Administracinė byla Nr. eA-1535-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04113-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.3; 20.2.1.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Icor“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), priteisti 2 541 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad VMI 2017 m. balandžio 3 d. priėmė neteisėtą turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-773 (toliau – ir Arešto aktas), kuriuo buvo areštuota Bendrovės turto už 423 844,20 Eur. Arešto aktas panaikintas VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-1268 (toliau – ir VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas) kaip galimai netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas. Šiuos Arešto akto panaikinimo motyvus VMI nurodė atsiliepime, teiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. eI-3503-596/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01442-2017-4) (toliau – ir byla Nr. eI-3503-596/2017). Šie VMI motyvai įrodo, kad Arešto aktas priimtas VMI aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant jos, kaip mokesčių administratoriaus, tiesiogines funkcijas ir šiurkščiai pažeidžiant iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančius administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. VMI teiginiai, kad Arešto aktas netinkamai motyvuotas ir abejojama jo pagrįstumu, yra VMI neteisėtų veiksmų įrodymas. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.
3. Atlikdamas teisinius veiksmus dėl Arešto akto panaikinimo, pareiškėjas patyrė 2 541 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti, kurias jis vertino kaip turtinę žalą.
4. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl dalykinės reputacijos ir kredito reitingų sumažėjimo. Pritaikius areštą Bendrovės turtui, išviešinta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad jos kreditingumas abejotinas, turtinė ir finansinė padėtis nepatikima, nes pareiškėjas ateityje gali nevykdyti 423 844,20 Eur dydžio įsipareigojimų valstybės biudžetui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuluotoje praktikoje dalykinės reputacijos gynimo bylose laikomasi pozicijos, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie įmonės kreditingumą paskleidimas vienareikšmiškai vertinamas kaip deliktas, sudarantis pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgdamas į tai, į VMI poziciją dėl neteisėtų veiksmų nepripažinimo, galimą tyčinį jų pobūdį, pareiškėjas minimalius nuostolius vertino 10 000 Eur. Nurodė, kad tarp VMI neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, nes žala susidarė dėl neteisėto Arešto akto priėmimo.
5. Pareiškėjo vertinimu, VMI, kaip mokesčių administratorius, turi plačius įgaliojimus gauti tikslią ir išsamią informaciją apie pareiškėjo finansinę būklę. Todėl VMI argumentai, kad ji disponavo ribotu informacijos kiekiu, tik patvirtina atsakovo aplaidų funkcijų vykdymą ir piktnaudžiavimą. Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateikto Bendrovės 2015 metų balanso, kuris yra viešas ir juo VMI disponavo iki turto arešto pritaikymo, duomenys akivaizdžiai parodo, kad nebuvo net teorinės rizikos pareiškėjui be sunkumų įvykdyti apie 0,4 mln. Eur būsimą mokestinę prievolę, kuri nėra patvirtinta mokesčių administratoriaus. Pareiškėjo teisme ginčyto Arešto akto panaikinimo aplinkybės tik patvirtina, kad VMI nesiekė geranoriškai bendradarbiauti su pareiškėju, o šį aktą panaikino, kai pareiškėjas kreipėsi dėl to į teismą. Pareiškėjas papildomai pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Creditinfo“ (toliau – ir Creditinfo) ir UAB „Creditreform“ (toliau – ir Creditreform) informaciją, susijusią su Bendrovės kreditingumo, mokumo, atsiskaitymo, bankroto reitingų sumažėjimu, nurodė, kad dėl arešto Bendrovės turtui pritaikymo šie reitingai pakito nepalankia linkme, o panaikinus Arešto aktą – jie neatsistatė. Kreditingumo, mokumo reitingams tiesioginę įtaką daro vien turto arešto pritaikymo faktas, todėl šių reitingų sumažėjimas, pabloginimas vertintinas kaip objektyvi pablogėjusios dalykinės reputacijos išraiška. Atsižvelgdamas į Bendrovės veiklą, projektus, mokumą, reputaciją rinkoje, aplinkybę, kad tai antrasis turto areštas per Bendrovės veiklos istoriją, pareiškėjas teigė, kad jam nepaprastai svarbi nepriekaištinga dalykinė reputacija, kurios sumažėjimas ir besitęsianti neigiama neteisėtų veiksmų įtaka pagrindžia minimalią 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju Arešto akto priėmimo metu VMI disponavo ribotu informacijos kiekiu ir, ja remiantis, buvo pagrindas areštuoti pareiškėjo turtą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad ketinama priskaičiuoti mokestinė nepriemoka buvo itin ženkli – 423 844,00 Eur. Taip pat įvertinta tai, kad nepriemoką ketinta apskaičiuoti pagal patikrinimo aktą, o tai reiškia, jog galimai buvo pažeista mokesčių mokėtojo pareiga tiksliai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius. Šių aplinkybių kontekste kilo rizika, kad pareiškėjas gali neįvykdyti savo mokestinių prievolių, o turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, taip apsunkindamas mokestinės nepriemokos išieškojimą.
