Civilinė byla Nr. e3K-3-57-1075/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07486 -2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.14; 2.6.8.11.5; 2.6.16.8.1; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomojamo valstybinės žemės sklypo atlaisvinimą, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, nuomininko lėšomis, valstybės pareigą išpirkti statinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. lSS-1474-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) panaikinimo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(l 4.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. lSS-1476-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) panaikinimo.
3. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštus Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) ir Nr. 13SD-1496-(14.13.104.), kuriuose buvo nurodyta atlaisvinti valstybinius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai), kurių nenumatoma naudoti pastatams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Poilsio nameliai) eksploatuoti. Ieškovė šiuos atsakovės raštus apskundė ir reikalavo įpareigoti atsakingus asmenis pradėti Žemės sklypuose esančių statinių išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 14 d. raštais Nr. lSS-1474-(5.59 E.) ir Nr. lSS-1476-(5.59 E.) ieškovės skundus atmetė. Atsakovė minėtuose raštuose argumentavo, kad Žemės sklypai nenumatomi naudoti Poilsio namelių eksploatacijai, todėl turi būti taikoma 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytų valstybinės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0482 ir Nr. N23/2004-0484 (toliau – Nuomos sutartys) 13 punkte įtvirtinta nuostata. Atsakovė minėtuose raštuose taip pat nurodė, kad Žemės sklypuose be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatyti statiniai nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais, todėl išpirkimo procedūra nagrinėjamu atveju nėra taikoma. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės minėtuose raštuose išdėstyta pozicija, nurodo, kad visi ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausantys statiniai buvo pastatyti valstybinėje žemėje dar 1965 m., t. y. beveik prieš 40 metų iki 2004 m. rugsėjo 16 d. (Nuomos sutarčių sudarymo). Šių Nuomos sutarčių sudarymo metu Poilsio nameliai jau buvo Žemės sklypuose, o Nuomos sutartys ir buvo sudarytos būtent šiems Poilsio nameliams eksploatuoti. Žemės sklypuose jokia naujų statinių ar esamų statinių rekonstrukcija nebuvo atliekama. 2014–2015 m. buvo atlikti tik statinių kapitalinio remonto darbai. Šių statinių statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), ji 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. (7.9)20-9072 (toliau – VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvada) jokių pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad atlikti statybos darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, todėl statinių sutvarkymo darbai negali būti laikomi nauja statyba, taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarė Nuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovei terminuotai, iki 2017 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei terminuotai, iki 2016 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyse nustatyta, jog išnuomotų Žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinis pobūdis esamiems pastatams eksploatuoti. Pagal Nuomos sutarčių 13 punktą, pasibaigus žemės nuomos terminams žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
6. Teismas pažymėjo, kad sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamų Žemės sklypų paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I 60-609/2009, Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 151) buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia (be kita ko), jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Taigi, panaikinus Sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, pasikeitė Žemės sklypų naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis.
7. Teismas konstatavo, kad sutartyse išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas – bei konkrečių parko teritorijų paskirtis įpareigojo atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovę, siekiančią naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant.
8. Teismas nurodė, kad nors Nuomos sutartyse nustatyta Žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, tačiau Žemės sklypai nuo 2010 m. kovo 26 d. galėjo būti naudojami tik miško ūkiui. Ieškovė 2014 m. atliko Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių, pastatytų iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktai neginčijamai patvirtina, jog Poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo nugriauti arba nugriuvę. Nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti Žemės sklypuose bet kokius esančius pastatus, be kita ko, draudė naujų pastatų statybą. Esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba Žemės sklypuose, jokio pobūdžio Poilsio namelių remonto darbai negalėjo būti atliekami. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovė pagrįstai atsisako išpirkti valstybės nuosavybėn ieškovės suremontuotus Poilsio namelius, kadangi tokie statiniai po 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju Žemės sklypai galėjo būti naudojami tik miško ūkiui, susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam detaliajam planui, sudarė su ieškove Nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (schemoje). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei, žinojusiai, jog administracinis teismas panaikino Sprendimą Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas (teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo), o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2014 m. pradėjusiai statybos darbus, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.
