LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VIDAUS KONTROLĖS POLITIKOS PATVIRTINIMO

2023 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1079

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatomis ir vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1K-195 „Dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje“ 2.1 papunktį:

1. Tvirtinu Lietuvos kalėjimų tarnybos vidaus kontrolės politiką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-396 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vidaus kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Pavedu Lietuvos kalėjimų tarnybos Dokumentų valdymo skyriui šį įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto, intraneto svetainėse ir teisės aktų registre bei supažindinti su juo Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinių vadovus.

Direktorius                                                                                                         Virginijus Kulikauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos kalėjimų tarnybos

direktoriaus 2023 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. V-1079

LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS

VIDAUS KONTROLĖS POLITIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) vidaus kontrolės politika (toliau – Vidaus kontrolės politika) nustato LKT vidaus kontrolės turinį, tikslus, principus, elementus, dalyvius, jos įgyvendinimo tvarką bei informacijos apie vidaus kontrolės įgyvendinimą LKT pateikimo tvarką.

2. Vidaus kontrolė – LKT direktoriaus sukurta kontrolės sistema, kuria siekiama užtikrinti veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą, skaidrumą, strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.

3. Vidaus kontrolės politika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu (toliau – Įstatymas), Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-195 „Dėl Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje“ (toliau – Aprašas), Minimaliųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos SAM 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 „Dėl Minimaliųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“,  kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus kontrolės įgyvendinimą, bei remiantis COSO modeliu ir INTOSAI GOV 9100, 9110-9150 gairėmis.

4. Vidaus kontrolės politikoje vartojamos sąvokos: 

4.1. LKT vadovybė – LKT direktorius, LKT direktoriaus pavaduotojas, LKT kancleris ir LKT vyriausiasis gydytojas; 

4.2. Darbuotojai – pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;

4.3. Administracijos padaliniai – LKT skyriai, kalėjimai, Kompetencijų ugdymo valdyba ir Kriminalinės žvalgybos valdyba;

4.4. kitos Vidaus kontrolės politikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Apraše ir kituose vidaus kontrolės įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Vidaus kontrolės įgyvendinimą LKT nustato LKT veiklą reglamentuojantys teisės aktai, LKT direktoriaus įsakymai, nustatytos vidaus taisyklės, instrukcijos, aprašai, pareigybių aprašymai, nuostatai ir kiti vidaus kontrolės dokumentai, numatantys vidaus kontrolės dalyvių pareigas ir atsakomybę, kurie prieinami LKT internetinėje svetainėje, LKT vidiniame tinkle ir (arba) LKT dokumentų valdymo sistemoje. Vidaus kontrolės įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai reguliariai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus peržiūrimi ir, esant poreikiui, atnaujinami.

II SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS TIKSLAI IR PRINCIPAI

6. Vidaus kontrolę, kuri yra nenutrūkstamas rizikos vertinimu paremtas procesas, siekdami strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, įgyvendina LKT vadovybė, administracijos padaliniai ir darbuotojai. Vidaus kontrolė yra skirta LKT rizikos veiksniams valdyti ir vidaus kontrolės tikslų, įtvirtintų Įstatymo 4 straipsnyje, pasiekimui užtikrinti:

6.1. laikytis teisės aktų, reglamentuojančių LKT veiklą, reikalavimų;

6.2. saugoti turtą nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ar kitų neteisėtų veikų;

6.3. vykdyti veiklą, laikantis patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu;

6.4. teikti patikimą, aktualią, išsamią ir teisingą informaciją apie finansinę ir kitą veiklą.

7. Vidaus kontrolė LKT kuriama ir įgyvendinama laikantis tinkamumo, efektyvumo, rezultatyvumo, optimalumo, dinamiškumo, nenutrūkstamo funkcionavimo principų, nustatytų Įstatymo 5 straipsnyje.

8. Vidaus kontrolės tikslams pasiekti kuriama veiksminga LKT vidaus kontrolė, naudojamos vidaus kontrolės priemonės.

9. LKT vidaus kontrolės dalis yra finansų kontrolė, atliekama remiantis LKT direktoriaus patvirtintomis Finansų kontrolės taisyklėmis.

10. LKT vidaus kontrolės dalis taip pat yra medicininis vidaus auditas, vykdomas vadovaujantis Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašu.

III SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS ELEMENTAI

11. Vidaus kontrolė LKT kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į LKT veiklos pobūdį ir ypatumus, su šia veikla susijusią riziką, organizacinę struktūrą, žmogiškuosius išteklius ir kitus poreikio taikyti kontrolės priemones veiksnius.

12. Vidaus kontrolė LKT įgyvendinama pagal Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus vidaus kontrolės elementus ir Apraše nurodytus vidaus kontrolės elementus apibūdinančius principus – priemones, kuriomis LKT siekia savo tikslų. Vidaus kontrolės elementai yra šie:

12.1. kontrolės aplinka – aplinka, kurioje vykdoma LKT veikla, funkcionuoja vidaus kontrolės sistema, o darbuotojai eina savo pareigas. Kontrolės aplinka apima:

12.1.1. organizacinę struktūrą, kurioje nustatytas LKT padalinių pavaldumas ir atskaitingumas, vykdant LKT veiklą ir įgyvendinant vidaus kontrolę. Organizacinė struktūra detalizuojama padalinių nuostatuose ir darbuotojų pareigybių aprašymuose;

12.1.2. profesinį elgesį ir taisyklių laikymąsi. LKT darbuotojai laikosi profesiniam elgesiui būdingų principų ir nustatytų taisyklių, vengia viešųjų ir privačių interesų konfliktų, LKT formuojamas teigiamas darbuotojų požiūris į vidaus kontrolę;

12.1.3. kompetenciją. LKT siekia, kad darbuotojai turėtų atitinkamą kvalifikaciją, pakankamai patirties ir įgūdžių, reikalingų nustatytoms funkcijoms atlikti ir pareigoms eiti, bei suprastų atsakomybę už vidaus kontrolę;

12.1.4. personalo valdymo politiką ir praktiką. LKT formuojama personalo politika, kuri skatintų pritraukti, ugdyti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus;

12.1.5. valdymo filosofiją ir vadovavimo stilių. LKT direktorius palaiko vidaus kontrolę, nustato politiką, procedūras ir formuoja praktiką, skatinančią ir motyvuojančią darbuotojus siekti geriausių veiklos rezultatų, bei prižiūri, kaip įgyvendinama vidaus kontrolė;

12.2. rizikos vertinimas – procesas, kurio metu identifikuojami rizikos veiksniai, galintys turėti neigiamos įtakos LKT veiklai, ir priimami sprendimai dėl neigiamos įtakos panaikinimo ar jos sumažinimo iki priimtino lygio. Rizikos vertinimo turinys aprašytas Vidaus kontrolės politikos V skyriuje;

12.3. kontrolės veikla – veikla, kuria siekiama sumažinti neigiamą rizikos veiksnių poveikį LKT ir kuri reglamentuojama nustatant vidaus kontrolės priemones LKT vidiniuose teisės aktuose, LKT pareigūnų ir darbuotojų, vykdančių pavestas funkcijas, pareigybių aprašymuose bei LKT direktoriaus įsakymuose. Kontrolės veikla apima:

12.3.1. kontrolės priemonių parinkimą ir tobulinimą. LKT parenkamos ir tobulinamos riziką iki toleruojamos rizikos ribos mažinančios kontrolės priemonės:

12.3.1.1.  įgaliojimų, leidimų suteikimas. Darbuotojų teisės ir pareigos detalizuojamos teisės aktuose, taip užtikrinant, kad būtų atliekamos tik LKT vadovybės nustatytos procedūros;

12.3.1.2.  funkcijų atskyrimas. LKT padalinių uždaviniai ir funkcijos priskiriami atitinkamoms darbuotojų pareigybėms, kad darbuotojams nebūtų pavesta kontroliuoti visų su vienu procesu susijusių funkcijų, siekiant sumažinti klaidų, apgavysčių ir kitų neteisėtų veikų riziką;