8. Pareiškėjui pateikus teismui skundą dėl Arešto akto panaikinimo ir papildomus dokumentus, būtent 2017 m. balandžio 27 d. pažymą apie Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančius lėšų likučius, aktualų balansą už 2016 metus, 2017 m. gegužės 3 d. pažymą apie Bendrovei priklausančias akcijas, VMI dar kartą įvertino Arešto aktu pritaikyto turto arešto tikslingumą ir nusprendė šį aktą panaikinti. VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendime nurodyta formuluotė, kad Arešto aktas galimai netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas, jokiu būdu nepatvirtina, kad Arešto aktas priimtas neteisėtai. Arešto akto priėmimo metu VMI turima informacija nesudarė pagrindo abejoti Arešto akto pagrįstumu, tačiau, pareiškėjui pateikus papildomą informaciją, skundžiamo akto pagrindimas galėjo pasirodyti nepakankamas. Teismų praktikoje pripažįstama galimybė mokesčių administratoriui keisti savo sprendimą, kai pasikeičia ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas dėl Arešto akto iš karto kreipėsi į teismą, nebandydamas ginčo išspręsti taikiai ir pirmiau kreiptis į VMI, teikiant papildomus paaiškinimus bei įrodymus. Šios aplinkybės patvirtina, kad VMI elgėsi protingai, sąžiningai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad VMI veiksmai pareiškėjui sukėlė žalą.
9. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė turtinę žalą, nes turėjo kreiptis į teismą dėl Arešto akto panaikinimo, tačiau atsakovo atstovas pabrėžė, kad jis net nebandė ginčo dėl Arešto akto išspręsti neteisminiu keliu. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę bylinėjimosi išlaidas atgauti teisme nagrinėjant bylą dėl Arešto akto panaikinimo, tačiau nepasinaudojo savo procesine teise atsiimti skundą ir dėl to bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nebuvo priteistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017). Pareiškėjo netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali lemti VMI pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pakartotinis to paties klausimo nagrinėjimas negalimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.
10. Dėl pareiškėjo prašomo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo VMI nurodė, kad pareiškėjas savo teiginiams, susijusiems su pakenkimu dalykinei reputacijai, pagrįsti nepateikė jokių duomenų ar įrodymų. Skunde nepateikta jokių paskaičiavimų ar kitokio pobūdžio pagrindimo, kaip buvo nustatyta pareiškėjui padaryta 10 000 Eur dydžio neturinė žala. VMI nesutiko su teiginiu, kad VMI paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Arešto aktas buvo perduotas Turto areštų aktų registrui, o tai negali būti prilyginama informacijos paskleidimui viešojoje erdvėje, be to, VMI niekur nėra teigusi, kad pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti 423 844,20 Eur sumos. Anot atsakovo atstovo, minėtos aplinkybės negali būti prilyginamos faktui apie teiginio paskleidimą viešojoje erdvėje, VMI apie pareiškėjo finansinę padėtį jokios informacijos neviešino.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų VMI pareigūnų veiksmų, taikant turto areštą Bendrovės turtui, atlyginimo.
13. Teismas pažymėjo, kad remiantis rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: VMI 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Arešto aktą, kurio mastas – 423 844,00 Eur. Arešto aktu VMI areštavo šį pareiškėjo turtą: 14 724 Eur vertės žemės sklypą, 1 741 Eur vertės negyvenamąją patalpą, 2 806 Eur vidutinės rinkos vertės negyvenamąją patalpą, 404 573,20 Eur vertės 1 395 080 vnt. akcinės bendrovės „Axis Industries“ vardinių paprastųjų 0,29 Eur nominalios vertės akcijų. Arešto akte VMI nurodė šią papildomą informaciją: yra atliekamas Bendrovės mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurio metu numatoma paskaičiuoti 423 844 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą; įvertinus tai, kad yra atliekami grupės bendrovių ir fizinių asmenų mokestiniai patikrinimai, kuriuose tiriamos akcijų pirkimo–pardavimo sandorių bei turto perkėlimo į kitas valstybes schemos, kas sukelia pagrįstą riziką, kad Bendrovė gali parduoti nekilnojamąjį turtą bei AB „Axis Industries“ vardines paprastąsias akcijas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestį ir su juo susijusias sumas; areštuoto turto saugotoju ir administratoriumi paskirta VMI.
14. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 3 d. dėl Arešto akto panaikinimo kreipėsi į VAAT, kuris 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 1–7, 19). Kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė šiuos Bendrovės parengtus dokumentus: 2017 m. balandžio 27 d. pažymą apie pinigų likučius Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose, iš kurios matyti, kad turto arešto dienai (2017 m. balandžio 31 d.) jos sąskaitose buvo (duomenys neskelbtini) Eur; Bendrovės 2016 m. I–IV ketvirčio balanso preliminarius duomenis (trumpo balanso forma), iš kurių matyti, kad Bendrovė 2016 finansiniais metais turėjo (duomenys neskelbtini) Eur vertės turto bei (duomenys neskelbtini) Eur nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų; 2017 m. gegužės 3 d. pažymą apie tai, kad Bendrovė šios pažymos išdavimo dieną nuosavybės teise valdė 26 813 293 vnt. City Service SE akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 0,30 Eur) (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 8–12). VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino Arešto aktą (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 25). VMI 2017 m. gegužės 18 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog mokesčių administratorius galimai netinkamai motyvavo Arešto aktą ir tai sukėlė abejonių jo pagrįstumu, VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Arešto aktą panaikino, todėl byla Nr. eI-3503-596/2017 turėtų būti nutraukta. VAAT 2017 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kuria administracinę bylą Nr. eI-3503-596/2017 nutraukė ir netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 59–62). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi VAAT 2017 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 95–100).
15. Teismo posėdyje pareiškėjo iniciatyva liudytojais apklaustos L. L. ir O. M. (pareiškėjas atsisakė prašymo liudytoju apklausti M. V.).
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti 2 541 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, padaryta VMI nepagrįstai Arešto aktu areštavus Bendrovės turtą.
17. Pareiškėjas teigė turtinę 2 541 Eur dydžio žalą patyręs dėl to, kad, siekdamas Arešto akto panaikinimo teisiniu keliu, patyrė 2 541 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo reikalavimus dėl turtinės žalos, be kita ko, grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos ir (arba) konstatuotos įsiteisėjusiose VAAT 2017 m. liepos 4 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyse ir akcentavo, kad byloje Nr. eI-3503-596/2017 nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, prejudiciniai faktai iš naujo nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami.
18. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina ir surinkti įrodymai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje Nr. eI-3503-596/2017, atlyginimą, tačiau dėl tik jam žinomų priežasčių šia galimybe nepasinaudojo. Dar daugiau, pareiškėjo advokatas 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškimu prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsisakė, o VAAT 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi šį atsisakymą priėmė, šio prašymo nagrinėjimą nutraukė ir išaiškino pareiškėjui, kad vėl kreiptis į teismą dėl 2017 m. birželio 30 d. prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo neleidžiama (žr. bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 119–120, 123–124).
19. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo prašomos turtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaip nustatyta, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Nr. eI-3503-596/2017, atlyginimą, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių jomis nepasinaudojo, o vėliau apskritai jų atsisakė, konstatuota, kad tai, jog pareiškėjo byloje Nr. eI-3503-596/2017 patirtos 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos, nulėmė ne VMI tarnautojų veikimas ar neveikimas priimant Arešto aktą bei vėliau jį panaikinant, tačiau paties pareiškėjo, jo atstovo pasirinktas elgesys bylos Nr. eI-3503-596/2017 nagrinėjimo metu. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti jai 2 541 Eur turtinės žalos atlyginimą atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų turtinei žalai iš valstybės atlyginti – priežastinio ryšio.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dėl pakenkimo jo dalykinei reputacijai. Pareiškėjas nurodė, kad šią neturtinę žalą jis patyrė VMI priėmus Arešto aktą, kurį vėliau panaikino. VMI teigė, kad priimant Arešto aktą VMI tarnautojai teisės aktų nepažeidė, vadovavosi aktualia informacija, jis buvo panaikintas pareiškėjui pateikus papildomą informaciją, kuri Arešto akto priėmimo metu nebuvo žinoma.