11. Kolegija nusprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nors žinojo apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I 60-609/2009 (ieškovė byloje buvo suinteresuotas asmuo), ieškovė 2014 m. Žemės sklypuose vis tiek vykdė Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013 m. vasario 28 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6) ir nustatė, kad akte nurodytame žemės sklype nėra nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Nors ieškovė teigia, kad minėtame 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros akte užfiksuoti faktai turi būti vertinami kritiškai, nes apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš žemės sklype esančių statinių savininkų ir prie vieno iš aktų nėra pridėta jokių fotonuotraukų, tačiau, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti minėto patikrinimo akte, surašytame kompetentingos institucijos specialistų, užfiksuotais duomenimis, juolab kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi prieštaravimus dėl minėto akto ar pateikusi įrodymus, pagrindžiančius priešingas aplinkybes, nei nurodyta minėtame akte.
12. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas patvirtina, jog Nuomos sutartimis išnuomotuose Žemės sklypuose buvę Poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo sugriauti arba nugriuvę, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Sprendimą Nr. 151 ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažinus minėtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo Žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų buvusios pionierių stovyklos poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.
13. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad valstybė inicijuoja tik teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių išpirkimą teisės aktų nustatyta tvarka, konstatavo, kad atsakovė, 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 13SD-1500-(14.13.104) įpareigodama ieškovę atlaisvinti Žemės sklypus, pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl Poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybės teise.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 ir 20 dalis (įstatymo Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 redakcija), nes nepagrįstai Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus traktavo kaip naujų statinių statybą ar rekonstravimą. 1965 m. pastatytų Poilsio namelių kapitalinio remonto darbai buvo atliekami 2014 m. nekeičiant statinių išorės matmenų. Poilsio namelių kapitalinio remonto darbų teisėtumo klausimą nagrinėjo ir VTPSI, kuri atliko toje pačioje teritorijoje esančių Poilsio namelių remonto darbų atitiktį galiojusiems teisės aktų reikalavimams. Tyrimas buvo baigtas surašant į civilinę bylą pateiktą VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvadą, joje jokių pažeidimų, susijusių su nurodytų statinių remonto darbais, nebuvo nustatyta. VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog prieš atliekant kapitalinio remonto darbus statiniai buvo nugriauti, o jų atstatymo darbai negali būti laikomi nauja statyba. Poilsio nameliai buvo atstatyti nekeičiant Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastre ir šių statinių kadastrinių matavimų bylose užfiksuotų matmenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.
14.2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio (įstatymo Nr. IX-391, 2001 m. birželio 21 d., Žin. 2001, Nr. 55-1948, 2001 m. birželio 27 d.) redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnio 9 punkto ir Nekilnojamojo turto registro nuostatas. Visi ieškovei priklausantys Poilsio nameliai buvo pastatyti 1965 m. ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, taip pat į šiuos statinius yra įregistruotos ieškovės daiktinės teisės. Pagal ginčijamų atsakovės aktų priėmimo metu galiojusį Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.), visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo buvo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punktą, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Ginčijamų atsakovės sprendimų priėmimo metu galiojantys teisės aktai nustatė, kad nekilnojamieji daiktai (ginčo atveju – Poilsio nameliai) galėjo būti laikomi sunykusiais tik po to, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kompetentingų valstybinių institucijų (VTPSI) pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto išduoti dokumentai ir šių dokumentų pagrindu nekilnojamieji daiktai išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovės specialistų surašytus aktus teismai nepagrįstai laikė dokumentais, patvirtinančiais faktą, kad ieškovei priklausantys Poilsio nameliai 2013 m. jau buvo sunykę. Šių aktų bei teismo padarytų išvadų nepagrįstumą patvirtina VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvada, t. y. dokumentas, kurį parengė būtent valstybinė institucija, pagal galiojančius teisės aktus turinti teisę konstatuoti nekilnojamojo daikto sunykimo faktą.
