LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJOS KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO 2025–2027 METŲ
PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2024 m. lapkričio 5 d. Nr. V-1071
Vilnius
Vadovaudamasis 2019 m. spalio 28 d. memorandumu Nr. T-2 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos glaudesnio bendradarbiavimo“, Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 44.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymo 7 straipsniu bei atsižvelgdamas į šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą:
1. T v i r t i n u Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo 2025–2027 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2024 m. lapkričio 5 d.
įsakymu Nr. V-1071
LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJOS KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO 2025–2027 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo 2025–2027 metų programa (toliau – Programa) siekiama užtikrinti sklandų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (toliau – LRKD) bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros įstaigomis, ruošiant savanorių rezervą, kuris ištikus krizinei, ekstremaliajai ar karo situacijai būtų pasirengęs prisijungti prie sveikatos priežiūros įstaigų, padėti greičiau ir efektyviau pagelbėti žmonėms, teikiant pirmąją pagalbą, pirmąją psichologinę pagalbą, bei šalinti krizės ir (ar) ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius.
2. Programa parengta atsižvelgiant į:
2.1. Lietuvos Respublikos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina, kad pagrindinis LRKD tikslas – apsaugoti žmones nuo kančių ir jas palengvinti, būti valstybės pagalbininke humanitarinės veiklos srityje ir vykdyti bendras programas su valstybės institucijomis, ir Įstatymo 8 straipsnį, nustatantį LRKD funkcijas, o būtent – padėti Lietuvos valstybės institucijoms teikti pagalbą ekstremaliųjų situacijų aukoms; krizės, ekstremaliosios situacijos vykstant karui metu telkti savanorius, gyventojus ir kitas organizacijas, kurios galėtų teikti pirmąją medicinos, psichologinę, socialinę ar kitokią praktinę pagalbą sveikatos apsaugos sistemai. Taip pat rengiant Programą atsižvelgta į Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris nustato, jog vienas iš LRKD pajamų šaltinių yra lėšos iš valstybės ir savivaldybių biudžeto tikslinėms sveikatos apsaugos, socialinėms ir kitoms LRKD programoms finansuoti.
2.2. 2019 m. spalio 28 d. memorandumą Nr. T-2 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos glaudesnio bendradarbiavimo“, kuriame išreikšti ketinimai sustiprinti bendradarbiavimą, tęsti atvirą ir nuolatinį dialogą bei konsoliduoti pastangas veikiant kartu ir šiuo tikslu glaudžiau bendradarbiauti teikiant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, įskaitant (bet neapsiribojant) pirmosios pagalbos mokymus bei kitas paslaugas, pažeidžiamiems asmenims ir bendruomenėms.
3. Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje numatyta skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų bendradarbiavimą su savanoriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir panaudoti jų potencialą.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 17 straipsniu, savanorių ir nevyriausybinių organizacijų pajėgos gali būti pasitelkiamos gresiant ar susidarius krizei arba ekstremaliajai situacijai humanitarinei pagalbai ir reikiamoms paslaugoms teikti tenkinant humanitarinius poreikius; padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams atlikti funkcijas, susijusias su krizių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija, valdymu ir jų padarinių šalinimu.
5. Atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, numatytą sveikatos apsaugos sistemos atsparumo stiprinimo uždavinį – stiprinti nacionalinės sveikatos sistemos tvarumą, siekiant operatyviai ir efektyviai reaguoti ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais – ypač svarbus savanorių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
6. 2023 metais, Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 13 422 gydytojai ir 21 094 slaugytojai. Šio medicinos personalo pajėgumai šalies mastu yra pasiskirstę netolygiai: mažesnėse, atokiau nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse šiuo metu pastebimas medicinos personalo trūkumas, o didžiuosiuose miestuose medicinos personalo pasiskirstymas atitinka sveikatos priežiūros specialistų poreikį. Taip pat atliktų tyrimų duomenimis, didžioji dalis medicinos personalo, ypač dirbančio atokiau nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse, artėja prie pensinio amžiaus.
7. Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, ištikus ekstremaliajai situacijai, krizei ar karo atveju dėl įvairių aplinkybių iš darbo vietų gali pasitraukti iki 30 procentų darbuotojų. Atsižvelgiant į medicinos personalo amžiaus didėjimą bei kai kuriose savivaldybėse jau šiandien pastebimą personalo trūkumą, ekstremaliosios situacijos, krizės ar karo atveju tikėtinas ženklus galinčio dirbti medicinos personalo skaičiaus sumažėjimas. Įvertinus medicinos personalo užimtumą ir darbo krūvius dabartinėmis sąlygomis bei padidėjusį sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ekstremaliosios situacijos, krizės ar karo atveju, darytina išvada, kad ekstremaliosios situacijos, krizės ar karo atveju medicinos personalas susidurs su dideliais iššūkiais patenkinant reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo poreikį. Siekiant išlaikyti reikiamą sveikatos priežiūros paslaugų apimtį, kokybę ir efektyvumą, būtina planuoti ir numatyti pagalbos iš išorės galimybes, ypač personalui, dirbančiam pirminio kontakto su pacientu linijose.
8. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva (toliau – PSO) Lietuvoje formuojama tarptautinė mobili skubiosios medicinos komanda, gebanti suteikti medicininę pagalbą bent 50 pacientų per dieną bei, esant poreikiui, gebanti greitai keisti savo teikiamos pagalbos vietą. Lietuva siekia iki 2025 m. pabaigos turėti sertifikuotą tarptautinę skubiosios medicinos komandą, galinčią teikti pagalbą nukentėjusiems ekstremalių situacijių metu ne karinio konflikto zonose. Jei kiltų komandos sertifikavimo iššūkių dėl PSO žmogiškųjų išteklių stokos ar kitų nenumatytų priežasčių, terminas galėtų būti atitinkamai peržiūrėtas. Šiuo metu yra surinkta medicinos specialistų komanda (20 gydytojų / gydytojų rezidentų ir 40 slaugytojų / skubios pagalbos specialistų). Siekiant įgyvendinti PSO keliamus reikalavimus bei užtikrinti, kad Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos nariai turėtų tinkamą kompetenciją teikti pirmąją psichologinę pagalbą, LRKD planuoja bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) ir apmokyti Lietuvos skubiosios medicinos komandos narius teikti pirmąją psichologinę pagalbą.
9. Lietuvoje nuo 2021 m. yra teikiamos ministerijos finansuojamos psichologinių krizių valdymo paslaugos. Įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, ypatingam įvykiui, ekstremaliajai situacijai ar krizei, kaip tai apibrėžta Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, gavus ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo užduotį, psichologinių krizių valdymo paslauga vykdoma nedelsiant, t. y. įsipareigojama organizuoti psichologinę pagalbą valstybės ir (ar) savivaldybės mastu. Šiuo metu Skambučių centre dirba 8 psichologai, mobiliosiose komandose – 6, taigi įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, ypatingam įvykiui, ekstremaliajai situacijai ar krizei, turimų pajėgumų gali trukti, todėl svarbu bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkti į pagalbą savanorius.
