PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMO TVARKOS APRAŠO IR PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PINIGINIŲ IR NATŪRINIŲ IŠLAIDŲ NORMŲ PATVIRTINIMO
2017 m. lapkričio 9 d. Nr. AV-789
Pakruojis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 22 punktu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1K-194 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skaičiavimų, būtinų valstybės biudžeto projektui sudaryti, formų patvirtinimo“ 3 punktu:
1. T v i r t i n u:
2. N u r o d a u Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir filialams – seniūnijoms:
2.1. parengti ir pristatyti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriui (toliau – Finansų skyrius) biudžeto programų sąmatų projektus iki 2017 m. gruodžio 15 dienos;
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. AV-815 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo ir savivaldybės biudžetinių įstaigų piniginių ir natūrinių išlaidų normų patvirtinimo“.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AV-789
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimą.
2. Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžeto projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, oficialiosios statistikos duomenimis, Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų parengtomis programomis ir jų sąmatų projektais, atsižvelgiant į Pakruojo rajono savivaldybės tarybos patvirtintus strateginį veiklos (toliau – SVP) bei strateginį plėtros (toliau - SPP) planus.
3. Savivaldybės biudžeto projektas sudaromas programiniu principu, vieneriems kalendoriniams metams, pagal Savivaldybės strateginį veiklos planą, kuriame numatomos lėšos jame nurodytoms programoms pagal numatomus finansavimo šaltinius įgyvendinti.
4. Savivaldybės biudžetinės įstaigos, savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai ir filialai – seniūnijos Finansų skyriui pateikia formas su skaičiavimais biudžeto projektui sudaryti:
4.4. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, skiriamos savivaldybių biudžetams 20_ m. programos sąmatos formą (BF-5) (4 priedas);
4.7. Išlaidų valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, vidaus reikalų, saugumo, kitų viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos institucijų ir įstaigų darbo užmokesčiui formą (BF-11) (7 priedas);
4.8. Išlaidos darbuotojų, išlaikomų iš biudžeto, kurių darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, darbo užmokesčiui formą (BF-12) (8 priedas);
5. SVP programų vykdytojai parengtus programinio biudžeto projektų aprašymus teikia SVP programų koordinatoriams.
6. Veiklos programų sąmatų projektai sudaromi pagal kiekvieną programos finansavimo šaltinį, priemones, visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus.
7. Biudžeto programų sąmatų projektai užpildomi programoje „Finnet“ ir pateikiami Finansų skyriui su aiškinamuoju raštu, kuriame pateikiami pagrįsti skaičiavimai. Lėšos turi būti planuojamos atsižvelgiant į esamą kontingentą, nustatytus normatyvus, galiojančius įkainius ir kitus rodiklius, susijusius su įstaigos veiklos pobūdžiu. Lėšų poreikis apskaičiuojamas analizuojant dvejų praėjusių metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį, paaiškinant pokyčius, lyginant su ankstesniais metais. Aiškinamajame rašte pateikiamos einamųjų metų bei praėjusių metų faktinės išlaidos, kurių pagrindu planuojamos išlaidos ateinantiems metams.
8. Asignavimų valdytojai yra atsakingi už teisingą programų sąmatų projektų sudarymą ir naudojimo teisingumą. Jie turi užtikrinti, kad praėjusių metų skolos būtų numatytos padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų savivaldybės biudžeto asignavimų.
9. Asignavimų valdytojai gali tikslinti pateiktus veiklos programų sąmatų projektus tik suderinę su Finansų skyriumi.
10. Finansų skyrius:
10.1. analizuoja asignavimų valdytojų pateiktus sąmatų projektus, tikrina, ar skaičiavimai yra tikslūs ir pagrįsti, ar laikytasi taupumo režimo, ar numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti;
11. Savivaldybės taryba priima sprendimą atsižvelgdama į Savivaldybės administracijos pranešimus bei komitetų pasiūlymus ir išvadas.
12. Tvirtinant savivaldybės biudžetą, sprendime nurodoma:
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AV-789
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PINIGINĖS IR NATŪRINĖS IŠLAIDŲ NORMOS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžetinių įstaigų piniginės ir natūrinės išlaidų normos naudojamos apskaičiuojant lėšų poreikį ateinantiems biudžetiniams metams savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti.
2. Ateinančių biudžetinių metų lėšų poreikis nustatomas atliekant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkių skaičiavimus, asignavimų panaudojimo analizę ir atsižvelgiant į realius išlaidų pokyčius, poreikius bei planus (tai nurodoma aiškinamajame rašte).
3. Savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos biudžetinių įstaigų savarankiškoms funkcijoms vykdyti: personalui išlaikyti, prekėms ir paslaugoms, ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti ir kt.
4. Specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti poreikis nustatomas pagal atitinkamas sritis kuruojančių valstybės institucijų / įstaigų patvirtintas metodikas, specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti poreikis nustatomas pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
II SKYRIUS
Išlaidų Apskaičiavimas
6. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos. Darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymu Nr. XIII-198, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaitos metodikos patvirtinimo“ ir kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Savivaldybės tarybos nustatytu didžiausiu leistinu pareigybių skaičiumi.