12.3.1.3.  prieigos kontrolė. Rengiant LKT direktoriaus tvirtinamus teisės aktus ir pareigybių aprašymus mažinama rizika, kad turtu ir dokumentais naudosis tokio įgaliojimo neturintys asmenys ir kad turtas bei dokumentai nebus apsaugoti nuo neteisėtų veikų;

12.3.1.4.  veiklos ir rezultatų peržiūra. Periodiškai peržiūrimi su LKT veikla susiję teisės aktai ir įvertinami veiklos rezultatai, siekiant užtikrinti jų atitiktį LKT tikslams ir reikalavimams. LKT veikla vertinama ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais, ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatai palyginami su planuotais ir (arba) praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatais;

12.3.1.5.  veiklos priežiūra. Prižiūrima, kad, vadovaujantis teisės aktais, kiekvienam darbuotojui būtų aiškiai nustatytos pareigos ir metinės užduotys bei kasmetinio eilinio ar neeilinio vertinimo metu būtų įvertinamas kiekvieno darbuotojo darbas;

12.3.2. technologijų naudojimą. LKT diegiamos ir palaikomos patikimos informacinių technologijų sistemos, užtikrinamas nenutrūkstamas jų veikimas, vykdoma informacinių technologijų įsigijimo, naudojimo ir palaikymo kontrolė, užtikrinama kibernetinė sauga ir kt.;

12.4. informavimas ir komunikacija – veikla, kurios esmė ta, kad sprendimams priimti turi būti laiku pateikiama aktuali, išsami, patikima ir teisinga informacija apie vidaus ir išorės įvykius bei procesus. Informavimas ir komunikacija apima:

12.4.1. informacijos naudojimą. LKT gauna, rengia ir naudoja aktualią, išsamią, patikimą ir teisingą informaciją, atitinkančią nustatytus reikalavimus ir palaikančią vidaus kontrolės veikimą;

12.4.2. vidaus komunikaciją. LKT vyksta nenutrūkstamas informacijos perdavimas, apimantis visas LKT veiklos sritis ir organizacinę struktūrą;

12.4.3. išorės komunikaciją. LKT informacija išorės informacijos vartotojams perduodama ir iš jų gaunama naudojant LKT įdiegtas komunikacijos priemones. Siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą ir su tuo susijusių teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą, asmens duomenys LKT yra tvarkomi LKT direktoriaus nustatyta tvarka;

12.5. stebėsena – veikla, skirta užtikrinti, kad vidaus kontrolė veiktų taip, kaip numatyta, ir prireikus būtų tobulinama ir keičiama, pasikeitus veiklos aplinkos sąlygoms. Stebėsena apima:

12.5.1. nuolatinę stebėseną ir (ar) periodinį vertinimą. Nuolatinė stebėsena yra neatsiejama kasdienės LKT veiklos dalis darbuotojams vykdant jiems pavestas funkcijas (atliekant savo pareigas), įskaitant strateginių ir veiklos planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną, teisėkūros planų įgyvendinimo stebėseną ir kt. Periodinis vertinimas – vidaus ir išorės auditas, atskiri vertinimai, atliekami nustačius tam tikrus faktus, susijusius su vidaus kontrolės veiksmingumo užtikrinimu, ir (ar) nuolatinės stebėsenos metu nustačius veiklos problemų;

12.5.2. trūkumų nustatymą ir pranešimą apie juos. Apie vidaus kontrolės trūkumus LKT, nustatytus nuolatinės stebėsenos ir (ar) periodinio vertinimo metu, informuojami LKT direktorius ir kiti atsakingi darbuotojai.

IV SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS DALYVIAI

13. LKT vidaus kontrolės dalyviai – LKT vadovybė, vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekantys darbuotojai (toliau – atsakingi darbuotojai), LKT administracijos padalinių vadovai, kiti darbuotojai ir LKT vidaus auditoriai.

14. LKT vadovybė užtikrina vidaus kontrolės sukūrimą, jos įgyvendinimą ir tobulinimą, Vidaus kontrolės politikos nustatymą.