14.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.557 straipsnio 2 dalį, nes ieškovė Žemės sklypuose naujų statinių nestatė ir neatliko jokių jai nuosavybės teise priklausančių Poilsio namelių rekonstravimo darbų. VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvadoje konstatuota, kad ieškovė atliko tik jai priklausančių Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus, dėl kurių atlikimo nuomotojo sutikimas pagal Nuomos sutarčių sąlygas nebuvo būtinas. Teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Poilsio nameliai buvo pastatyti be leidimo ir jų statyba Nuomos sutartyse nebuvo nustatyta, nes visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys Poilsio nameliai buvo pastatyti 1965 m., t. y. iki Nuomos sutarčių sudarymo, o Nuomos sutartys buvo sudarytos dėl tuose Žemės sklypuose jau esančių Poilsio namelių eksploatavimo.
14.4. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir CK 4.93 straipsnį. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai valstybė, kaip žemės savininkė, ir ieškovė, kaip Poilsio namelių, stovinčių ant valstybinės žemės, savininkė, nebegali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių į šalims priklausančius nekilnojamuosius daiktus, nes dėl teisės aktais nustatytos Žemės sklypų paskirties (miškų ūkio paskirties) tolimesnis ieškovei priklausančių Poilsio namelių naudojimas yra neįmanomas. Dėl Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių valstybė taip pat negali užtikrinti, kad šie Žemės sklypai būtų tinkamai naudojami pagal jų paskirtį. Tačiau ieškovė yra teisėta Poilsio namelių savininkė, todėl reikalavimas neatlygintinai nugriauti Poilsio namelius negali būti laikomas pagrįstu. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (EŽTT 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo daroma išvada, kuria savininkas yra įpareigojamas sunaikinti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėtų būti pagrįsta arba egzistuojančiu visuomenės poreikiu, tokiu atveju išsprendžiant, be kita ko, ir tinkamo atlygio klausimą, arba įrodžius, jog turtas, kurį reikalaujama sunaikinti, yra neteisėtai sukurtas, nepriklauso atsakovei ar yra kitų teisinių pagrindų pašalinti jį iš civilinės apyvartos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2023). Pasibaigus Nuomos sutarčių terminui, atsakovė privalėjo perimti Žemės sklypus tokios pat būklės, kaip ir iki Nuomos sutarčių sudarymo, t. y. su Žemės sklypuose esančiais Poilsio nameliais, todėl skundžiamuose raštuose išreikšti reikalavimai atlaisvinti Žemės sklypus negali būti laikomi pagrįstais. Atsakovė privalėjo vadovautis Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462, (toliau – Aprašas) nuostatomis ir pradėti procedūras, susijusias su Žemės sklypuose esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn.
14.5. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5), kurioje buvo sprendžiamas ginčas, be kita ko, tarp atsakovės ir ieškovės, atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį ieškovei ir kitiems bendraturčiams su reikalavimu per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai priklausančius Poilsio namelius ir sutvarkyti teritoriją. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad Poilsio nameliai buvo atstatyti, 2014–2015 m. atlikus savavališkus Poilsio namelių atstatymo darbus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio paliko galioti. Nors civilinė byla taip pat buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2018 m. vasario 9 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e3K-3-18-695/2018), tačiau atsakovė kasacinio skundo byloje neteikė, t. y. pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Taigi, skundžiamų procesinių sprendimų išvados apie neteisėtai atliktus ieškovei priklausančių Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus prieštarauja įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams.
15. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė 2013 m. vasario 28 d. atliko Žemės sklypų naudojimo patikrinimus vietoje (surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-4 ir Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6), jų metu nustatė, kad minėtuose Žemės sklypuose nebebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Todėl ieškovei priklausantys Poilsio nameliai Žemės sklypuose jau nebeegzistavo 2013 m. vasario 28 d. VTPSI Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių patikrinimą atliko 2015 m. birželio 19 d., t. y. po to, kai šie nameliai valstybinėje žemėje jau buvo atstatyti (ir tai padaryta neturint Žemės sklypų savininko teises įgyvendinančio subjekto – atsakovės sutikimo). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokie statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, todėl bylą nagrinėję teismai visiškai pagrįstai nusprendė, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų buvusios pionierių stovyklos Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9) taip pat buvo konstatuotas statybos Žemės sklype negalimumas. Šioje byloje teismas nurodė, kad neteisėtai atstatyti statiniai turi būti nugriauti, nes statybos darbai buvo atliekami žinant, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas draudžia vykdyti tokią veiklą. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad, pagal į bylą pateiktus dokumentus, susijusius su Poilsio namelių atstatymo darbais, turėjo būti vykdomi Poilsio namelių naujų pamatų mūrijimo darbai bei pagaminti surenkamų konstrukcijų nameliai. Be kita ko, minėtoje byloje buvo nustatyta, kad VTPSI, vykdydama statybos žemės sklype patikrinimą, nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais ir neturėjo informacijos apie tai, kad minėtame žemės sklype esantys statiniai yra likviduojami.
15.2. Atsakovė ieškovės prašomais panaikinti raštais prašė tik atlaisvinti Žemės sklypus, kurių nenumatoma ar negalima naudoti pastatams (Poilsio nameliams) eksploatuoti, t. y. ieškovės buvo prašoma įvykdyti Nuomos sutarčių 13 punkte įtvirtintą nuostatą – „pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės“, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su Poilsio namelių teisine registracija (išregistravimu), yra atmestini kaip juridiškai nereikšmingi šiai bylai.
15.3. Kasacinio skundo argumentai, susiję su tariamai teisėtai Žemės sklypuose vykdytais statybos darbais, yra argumentuotai paneigti ir atmesti bylą nagrinėjusių teismų. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo Žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų buvusios pionierių stovyklos Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Be kita ko, statybų viename iš Žemės sklypų negalimumas yra nustatytas ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9).
15.4. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nuomos sutarčių 13 punkte įtvirtinta nuostata, jog „pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės“, todėl ieškovė privalo laikytis šio sutartinio įsipareigojimo ir jį įvykdyti. Be to, Nuomos sutarčių 5 punkte taip pat nurodyta, kad „pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą“. Ieškovė neginčijo fakto, jog 2013 m. vasario 28 d. atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, jo metu nustatė, kad Žemės sklypuose nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Taip pat ieškovė nenurodė nesutikimo argumentų dėl atsakovės konstatuoto fakto, jog nuomotojas (atsakovė) Žemės sklypuose sutikimo dėl pastatų rekonstrukcijos ar naujų pastatų statybos nėra išdavęs. Buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos užimamo ploto renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas iš ginčo teritorijos (tarp jų ir iš Žemės sklypų) buvo nustatytas dar 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t. y. prieš ieškovei 1998 m. liepos 9 d., 1998 m. spalio 29 d., 2003 m. liepos 18 d. bei 2004 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įsigyjant Poilsio namelius ir juos atstatant, dėl šios priežasties ieškovei nėra jokio teisinio pagrindo kelti klausimo dėl jos, kaip sąžiningos įgijėjos ir Poilsio namelių savininkės, teisių pažeidimo, nes jos pačios atlikti veiksmai buvo priešingi teisei. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, įpareigodama ieškovę atlaisvinti Žemės sklypus, kurių nenumatoma naudoti Poilsio namelių eksploatacijai, teisėtai atsisakė spręsti klausimą dėl jai priklausančių Poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybėn, todėl teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje pareikštas ieškinys turi būti atmestas.
15.5. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovei priklausančius Poilsio namelius ir sutvarkyti teritoriją, nes priešieškinis buvo atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu, kuris buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Minėtoje byloje priešieškinio reikalavimai buvo grindžiami kitomis aplinkybėmis nei šioje byloje, kai sprendžiami klausimai dėl pasibaigusių Nuomos sutarčių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyta civilinė byla (Nr. e3K-3-18-695/2018) neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamam klausimui dėl Žemės sklypų atlaisvinimo pagal Nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka 2018 m. vasario 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) pasisakyta, kad ieškovams, kurie žinojo, jog Sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2013 m. pradėjo statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinį žemės sklypą nuomininko lėšomis ir valstybės pareigos išpirkti statinį
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas terminuotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pabaigos teisinių pasekmių klausimas. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu (įpareigojimu) savo lėšomis atlaisvinti valstybinius Žemės sklypus ir kvestionuoja jo teisėtumą, kartu nurodydama, jog valstybė turi pareigą perimti ieškovei nuosavybės teise priklausančius Poilsio namelius ir už juos kompensuoti.
