;

IK_04,t – t metų indeksavimo koeficientas skirstymo paslaugos ŽĮ tinklais;

IK_10,t – t metų indeksavimo koeficientas skirstymo paslaugos VĮ tinklais;

E_04,t – planuojamas t metais paskirstyti elektros energijos kiekis ŽĮ tinklais, kWh;

E_10,t – planuojamas t metais paskirstyti elektros energijos kiekis VĮ tinklais, kWh.

79. Korekcijos koeficientas naudojamas t metų skirstymo paslaugos kainos viršutinei ribai koreguoti dėl faktiškai t-2 metais STO gautų pajamų ir planuotų t-2 metais STO leidžiamų pajamų neatitikties už skirstymo paslaugą atitinkamos įtampos tinklais (susidaręs pajamų skirtumas dėl konkrečių kainų viršutinių ribų diferencijavimo ir (arba) prognozuoto perduoti bei faktiškai perduoto kiekio skirtumo).

80. Korekcijos koeficientas atitinkamos įtampos tinkle apskaičiuojamas pagal formules:

(48)

(49)

čia:

K_04,t – t metų korekcijos koeficientas skirstymo paslaugos ŽĮ tinklais kainos viršutinei ribai, EUR/kWh;

K_10,t – t metų korekcijos koeficientas skirstymo paslaugos VĮ tinklais kainos viršutinei ribai, EUR/kWh;

P^f_04,t-2 – faktinės STO pajamos iš skirstymo paslaugos ŽĮ tinklais t-2 metais, EUR;

P^f_10,t-2 – faktinės STO pajamos iš skirstymo paslaugos VĮ tinklais t-2 metais, EUR;

T’_04,t-2 – skirstymo paslaugos ŽĮ tinklais kainos viršutinė riba t-2 metais, EUR/kWh;

T’_10,t-2 – skirstymo paslaugos VĮ tinklais kainos viršutinė riba t-2 metais, EUR/kWh;

E^f_04,t-2 – faktinis STO t-2 metais paskirstytas elektros energijos ŽĮ tinklais kiekis, kWh;

E^f_10,t-2 – faktinis STO t-2 metais paskirstytas elektros energijos VĮ tinklais kiekis, kWh;

E_04,t – STO t metais planuojamas paskirstyti elektros energijos kiekis ŽĮ tinklais, kWh;

E_10,t – STO t metais planuojamas paskirstyti elektros energijos kiekis VĮ tinklais, kWh.

81. Skirstymo paslaugos ŽĮ ir VĮ tinklais kainos viršutinė riba t metais apskaičiuojama atimant kainos viršutinės ribos korekcijos koeficientą iš t metų indeksuotos elektros energijos atitinkamos įtampos skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos pagal formules:

(50)

(51)

čia:

T’_04,t – t metų skirstymo paslaugos ŽĮ tinklais kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T’_10,t – t metų skirstymo paslaugos VĮ tinklais kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T_04,t – indeksuota t metų skirstymo ŽĮ tinklais paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

T_10,t – indeksuota t metų skirstymo VĮ tinklais paslaugos kainos viršutinė riba, EUR/kWh;

K_04,t – t metų korekcijos koeficientas skirstymo ŽĮ tinklais paslaugai, EUR/kWh;

K_10,t – t metų korekcijos koeficientas skirstymo VĮ tinklais paslaugai, EUR/kWh.

82. Pirmaisiais reguliavimo periodo metais indeksavimo koeficientai lygūs vienetui, o korekcijos koeficientai – nuliui. Kitiems reguliavimo periodo metams koregavimo koeficientai skaičiuojami pagal patikslintus (faktinius) esamųjų metų duomenis.