15. Atsakingi darbuotojai:

15.1. organizuoja ir koordinuoja Vidaus kontrolės politikos rengimą ir įgyvendinimą;

15.2. kartu su LKT padalinių vadovais prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą LKT;

15.3. kasmet pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja LKT vidaus kontrolės analizės atlikimą, pagal darbuotojų pateiktą informaciją vertina LKT vidaus kontrolės atitiktį Vidaus kontrolės politikoje nustatytiems reikalavimams, LKT vadovybei teikia pasiūlymus dėl vidaus kontrolės priemonių taikymo, rizikų valdymo;

15.4. organizuoja ir koordinuoja informacijos apie vidaus kontrolės įgyvendinimą LKT rengimą ir pateikimą Aprašo nustatyta tvarka;

15.5. LKT darbuotojams teikia metodinę ir praktinę pagalbą dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo.

16. LKT padalinių vadovai yra atsakingi už nuolatinės (kasdienės) stebėsenos užtikrinimą ir rizikų nustatymą atsižvelgiant į vadovaujamam padaliniui priskirtas funkcijas.

17. Darbuotojai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, kartu įgyvendina ir vidaus kontrolę bei yra atsakingi už vidaus kontrolės veiksmingumo užtikrinimą ir su veikla susijusių problemų nustatymą, todėl apie nustatytus rizikos veiksnius nedelsdami informuoja atsakingus darbuotojus.

18. Išrašai iš LKT dokumentų, kuriuose nustatyti LKT darbuotojų kaip vidaus kontrolės dalyvių pareigos ir atsakomybė, arba nuorodos į šiuos dokumentus prieinami LKT interneto svetainėje.

V SKYRIUS

RIZIKOS VERTINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VERTINIMO PROCESAS

19. Atsižvelgiant į LKT veiklos sąlygas, veiklos rizikos (tikimybės, kad tam tikri vidiniai ar išoriniai veiksniai ar pokyčiai gali neigiamai paveikti LKT veiklos tikslų įgyvendinimą ir tinkamą vidaus kontrolės funkcionavimą) vertinimas pagal poreikį atliekamas nuolat ir (ar) periodiškai.

20. Rizikos vertinimo procesą sudaro:

20.1. rizikos veiksnių nustatymas;

20.2. rizikos veiksnių analizė;

20.3. toleruojamos rizikos nustatymas;

20.4. reagavimo į riziką numatymas.

21. Atskiros rizikos veiksnių vertinimo procedūros gali būti reglamentuotos ir kitais LKT direktoriaus įsakymais.

ANTRASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VEIKSNIŲ NUSTATYMAS

22. Šiame etape, įvertinus esamą veiklos aplinką, reguliariai ir nuosekliai nustatomi veiklos rizikos veiksniai, taip pat identifikuojami ir įvertinami pokyčiai, galintys reikšmingai paveikti veiklos kontrolę LKT (išorinės aplinkos, organizacinės struktūros ir kitų pokyčių vertinimas). Rizikos veiksniai identifikuojami keturių pagrindinių veiklos tikslų grupių kontekste:

22.1. veiklos tikslai – tikslai, susiję su efektyviu ir veiksmingu turimų išteklių panaudojimu;

22.2. atskaitomybės tikslai – tikslai, susiję su vidinių ir išorinių ataskaitų patikimumu;

22.3. atitikties tikslai – tikslai, susiję su veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, taip pat valstybinių priežiūros ir kontrolės institucijų nustatytiems bei su gerąja praktika susijusiems reikalavimams;

22.4. strateginiai tikslai – tikslai, susiję su planavimo dokumentuose užsibrėžtais siekiais per ilgą, vidutiniškai ilgą ar trumpą planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį pasiekti planuojamą rezultatą.

23. Siekiant nuosekliai ir reguliariai identifikuoti veiklos rizikos veiksnius, pildomas vidaus dokumentas – LKT veiklos rizikos veiksnių identifikavimo lentelė (1 priedas), kurioje nurodomi rizikos grupė, rizika, detalus rizikos aprašymas, rizikos atsiradimo priežastys ir galimos rizikos valdymo priemonės.

24. LKT administracijos padalinių vadovai užpildytą Rizikos veiksnių identifikavimo lentelę iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. pateikia LKT Veiklos analizės ir kontrolės skyriui.

25. Identifikuojami rizikos veiksniai priskiriami vienai iš šių grupių:

25.1. darbuotojai;

25.2. veiklą reglamentuojantys teisės aktai;

25.3. darbo procesai;

25.4. informacinės technologijos;

25.5. trečiosios šalys;

25.6. veiklos tęstinumas;

25.7. apgavystės, vagystės, korupcija ir kita nesąžininga veikla;

25.8. fizinis turto saugumas;

25.9. sveikata ir darbo sauga;

25.10.  stichinės nelaimės.

26. Identifikavus rizikos veiksnius, atsakingi darbuotojai apibendrina Rizikos veiksnių identifikavimo lentelėje pateiktus duomenis ir sudaro Rizikos veiksnių sąrašą (2 priedas).

TREČIASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

27. Analizuojant rizikos veiksnius, vertinami nustatytų rizikos veiksnių reikšmingumas, jų pasireiškimo tikimybė bei poveikis veiklai.

28. Atliekant rizikos veiksnių analizę rizikos veiksniai grupuojami pagal jų svarbą LKT veiklai.

29. Rizikos veiksnių analizavimo etape atsižvelgiama į rizikos veiksnio pasireiškimo tikimybę ir poveikį veiklai.

30. Rizikos tikimybė vertinama remiantis LKT darbuotojų patirtimi bei atlikus pagrindinės veiklos analizę gauta informacija. Rizikos veiksniams įvertinti naudojama tokia rizikos tikimybės vertinimo rodiklių skalė, kurioje balų reikšmės yra nuo 1 iki 5:

30.1. mažai tikėtina – tikimybė, kad įvykis įvyks rečiau nei kartą per metus (1 balas);

30.2. nelabai tikėtina – tikimybė, kad įvykis nutiks rečiau nei kartą per šešis mėnesius (2 balai);

30.3. tikėtina – tikimybė, kad įvykis įvyks ne rečiau nei kartą per tris mėnesius (3 balai);

30.4. gana tikėtina – tikimybė, kad įvykis atsitiks mažiausiai kartą per mėnesį (4 balai);

30.5. labai tikėtina – tikimybė, kad įvykis gali įvykti kiekvieną dieną (5 balai).

31. Poveikiui atskirose veiklos srityse įvertinti naudojama tokia rizikos poveikio vertinimo rodiklių skalė, skiriant nuo 1 iki 5 balų:

31.1. nereikšmingas poveikis – LKT veiklai įtakos beveik nedarantis poveikis, dažniausiai susijęs su veiklos sutrikimais, kurie nedaro pastebimos įtakos (1 balas);

31.2. nežymus poveikis – paprastai neilgai trunkantys ir reikšmingo veiklos sutrikimo nesąlygojantys veiksniai (2 balai);

31.3. vidutinis poveikis – neigiamą įtaką tikslų pasiekimui darantis poveikis (3 balai);

31.4. reikšmingas poveikis – poveikis, siejamas su LKT veiklos sutrikimais, kurie gali turėti reikšmingų padarinių tikslų pasiekimui (4 balai);

31.5. kritinis poveikis nustatomas tada, kai LKT negali pasiekti savo veiklos tikslų ir efektyviai tęsti savo veiklos įprasta tvarka bei apimtimis, patiria reikšmingų finansinių nuostolių ir pakenkia savo įvaizdžiui žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą (5 balai).

32. Rizikos svarba (prioritetai) nustatoma pagal sudėjus rizikos veiksnių tikimybės (T) ir poveikio (P) balus gautą bendrą rizikos balą, sudėtyje taikant koeficientus, žyminčius daugiklių svarbą. Tokiu atveju bendras rizikos balas (rizikos svarba / prioritetas) = (K_P*P) + (K_T*T). Rizikos poveikiui suteikiamas didesnis koeficientas – K_P = 1,50, K_T = 0,50. Įvertinti rizikos veiksniai priskiriami atitinkamai rizikos prioriteto grupei, kuria remiantis atliekamas tolesnis rizikos veiksnių vertinimas nustatant prioritetus rizikos valdymo priemonėms įgyvendinti.