17. Ieškovė kasaciniu skundu teigia, kad bylą nagrinėję teismai, nusprendę, kad ieškovė savo lėšomis ir be jokio atlygio privalo nugriauti Žemės sklypuose esančius jai priklausančius Poilsio namelius, nesilaikydami interesų derinimo ir proporcingumo principo, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje ir CK 4.93 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieškovė, nurodydama EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pateikia labai bendro pobūdžio argumentus dėl interesų derinimo ir proporcingumo principo.
18. Ieškovė kasaciniu skundu teisingai cituoja patį bendriausią EŽTT praktikoje dėl nuosavybės apsaugos (Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) suformuluotą principą, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą; pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą; turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo. Vertinant susikirtusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, pagal EŽTT praktiką, analizuotinas abiejų pusių (tiek asmens, tiek valstybės) elgesys. Interesų pusiausvyros nustatymo kontekste vertintina, kokie ieškovės lūkesčiai galėjo išplaukti iš teisinio reguliavimo, valstybės elgesio, priimtų sprendimų ar sudarytų sutarčių (žr., pvz., EŽTT 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Depalle prieš Prancūziją (DK), peticijos Nr. 34044/02, 2018 m. vasario 6 d. sprendimą byloje UAB Kristiana prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36184/13).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovę ir atsakovę siejo valstybinės žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad terminuotų Nuomos sutarčių pabaigos teisinių pasekmių klausimai sprendžiami pagal Nuomos sutarčių sąlygas.
20. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
21. Teismai nagrinėjamoje byloje Nuomos sutarčių pabaigos teisinių pasekmių klausimus, t. y. klausimus dėl Poilsio namelių pašalinimo, sprendė pagal Nuomos sutarčių sąlygas, įtvirtintas Nuomos sutarčių 4 ir 13 punktuose. Pirma, aiškindami Nuomos sutarties 13 punktą, kuriuo sutarties šalys yra susitarusios, kad pasibaigus Nuomos sutarčių terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, teismai nusprendė, jog pačiam nuomininkui tenka pareiga pašalinti Poilsio namelius; antra, aiškindami Nuomos sutarties 13 punktą kartu su 4 punktu, nusprendė, jog šią pareigą nuomininkas turi įvykdyti savo lėšomis.
22. Ieškovė kasaciniu skundu neginčija, jog, sprendžiant klausimą dėl Poilsio namelių pašalinimo, yra aktualus Nuomos sutarčių 4 punktas, kuris nurodo, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui sprendžiamos pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas.
23. Tai reiškia, kad, kaip pagrįstai sprendė bylą nagrinėję teismai, Poilsio namelių pašalinimo ir kompensavimo už juos klausimui išspręsti yra aktualus CK 6.557 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas.
24. Kasaciniu skundu ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami CK 6.557 straipsnį, nepagrįstai šalių ginčą dėl Poilsio namelių pašalinimo ir kompensavimo už juos sprendė pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas.
25. CK 6.557 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenurodyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.
26. CK 6.557 straipsnio turinio analizė suponuoja, kad nuomininko pareigos savo lėšomis pašalinti pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius vykdymas ir jo teisė į kompensavimą už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius priklauso nuo to, ar šie statiniai ir įrenginiai pastatyti be leidimo arba jų statybos galimybės numatymo žemės nuomos sutartyje. Be leidimo pastatyti pastatai, statiniai ir įrenginiai patenka į atvejus, kai statyba vykdoma nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu kitu atveju pastatų, statinių ir įrenginių statybos galimybė priklauso nuo žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų, tai reiškia – nuo nuomotojo valios leisti arba neleisti nuomininkui atitinkamus pastatus, statinius ir įrenginius statyti jam priklausančiame ar jo valdomame žemės sklype. Tokia nuomotojo valia gali būti išreikšta tiesiogiai pačioje žemės sklypo nuomos sutartyje, taip pat nuomos sutartyje gali būti nustatyti atvejai bei sąlygos, kai nuomininkas privalo gauti atskirą nuomotojo sutikimą (leidimą) dėl pastatų, statinių ir įrenginių statybos.
27. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog ieškovė 2014 m. atstatė Poilsio namelius, vykdydama kapitalinį remontą, šios faktinės aplinkybės šalys neginčija, ginčas iš esmės kyla dėl šio atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, teisinio vertinimo teisėtumo aspektu. Nagrinėjamu atveju Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, teisėtumo klausimas sprendžiamas Nuomos sutarčių sąlygų kontekste, tačiau jis nėra kvestionuojamas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovės teigimu, Nuomos sutarčių nuostatos nereikalavo gauti nuomotojo leidimą Poilsio nameliams atstatyti, vykdant kapitalinį remontą, todėl Poilsio namelių atstatymas, vykdant kapitalinį remontą, yra teisėtas.
28. Nuomos sutarčių 5 punktas nustatė, kad pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba vykdoma pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą teritorijos planavimo detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Taigi, Nuomos sutartys expressis verbis (aiškiais žodžiais) neaptarė, ar yra būtinas nuomotojo sutikimas dėl Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą. Vis dėlto tai savaime nereiškia Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, teisėtumo pagal Nuomos sutarčių sąlygas.
29. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad ginčo šalių sudarytų Nuomos sutarčių 4 punktas Poilsio namelių pašalinimo ir kompensavimo už juos aspektu aiškintinas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir kitas teisines bei faktines nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes.
30. Pirma, teismai nustatė, jog ieškovė ir atsakovė Nuomos sutartis sudarė 2004 m. rugsėjo 16 d. Šiose sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamų žemės sklypų paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Nuomos sutartyse buvo įtvirtinta, kad pastatų rekonstrukcija ir naujų statyba vykdoma pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą teritorijos detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Šis savivaldybės sprendimas ir Nuomos sutarčių sudarymas Nuomos sutarčių sudarymo metu galėjo lemti ieškovės lūkestį, kad ji, be kita ko, galės atstatyti Poilsio namelius, vykdydama kapitalinį remontą. Vis dėlto, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, statinių savininkas savo teisėtus lūkesčius turi vertinti atsižvelgdamas ne tik į sudarytos sutarties sąlygas, bet ir teisės normų, reglamentuojančių jo nuomojamo sklypo naudojimo ir apsaugos režimą, nuostatų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 51 punktas). Todėl minėtas ieškovės lūkestis vertintinas atsižvelgiant į specifinę Žemės sklypų vietą, Nuomos sutartyse sulygtas jų naudojimo sąlygas ir šių sklypų eksploatavimo metu pakitusias teisines ir faktines aplinkybes.
31. Antra, svarbi ir aplinkybė, kad ginčo Žemės sklypai patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Kuršių nerija yra gamtinė bei kultūrinė aplinka, kurios vertingumas yra visuotinai pripažintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, inter alia, nustačius, kad Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo vertybių sąrašą (taip pat žr. cituotą UAB Kristianą prieš Lietuvą sprendimą, par. 109). Nuomos sutarčių 8.1 punkte šalys, be kita ko, įsipareigojo laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi Nuomos sutarčių sudarymo metu nuo 2004 m. birželio 20 d. iki 2009 m. spalio 30 d.) (toliau – Nuostatai) 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (toliau – Schema). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
33. Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad Nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams (26 punktas). Nacionalinio parko steigimo tikslai išvardyti Nuostatų 6 punkte. Tarp jų nurodyti šie: atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (6.6 punktas); iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (6.7 punktas).
34. Pagal Nuostatų 28 punktą, Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Nuostatų 3 punkte išvardytuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
35. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. liepos 9 d.). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis, o pagal 2 straipsnio 32 punktą, saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Toks režimas buvo nustatytas jau minėta Schema ir Nuostatais.
36. Pagal Schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis“) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.
37. Trečia, kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, ieškovė Žemės sklypuose esančius Poilsio namelius atstatė, vykdydama kapitalinį remontą, 2014 metais. Ieškovei dar nepradėjus Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių atstatymo darbų, prasidėjo teisminis procesas administraciniuose teismuose dėl Sprendimo Nr. 151 teisėtumo, jame ieškovė dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I 60-609/2009 Sprendimas Nr. 151 buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502 403/2010 pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.