IV SKYRIUS

ĮMONIŲ, BESIVERČIANČIŲ SKIRSTYMO VEIKLA, KURIŲ VEIKLOS TERITORIJOJE ESANČIŲ VARTOTOJŲ SKAIČIUS MAŽESNIS NEI 100 TŪKSTANČIŲ, KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMAS

83. Įmonėms, besiverčiančioms skirstymo veikla, kurių veiklos teritorijoje esančių vartotojų skaičius mažesnis nei 100 tūkstančių, skirstymo paslaugos pradinis pajamų lygis nustatomas vadovaujantis Metodikos 85 punktu.

84. Elektros energijos skirstymo paslaugos viršutinė kainos riba skaičiuojama pagal formulę:

(52)

čia:

T_(10,04)’_t – elektros energijos skirstymo paslaugos atitinkamai VĮ ir ŽĮ tinklais kainų viršutinės ribos metais t, EUR/kWh;

T_(10,04)t – indeksuotos elektros energijos skirstymo paslaugos atitinkamai VĮ ir ŽĮ tinklais kainos viršutinės ribos metais t, EUR/kWh;

K_(10,04)t – korekcijos koeficientas elektros energijos skirstymo atitinkamai VĮ ir ŽĮ tinklais kainų viršutinėms riboms metais t, EUR/kWh.

85. Pradinis pajamų lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

(53)

čia:

P_(10,04)t – planuojamos elektros energijos skirstymo pajamos atitinkamai VĮ tinkluose ir skirstymo ŽĮ tinkluose metais t, EUR;

n – viršutinės kainų ribos taikymo trukmė;

t – metų eilės numeris.

86. Pradiniai planuojamų elektros energijos skirstymo pajamų lygiai VĮ ir ŽĮ tinkluose yra vienodi penkerių metų laikotarpiui.

87. Elektros energijos skirstymo paslaugos VĮ ir ŽĮ tinklais kainos viršutinės ribos, koreguotos nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, infliacijos ir efektyvumo koeficientais, t metais skaičiuojamos pagal formulę:

(54)

čia:

P_(10,04)p – pradinis planuojamų elektros energijos skirstymo veiklos pajamų lygis atitinkamai VĮ ir ŽĮ tinkluose,EUR;

NK_(10,04)t – nenumatytų pasikeitimų koeficientas atitinkamai NK_10t ir NK_04t.;

EK_(10,04)t – elektros energijos kiekio poveikio koeficientas atitinkamai EK_10t ir EK_04t.;

IK_(10,04)t – indeksavimo koeficientas atitinkamai IK_10t ir IK_04t.;

E_(10,04)t – planuojamas paskirstyti energijos kiekis atitinkamai E_10tir E_04t.

88. Nenumatytų pasikeitimų koeficientas, gali būti taikomas leidžiamoms pajamoms padidinti ar sumažinti per reguliavimo periodą dėl Metodikos 33 punkte nurodytų veiksnių.

89. Nenumatytų pasikeitimų koeficientas metais t skaičiuojamas pagal formulę:

(55)

čia:

S_{(10,04)(t, t-1)f} –,kaštų rūšis, kurią lemia nenumatyti pasikeitimai nurodyti Metodikos 33 punkte t arba t-1 metais atitinkamai s_{10(t, t-1)} ir s_{04(t, t-1)}, EUR. Esant konkretaus šių kaštų rūšies tęstinumui,
t metais įvertinti kaštai įskaičiuojami ir kitais metais;

P_(10,04)p – pradinis planuojamų elektros energijos skirstymo veiklos pajamų lygis atitinkamai VĮ ir ŽĮ tinkluose, EUR;

g – elektros energijos skirstymo kaštų rūšies skaičius;

f – elektros energijos skirstymo kaštų rūšies numeris.