33. LKT nustatomi rizikos prioritetai yra trijų lygių: didelio prioriteto rizika (raudona), vidutinio prioriteto rizika (geltona), mažo prioriteto rizika (žalia). Siekiant priskirti riziką konkrečiai grupei, nustatomi rėžiai, t. y. ribinės bendro rizikos balo intervalų reikšmės. LKT bendro rizikos balo reikšmių aibė kinta nuo 2 iki 10 balų, nustatant tokius rėžius:

33.1. mažo prioriteto rizika – nuo 2 iki 4 balų;

33.2. vidutinio prioriteto rizika – nuo 5 iki 7 balų;

33.3. didelio prioriteto rizika – nuo 8 iki 10 balų.

34. Atlikus rizikos veiksnių analizę, prireikus vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis sudaroma Bendra rizikos poveikio ir tikimybės matrica (3 priedas).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TOLERUOJAMOS RIZIKOS NUSTATYMAS

35. Šiame etape nustatoma toleruotina rizika, kurios valdyti nėra poreikio ar galimybės (rizikos pasireiškimo tikimybė maža, o poveikis nereikšmingas). Atskirais atvejais gali būti toleruotina nereikšminga rizika, kurios pasireiškimo tikimybė maža, o priemonių jai sumažinti sąnaudos yra didelės.

36. Nustatant, kokia rizika yra toleruotina, turi būti įvertintos prigimtinė ir liekamoji rizikos. Prigimtinė rizika – tai rizika, kurią LKT vadovybė prisiima nenaudodama jokių priemonių rizikos tikimybei ar poveikiui sumažinti. Liekamoji rizika – tai rizikos dalis, išliekanti po to, kai LKT vadovybė sureaguoja į riziką.

PENKTASIS SKIRSNIS

REAGAVIMO Į RIZIKĄ NUMATYMAS

37. Šiuo etapu, atsižvelgiant į rizikos prioritetą, priimami sprendimai dėl reagavimo į riziką būdo – numatomos priemonės rizikai mažinti iki toleruojamos rizikos.

38. Galimi reagavimo į riziką būdai:

38.1. rizikos mažinimas – veiksmai, kuriais siekiama sumažinti rizikos pasireiškimo tikimybę ir (ar) poveikį veiklai iki toleruojamos rizikos ribos. Rizika mažinama nustatant papildomas kontrolės priemones (tobulinant veiklos sričių procesus). Įvertinus analizuojant rizikos veiksnius nustatytą jų reikšmingumą ir pasireiškimo tikimybę bei poveikį veiklai rengiamas Rizikos valdymo planas (4 priedas), kuriame numatomi rizikos mažinimo priemonės, jų įgyvendinimo terminai ir atsakingi už priemonių įgyvendinimą darbuotojai ar administracijos padaliniai;

38.2. rizikos perdavimas – rizikos perdavimas trečiosioms šalims (pavyzdžiui, draudžiant ar perkant tam tikras paslaugas);

38.3. rizikos toleravimas – rizikos prisiėmimas, kai jos pasireiškimo tikimybė ir poveikis veiklai neperžengia nustatytos toleruojamos rizikos ribos ir nesiimama jokių veiksmų jai sumažinti;

38.4. rizikos vengimas – LKT veiklos (ar jos dalies) nutraukimas, kai rizikos valdymo priemonėmis neįmanoma sumažinti su veikla susijusios rizikos lygio iki toleruojamos rizikos ribos.

VI SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS ANALIZĖ IR VERTINIMAS

39. LKT direktorius užtikrina, kad kiekvienais metais būtų atliekama vidaus kontrolės analizė, kai yra nustatomi LKT veiklos trūkumai, pokyčiai, atitiktis nustatytiems reikalavimams (ar vidaus kontrolė LKT įgyvendinama pagal LKT nustatytą vidaus kontrolės politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas), vertinama vidaus kontrolės įgyvendinimą prižiūrinčių darbuotojų pateikta informacija, peržiūrimi vidaus ir kito audito bei įvairių vertinimų rezultatai, numatomos vidaus kontrolės tobulinimo priemonės.