38. Ketvirta, teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo atveju buvo sudarytos terminuotos Nuomos sutartys. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, spręsdamas valstybinės žemės sklypų, esančių toje pačioje teritorijoje kaip ir Žemės sklypai, kuriuose yra Poilsio nameliai, nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą klausimą, terminuotų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą galima laikyti nuoseklia valstybės institucijų pozicija, atsižvelgiant į ginčo teritorijos reikšmę visuomenei, poilsio namelių didelį nusidėvėjimą, siekti suderinti visuomenės interesą atlaisvinti ginčo teritoriją ir privatų namelių savininkų interesą naudoti tuo metu dar nesunykusius namelius. Išnuomojus valstybinę žemę poilsio nameliams eksploatuoti, sudarytos sąlygos jų savininkams juos naudoti saugų naudojimo terminą, iki kol jie pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami arba baigsis nuomos sutarčių terminas, kuris negalės būti pratęstas. Nuomininkas, sudaręs žemės nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, turi teisę remontuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kuriems eksploatuoti žemė išnuomota (taip, be kita ko, vykdydamas statinio savininko pareigą užtikrinti saugų statinio eksploatavimą), tačiau investicijų ir remonto mastą bei pobūdį (pvz., remontuoti minimaliai ar kapitaliai, pritaikant statinį perkelti į kitą vietovę nepadarant jam žalos) turi pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į žemės nuomos sutarčių nulemtą perspektyvą turimus statinius esamoje vietoje naudoti tik aiškiai apribotą laikotarpį. Statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 52 punktas).
39. Penkta, CK 4.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad daikto savininkas darbus, kuriuos atliekant patiriamos įprastinės išlaidos, priešingai nei darbus, kuriuos atliekant patiriamos ypatingosios išlaidos, privalo atlikti nepriklausomai nuo jo valios, kadangi įprastinės išlaidos, skirtingai nei ypatingosios, siejamos su savininko pareigos tinkamai išlaikyti daiktą vykdymu.
40. Šešta, ieškovės lūkestis nuomotis žemės sklypą iki nuomos sutarties termino pabaigos atsižvelgiant į valstybės institucijų pasyvų elgesį taisant padarytas klaidas buvo įvertintas sprendžiant jos ir atsakovės ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018).
41. Teisėjų kolegija sutinka, kad Nuomos sutarčių sudarymo metu ieškovei buvo sukurtas teisėtas lūkestis, jog jai nuosavybės teise priklausančius statinius bus galima atstatyti. Vis dėlto bent jau nuo 2010 m. (įsiteisėjus administracinių teismų procesiniams sprendimams) ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad, pasibaigus Nuomos sutarčių terminui, jos bus pratęstos ir kad, atlikus Poilsio namelių atstatymą, vykdant kapitalinį remontą, jai už tokius Poilsio namelių pagerinimus bus kompensuota. Kaip jau yra nurodęs kasacinis teismas (šios nutarties 38 punktas), statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus teisinius pokyčius, ieškovė, 2014 m. atstačiusi Poilsio namelius, vykdydama kapitalinį remontą, stokojo rūpestingumo ir akivaizdžiai veikė savo rizika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė, įvertinusi įsiteisėjusius administracinių teismų procesinius sprendimus, turėjo galimybę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti Nuomos sutarčių nutraukimo ir (ar) nuostolių atlyginimo. Vis dėlto ieškovė, nepaisydama to, likus trejiems metams iki Nuomos sutarčių pabaigos, pasirinko atlikti būtent kapitalinį remontą ir, pati žinodama apie Žemės sklypų nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamus Žemės sklypus, sąmoningai prisidėjo prie Poilsio namelių pašalinimo išlaidų padidėjimo.
42. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nusprendžia, kad nors Nuomos sutartyse expressis verbis (aiškiais žodžiais) nebuvo nustatytas Žemės sklypų nuomotojo (atsakovės) leidimas atstatyti Poilsio namelius, vykdant kapitalinį remontą, Nuomos sutarčių 4 punktas negali būti aiškinamas kaip apimantis ginčo Poilsio namelių atstatymą, vykdant kapitalinį remontą, po to, kai administraciniuose teismuose prasidėjo teisminiai procesai dėl Sprendimo Nr. 151 teisėtumo, ir tuo labiau po to, kai buvo priimta pirmiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei, priešingai nei teigia ieškovė, nekyla pareiga išpirkti Poilsio namelius tokios būklės, kokios jie buvo Nuomos sutarčių pabaigoje. Tačiau ieškovė turi teisėtą lūkestį į kompensaciją už Poilsio namelių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad kompensacijos už Poilsio namelių dalis (jų fragmentus) dydžio ir (ar) Poilsio namelių (jų fragmentų) sumokėtos kainos atlyginimo klausimas, kaip ir su tuo susijęs klausimas, kiek konkrečiai Poilsio namelių fragmentų buvo išlikę iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė turi teisę į kompensaciją už Poilsio namelių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, Poilsio namelių dalių (jų fragmentų), išlikusių iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, griovimas turi būti atliekamas atsakovės sąskaita, o Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, pagrindu pagerinta dalis – ieškovės sąskaita. Todėl ieškovės ginčijami atsakovės sprendimai šiuo aspektu pripažintini neteisėtais.
