VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SAUGOMŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS IR TVARKYMO REGLAMENTŲ INDIVIDUALIŲ BYLŲ IR TVARKYMO REGLAMENTO TVIRTINIMO

2017 m. balandžio 25 d. Nr. 1-896

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 „Dėl Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“, Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-393, ir vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-7724-208/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-967-502/2016, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1.  Patvirtinti (pridedamus):

1.1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo reglamentų individualias bylas;

1.2. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo reglamentą.

2.  Pakeisti Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“:

2.1.      išdėstyti 3 punktą taip:

„3. Paskelbti saugotinais objektus, nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų sąraše, pagal 2 priedėlį.“;

2.2.      išdėstyti 2 priedėlį nauja redakcija (pridedama).

3.  Nustatyti, kad:

3.1. už sprendimo vykdymą yra atsakingas Miesto plėtros departamentas. Sprendimo vykdymą turi kontroliuoti Miesto plėtros departamento direktorius;

3.2. E. miesto departamentas skaitmenines inventorizuotų gamtos paveldo objektų nuotraukas ir trumpus aprašymus turi patalpinti Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviajame žemėlapyje;

3.3. planavimo organizatorius skaitmenines inventorizuotų gamtos paveldo objektų nuotraukas turi pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kad būtų patalpintos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Meras                                                                                                              Remigijus Šimašius

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2017 m. balandžio 25 d.

sprendimu Nr. 1-896

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SAUGOMŲ gamtos paveldo objektų

APSAUGOS IR TVARKYMO REGLAMENTAS

I. Bendrosios nuostatos

1. Šie nuostatai reglamentuoja gamtos paveldo objektų apsaugą ir tvarkymą. Reglamentas taikomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu paskelbtiems saugomais gamtos paveldo objektams.

2. Gamtos paveldo objektų, taip pat vertingiausių gamtos paveldo objektų – gamtos paminklų, skelbimo tvarką bei apskaitą nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatai

3. Gamtos paveldo objektų skelbimo tikslai yra:

3.1. išsaugoti gamtos paveldo objektus;

3.2. išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;

3.3. sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;

3.4. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

3.5. propaguoti gamtos paveldo objektus.

4. Gamtos paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtiniai kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Šiuose nuostatuose naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme naudojamas sąvokas.

5. Gamtos paveldo objektai yra:

5.1. geologiniai – išskirtinių dydžių ar medžiaginės sudėties rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;

5.2. geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;

5.3. hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;

5.4. hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;

5.5. botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai;

5.6. zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

6. Gamtos paveldo objektai, jų teritorijų ir buferinės apsaugos zonų žemė gali būti valstybės ar privati nuosavybė. Žemės nuosavybės santykius gamtos paveldo objektų teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei kiti teisės aktai.

7. Gamtos paveldo objektai ir jų teritorijų ribos žymimos žemės naudojimo planuose, topografiniuose žemėlapiuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.

II. gamtos paveldo objektų teritorijos ir jų buferinės apsaugos zonos

8. Gamtos paveldo objektai turi savo teritorijas, su kuriomis jie funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susiję. Aplink gamtos paveldo objektų teritorijas nustatomos buferinės apsaugos zonos. Valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose esančiuose rezervatuose, taip pat draustiniuose esantiems gamtos paveldo objektams buferinės apsaugos zonos nenustatomos.

9. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonų nustatymo tikslas – išsaugoti gamtos paveldo objektų aplinką, sumažinti neigiamą veiklos poveikį.

10. Buferinės apsaugos zonos pagal išsidėstymo pobūdį gali būti nustatomos kaip sklypai, juostos arba žiedai.

11. Pagal apsaugos pobūdį gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose gali būti nustatomi:

11.1. fizinės apsaugos pozoniai, skirti apsaugoti gamtos paveldo objektus bei jų teritorijas nuo neigiamo poveikio;

11.2. vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniai, skirti apsaugoti gamtos paveldo objektus nuo aplinkos keitimo, galinčio pakenkti šiems objektams ir jų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti. Gamtos paveldo objektų vizualinės apsaugos pozoniuose gali būti ribojamas teritorijos užstatymo aukštingumas bei intensyvumas.