10. LRKD, būdama svarbi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo dalis bei viena didžiausių savanorius jungiančių organizacijų Lietuvoje, gali prisidėti prie šalies sveikatos apsaugos sistemos pasirengimo įvairioms krizėms, ekstremalioms situacijoms, taip pat karo atveju. Tai planuojama daryti pasinaudojant:
10.1. tarptautine patirtimi ir pajėgumais. Remdamasi tarptautinėmis praktikomis ir krizių valdymo patirtimi, LRKD siekia efektyviai koordinuoti savo veiklą Lietuvoje, taip užtikrindama veiksmingą ir savalaikį reagavimą į galimas krizes ir ekstremaliąsias situacijas. Taip pat LRKD, kaip Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausanti organizacija, krizės, ekstremaliųjų situacijų ir karo metu gali kreiptis tarptautinės pagalbos į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus federaciją (toliau – TRKF) bei į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (toliau – TRKK) ginkluoto, karinio konflikto metu;
10.2. pagalba, kurios krizių, ekstremaliųjų situacijų ir karo atveju Lietuva gali tikėtis iš TRKF: finansinės paramos (pavyzdžiui, karo Ukrainoje metu Ukrainos Raudonasis Kryžius per šį mechanizmą gavo 400 mln. eurų paramos), kvalifikuoto personalo, daiktų, medikamentų, medicininės įrangos bei greitojo reagavimo vienetų (angl. „Emergency Response Units“), tokių kaip lauko ligoninės, mobiliosios klinikos, logistikos, telekomunikacijos vienetai. Pagalba, kurios ginkluoto, karinio konflikto metu Lietuva galėtų tikėtis iš TRKK: pagalbos vertinant humanitarinius poreikius ir identifikuojant ir (ar) registruojant paramos gavėjus, daiktų, medikamentų, medicininės įrangos, finansų, šeimos ryšių atkūrimo, skubios medicininės pagalbos, įskaitant lauko ligoninių su operacinėmis, veikimo epidemijų židiniuose, atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, sulaikytųjų ir karo belaisvių lankymo, kalinių apsikeitimo ir palaikų grąžinimo organizavimo, saugaus ir oraus palaikų laidojimo;
10.3. parengtais savanoriais: trys didžiosios pastarųjų metų krizės (pandemija, migracijos krizė Baltarusijos pasienyje bei karas Ukrainoje) parodė iš anksto parengtų savanorių, gebančių sąveikauti su institucijomis, svarbą. LRKD suteikia savanoriams išsamią mokymo programą, skirtą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymui. Ši programa ne tik suteikia savanoriams būtinus įgūdžius, bet ir padeda jiems sąveikauti su institucijomis bei efektyviai veikti krizių metu;
10.4. LRKD patirtimi teikiant pagalbą valstybinėms institucijoms. 2020–2021 m. pandemijos metu LRKD subūrė 1500 savanorių, kurie ne tik padėjo ligoninėms bei vakcinacijos centrams, bet ir atliko koordinacinius veiksmus, steigiant vakcinacijos centrus, valdant srautus, teikiant pirmąją ir pirmąją psichologinę pagalbą, koordinuojant savanorių pamainas vakcinacijos centruose. 2021 m. vasarą, prasidėjus krizei Baltarusijos pasienyje, LRKD subūrė 560 savanorių padėti susidariusioje situacijoje. Šios krizės metu LRKD koordinavo kitas nevyriausybines organizacijas, valdė duomenis apie humanitarinę situaciją ir veikė 32 pasienio užkardose, pasienio kontrolės punktuose bei užsieniečių registracijos centruose. LRKD prisidėjo humanitarine pagalba, psichologine pagalba, pagalba įsigyjant medikamentus, atvejo vadyba, teisinėmis konsultacijomis, šeimos ryšių atkūrimu, prieglobstį gavusių žmonių integracija, mokė lietuvių kalbos. 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje ir atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams į Lietuvą, LRKD subūrė 10 000 savanorių, įsteigė 5 iš 6 registracijos centrų Lietuvoje bei sėkmingai koordinavo jų veiklą. Penkiuose registracijos centruose kas dieną dirbo po 100 ir daugiau savanorių, užtikrinančių Ukrainos pabėgėliams registraciją, humanitarinės pagalbos, informavimo, pirmosios psichologinės pagalbos, apgyvendinimo klausimų sprendimą. Be registracijos centrų, LRKD organizavo humanitarinės bei medicininės pagalbos teikimą Ukrainai (41 vilkikas per 2022 m.), atidarė humanitarinės pagalbos centrus įvairiuose Lietuvos miestuose, teikė finansinę paramą ukrainiečiams. Šios krizės metu LRKD taip pat koordinavo nevyriausybinių organizacijų, susibūrusių padėti įveikti šią krizę, tinklo veiklą;
11. LRKD jau dvejus metus taiko savanoriams skirtą Pasirengimo ekstremaliųjų situacijų (toliau – PES) metodą, kuris apima ne tik užduočių vykdymą, bet ir patirties perdavimą naujai į organizaciją krizės metu prisijungusiems savanoriams. Iš anksto planuojama ir praktikuojama sąveika sustiprintų sveikatos apsaugos sektoriaus pajėgumus ir išsaugotų gyvybes krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
12. LRKD antrus metus kartu su tarptautiniais partneriais ruošia praktinės pagalbos teikimo mokymų turinį ir pagal metodiškai sudarytą programą apmoko esamus ir naujai prisijungiančius PES savanorius. Mokymų programą sudaro:
13. LRKD 3 kartus per metus organizuoja:
13.1. 2 val. trukmės pratybas-mokymus, kurių metu gilinamos išklausytų mokymų žinios pagal sukurtas situacijas;
14. Suformuoti PES būriai turi savo kasmėnesinius susitikimus, kuriuose aptaria būrio veiklą, iškilusius klausimus ir kt. Taip pat šių būrių savanoriai dalyvauja savivaldybių ir valstybės lygiu organizuojamose funkcinėse pratybose („Astravas“, gyventojų perkėlimas, gyventojų surinkimo punktų aktyvacija, kolektyvinės apsaugos statinių paruošimas ir perkeltų gyventojų priėmimas ir pan.), dingusių asmenų paieškose, reaguoja į ekstremaliuosius įvykius ir krizes Lietuvoje.
15. LRKD siekia per 2025 m. padidinti turimų PES savanorių skaičių nuo 200 iki 500.
Krizės, ekstremaliosios situacijos ar karo metu pagalbos reikėtų 14 traumų klasterio centrų. Atsižvelgiant į tai, kad savanorių pagalbos gali reikėti ir lauko sąlygomis teikiant pirmąją pagalbą, pirmąją psichologinę pagalbą, atliekant pagalbines funkcijas (ne pirmąją pagalbą) gydymo įstaigose, daroma prielaida, kad pusė savanorių veiktų ne klasterio centruose. Be to, ne visi savanoriai vienu kartu reaguotų: jie rotuotųsi pamainomis. Taip pat įvertinta, kad neišvengiamas savanorių sumažėjimas, pavyzdžiui, ligų, pandemijų atvejais. Kaip apskaičiuojamas PES savanorių poreikis, pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė. PES savanorių poreikio apskaičiavimas
| 14 traumų klasterio centrų |
9 savanoriai x 14 centrų = 126 |
| Darbas lauko sąlygomis, pagalba vykdant kitas užduotis, pvz., evakuacija, pirmoji psichologinė pagalba. |
125 savanoriai dirba vienu metu |
| Bent 50 % savanorių ilsisi, rotacija |
(126+125)x 2=502 |
| Iš viso realus poreikis |
500 |
PES savanoriai sąveikautų su sveikatos priežiūros įstaigomis bei koordinuotų kitus LRKD turimus savanorius praktinėms užduotims atlikti krizės, ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Šių savanorių kasdieniam koordinavimo, administravimo ir mokymų užtikrinimui reikalingi 3 savanorių koordinatoriai, iš kurių 2 bus finansuojami iš Programos. Taip pat mobiliosios skubiosios medicinos komandos medikai būtų apmokyti teikti pirmąją psichologinę pagalbą.
16. Programai įgyvendinti įdarbintas programos koordinatorius, kuris atliks šias funkcijas:
16.2. užtikrins sąveiką su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendradarbiaujančiomis ar siekiančiomis bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigomis pasirengimo krizinėms, ekstremaliosioms situacijoms metu ar karo atveju ir reagavimo į jas metu;
16.3. rengs ir teiks ataskaitas apie nevyriausybinių organizacijų veiklą sveikatos apsaugos srityje, jų pasirengimą ir reagavimo galimybes;
16.4. teiks rekomendacijas pasirengimo krizinėms, ekstremaliosioms situacijoms metu ar karo atveju ir reagavimo į jas srityje, siekiant pagerinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ekstremaliųjų situacijų metu;
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Programos tikslas – stiprinti LRKD ir jos koordinuojamą nevyriausybinių organizacijų tinklo pasirengimą bei sąveiką su sveikatos sektoriumi ekstremaliųjų situacijų, krizių ir karo metu.
18. Programos uždaviniai:
18.1. stiprinti LRKD savanorių gebėjimus ir sąveiką teikiant pagalbą sveikatos priežiūros įstaigoms ekstremaliųjų situacijų, krizių ar karo atvejais bei užtikrinti LRKD pajėgumus koordinuoti kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą sveikatos priežiūros srityje, pasirengimo krizinėms, ekstremaliosioms situacijoms metu ar karo atveju ir reagavimo į situacijas etapuose;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
20. Programos vykdytojas – LRKD. Asmuo, teikiantis informaciją apie Programos įgyvendinimą – LRKD programos koordinatorius.
22. Programos įgyvendinimo priemonių planas (priemonės, metinis lėšų poreikis, stebėsenos rodikliai ir jų reikšmės) nurodytas Programos priede.
23. Programos įgyvendinimo priemonių planas tvirtinamas kasmet, peržiūrint Programą ir atsižvelgiant į ateinančių metų politines, ekonomines bei kitas aplinkybes.
25. Programos vykdytojas kasmet ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d. atsiskaito už Programos įgyvendinimo priemones ministerijai pateikdamas praėjusių metų Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos
krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo
2025–2027 metų programos
priedas
LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJOS KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO 2025–2027 METŲ PROGRAMOS 2025 METŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Tikslo pavadinimas |
Uždavinio pavadinimas |
Priemonės pavadinimas |
Metinis lėšų poreikis (eurais) |
Stebėsenos rodiklis |
Metinė stebėsenos rodiklio reikšmė |
|
| Stiprinti LRKD ir jos koordinuojamą NVO tinklo pasirengimą bei sąveiką su sveikatos sektoriumi ekstremaliųjų situacijų, krizių ir karo metu |
1. Stiprinti LRKD savanorių gebėjimus ir sąveiką teikiant pagalbą sveikatos priežiūros įstaigoms ekstremaliųjų situacijų, krizių ar karo atvejais bei užtikrinti LRKD pajėgumus koordinuoti kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą sveikatos priežiūros srityje, pasirengimo krizinėms, ekstremaliosioms situacijoms metu ar karo atveju ir reagavimo į situacijas etapuose;
|
1.1. Organizuoti pirmosios pagalbos (PP) mokymus
|
40 980 |
LRKD savanorių, apmokytų teikti PP, skaičius |
3001 |
|
| 1.2. Organizuoti pirmosios psichologinės pagalbos (PPP) mokymus |
17 876 |
LRKD savanorių apmokytų teikti PPP skaičius
|
3001 |
|||
| EMT medikų, apmokytų teikti PPP, skaičius
|
60 |
|||||
| 1.3. Koordinuoti savanorius |
62 400
|
Savanorių koordinatorių skaičius
|
2
|
|||
| 1.4. Organizuoti lauko pratybas 500 savanorių |
20 000 |
Lauko pratybų skaičius |
10 |
|||
| 1.5. Administruoti programos įgyvendinimą ir stiprinti LRKD pajėgumus koordinuoti kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą sveikatos priežiūros srityje, pasirengimo krizinėms, ekstremaliosioms situacijoms metu ar karo atveju ir reagavimo į situacijas etapuose
|
91 600
|
Programos rezultatų užtikrinimas, proc.
Parengta Programos priemonių įgyvendinimo 2025 metais ataskaita
Parengta bendra Programos ataskaita
Parengta ataskaita apie Lietuvos NVO veikiančias sveikatos apsaugos srityje, jų pasirengimą, reagavimo galimybes, teiktas rekomendacines pasirengimo ir reagavimo gaires.
|
100
1
1
4 |
|||
|
|
||||||
|
|
2. Dalyvauti tarptautinių organizacijų (Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, Raudonojo Kryžiaus Europos Sąjungos biuro, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos) veikloje |
2.1. Sumokėti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus narystės mokesčius |
34 000
|
Sumokėtų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus narystės mokesčių skaičius
|
2 |
|
| IŠ VISO |
266 856 |
|
|
|||
[1]500-300=200, 200 savanorių LRKD bus paruošusi pagal programą iš anksčiau, tačiau reikės lėšų visus 500 savanorių pilnai aprūpinti priemonėmis. Taip pat šia programa LRKD numatytas finansavimas 2-iems mokymams – išplėstinės pirmosios pagalbos ir pirmosios psichologinės pagalbos. Kitus praktinių įgūdžių mokymus LRKD finansuos savo lėšomis.