Dėl Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo
45. Kasaciniu skundu ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl Nuomos sutarčių nutraukimo neteisėtumo, atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį ieškovei ir kitiems bendraturčiams su reikalavimu per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai priklausančius statinius ir sutvarkyti teritoriją ir šis priešieškinys buvo atmestas. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų išvados dėl neteisėtai atlikto Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, ieškovės vertinimu, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
46. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
47. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas).
48. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
49. Teisėjų kolegija, pirma, pažymi, kad prejudiciniais yra laikomi faktai, tačiau ieškovė nedetalizuoja, koks konkrečiai faktas, nustatytas minėtoje civilinėje byloje, turėtų būti laikomas prejudiciniu. Antra, minėtoje civilinėje byloje atsakovės priešieškinis buvo sprendžiamas ieškovės ir kitų toje byloje ieškovų reikalavimo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarčių (įskaitant ir vieną iš Nuomos sutarčių) nutraukimą prieš terminą neteisėtu kontekste. Kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje, konstatavus, kad atsakovė neteisėtai nutraukė nuomos sutartis ir jos galioja, klausimai, susiję su ginčo namelių fragmentų pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas. Trečia, Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovai, žinodami (dalyvavo bylose, kuriose buvo sprendžiamas detaliojo plano panaikinimo klausimas), jog Sprendimas Nr. 151 teismo sprendimu buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, 2013 metais pradėję statybas, turėjo prisiimti riziką ir galinčius kilti padarinius.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Ieškovė kasaciniu skundu teikia argumentus dėl Statybos įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme, CK 4.254 straipsnio 9 punkte ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose esančių teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegijai išsprendus klausimą dėl Poilsio namelių fragmentų kompensavimo ir Poilsio namelių griovimo išlaidų paskirstymo, neturi teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentai dėl Poilsio namelių statybos teisėtumo, daikto išnykimo viešame registre registravimo.
51. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, iš dalies netinkamai kvalifikavo ieškovės pareigą savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus ir valstybės pareigą kompensuoti už Poilsio namelių dalis (fragmentus). Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuria paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštų Nr. 13SD-1496-(14.13.104.), Nr. 13SD-1499-(l4.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštų Nr. lSS-1474-(5.59 E.), Nr. lSS-1476-(5.59 E.) dalies, kuria ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už statinių dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo, yra naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – panaikinama nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, ieškinys tenkinamas iš dalies, panaikinant nurodytas atsakovės raštų dalis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
52. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
53. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė administracinėje byloje Nr. eI3-11698-386/2023, kuri perduota pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, už bylą inicijuojantį procesinį dokumentą sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą – 110 Eur žyminį mokestį, už kasacinį skundą – taip pat 110 Eur žyminį mokestį, iš viso – 266 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kasacinis skundas patenkintas iš dalies (laikytina, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistinas 133 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
54. Atsakovė nei bylą nagrinėjusiems teismams, nei kasaciniam teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, iš dalies tenkinus kasacinį skundą, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepaskirstytinas.
55. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštų Nr. 13SD-1496-(14.13.104.), Nr. 13SD-1499-(l 4.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštų Nr. lSS-1474-(5.59 E.), Nr. lSS-1476-(5.59 E.) dalies, kuria ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už statinių dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo.
Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti nurodytą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštų Nr. 13SD-1496-(14.13.104.), Nr. 13SD-1499-(l 4.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštų Nr. lSS-1474-(5.59 E.), Nr. lSS-1476-(5.59 E.) dalį, kuria ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už statinių dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 133 (vieno šimto trisdešimt trijų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Agnė Tikniūtė