12. Gamtos paveldo objektų teritorijų ribos ir jų buferinės apsaugos zonų ribos nustatomos skelbiant juos saugomais ir tvirtinant jų ribų planus (jeigu gamtos paveldo objektas yra plotinis) arba planus, kuriuose pažymėta gamtos paveldo objektų buvimo vieta (jeigu gamtos paveldo objektas yra taškinis – riedulys, medis ir kt.).

13. Aplink gamtos paveldo objektų teritoriją fizinės apsaugos pozoniai turi būti nustatomi ne mažesnio pločio kaip:

Gamtos paveldo objektai	Nuotolis aplink paveldo objektą, m	Nuotolis matuojamas
Reljefo formos (kalvos, gūbriai, daubos, ozai, kopos, griovos, raguvos, smegduobės ir kt.)	25	teigiamoms reljefo formoms – nuo papėdės, neigiamoms – nuo šlaito viršutinės briaunos
Atodangos, skardžiai, olos, uolos	25	nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos
Akmenys	5	nuo akmens kraštų statmenų projekcijų į žemės paviršių
Šaltiniai, ežerėliai, kriokliai	25	nuo vandens telkinio ribos
Medžiai	pagal lajos plotį, bet ne mažiau kaip 5	nuo medžio kamieno pagrindo

III. gamtos paveldo objektų, jų teritorijų ir buferinės

apsaugos zonų apsaugos ir naudojimo režimas

14. Gamtos paveldo objektai, jų teritorijos bei buferinės apsaugos zonos tvarkomos, naudojamos ir atkuriamos pagal gamtos paveldo objektų gamtotvarkos projektus ir kitus apsaugos ir tvarkymo priemones numatančius dokumentus.

15. Gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose leidžiama:

15.1. veikla, padedanti išryškinti ar atkurti gamtos paveldo objektus;

15.2. lankymas, nepažeidžiantis gamtos paveldo objekto būklės;

15.3. apžvalgos aikštelių, pažintinių takų ir vizualiosios informacijos apie gamtos paveldo objektus įrengimas.

16. Gamtos paveldo objektų teritorijose ir fizinės apsaugos pozoniuose draudžiama:

16.1. naikinti ir žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius;

16.2. kasti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;

16.3. arti žemę ir atlikti kitus darbus, galinčius sukelti grunto deformaciją, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;

16.4. statyti statinius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;

16.5. statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį hidrotechninius statinius, jeigu patvanka turėtų neigiamą įtaką gamtos paveldo objektams;

16.6. ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais, teršti aplinką;

16.7. laikyti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas.

17. Vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniuose draudžiami darbai, galintys pakenkti gamtos paveldo objektų aplinkai bei dėl kurių būtų trukdoma apžvelgti gamtos paveldo objektus.

18. Botaninių ir zoologinių gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose draudžiama bloginti augalų ir gyvūnų buveinių sąlygas.

IV. baigiamosios nuostatos IR REKOMENDACIJOS APSAUGAI

19. Žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti gamtos paveldo objektų.

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsako už savo paskelbtų gamtos paveldo objektų išsaugojimą.

21. Valstybės ir Savivaldybės institucijos, joms priskirtose kompetencijos ribose, vykdo III skyriuje nustatytų reikalavimų kontrolę. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimą, traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

22. Gamtos paveldo objektų teritorijos tvarkomos ir prižiūrimos. Reikalingi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, atveriant saugomus gamtos paveldo objektus, iškertant pomiškį ir medžius, kurie remiasi į lają. Teritorijos šienaujamos, šalinamos vėjo ir sniego nuolaužos, pavojingai palinkusios, pavojų praeiviams keliančios, nudžiuvusios šakos. Tvarkant medžius turi būti taikoma pažangiausia arboristikos mokslo siūloma metodika. Reikia taikyti gamtai artimas technologijas, vengti vadinamųjų „chirurginių“ destruktyvių priemonių, nemotyvuoto cheminių priemonių naudojimo.

23. Objektų lankymui  įrengiamos nuorodos ir pastatomi informaciniai ženklai.

______________

                                                                                                 Vilniaus miesto tarybos

                                                                                                 1996 m. gegužės 29 d.

                                                                                                 sprendimo Nr. 129

2 priedėlis

(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2017 m. balandžio 25 d.

sprendimo Nr. 1-896

redakcija)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SAUGOMŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SĄRAŠAS

Obj. Nr.	Pavadinimas	Adresas, Vieta mieste	Pastabos	Siūlymai
Geologiniai objektai
1.	Valakampių atodanga	Valakampiai, Neries slėnis	Atodangos apatinėje dalyje esantis Snaigupėlės tarpledynmečio gitijos 3-4 m storio sluoksnis
Hidrogeologiniai
2.	Vingio parko šaltinis	Vingio parkas
Geomorfologiniai
3.	Gariūnų sufozinis cirkas	Gariūnai, Neries kairysis krantas,susiformavęs šiaurės vakarinėje Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio dalyje
4.	Rokantiškių kalva	Vilniaus miestas, Rokantiškės, N. Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas	Aukščiausias Vilniaus mieste taškas – 230,7m abs. a. Plotas- 5 ha
5.	Atragis Sudervėlės slėnyje	Atragis išsidėstęs šalia Sudervėlės slėnio dešinėje pusėję, tarp Rojaus ir Auros gatvių. Patenka į Vilniaus miesto miškų Vingio grininkijos, Girulių miško 60 kv.	Raiškus atragis Sudervėlės paslėnyje (plotas – 15,0 ha). Dalis atragio teritorijos yra kultūros paveldo objektas – Gudelių piliakalnis (unikalus kodas 31474) 1,38 ha.	Siūlomas įrašyti į valstybės saugomų objektų sąrašą.
Botaniniai objektai - augavietės
6.	Kardalapio garbenio augavietė	Vokės senslėnio geomorfologinis draustinis, apie 2 km į pietryčius nuo Panerių geležinkelio stoties	Auga kardalapis garbenis, įrašytas į Raudonąją knygą, plotas 10,5 ha.  Augavietė yra Vilniaus miesto savivaldybės Vokės senslėnio geomorfologiniame draustinyje, Panerių g-jos 22 kv. 14, 15, 16, 13 sklypų dalys, 29 kv. 1, 2 sklypų dalys ir 33 kv. 9 sklypas (2015-12-31 d. Miškų kadastro duomenimis))
7.	Augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augavietė	Cedrono upelio slėnis ties Baltupiais	Augalinę dangą sudaro plačialapių miškai su gausia rūšių žoline danga, pavieniai seni ąžuolai upelio pakrantėse ir šlaituose. Auga rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą: plačialapis begalis, dėmėtoji gegūnė, miškinė monažolė. Vilniaus miesto urėdija, Vingio girininkija, 19 kv. 24, 25, 26, 27 sklypai (2015-12-31 d. Miškų kadastro duomenimis)
Botaniniai objektai -Medžiai
8.	Pilių parko medžių grupė	Pilių parkas	Vinkšnos, paprastojo klevo ir trikamienės Krymo liepos grupė.
9.	Katedros a. paprastųjų klevų grupė	Pilių parkas	Švedlerio raudonlapės formos paprastųjų klevų grupė