7. Skaičiuojant darbo užmokesčio poreikį kūrikams, darbo užmokestis skaičiuojamas 6 mėnesiams, numatant lėšas kompensacijai už nepanaudotas atostogas. Sargams ir kūrikams darbo užmokestis už naktinį darbą ir už darbą švenčių dienomis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu.
8. Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
9. Išlaidos mitybai skaičiuojamos pagal formulę: išlaidos mitybai (Eur) = 1 dienos patvirtinta išlaidų norma (Eur) x maitinimo dienų skaičius x vidutinis metinis kontingentas. 1 dienos patvirtinta išlaidų norma (Eur) – maisto produktų išlaidoms padengti skirtas dienos mokestis už vaiko (gyventojo) maitinimą savivaldybės įstaigose.
10. Išlaidos medikamentams skaičiuojamos pagal formulę: išlaidos medikamentams (Eur) = 1 dienos išlaidų norma (Eur) x medikamentų naudojimo dienų skaičius x vidutinis metinis kontingentas.
11. Išlaidos fiksuoto, mobiliojo ryšio telefonams planuojamos atsižvelgiant į abonentų skaičių ir vienam abonentui skiriamą pokalbių limitą (toms įstaigoms, kurioms yra nustatyti limitai), neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio. Įstaigose, kuriose nėra nustatyti limitai, ryšių išlaidos skaičiuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į tarifų pasikeitimą.
13. Pašto siuntimo paslaugoms išlaidos skaičiuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio.
14. Lėšų poreikis kurui apskaičiuojamas pagal formulę: išlaidos kurui (atskirai kiekvienai transporto priemonei) (Eur) = kuro sunaudojimo norma (l/100 km) x metinė rida (km) / 100 x kuro kaina (Eur/l);
14.1. Kuro sunaudojimo norma (l/100 km.) – įstaigos vadovo patvirtinta atskiros transporto priemonės kuro sunaudojimo norma.
15. Lėšų poreikis draudimo išlaidoms apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį transporto priemonių skaičių bei pasirašytas draudimo sutartis, techninei apžiūrai – kiek planuojama atlikti techninių apžiūrų.
16. Lėšų poreikis transporto priemonių remontui, nuomai ir atsarginėms dalims apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinę transporto priemonių būklę, įstaigai pateikiant išlaidų poreikį pagrindžiančius skaičiavimus aiškinamajame rašte. Išlaidos atsarginėms dalims apskaičiuojamos pagal formulę: išlaidos atsarginėms dalims (Eur) = išlaidos kurui (Eur) x 30 proc.
17. Mokinių pavėžėjimo mokykliniais autobusais išlaidos kurui įsigyti skaičiuojamos pagal metinę automobilių ridą, kuri, įvertinus kuro kainų pasikeitimus, apskaičiuojama pagal formulę: metinė automobilių rida = 1 dienos maršruto ilgis x mokslo dienų skaičius.
18. Įstaigos, neturinčios automobilių, transporto nuomos išlaidas skaičiuoja neviršydamos praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio.
19. Iš Savivaldybės biudžeto išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms išlaidų tarnybiniams lengviesiems automobiliams, išskyrus specialiosios paskirties lengvuosius automobilius, išlaikymo arba nuomos dydis neturi viršyti 1,5 procento paprastųjų išlaidų, tvirtinamų šių įstaigų metinėse išlaidų sąmatose.
20. Vaikų lopšeliuose-darželiuose, darželiuose 1 vaikui išlaidos aprangai ir patalynei įsigyti planuojamos iki 7 Eur metams, mokyklų bendrabučiuose 1 vaikui išlaidos planuojamos iki 19 Eur metams, socialinių paslaugų įstaigose bei globos grupėse 1 išlaikytiniui – iki 29 Eur metams.
21. Aprangos ir patalynės skalbimo išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio.
22. Lėšų poreikis komandiruotėms (transporto, apgyvendinimo, ryšio ir kitos komandiruotės išlaidos) apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad išlaidos turi sudaryti iki 1,5 proc. darbuotojų (neįskaitant pagalbinio personalo) darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio. Komandiruočių apmokėjimas nustatytas Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse.
23. Gyvenamųjų vietovių viešojo ūkio išlaidoms priskiriama: gyvenamųjų vietovių tvarkymo, gatvių ir jų apšvietimo, parkų, žaliųjų plotų ir želdinių priežiūra, vandens telkinių ir paplūdimių valymo, pakrančių tvirtinimo ir kiti priežiūros darbai. Taip pat priskiriamos lėšos prekėms, kurios reikalingos minėtiems darbams atlikti (išskyrus tas prekes, kurios priskiriamos ilgalaikiam materialiajam turtui), ir kitos gyvenamųjų vietovių viešojo ūkio einamosios išlaidos. Išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į galimus pasikeitimus ir būtinumą.