21. Teismas vadovavosi MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad, esant nurodytoms prielaidoms, mokesčių administratorius turi teisę taikyti turto areštą ir tokiu būdu užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
22. Pareiškėjas teigė, kad VMI atsiliepime, teiktame byloje Nr. eI-3503-596/2017, nurodyti motyvai vertintini kaip akivaizdus įrodymas, jog Arešto aktas buvo priimtas VMI aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant jos, kaip mokesčių administratoriaus, tiesiogines funkcijas ir šiurkščiai pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje administraciniams aktams keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, VMI teiginiai, kad Arešto aktas netinkamai motyvuotas ir abejojama jo pagrįstumu, yra VMI neteisėtų veiksmų įrodymas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Arešto aktas, turinio, jame nėra jokių užuominų apie tai, kad, priimdami Arešto aktą, VMI tarnautojai elgėsi, kaip teigia pareiškėjas, aplaidžiai, nerūpestingai ar kad priimant Arešto aktą buvo pažeisti iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administraciniams aktams keliami pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai. Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai VMI 2017 m. gegužės 18 d. į bylą Nr. eI-3503-596/2017 teiktame atsiliepime nurodytą poziciją vertino kaip VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Arešto aktas, motyvus. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikiama VMI 2017 m. gegužės 18 d. atsiliepimo frazės „mokesčių administratorius galimai netinkamai motyvavo“ Arešto aktą interpretacija neatitinka VMI pozicijos. Šiame kontekste teismas paminėjo, kad iš VMI 2017 m. birželio 12 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNA-19064 (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 42), kuriuo Bendrovei pateikta informacija apie VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą, matyti, jog VMI nurodo visai kitokias, nei teigia pareiškėjas, Arešto akto panaikinimo priežastis, t. y. pakartotinį Bendrovės turtinės padėties įvertinimą, atsižvelgimą į Bendrovės geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, laiku sumokamus mokesčius bei teismų praktiką.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, be kita ko, rėmėsi LAT praktika nagrinėjant dalykinės reputacijos gynimo bylas, tačiau akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo VMI tarnautojų veikas, priimant Arešto aktą ir (arba) jį panaikinant, vertinti kaip informacijos apie įmonės kreditingumą paskleidimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos LAT nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-371/2014 ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa.
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog pritaikius areštą Bendrovės turtui, išviešinta tikrovės neatitinkanti informacija apie abejotiną Bendrovės kreditingumą, jos turtinės ir finansinės padėties nepakitimą, neatitinka tikrovės ir vertintinas kritiškai. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nenustatė, kad VMI pareigūnai, prisidėję prie Arešto akto priėmimo, būtų tyčia siekę pakenkti pareiškėjo dalykinei reputacijai ir (arba) sumažinti jo kredito reitingus. Nenustatyta ir tai, kad informaciją apie Arešto aktą VMI būtų perdavinėjusi Creditinfo ir Creditreform, t. y. įmonėms, kurių sudarytais kredito reitingais pareiškėjas grindė žalą reputacijai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti VMI atsiliepime nurodyta informacija, kad Arešto aktas buvo perduotas tik Turto areštų aktų registrui. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl VMI pareigūnų tyčios Arešto aktu padaryti žalą pareiškėjo interesams atmesti kaip nepagrįsti.
25. Pareiškėjas teigė, kad VMI turi plačius įgaliojimus gauti tikslią ir išsamią informaciją apie pareiškėjo finansinę būklę, todėl jos argumentai, kad disponavo ribotu informacijos kiekiu, tik patvirtina atsakovo aplaidų funkcijų vykdymą ir piktnaudžiavimą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad VĮ Registrų centrui pateiktas Bendrovės 2015 metų balansas yra viešas ir juo VMI disponavo iki turto arešto pritaikymo, duomenys akivaizdžiai parodė, kad nebuvo net teorinės rizikos pareiškėjui be sunkumų įvykdyti apie 0,4 mln. Eur būsimą mokestinę prievolę, kuri nėra patvirtinta mokesčių administratoriaus. Teismas iš esmės sutiko su pareiškėju, kad VMI turi (taigi ir nagrinėjamu atveju turėjo) plačius įgaliojimus gauti tikslią informaciją, susijusią su pareiškėjo finansine būkle (žr., pvz., MAĮ 33 str. 1 d. 1 p.), tačiau kartu pažymėjo, kad, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog VMI nesiėmė veiksmų pareiškėjo finansinei būklei nustatyti ar kad šie veiksmai (ypač atsižvelgiant į tai, kad būtinybė areštuoti Bendrovės turtą iškilo atliekant mokestinį patikrinimą ir nustačius, kad ketinama priskaičiuoti labai didelė mokestinė nepriemoka – 423 844,00 Eur, kad buvo nustatyti mokesčių įstatymo pažeidimai, taip pat atsižvelgiant į turto arešto taikymo tikslus ir poreikį tokio pobūdžio aktus priimti pakankamai operatyviai) buvo nepakankami. Šiame kontekste teismas paminėjo, jog liudytoja L. L. teismo posėdyje patvirtino, kad priimant Arešto aktą, rinko ir vertino aktualius duomenis iš oficialiai prieinamų viešų informacijos šaltinių, disponavo Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis už 2015 m., tačiau į juos neatsižvelgė, nes vertinimo dienai (2017 m. balandžio mėn.) jie buvo praradę aktualumą, o už 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikta nebuvo. Šie liudytojų parodymai nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.
26. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, jog pareiškėjas, gavęs Arešto aktą, iš karto, prieš tai nesusisiekęs su VMI, dėl jo panaikinimo kreipėsi į teismą ir kartu su skundu teismui pateikė aktualią ir reikšmingą informaciją apie pareiškėjo finansines galimybes vykdyti ketinamą priskaičiuoti mokestinę nepriemoką – 423 844,00 Eur (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 8–12). Taip pat reikšminga yra tai, kad VMI, įvertinusi naujus aktualius dokumentus, iš karto 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Arešto aktą panaikino. Toks VMI elgesys, teismo vertinimu, atitinka iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus, yra adekvatus ir savalaikis.
27. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą Creditinfo ir Creditreform informaciją, teismas sutiko, kad Arešto akto, kuriuo jo galiojimo metu buvo areštuotas Bendrovės turtas, priėmimo faktas turi tam tikros įtakos Creditinfo skelbiamiems Bendrovės kredito reitingams ir Creditreform skelbiamam Bendrovės reitingui. Su tuo teismo posėdyje sutiko ir VMI atstovas. Tačiau, teismo nuomone, nurodytų institucijų sudaromų Bendrovės reitingų pokytis yra itin nežymus, jis, atsižvelgiant į visas su Arešto akto priėmimu, galiojimu ir greitu panaikinimu susijusias aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pakenkta pareiškėjo dalykinei reputacijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl Arešto akto pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
28. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad Arešto akto priėmimą, kuris vėliau atsispindėjo Creditinfo ir Creditreform teikiamuose reitinguose, didžiąja dalimi lėmė paties pareiškėjo veiksmai galimai netinkamai vykdant jam iš mokestinių įstatymų kylančius įsipareigojimus, dėl ko po mokestinio patikrinimo galimai susidarė itin ženkli – 423 844,00 Eur mokestinė nepriemoka.
29. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti – VMI tarnautojų, priėmusių Arešto aktą, neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra patyręs skunde nurodyto dydžio neturtinę žalą dėl pakenkimo jo dalykinei reputacijai. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, pareiškėjui priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestas, nenustačius dviejų būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų ir žalos.
III.
30. Pareiškėjas UAB „Icor“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją bylai apeliacine tvarka nagrinėti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog priimant Arešto aktą, nebuvo VMI darbuotojų neteisėtų veiksmų. MAĮ taikymo prasme, atsakovo neteisėtais veiksmais visais atvejais turi būti pripažįstamos tokios situacijos, kai turto areštas pritaikomas nepagrįstai – nesant tam pakankamo pagrindo. Tokiais atvejais yra akivaizdus areštą pritaikiusios institucijos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Motyvai, kuriais remiantis pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas nepagrįstas turto areštas, yra visiškai nesvarbūs, nes motyvai, dėl ko priimtas neteisėtas aktas, nėra atsakomybę už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą naikinanti aplinkybė. Šiuo atveju priežastis, kodėl buvo priimtas nepagrįstas Arešto aktas, akivaizdi – nebuvo atliktas pakankamas pareiškėjo turtinės būklės įvertinimas. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakingi tarnautojai apskritai nevertino informacijos iš Juridinių asmenų registro apie pareiškėjo turimus vertybinius popierius – pagrindinį pareiškėjo, kaip holdingo veiklą vykdančio subjekto, turtą. Posėdžio metu nei atsakovo atstovas, nei liudytojai nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl nebuvo įvertintas pagrindinis pareiškėjo turtas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas sudaro pagrindą valstybės civilinei atsakomybei.
30.2. Arešto akto neteisėtumą pagrindžia VMI 2017 m. gegužės 3 d. atsiliepime administracinėje byloje Nr. eI-353-596/2017 nurodyta aplinkybė, kad Arešto aktas buvo panaikintas dėl to, jog buvo nepakankamai motyvuotas. Tai, kad VMI 2017 m. birželio 12 d. rašte nurodė kitokias Arešto akto panaikinimo priežastis, nėra nei atsakomybę naikinančios, nei švelninančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl to, ar VMI tarnautojai, priimdami Arešto aktą, veikė tyčia ar netyčia, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl VMI neteisėtų veiksmų buvimo.