10.	Katedros a. medžių grupė	Pilių parkas	Skirpsto ir sidabrinės liepos grupė
11.	Pilių parko liepų grupė	Pilių parkas	Trijų hibridinių paprastųjų liepų grupė.
12.	Pilių parko kaštonų ratas	Pilių parkas	Tridešimt penkių kaštonų ratas
13.	Seniausias ąžuolas	Bernardinų sodas	Seniausias Vilniaus ąžuolas, nudžiūvusi viršūnė, gyva tik priekinė žaliuojanti medžio dalis.
14.	Bernardinų sodo paprastasis ąžuolas	Bernardinų sodas	Kaštono, klevo ir ąžuolo grupė. Šiuo metu po Bernardinų sodo rekonstrukcijos likęs tik ąžuolas.
15.	Bernardinų sodo ąžuolų grupė	Bernardinų sodas	Ąžuolų grupė yra Bernardinų sodo botaninėje ekspozicijoje. Vienas ąžuolas nudžiūvęs,  negyvybingas.
16.	Bernardinų sodo medžių grupė	Bernardinų sodas	Dviejų Amūro kamštenių ir Krymo liepos grupė. Grupėje auga  du kamšteniai  ir dvi liepos.
17.	Keturkamienė didžialapė  liepa	Bernardinų sodas	Didžialapė keturkamienė liepa
18.	Trikamienis paprastasis uosis	Bernardinų sodas	Likę trys kamienai
19.	Bernardinų sodo uosis	Bernardinų sodas
20.	Kalnų parko pušis	Kalnų parkas	Aplink, medyne yra dar keletas panašios apimties ir amžiaus medžių
21.	Seniausia liepa	Sapiegų rūmų parkas	300 metų senumo, seniausia Vilniuje	Siūloma įrašyti į valstybės saugomų objektų sąrašą
22.	Prezidentūros parko ąžuolai	Prezidentūros rūmų parkas	10 ąžuolų
23.	Filologų beržas	VU M. K. Sarbievijaus kiemas	Apie 2002 m. senasis beržas išvirto. Jo vietoje atsodintas naujas
24.	VU M. Daukšos kiemo liepa	VU M.Daukšos kiemas	Ant medžio kamieno įtaisyta nežinomo autoriaus išdrožta koplytėlė - senovės karžygys su kardu
25.	S.Daukanto atminimo ąžuolas	Vilniaus universitetas	Kiemo viduryje augantis ąžuolas iš S. Daukanto gimtojo Klevų kaimo Skuodo rajone. Ąžuolas pasodintas 400 metų universiteto įkūrimo proga
26.	VU A.Mickevičiaus kiemo uosis	VU A. Mickevičiaus kiemas
27.	Kedrinė pušis	Antakalnio gyvenamoje aplinkoje	Auga nesuformuotame žemės sklype (želdyne) tarp sklypų adresu Antakalnio g -vė Nr. 10, Nr. 12, Nr. 8 ir Nr. 8A
28.	P.Vileišio rūmų kiemo Klevų ratas	Petro Vileišio rūmų ansamblis, dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)	Viso rato apimtis 10 m. Šiuo metu likę 6 medžai
29.	Žvėryno šešiakamienė liepa	Žvėrynas, Sėlių gatvėje	Mažalapė liepa, šešiakamienė, neprižiūrima
30.	Žvėryno glaustašakis ąžuolas	Žvėrynas, Sėlių gatvėje	Šakojasi 1,5 m. aukštyje, išsiskiria 4 kamienai
31.	Lazdynų liepa	Lazdynai	Išskirtinių matmenų medis urbanizuotoje aplinkoje
32.	Vingio parko liepų alėja	Vingio parkas	Alėja yra šalia botanikos sodo, kai kurie medžiai persenę, blogos būklės, tarpuose pasodinta jaunų liepaičių
33.	Senmedžiai	VU buv. medicinos kolegijos kiemas	Medžiai blogos būklės, apdžiūvę, vienas klevas be viršūnės. Medicinos kolegijos kiemas - pirmoji Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta.

PRIDEDAMA. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų schema