90. Indeksavimo koeficientas, įvertinantis infliaciją bei Įmonei Komisijos nustatytą efektyvumą, t metais skaičiuojamas pagal formulę:

(56)

čia:

IK_(10,04),t - indeksavimo koeficientas atitinkamai IK_10t ir IK_04t;

i_t – prognozuojamas vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (VKI) pokytis t metais, palyginti su atitinkamu indeksu t-1 metais, proc. Jis nustatomas pagal Finansų ministerijos duomenis. Nesant Finansų ministerijos duomenų, nustatoma pagal Lietuvos banko duomenis;

e_(10,04) – efektyvumo koeficientas elektros energijos skirstymo atitinkamai VĮ tinklais ir ŽĮ tinklais veikloms, proc.;

L_k(10,04),t – skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta koreguojama OPEX dalis, t. y. darbo užmokesčio, socialinio draudimo, eksploatacinės, remonto ir kiti materialiniai kaštai, visose pajamose metais t.;

IK_{(10,04),t–1}– atitinkamai IK_10t–1 ir IK_04t–1;

91. Efektyvumo koeficientas įvertina elektros energijos vieneto kaštų (pajamų) pokytį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu dydžiu. Efektyvumo koeficientas yra lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., kuris nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo metams pakoreguojamas atsižvelgiant į faktinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą infliacijos dydį. Jis gali būti nustatomas ir pagal istorinius Įmonės duomenis.

92. Efektyvumo koeficientas, kuris yra vienodas kiekvienais reguliavimo periodo metais, Komisijos nutarimu nustatomas elektros energijos skirstymo VĮ bei ŽĮ tinklais kainų viršutinių ribų reguliavimo periodui.

93. Elektros energijos kiekio poveikio koeficientas t metais apskaičiuojamas pagal formulę:

(57)

čia:

EK_(10,04),t- Elektros energijos kiekio poveikio koeficientas t metais

EK_(10,04),t-2- Elektros energijos kiekio poveikio koeficientas t-2 metais

E_(10,04),t-2 – faktiškai t-2 paskirstytas energijos kiekis atitinkamai E_10t-2ir E_04t-2.

E_(10,04),t – planuojamas paskirstyti energijos kiekis atitinkamai E_10tir E_04t;

94. Korekcijos koeficientas t metais apskaičiuojamas pagal formulę:

(58)

čia:

K_(10,04),t – t metų korekcijos koeficientas kainos viršutinei ribai, EUR/kWh;

P^f_{(10,04),t–2}– faktinės pajamos iš skirstymo paslaugos t-2 metais, EUR;

E_(10,04),t-2–faktinis t-2 metais paskirstytas elektros energijos kiekis, kWh;

E_(10,04),t– t metais planuojamas paskirstyti elektros energijos kiekis atitinkamai E_10tir E_04t, kWh;

T_(10,04),t-2– Komisijos nustatyta paslaugos kainos viršutinė riba t-2 metams.

95. Komisija, perskaičiuodama viršutinę kainos ribą dėl korekcijos koeficiento, sprendžia dėl negautų ar viršytų pajamų įvertinimo pagrįstumo, atsižvelgdama į Įmonių pateiktas pagrįstas pajamų pokyčio priežastis, nulemtas elektros energijos skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos diferencijavimo ir (arba) prognozuoto perduoti bei faktiškai perduoto kiekio skirtumo.

96. Pirmaisiais reguliavimo periodo metais atitinkamai nenumatytų pasikeitimų ir elektros energijos kiekio poveikio bei indeksavimo koeficientai lygūs vienetui, o korekcijos koeficientai – nuliui. Kitiems reguliavimo periodo metams koregavimo koeficientai skaičiuojami pagal patikslintus (faktinius) esamųjų metų duomenis.

V SKYRIUS

VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGOS KAINOS VIRŠUTINĖS RIBOS NUSTATYMAS IR PERSKAIČIAVIMAS

97. Visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba nustatoma penkeriems metams,
t. y. pradinis visuomeninio tiekėjo pajamų lygis nustatomas penkeriems metams, o viršutinė riba, atsižvelgus į nenumatytų pasikeitimų, indeksavimo bei korekcijos koeficientus, perskaičiuojama kasmet.

98. Pradinis visuomeninio tiekimo paslaugų pajamų lygis skaičiuojamas ekonomiškai pagrindžiant elektros energijos visuomeninio tiekėjo būtinus kaštus ir protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą pagal Metodikos 101 punktą.

99. Viršutinės kainos ribos formulė taikoma elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainai apskaičiuoti:

(59)

čia:

T_vt,t – elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba t metais, EUR/kWh;

T_vt,t – indeksuota elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba t metais, EUR/kWh;

K_vt,t – korekcijos koeficientas visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinei ribai t metais, EUR/kWh.

100. Elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba, koreguota nenumatytų pasikeitimų, infliacijos ir efektyvumo koeficientais, t metais apskaičiuojama pagal formulę:

(60)

čia:

T_vt,t – indeksuota visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba, euro ct/kWh;

P_vtp – pradinis planuojamų elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugų pajamų lygis, EUR;

NK_vt,t – nenumatytų pasikeitimų koeficientas visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinei ribai t metais;

IK_vt,t – indeksavimo koeficientas visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinei ribai t metais;

E_vt,t – visuomeninio tiekėjo prognozuojamas parduoti elektros energijos kiekis t metais, kWh.

101. Pradinis planuojamų elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugų pajamų lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

(61)

čia:

P_vtp – pradinis planuojamų elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugų pajamų lygis, EUR;

P_vt,t – planuojamos elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugų pajamos t metais, EUR. Čia infliacija neįvertinama ir minusuojamos prognozuojamos pajamos, gaunamos iš vartotojų pagal atskirus Įmonės nustatytus paslaugų įkainius, susijusius su elektros energijos tiekimu;

T – viršutinės kainų ribos taikymo trukmė (reguliavimo periodo metų skaičius);

t – metų eilės numeris.

102. Nenumatytų pasikeitimų koeficientas, kurio koregavimo kriterijai nustatyti Metodikos 33 punkte, įvertinantis valstybės reguliuojamų išorinių veiksnių pokyčių poveikį, t metais apskaičiuojamas pagal formulę:

(62)

čia:

s_vt_{(t, t-2)m} – elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kaštų rūšis, kurią lemia nenumatyti pasikeitimai nurodyti Metodikos 33 punkte t metais arba t-2 metais, EUR. Esant konkrečiam šių kaštų rūšies tęstinumui, t metais įvertinti kaštai įskaičiuojami ir kitais metais;

P_(vt)p – pradinis planuojamų visuomeninio tiekimo veiklos pajamų lygis atitinkamai, EUR;

l – elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kaštų rūšies skaičius;

m – elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kaštų rūšies numeris.

103. Indeksavimo koeficientas, įvertinantis infliaciją ir tiekėjui Komisijos nustatytą efektyvumą, t metais apskaičiuojamas pagal formulę:

(63)

čia:

IK_vtt– indeksavimo koeficientas;

i_t – vidutinės metinės infliacijos pokytis t metais, palyginti su atitinkamu indeksu t-1 metais, proc. Jis nustatomas pagal Finansų ministerijos duomenis. Nesant Finansų ministerijos duomenų, nustatoma pagal Lietuvos banko duomenis;

e_vt – efektyvumo koeficientas visuomeninio tiekėjo veiklai, proc.;

L_kvtt – visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta koreguojama OPEX dalis, t. y. darbo užmokesčio, socialinio draudimo, eksploatacinės, remonto ir kiti materialiniai kaštai, visose pajamose t metais;

IK_vtt-1 – indeksavimo koeficientas visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinei ribai t-1 metais.

103.1. Komisija nustato efektyvumo koeficientą, įvertinantį visuomeninio tiekimo paslaugų kaštų (pajamų) vieneto pokytį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu dydžiu. Jis lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 proc., kuris nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo metams pakoreguojamas atsižvelgiant į faktinį Statistikos departamento skelbiamą infliacijos dydį bei faktinius Įmonės visuomeninio tiekėjo veiklos duomenis.

103.2. Efektyvumo koeficientas, kuris yra vienodas visiems reguliavimo periodo metams, Komisijos sprendimu nustatomas elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos reguliavimo periodui.

104. Korekcijos koeficientas, įvertinantis tiekimo paslaugų pajamų viršijimą ar nesurinkimą priklausomai nuo taikomos kainų viršutinių ribų diferencijavimo struktūros ir (arba) prognozuoto perduoti bei faktiškai perduoto kiekio skirtumo), t-1 metais apskaičiuojamas pagal formulę:

(64)

čia:

K_{vt t}– t metų korekcijos koeficientas kainos viršutinei ribai, EUR/kWh;

P^f_(vt)t-2– faktinės elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos pajamos t-2 metais, EUR;

E_(vt) _t-2–faktinis t-2 metais visuomeniniam tiekimui patiektas elektros energijos kiekis, kWh;

E_{(vt) t}– t metais planuojamas visuomeniniam tiekimui patiekti elektros energijos kiekis, kWh;

T_{(vt) t-2}– Komisijos nustatyta paslaugos kainos viršutinė riba t-2 metams.

105. Komisija, perskaičiuodama viršutinę kainos ribą dėl korekcijos koeficiento, sprendžia dėl negautų ar viršytų pajamų įvertinimo pagrįstumo, atsižvelgdama į Įmonių pateiktas pagrįstas pajamų pokyčio priežastis, nulemtas elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos diferencijavimo ir (arba) prognozuoto perduoti bei faktiškai perduoto kiekio skirtumo.

106. Pirmaisiais elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos nustatymo metais nenumatytų pasikeitimų ir indeksavimo koeficientas lygus vienetui. Kitiems reguliavimo periodo metams koregavimo koeficientai skaičiuojami pagal patikslintus (faktinius) esamųjų metų duomenis.

VI SKYRIUS

VISUOMENINIŲ KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMAS

107. Vartotojams, kuriems pagal Elektros energetikos įstatymą ir kitus teisės aktus visuomeninis tiekėjas privalo tiekti elektros energiją, visuomeninės elektros energijos kainos viršutinė riba skaičiuojama sumuojant elektros energijos įsigijimo kainą, visuomeninio tiekimo paslaugos, perdavimo paslaugos AĮ tinklais kainos viršutinę ribą, sisteminių paslaugų, VIAP kainas ir skirstymo paslaugų, priklausomai nuo to, iš kurios įtampos tinklų vartotojas gauna elektros energiją, kainų viršutines ribas. Visuomeninių elektros energijos kainų viršutinės ribos papildomai įvertina reguliavimo svertus, pavyzdžiui, elektros energijos įsigijimo kainos pokytį, ir apskaičiuojamos pagal formulę:

(65)

čia:

VT’_(10,04)t – visuomeninių elektros energijos kainų viršutinės ribos vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš skirstymo atitinkamai VĮ ir ŽĮ tinklų t metais, Lt/kWh (EUR/kWh);

T_g,t – prognozuojama elektros energijos įsigijimo kaina t metais, EUR/kWh;

ΔT_g,t-2 – t-2 metų faktinės elektros energijos įsigijimo kainos ir prognozuotos elektros energijos įsigijimo kainos skirtumas, EUR/kWh;

T’_vt,t – elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba t metais, EUR/kWh;

T’_{(110,10,04),t} – elektros energijos perdavimo AĮ tinklais paslaugos, skirstymo paslaugos VĮ ir ŽĮ tinklais kainų viršutinės ribos t metais, EUR/kWh;

T_sis,t– elektros energijos sisteminių paslaugų kaina, apskaičiuota vadovaujantis 2012 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-200 „Dėl Elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodika, t metais, EUR/kWh;

T_viap,t – elektros energijos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, apskaičiuota vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 28 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, t metais, EUR/kWh;

108. Elektros energijos įsigijimo kainos bei prognozuotos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos skirtumas nustatomas remiantis paslaugos teikėjo pateiktų faktinių ir prognozuotų duomenų analize. Jei Įmonė įsigijo ar planuoja įsigyti elektros energiją brangiau nei galima pagal objektyvią situaciją rinkoje, Komisijos motyvuotu sprendimu dalis elektros energijos kaštų neįskaičiuojama į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą.

109. Komisijos sprendimu įvertinamas prognozuotos elektros energijos įsigijimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos, kurią faktiškai mokėjo visuomeninis tiekėjas, skirtumas kainos galiojimo laikotarpiui t-2 ir apskaičiuojamas pagal formulę:

(66)

čia:

ΔT_g,t-2 – t-2 metų faktinės elektros energijos įsigijimo kainos ir prognozuotos elektros energijos įsigijimo kainos skirtumas, EUR/kWh;

T_g,t-2 – t-2 metams nustatyta elektros energijos įsigijimo kaina, EUR/kWh;

T_g,t_-2,f– faktinė elektros energijos įsigijimo kaina nustatyta jos galiojimo laikotarpiui t-2, EUR/kWh;

E_vt,t – visuomeninio tiekėjo prognozuojamas parduoti elektros energijos kiekis t metais, kWh;

E_vt,t-2 – t-2 metams visuomeninio tiekėjo prognozuotas parduoti elektros energijos kiekis , kWh.

110. Komisijos motyvuotu sprendimu dalis elektros energijos įsigijimo kaštų, numatytų sutartyse, neįtraukiami, jei jie didesni nei galimi rinkoje, įvertinus objektyvias aplinkybes.

111. Komisijos motyvuotu sprendimu visuomeninio tiekimo paslaugų kainos viršutinės ribos gali būti koreguojamos skirtumu tarp visuomeninio tiekėjo garantiniam elektros energijos tiekimui vykdyti patirtų kaštų ir iš garantinio elektros energijos tiekimo gautų pajamų.

VII SKYRIUS

REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU ĮMONIŲ REGULIUOJAMŲ VEIKLŲ KAINŲ IR KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMU

112. Elektros energijos visuomeninis tiekėjas nustato elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainą (tarifų svertinį vidurkį), lygią arba nedidesnę nei elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba.

113. PSO ir STO nustato elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainas, neviršijančias jiems nustatytų kainų viršutinių ribų.

114. Visuomeninę elektros energijos kainą ir tarifus apskaičiuoja ir nustato visuomeninis tiekėjas 6 kalendoriniams mėnesiams.

115. Reguliuojamų paslaugų kainų viršutinėms riboms nustatyti Įmonė Komisijos nustatytais terminais pateikia:

115.1. PSO:

115.1.1. PSO Modelio techninių duomenų įvesties lenteles (Metodikos 11 priedas);

115.1.2. naujų investicijų ir naujų prijungimų duomenis (Metodikos 12 priedas);

115.1.3. duomenų suvestinę kainos viršutinei ribai nustatyti (Metodikos 1 priedas);

115.1.4. duomenis perdavimo AĮ tinklais bei tinklo valdymo paslaugos kainos viršutinei ribai nustatyti (Metodikos 5 priedas);

115.1.5. veiklai naudojamo turto vertės skaičiavimo lentelę, atskirai nurodant visų teikiamų paslaugų duomenis (Metodikos 2 priedas);

115.1.6. ilgalaikės reguliuojamos veiklos programos lentelę (Metodikos 3 priedas);

115.1.7. valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planą (Metodikos 4 priedas);

115.1.8. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodomas detalus pateiktų duomenų pagrindimas;

115.1.9. efektyvumo rodiklius (Metodikos 8 priedas);

115.2. STO:

115.2.1. STO Modelio techninių duomenų įvesties lenteles (Metodikos 10 priedas);

115.2.2. naujų investicijų ir naujų prijungimų duomenis (Metodikos 12 priedas);

115.2.3. duomenų suvestinę kainos viršutinei ribai nustatyti (Metodikos 1 priedas);

115.2.4. duomenis skirstymo ŽĮ ir VĮ tinklais viršutinei ribai nustatyti (Metodikos
6 priedas);

115.2.5. veiklai naudojamo turto vertės skaičiavimo lentelę, atskirai nurodant visų teikiamų paslaugų duomenis (Metodikos 2 priedas);

115.2.6. ilgalaikės reguliuojamos veiklos programos lentelę (Metodikos 3 priedas);

115.2.7. valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planą (Metodikos 4 priedas);

115.2.8. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodomas detalus pateiktų duomenų pagrindimas;

115.2.9. efektyvumo rodiklius (Metodikos 9 priedas);

115.3. Skirstomojo tinklo įmonės, savo teritorijoje turinčios mažiau nei 100 tūkst. vartotojų:

115.3.1. duomenų suvestinę kainos viršutinei ribai nustatyti (Metodikos 1 priedas);

115.3.2. veiklai naudojamo turto vertės skaičiavimo lentelę, atskirai nurodant visų teikiamų paslaugų duomenis (Metodikos 2 priedas);

115.3.3. ilgalaikės reguliuojamos veiklos programos lentelę (Metodikos 3 priedas);

115.3.4. valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus (Metodikos 4 priedas);

115.3.5. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodomas detalus pateiktų duomenų pagrindimas;

115.4. Visuomeninis tiekėjas:

115.4.1. duomenų suvestinę kainos viršutinei ribai nustatyti (Metodikos 1 priedas);

115.4.2. visuomeninio tiekėjo įsigijimo kainos apskaičiavimą (Metodikos 7 priedas).

116. Komisija motyvuotu sprendimu gali pratęsti nustatytų kainų viršutinių ribų galiojimo laikotarpį, įskaitant jei Įmonė laiku nepateikia Komisijai visų reikiamų duomenų.

117. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinės ribos privalo būti nustatytos ne vėliau nei nurodyta Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje.

118. Konkrečias reguliuojamų paslaugų kainas ir tarifus, neviršijančius Komisijos nustatytų kainų ribų, apskaičiuoja reguliuojamų paslaugų teikėjai. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, ar nediskriminuojami vartotojai.

119. Skirstymo (persiuntimo) paslaugos kainų viršutines ribas diferencijuoja paslaugų teikėjai pagal jų nustatytas ir su Komisija suderintas paslaugų kainų diferencijavimo tvarkas, kurios parengtos atsižvelgiant į Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos
2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. O3-252 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

120. Komisija, nustačiusi, kad paslaugos teikėjo nurodytos paslaugų kainos ir tarifai nustatyti nesilaikant kainų ir tarifų nustatymo reikalavimų arba kad yra diskriminuojami vartotojai, nurodo paslaugų teikėjui klaidas, kurias paslaugų teikėjas turi ištaisyti. Be to, ne vėliau kaip per
10 kalendorinių dienų nuo Komisijos pastabų gavimo Komisijai turi būti pateiktos pataisytos paslaugų kainos ir tarifai. Komisija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pataisytų paslaugų kainų ir tarifų pateikimo juos paskelbia arba, jeigu paslaugų teikėjas per nustatytą terminą neištaiso nurodytų klaidų, paslaugų kainas ir tarifus nustato vienašališkai ir juos paskelbia.

121. Komisijos pagal šią Metodiką nustatytos konkrečios kainos skelbiamos viešai ir taikomos Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

122. Komisija turi teisę iš Įmonių per Komisijos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus Komisijos funkcijoms, susijusioms su elektros energetikos sektoriaus reguliuojamų paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymu ir koregavimu pagal šią Metodiką, atlikti.

123. Įmonės, pažeidusios Metodikoje nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

124. Komisijos veiksmai ir neveikimas, susiję su Metodikos laikymusi ir įgyvendinimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

__________________