Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 781 IR 791 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3080(3) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 251 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3245
2019 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 866
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1163 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 781 ir 791 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-3080(3) (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3080(3)) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 251 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3245 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3245), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3245 pagal šias pastabas:
1. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3245 atsakomybė (sankcijos) nediferencijuojama pagal draudžiamų įvežti / importuoti atliekų kiekį, todėl neužtikrinamas sankcijos proporcingumas padaryto nusižengimo mastui. Siūlome įstatymų projektuose nustatyti skirtingus sankcijų dydžius, juos siejant su draudžiamų įvežti / importuoti atliekų kiekiais.
2. Priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1555 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555), įstatymo projektą Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3245, turi būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. valstybės narės turi pranešti apie tokį sprendimą Komisijai.
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Valstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, kai tai yra būtina arba rekomenduotina, skirtų įkurti integruotą ir tinkamą atliekų šalinimo įrenginių ir mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos, naudojimo įrenginių tinklą, atsižvelgiant į geriausią turimą technologiją. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai.“
2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006, L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/2002, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC ir V priedai (OL 2015, L 294, p. 1) (toliau – Reglamentas), ir Reglamento 11 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta: „valstybė narė pagal Bazelio konvencijos 4 straipsnio 1 dalį nori pasinaudoti savo teise uždrausti pavojingų arba minėtos Konvencijos II priede išvardytų atliekų importą.“ 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (toliau – Bazelio konvencija) 4 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad „šalys, pasinaudodamos savo teise uždrausti pavojingų ar kitokių numatytų šalinimui atliekų importą, informuoja kitas šalis apie savo sprendimą, kaip numatyta 13 straipsnyje“. Bazelio konvencijos 2 priede nurodytos buitinės atliekos ir buitinių atliekų deginimo proceso likučiai, todėl šalis gali uždrausti tik pavojingų atliekų, buitinių atliekų ir buitinių atliekų deginimo proceso likučių importą.
3. Tais atvejais, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiasi teisinis reguliavimas, siūlytina atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priede pateikiamas klausimynas, kuris, be kita ko, skirtas konkurencijai daromam numatomo teisinio reguliavimo poveikiui įvertinti.
4. Kadangi įstatymo projekte Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3245 siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai ir apie šiuos pakeitimus, vadovaujantis Bazelio konvencijos 13 straipsniu ir Reglamento 11 straipsnio 6 dalimi, turi būti informuotos ir kitos šalys, be to, minėtų įstatymų projektų įsigaliojimo datos turi būti suderintos su įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 įsigaliojimo data, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo projekto Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-3245 įsigaliojimo datą, kad būtų užtikrinti teisėti lūkesčiai ir atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai.
5. Kadangi įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 nuostatos susijusios su siūloma nustatyti asmenų atsakomybe įstatymo projekte Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3245, šie teisės aktai turėtų būti svarstomi ir priimami vienu metu.
6. Atsižvelgus į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 73 punktą, kuriame nustatyta, kad to paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3245 1 straipsnyje siūlomos įtvirtinti ANK 251 straipsnio 20, 21, 22 ir 23 dalys dėstytinos atskirose šio straipsnio dalyse, o nuostatas dėl sankcijų reikėtų dėstyti naujose eilutėse.
Siūlome straipsniuose, numatančiuose sankcijas, naudoti galiojančiuose teisės aktuose, pvz., Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 straipsniuose, vartojamą formuluotę „neturint tam teisės“.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų palno patvirtinimo“, detalizuotas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas, todėl siūlome vietoje formuluotės „naudoti energijai gauti“ naudoti formuluotę „po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų naudojimas energijai gauti“.