30.3. Pareiškėjo kreditingumo sumažėjimą, t. y. neigiamą informacinį poveikį viešai nuomonei apie pareiškėjo kreditingumą, pagrindžia ir įrodo Creditinfo ir Creditreform duomenų bazėse užfiksuotas pareiškėjo kredito reitingo sumažėjimas ir bankroto rizikos klasės padidėjimas, nulemtas Arešto akto priėmimo, – tai pripažino tiek atsakovas, tiek teismas. Pareiškėjo nuomone, kreditingumo reitingo sumažėjimas 10 proc. arba pareiškėjo priskyrimas kitai kreditingumo ir bankroto rizikos kategorijai, nėra nežymus kreditingumo sumažėjimas. Be to, bet koks kreditingumo sumažėjimas, net ir kreditingumo reitingo pabloginimas 10 proc. arba priskyrimas rizikingesnei bankroto rizikos kategorijai, padaro negrįžtamą įtaką holdingo veiklą vykdančio subjekto dalykinei reputacijai, kuri tiesiogiai susijusi ir daro įtaką įmonės galimybei skolintis ir skolinimosi kainai. Skolinimosi kainos padidėjimas, kontrahentų praradimas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014, vertintini kaip turtiniai nuostoliai (žala), o dalykinės reputacijos sumažėjimas (kreditingumo sumažėjimas) sukelia ir žalą dalykinei reputacijai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesutampa nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties ratio decicendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas), nes suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė dėl žalos dalykinei reputacijai vertinimo.
30.4. VMI, perduodama Arešto aktą Turto arešto aktų registrui, turėjo suprasti, kad informacija apie tariamai blogą pareiškėjo turtinę padėtį taps vieša. Creditinfo ir Creditreform ataskaitos yra pateiktos kaip objektyvūs įrodymai, kad dėl VMI paskleistos neteisingos informacijos buvo padaryta žala pareiškėjo dalykinei reputacijai – sumažėjo pareiškėjo kreditingumas. Creditinfo ir Creditreform ataskaitos neginčijamai įrodo kreditingumo sumažėjimą, kaip jį supranta profesionalios mokumą vertinančios agentūros, ir pateikia kreditingumo sumažėjimo įvertinimą matematine išraiška – per kredito balų ir bankroto rizikos grupės pokytį. Pareiškėjo kreditingumas sumažėjo dėl to, kad VMI nurodymu Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas neteisėtas Arešto aktas. Vertinant žalos pareiškėjo dalykinei reputacijai dydį, neturėtų būti aktuali aplinkybė, per kiek laiko VMI panaikino Arešto aktą, nes VMI viešai nepaskelbė informacijos, kad Arešto aktas buvo priimtas neteisėtai.
30.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Arešto akto priėmimą didžiąja dalimi lėmė paties pareiškėjo veiksmai galimai netinkamai vykdant jam iš mokestinių įstatymų kylančius įsipareigojimus, nes Arešto aktas priimtas neužbaigus mokestinio patikrinimo, be to, mokestinės nepriemokos dydis yra vertinamasis kriterijus ir pati VMI, panaikindama Arešto aktą, pripažino, kad 423 844 Eur suma pareiškėjo atžvilgiu nėra ženkli.
31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovo atstovas pažymi, kad visi VMI veiksmai buvo atlikti teisėtai ir įstatymų numatytose ribose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Arešto akto priėmimo metu disponavo ribotu informacijos kiekiu ir ja remiantis buvo pagrindas areštuoti pareiškėjo turtą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus, jog ketinama priskaičiuoti mokestinė nepriemoka buvo itin ženkli – 423 844 Eur. Pareiškėjas neturėjo vertingo registruotino turto, palyginus su ketinama apskaičiuoti mokestine nepriemoka. Todėl kilo rizika, kad pareiškėjas gali neįvykdyti savo mokestinių prievolių. Arešto akto priėmimo metu buvo pateikta finansinė atskaitomybė tik už 2015 metus, todėl tik pareiškėjui pateikus papildomą informaciją skundžiamo akto pagrindas galėjo atrodyti nepakankamas. Gavusi papildomus dokumentus, VMI dar kartą įvertino Arešto akto tikslingumą ir operatyviai panaikino skundžiamą akta.
33. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia nurodomos žalos paskaičiavimo. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkinimas kaip paskleistų duomenų padarinys. Tuo tarpu byloje nėra pateikta paskaičiavimo, kaip buvo nustatyta pareiškėjui padaryta 10 000 Eur neturtinė žala, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog žala nebuvo padaryta. Atsakovo atstovas akcentuoja, jog pateikti Creditinfo ir Creditreform duomenys neįrodo, kad vien dėl Arešto akto krito pareiškėjo reitingas. Be turto arešto, Creditinfo reitingų sudaryme vertina dar 5 faktorius. Pareiškėjo kreditingumo reitingas pastoviai kinta ir tai nepriklauso nuo to, ar pareiškėjui buvo taikyti areštai ar ne. Taigi pareiškėjo pateikti prieštaringi duomenys nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tik dėl Arešto akto pakito pareiškėjo reitingai, juo labiau, kad šis pokytis pareiškėjui sukėlė žalą.
34. Galiausiai atsakovo atstovas akcentuoja, jog VMI jokios informacijos nepaskleidė, Arešto aktas perduotas tik Turto arešto aktų registrui, o tai negali būti prilyginama informacijos paskleidimui viešojoje erdvėje. Be to, VMI niekur nėra teigusi, jog pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti 423 844 Eur sumos. Anot atsakovo atstovo, panaikinus Arešto aktą, pareiškėjo rizikingumo rodiklis sumažėjo ir tapo geresnis, nei iki Arešto akto priėmimo. Pareiškėjo bankroto klasės reitingas jau tą patį mėnesį po Arešto akto panaikinimo grįžo į prieš arešto taikymą buvusį lygį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų VMI pareigūnų veiksmų, taikant turto areštą Bendrovės turtui, atlyginimo.
36. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti 2 541 Eur turtinės žalos atlyginimą atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų turtinei žalai iš valstybės atlyginti – priežastinio ryšio. Dėl neturtinės žalos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti – VMI tarnautojų, priėmusių Arešto aktą, neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra patyręs skunde nurodyto dydžio neturtinę žalą dėl pakenkimo jo dalykinei reputacijai.
37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Pirmiausia pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją bylai apeliacine tvarka nagrinėti, nes teismų praktika keliamu teisiniu klausimu nėra suformuota, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė jokių aplinkybių, kurios implikuotų būtinybę kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui.
39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ginčijama tik teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant Arešto aktą, ir žalos, kurios, anot pirmosios instancijos teismo, jis neįrodė patyręs.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
41. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
42. Vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi, mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Arešto aktą, kuriuo areštavo šį pareiškėjo turtą: 14 724 Eur vertės žemės sklypą, 1 741 Eur vertės negyvenamąją patalpą, 2 806 Eur vidutinės rinkos vertės negyvenamąją patalpą, 404 573,20 Eur vertės 1 395 080 vnt. akcinės bendrovės „Axis Industries“ vardinių paprastųjų 0,29 Eur nominalios vertės akcijų. Arešto akte VMI nurodė, kad yra atliekamas Bendrovės mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurio metu numatoma paskaičiuoti 423 844 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.
44. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 3 d. dėl Arešto akto panaikinimo kreipėsi į VAAT, kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė šiuos Bendrovės parengtus dokumentus: 2017 m. balandžio 27 d. pažymą apie pinigų likučius Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose, iš kurios matyti, kad turto arešto dienai (2017 m. balandžio 31 d.) jos sąskaitose buvo (duomenys neskelbtini) Eur; Bendrovės 2016 m. I–IV ketvirčio balanso preliminarius duomenis (trumpo balanso forma), iš kurių matyti, kad Bendrovė 2016 finansiniais metais turėjo (duomenys neskelbtini) Eur vertės turto bei (duomenys neskelbtini) Eur nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų; 2017 m. gegužės 3 d. pažymą apie tai, kad Bendrovė šios pažymos išdavimo dieną nuosavybės teise valdė 26 813 293 vnt. City Service SE akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 0,30 Eur) (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 8–12). VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino Arešto aktą (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 25). VMI 2017 m. gegužės 18 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog mokesčių administratorius galimai netinkamai motyvavo Arešto aktą ir tai sukėlė abejonių jo pagrįstumu, VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Arešto aktą panaikino, todėl byla Nr. eI-3503-596/2017 turėtų būti nutraukta. VAAT 2017 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kuria administracinę bylą Nr. eI-3503-596/2017 nutraukė ir netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 59–62). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi VAAT 2017 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą (bylos Nr. eI-3503-596/2017 I t., b. l. 95–100).