40. LKT vidaus kontrolės vertinimo reikšmės:

40.1. labai gerai, – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, o vidaus kontrolės trūkumų nenustatoma;

40.2. gerai, – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra vidaus kontrolės trūkumų, nedarančių neigiamos įtakos veiklos rezultatams;

40.3. patenkinamai, – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo jos valdymo pasitaiko vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką veiklos rezultatams;

40.4. silpnai, – jei ne visa rizika yra nustatyta, o ta, kuri nustatyta, nėra valdoma ir vidaus kontrolės trūkumai daro neigiamą įtaką veiklos rezultatams.

41. Vidaus kontrolė LKT nuolat tobulinama atsižvelgiant į jos analizės ir vertinimo rezultatus (pateiktas rekomendacijas bei pasiūlymus).

VII SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMĄ PATEIKIMAS

42. Apibendrintos informacijos apie tai, kaip įgyvendinama vidaus kontrolė, pateikimą atsižvelgdamas į atsakingų darbuotojų pateiktus duomenis organizuoja LKT skyrius, kurio kompetencijai priskirtas vidaus kontrolės vykdymas.

43. LKT direktorius Aprašo V skyriaus nustatyta tvarka nurodytu informacijos pateikimo terminu kiekvienais metais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikia informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44. LKT darbuotojai, vykdantys jų pareigybių aprašymuose bei LKT direktoriaus įsakymuose nustatytas funkcijas, laiku ir kokybiškai atlieka savo pareigas bei siekia, kad vidaus kontrolė LKT būtų veiksminga.

45. LKT darbuotojai turi teisę LKT direktoriui teikti su vidaus kontrolės tobulinimu susijusius siūlymus ir rekomendacijas.

46. Vidaus kontrolės politika keičiama ar pripažįstama netekusia galios LKT direktoriaus įsakymu.

_____________________

Lietuvos kalėjimų tarnybos

vidaus kontrolės politikos

1 priedas

____________________________

(Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinio pavadinimas)

RIZIKOS VEIKSNIŲ IDENTIFIKAVIMO LENTELĖ

202_ m. _______ d. Nr.

Nr.

Rizikos grupė

Rizikos pavadinimas

Rizikos aprašymas

Rizikos atsiradimo priežastys

Galimos rizikos valdymo priemonės

___________________________                                                      _______________________
(lentelę pildžiusio asmens                                                                                      (vardas, pavardė)
pareigų pavadinimas)

Lietuvos kalėjimų tarnybos

vidaus kontrolės politikos

2 priedas

______________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄRAŠAS

202_ m. _______ d. Nr.

Nr.

Rizikos grupė

Rizikos pavadinimas

Rizikos aprašymas

Rizikos tikimybė

Rizikos poveikis

Įdiegtų kontrolės priemonių veiksmingumas

Rizikos svarba

Rizikos valdymo priemonės

___________________________                                                      _______________________
(sąrašą pildžiusio asmens                                                                                      (vardas, pavardė)
pareigų pavadinimas)

Lietuvos kalėjimų tarnybos

vidaus kontrolės politikos

3 priedas

______________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

BENDRA RIZIKOS POVEIKIO IR TIKIMYBĖS MATRICA

202_ m. _______ d. Nr.

Poveikis		Nereikšmingas	Nežymus	Vidutinis	Reikšmingas	Kritinis
Tikimybė	Labai tikėtina
	Gana tikėtina
	Tikėtina
	Nelabai tikėtina
	Mažai tikėtina

_______________________                                                              _______________________
(pildžiusio asmens                                                                                                 (vardas, pavardė)
pareigų pavadinimas)

Lietuvos kalėjimų tarnybos

vidaus kontrolės politikos

4 priedas

______________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

RIZIKOS VALDYMO PLANAS

202_ m. _______ d. Nr.

Eil. Nr.

Rizikos grupė

Rizikos aprašymas

Rizikos valdymo priemonė

Atsakingas darbuotojas arba administracijos padalinys

Įgyvendinimo terminas

_______________________                                                              _______________________
(planą pildžiusio asmens                                                                                        (vardas, pavardė)
pareigų pavadinimas)