24. Prie materialiojo ir nematerialiojo turto nuomos išlaidų priskiriamos turto (pramonės, prekybos įrangos, medicininės įrangos, žemės ūkio technikos, įrenginių, statybinės technikos, nekilnojamojo turto ir kito) nuomos išlaidos, kai perduodant turtą nuomininkui neperduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto valdymu ir naudojimu. Šiam straipsniui nepriskiriamos ilgalaikio turto finansinės nuomos (lizingo) išlaidos, transporto priemonių nuomos išlaidos, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos. Turto nuomos išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į numatomus pasikeitimus.
25. Lėšų poreikis materialiojo turto paprastajam remontui planuojamos atsižvelgiant į faktinę ilgalaikio materialiojo turto būklę, nustatytus prioritetus, įstaigai pateikiant išlaidų poreikį pagrindžiančius skaičiavimus aiškinamajame rašte. Prie šių išlaidų priskiriamos materialiojo turto ir ūkinio inventoriaus remonto darbų ir techninės priežiūros išlaidos. Taip pat priskiriamos priežiūros ir paprastojo remonto darbų, kurie atliekami siekiant naudoti materialųjį turtą jo numatyto tarnavimo laikotarpiu ir kurie nekeičia turto vertės ir jo funkcinių galimybių, bet palaiko jo gerą arba ankstesnę būklę, išlaidos.
26. Lėšų poreikis kvalifikacijos kėlimui apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad išlaidos turi sudaryti iki 3 procentų valstybės tarnautojų ir iki 0,4 procento darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (neįskaičiuojant išlaidų, skirtų iš mokinio krepšeliui skirtų kvalifikacijai kelti lėšų). Kvalifikacijos kėlimo išlaidos apima darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgūdžių, žinių tobulinimo išlaidas. Taip pat priskiriamos išlaidos darbuotojų stažuotėms organizuoti, seminarams, konferencijoms, kursams, pratyboms, paskaitoms rengti ir pan.
27. Komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidos apima šildymo išlaidas, įskaitant šildymui skirto skystojo ir kietojo kuro įsigijimo išlaidas (atvežimo, paruošimo); elektros energijos, skirtos apšvietimui, šildymui ir kitoms reikmėms, išlaidas, vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų apmokėjimo, šiukšlių išvežimo išlaidas. Išlaidos komunalinėms paslaugoms skaičiuojamos taip:
27.1. šiluminės energijos suvartojimo norma (MWh) nustatoma atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį. Būtina įvertinti katilinių rekonstrukcijų ir šildomo patalpų ploto bei tarifų pasikeitimus. Centralizuotai teikiamos šilumos ir kuro pabrangimo išlaidos planuojamos didinant asignavimus vidutiniu brangimo procentu;
27.2. elektros energijos suvartojimo norma (kWh) nustatoma atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį. Būtina įvertinti elektros tinklų plėtrą bei vykdomą patalpų renovaciją, elektros energijos kainų kitimą;
27.3. vandens suvartojimo norma (m3) – nustatoma atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį, įvertinant prognozuojamus vandens suvartojimo pasikeitimus;
28. Informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos apima kompiuterinės technikos ir kompiuterinės technikos dalių įsigijimo išlaidas. Informacinių technologijų paslaugų įsigijimo išlaidos apima:
28.3. informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros priežiūros, remonto ir administravimo paslaugų išlaidas;
28.4. programinės įrangos licencijų nuomos (licencijų termino pratęsimo) išlaidas, išskyrus atvejus, kai tokia nuoma būtų laikoma licencijų įsigijimu;
29. Reprezentacinės išlaidos. Prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos, skiriamos reprezentacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 990 „Dėl reprezentavimo fondų“.
30. Ūkinio inventoriaus įsigijimo išlaidos. Šiam straipsniui priskiriamos kanceliarinių prekių, spaudinių, smulkių įrankių, ūkinių medžiagų, baldų ir kitos ūkinio inventoriaus išlaidos.
31. Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos. Šiam straipsniui priskiriami mokesčiai bankams už pavedimus ir kitas jų paslaugas, komisiniai mokesčiai, kasmetiniai (periodiniai) narystės mokesčiai (mokami siekiant gauti tam tikras paslaugas) tarptautinėms ir kitoms organizacijoms. Išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms skaičiuojamos pagal sudarytas sutartis ir atsižvelgiant į būtiną poreikį, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, įvertinus paslaugų kainų pasikeitimus.
32. Darbdavių socialinė parama – išmokos, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, o įstaigos mokama socialinė parama savo darbuotojams. Darbdavių socialinė parama planuojama neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į numatomus pasikeitimus. Gali būti teikiamos tokios paramos rūšys:
III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
34. Asignavimų valdytojai pateikia patvirtintas biudžeto projekto skaičiavimo formas su aiškinamuoju raštu nustatytu terminu Finansų skyriui.