45. Pareiškėjas, pagrįsdamas atsakovo VMI darbuotojų neteisėtus veiksmus, nurodė, jog, jo vertinimu, priimant Arešto aktą, buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes nebuvo atliktas pakankamas pareiškėjo turtinės būklės įvertinimas.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, su tokiu vertinimu sutinka. Pažymėtina, kad atsakingi atsakovo darbuotojai, taikydami Bendrovės turtui areštą, akivaizdžiai nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį. Minėtą išvadą patvirtina vien jau aplinkybė, kad VMI darbuotojai nepatikrino Juridinių asmenų registro duomenų apie pareiškėjo turimas kitų bendrovių akcijas, nors pareiškėjas yra holdingo bendrovė, kurios pagrindinis turtas yra turimos akcijos. Pagal MAĮ 33 straipsnio 1 punktą (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1875 redakcija) mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Atsižvelgiant į plačias mokesčių administratoriui suteiktas teises gauti atitinkamą informaciją, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, priimant Arešto aktą, akivaizdžiai buvo nesurinkta visa reikiama informacija apie Bendrovės turimą turtą. Numatoma išieškoti mokesčių suma, skirtingai nei teigė atsakovas, nėra ženkli, palyginus su Bendrovės valdomo turto verte. Be to, pats atsakovas, 2017 m. gegužės 18 d. pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog mokesčių administratorius galimai netinkamai motyvavo Arešto aktą ir tai sukėlė abejonių jo pagrįstumu, VMI 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Arešto aktą panaikino. Taigi, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas konstatuoti neteisėtus VMI darbuotojų veiksmus priimant Arešto aktą – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.
47. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kitos deliktinės atsakomybės sąlygos – žalos – pažymėtina, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad sumažėjo Bendrovės kreditingumas, t. y. padarytas neigiamas informacinis poveikis viešai nuomonei apie Bendrovės kreditingumą, tai pagrindžia Creditinfo ir Creditreform duomenų bazėse užfiksuotas pareiškėjo kredito reitingo sumažėjimas ir bankroto rizikos klasės padidėjimas.
48. Dėl minėto aspekto teisėjų kolegija pabrėžia, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą. Taigi pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai, turi pareigą įrodyti faktinius reputacijos pakenkimo nuostolius – byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo pareiškėjas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta.
49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, vien pareiškėjo pateikti duomenys iš Creditinfo ir Creditreform duomenų bazių dėl pareiškėjo kredito reitingo sumažėjimo ir bankroto rizikos klasės padidėjimo savaime nepagrindžia, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl jo dalykinės reputacijos sumenkinimo. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų (išrašai iš duomenų bazių ir elektroninis laiškas dėl reitingo kitimo) nėra aišku, nei kiek asmenų aptariami duomenys tapo prieinami (kaip apskritai veikia minėtos duomenų bazės ir kam ir kokie duomenys yra prieinami), nei tai, ar aptariamas reitingo ir rizikos klasės kitimas turėjo kokį nors realų neigiamą poveikį pareiškėjui (pareiškėjas nurodo, jog reitingo sumažėjimas paveikia įmonės galimybę skolintis ir skolinimosi kainą, tačiau nenurodo, jog ginčo laikotarpiu jis apskritai bandė skolintis lėšas, t. y. kad negalėjo skolintis lėšų ar skolinosi blogesnėmis sąlygomis). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog faktiškai patyrė kokių nors nuostolių dėl kreditingumo reitingo sumažėjimo, nenurodė, jog minėtas kreditingumo reitingo sumažėjimas turėjo žymų poveikį ir tai sukėlė realios žalos pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir įrodymus nenustačius realaus faktinio pareiškėjo dalykinės reputacijos sumenkinimo, konstatuotina, jog nėra nustatyta žala, kaip viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų.
50. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrinoje yra pažymėta, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
51. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde argumentuodamas dėl patirtos žalos, remiasi LAT 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014. Tačiau pastebėtina, kad šioje pareiškėjo nurodomoje nutartyje pateiktas teisės aiškinimas yra išimtinai susijęs su bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa, t. y. skiriasi faktinės aplinkybės, skirtingas bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas. Pažymėtina, kad LAT išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl informacijos apie įmonės kreditingumą paskleidimo atsakovo informacinėje sistemoje internete. Buvo paskleistas konkretus teiginys apie ieškovų mokumą, atsakovas buvo atsakingas už minėtų duomenų paskleidimą savo internetiniame tinklalapyje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog atsakovas VMI paskleidė kokius nors duomenis apie pareiškėją, Creditinfo ir Creditreform duomenų bazės nėra susijusios su atsakovo veikla.
52. Išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta žala, t. y. viena iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.
53. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visai teisingais motyvais, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
54. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija