LIETUVOS RESPUBLIKOS
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 311 STRAIPSNIU IR 202, 203 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
2018 m. birželio 5 d. Nr. XIII-1239
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
1. Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas, juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
3. Šiame įstatyme numatyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Fizinio asmens reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.“
3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu
Papildyti Įstatymą 311 straipsniu:
„311 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus draudimo ar perdraudimo įmonėje
Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų įmonės darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu draudimo ar perdraudimo įmonės viduje pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šioms priemonėms dėl pranešimų apie padarytus ar galimus pažeidimus įdiegti draudimo ar perdraudimo įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.“
7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“
8 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 135 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 204 straipsnio 11 punkte, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.“
9 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas
1. Reorganizuoti draudimo ar perdraudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą.
2. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.
10 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“
2. Papildyti 161 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo brokerių įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
12 straipsnis. 163 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 163 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti privalomus reikalavimus draudimo brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.“
13 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 184 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
14 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija nustato privalomus reikalavimus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, profesinio mokymo.“
15 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 198 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą. Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“
16 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„200 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos
Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;
2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
5) pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
6) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;
17 straipsnis. 201 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 201 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„201 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas:
1) nustato draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;
2) kreipiasi į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;
3) dalyvauja draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;
4) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoja draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;
5) priežiūros veikloje diegia ir naudoja kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
2) sustabdyti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo, perdraudimo produktų platinimo paslaugų teikimą;
3) sustabdyti arba nutraukti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo, perdraudimo produktų platinimo paslaugų, susijusių su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pardavimu, teikimą;
4) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
5) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
6) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
8) pateikti priežiūros institucijai papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
3. Draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininkų įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas teises priežiūros institucija taip pat turi Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko filialo atžvilgiu.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos priežiūros institucijos teisės gali būti taikomos ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu, kai įtariami teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai yra susiję su viešąja tvarka, visuomenės ir (arba) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesais.“
18 straipsnis. 202 ir 203 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
19 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„204 straipsnis. Poveikio priemonės
Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
5) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
6) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
7) reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
8) reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
9) šio įstatymo 207 straipsnyje nustatytais pagrindais areštuoja draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
10) laikinai sustabdo draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;
11) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“
20 straipsnis. 205 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 205 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„205 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:
1) vykdoma draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla, jeigu nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) šiame įstatyme nurodyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;
5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;
6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;
7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;
8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;
9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;
11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;
12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui;
13) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nurodyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
14) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 201 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
18) draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės draudimo sutarčių standartinės sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų;
19) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis;
3. Priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, kai draudimo ar perdraudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės filialo finansinė padėtis blogėja, neatsižvelgdama į šio įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatas. Taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę.“
21 straipsnis. 207 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 207 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Turto arešto aktą pasirašo priežiūros institucijos vadovas. Turto arešto aktas registruojamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.“
22 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„208 straipsnis. Baudos
1. Priežiūros institucija skiria baudas:
2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
3. Jeigu dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų.
5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą.
6. Šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
23 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 209 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 13 ir 20 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;“.
2. Pakeisti 209 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) reikalauti, kad būtų pakeistas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas;
3) šio įstatymo 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir kai yra kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymas, areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;
3. Pakeisti 209 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia jai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia skiria šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę. Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir prašyti, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.“
24 straipsnis. 210 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi teisę prižiūrėti, ar šie subjektai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, laikosi šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.“
2. Pakeisti 210 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija turi teisę:
1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo įsteigto filialo;
2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinime;
4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 13 ir 20 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;
3. Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininką dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo veiklą;
25 straipsnis. 211 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 211 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„211 straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės
1. Priežiūros institucija, atlikdama Pasaulio prekybos organizacijos narės, kuri yra trečioji valstybė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:
1) iš trečiosios valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2. Priežiūros institucija trečiosios valstybės draudimo įmonei gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
26 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 212 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva prieš tai pranešusi atitinkamos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai;“.
3. Pakeisti 212 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
27 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„221 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas
Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas pagal šias sutartis iki šių sutarčių pabaigos. Šių draudimo sutarčių šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos gyvybės draudimo sutarties termino nustatydamos ilgesnį gyvybės draudimo sutarties terminą. Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, privalo vadovautis priežiūros institucijos nustatytais gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos atskiro valdymo reikalavimais.“
28 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
1. Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu:
29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, 11 straipsnyje nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje.
4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytos Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Draudimo įstatymo 161 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui.