Administracinė byla Nr. eA-424-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02114-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 13.9
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) firmos skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas, Muitinė) 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 10000508446 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 10000511531 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Kauno teritorinė muitinė 2023 m. gegužės 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 3KM190297S (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) apskaičiavo pareiškėjui mokesčių nepriemoką – 1 036 922 Eur muito, ir, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) – 2 274 039 Eur. Pareiškėjas apskundė Patikrinimo ataskaitą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas);
2.2. atsakovas 2023 m. birželio 22 d. rašte Nr. (10.3 Mr)11DE-6017 nurodė pareiškėjui per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų – pateikti garantinį raštą arba sumokėti 1 036 922 Eur muito. Pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu sustabdyti apskaičiuoto muito išieškojimą, nepateikus garantijos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti nurodytos sumos (visas jo turtas, įskaitant lėšas kredito įstaigose, yra areštuotas, vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20) ar pateikti garantinio rašto (jokia draudimo bendrovė ar bankas nesutinka suteikti jam garantijas), be to, pareiškėjui pastaruoju metu buvo apskaičiuotos kitos milijoninės vertės mokestinės prievolės, todėl aptariamos mokestinės prievolės įvykdymas taptų pareiškėjo nemokumo ir bankroto priežastimi. Atsakovas netenkino pastarojo pareiškėjo prašymo ir 2023 m. liepos 11 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame nusprendė nurašyti 1 036 922 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 100005114400 Sprendimo Nr. 1 dalį (tiek, kiek susiję su mokestinės nepriemokos išieškojimo būdu) pripažino netekusia galios bei nutraukė pinigų išdavimą ir perdavimą iš kredito įstaigose esančių pareiškėjo sąskaitų. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 19 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame nusprendė aptariamą mokestinę nepriemoką išieškoti iš pareiškėjo turto;
2.3. Muitinė, priimdama Sprendimus, neatliko pareiškėjo pateiktų duomenų dėl ekonominių pasekmių įvertinimo, numatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013 m. spalio 9 d. Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Kodeksas), 45 straipsnio 3 dalyje, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės aktų nuostatų. Sprendimai neatitinka protingumo ir teisingumo principų, pažeidžia pareiškėjo teises ir procedūrines teisės normas;
2.4. Muitinė neatsižvelgė į tai, kad Patikrinimo ataskaita yra apskųsta, o pareiškėjo skundas dar nėra išnagrinėtas (skundo nagrinėjimas yra sustabdytas). Jei pareiškėjo turtas nebūtų areštuotas, jis, siekdamas įvykdyti mokestinę prievolę, kai dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo, turėtų išparduoti visą savo turtą, o tai lemtų žalą jo veiklai ir jo nemokumą;
2.5. atsakovas neįvertino pareiškėjo pateiktų duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį, patiriamus ekonominius sunkumus ūkinėje veikloje dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytų poveikio priemonių, taip pat argumentų, kad, nesustabdžius aptariamos mokestinės nepriemokos išieškojimo, pareiškėjas gali patirti ypač didelius finansinius sunkumus, nulemsiančius jo nemokumą;
2.6. pareiškėjas yra muitinės tarpininkavimo paslaugą teikiantis asmuo, kuris savo klientų vardu teikdavo transporto priemonių elektronines importo deklaracijas. Pareiškėjas veikdavo išimtinai tik klientų pateiktų dokumentų ar nepriklausomo kilnojamojo turto vertintojo pateiktų ataskaitų pagrindu. Pareiškėjas nėra transporto priemonių importuotojas, pardavėjas ar pirkėjas;
2.7. pareiškėjas skunde Departamentui išdėstė visus mokestinio patikrinimo pažeidimus ir kitus argumentus, dėl kurių jis nesutiko su Patikrinimo ataskaitoje padarytomis išvadomis, tačiau Departamentas, užuot išsprendęs ginčą iš esmės, nepagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą (šis sprendimas apskųstas teismui). Departamentas sprendimą sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą motyvavo tuo, kad nepakanka duomenų skundui tinkamai išnagrinėti ir yra būtina palaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, tokiu būtų iš esmės pripažindamas, kad Patikrinimo ataskaita ir joje apskaičiuota mokestinė prievolė buvo sukurta remiantis prielaidomis ir nepatvirtintais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nepaisant to, Muitinė nemato jokios problemos pradėti mokestinės prievolės išieškojimo procedūrą;
2.8. pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. prašyme išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių jis nepateikė ir negalėjo pateikti garantinio rašto ar sumokėti muitą. Iš Sprendimų turinio akivaizdu, kad šis prašymas net nebuvo nagrinėtas ir įvertintas. Muitinė formaliai pritaikė teisės aktų nuostatas ir padarė išvadą, kad būtina nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitų ar išieškoti mokestinę prievolę iš pareiškėjo turto. Muitinė nepagrindė, kodėl yra būtina vykdyti aptariamos mokestinės nepriemokos išieškojimą, o pareiškėjo teiginiai dėl situacijos absurdiškumo ir jo sunkios ekonominės padėties yra nepagrįsti;
2.9. vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Sprendimai gali būti panaikinti vien dėl to, kad Muitinė ignoravo mokesčių mokėtojo pateiktus duomenis, numatytus Kodekso 45 straipsnyje. Atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai, netiriant ir nevertinant reikšmingų aplinkybių, laikytini esminiais, nulėmusiais Sprendimų nepagrįstumą;
2.10. tuo atveju, jei Muitinė atliko pareiškėjo pateiktų duomenų vertinimą ir pripažino, jog Sprendimai nedaro ekonominės žalos pareiškėjui, tokia išvada laikytina nepagrįsta. 1 036 922 Eur sumos išieškojimas yra reikšmingas bet kuriam komercinę veiklą vykdančiam asmeniui. Šiuo metu dėl identiškų nepagrįstų mokestinių patikrinimų per visas Muitinės inicijuotas muito išieškojimo procedūras pareiškėjui yra pritaikytas beveik 4 mln. Eur sumos nurašymas. Taigi, pareiškėjui yra daroma neatitaisoma žala, nors nė vienas iš jo skundų nėra išnagrinėtas (skundų nagrinėjimas sustabdytas). Nesustabdžius išieškojimo ir nepanaikinus Sprendimų, ne tik bus sutrikdyta pareiškėjo komercinė veikla, bet jis bankrutuos. Pareiškėjas jau susiduria su dideliais finansiniais sunkumais;
2.11. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 pritaikytomis poveikio priemonėmis (laikinu nuosavybės teisių apribojimu), be kita ko, siekiama užtikrinti civilinį ieškinį dėl galbūt nesumokėtų mokesčių valstybei. Kodekse numatytų garantijų paskirtis ir yra užtikrinti mokesčių sumokėjimą. Taigi, šis Kodekso tikslas šiuo metu jau yra užtikrintas minėtomis poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Be to, valstybės institucijos neturėtų sukurti tokios situacijos, kai dėl vienos institucijos taikomų nuosavybės teisės ribojimų (kuriais siekiama tų pačių tikslų) pareiškėjas negali įvykdyti kitos institucijos reikalavimų (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis).
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Muitinė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 nėra pareiškusi civilinio ieškinio. Nežinoma, kiek papildomai valstybei apskaičiuotų mokesčių, kitų institucijų ar asmenų civilinių ieškinių gali atsirasti ikiteisminio tyrimo metu, todėl neaišku, ar pareiškėjui priklausantis turtas galės užtikrinti visų esamų ir būsimų įsipareigojimų vykdymą. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad Muitinės reikalavimas pateikti garantiją savo esme jau yra įgyvendintas, nes ikiteisminiame tyrime pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir didelės vertės įvairaus turto areštas;
4.2. pareiškėjas nepateikė nei garantijos, nei dokumentų, pagrindžiančių, kad dėl garantijos pateikimo jis patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (Kodekso 45 str. 2 d.), taip pat jis nesumokėjo apskaičiuotos mokestinės nepriemokos, todėl atsakovas įgijo teisę pradėti 1 036 922 Eur muito išieškojimą teisės aktuose (Kodekse) nustatyta tvarka. Muitinė pradėjo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, priimdama Sprendimą Nr. 1. Kadangi aptariama mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota per nustatytą laikotarpį, Muitinė priėmė Sprendimą Nr. 2;
4.3. šiuo metu pareiškėjui apskaičiuota išieškoma suma yra 6 192 908,17 Eur, iš jos sustabdytas išieškojimas 2 449 709,17 Eur sumai, vykdomas išieškojimas iš sąskaitų kredito įstaigose 2 682 741 Eur sumai bei vykdomas išieškojimas iš turto per antstolių kontoras 1 060 458 Eur sumai. Muitinė, kaip mokesčių administratorius, turi pareigą imtis visų priemonių, kad apskaičiuoti mokesčiai būtų išieškoti.
II.
5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 21 d. sprendime atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) firmos skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą ir 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Patikrinimo ataskaitą, kurioje nepripažino importuotų naudotų transporto priemonių deklaruotos muitinės vertės ir apskaičiavo bei įregistravo 1 036 922 Eur muito;
6.2. pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo ataskaitos išvadomis, 2023 m. birželio 14 d. pateikė Departamentui skundą;
6.3. pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. gavo Muitinės raštą Nr. (10.3 Mr)11DE-6017, kuriame buvo prašoma per 10 dienų̨ nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš̌ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų̨ – pateikti garantinį raštą̨ ar sumokėti 1 036 922 Eur muito;
6.4. pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. pateikė Muitinei prašymą sustabdyti Patikrinimo ataskaitos pagrindu apskaičiuoto 1 036 922 Eur muito išieškojimą, nepateikus garantijos;
6.5. Muitinė netenkino pareiškėjo prašymo ir Sprendimu Nr. 1 nusprendė nurašyti 1 036 922 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Muitinė, priimdama šį sprendimą, vadovavosi Patikrinimo ataskaita ir savo raštu Nr. (10.3 Mr)11DE-6017, kuriame buvo nustatytas terminas, per kurį pareiškėjas turėjo pateikti garantiją ar sumokėti 1 036 922 Eur, bet to nepadarė;
6.6. Departamentas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1AE-358 nusprendė sustabdyti pareiškėjo 2023 m. birželio 14 d. skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20;
6.7. Muitinė 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 10000511440 nusprendė pripažinti Sprendimą Nr. 1 netekusiu galios tiek, kiek susiję su mokestinės nepriemokos išieškojimo būdu, ir nutraukė pinigų išdavimą bei pervedimą iš kredito įstaigoje esančių pareiškėjo sąskaitų;
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Kodekso ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas, pažymėjo, kad mokesčių administratorius gali taikyti Kodekso 45 straipsnį tik esant ypatingoms aplinkybėms, t. y. turi būti pagrįsta ir įrodyta galimai atsirasianti ekonominė ar socialinė žala. Pareigą ją įrodyti turi pats skolininkas, šiuo atveju – pareiškėjas. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo, jog duomenys apie galimai atsirasiančius ekonominius arba socialinius sunkumus bei garantija, užtikrinanti mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratoriui nebuvo pateikti. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog bylose dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo yra tikrinama tik tai, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatliko veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės, tokiose bylose nesvarstytini klausimai dėl mokestinės prievolės dydžio pagrįstumo.
8. Teismas pažymėjo, kad nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad, vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Muitinę su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą arba mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ketino pasinaudoti šia galimybe.
9. Teismas akcentavo, kad Sprendimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal jo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Sprendimas Nr. 1 yra pagrįstas objektyviais atsakovo tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Šiame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nei pats savanoriškai, nei priverstinio nurašymo nuo banko sąskaitų būdu nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę atsakovui mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Atsakovas Sprendime Nr. 1 pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė 1 036 922 Eur muito mokestinę nepriemoką nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje.
10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Kodekso tikslas (t. y. užtikrinti mokesčių sumokėjimą) jau yra garantuotas ikiteisminiame tyrime pritaikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymą laikytinas pertekliniu. Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad jis nėra pareiškęs civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime, jam nežinoma, kiek ikiteisminio tyrimo metu gali atsirasti papildomai valstybei priskaičiuotų mokesčių ir kitų institucijų ar asmenų civilinių ieškinių, todėl neaišku, ar pareiškėjui priklausantis turtas galės užtikrinti visų esamų ir būsimų įsipareigojimų įvykdymą.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas padarytų jam neatitaisomą žalą, taip pat nepateikė Kodekso 45 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, ar įrodymų, kad tokios garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Muitinė teisėtai nusprendė, jog pateikti duomenys apie pareiškėjui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pakankami patvirtinti, jog dėl garantijos pateikimo pareiškėjas patirs didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.
12. Teismas, vertindamas Sprendimo Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, kad šiuo atveju vienas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.) buvo pakeistas į kitą būdą (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.), kuriuos pasirinkti yra mokesčių administratoriaus diskrecija. Sprendimas Nr. 2, kuriuo nuspręsta priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, yra priimtas egzistuojant pagrindui, numatytam MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tokio išieškojimo vykdymas atitinka Kodekso 45 straipsnyje nustatytas sąlygas.
13. Teismas, išanalizavęs Sprendimų turinį, padarė išvadą, kad jie yra pakankamai motyvuoti: juose aiškiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir reglamentavimas, kuriais vadovaujantis jie priimti. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, Sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.
III.
14. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) firma apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
15.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimai yra priimti įvertinus visas taikytinas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas skunde trumpai pasisakė dėl Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje esančios sąlygos (t. y. Patikrinimo ataskaita neatitinka muitų teisės aktų) egzistavimo, tačiau plačiau neargumentavo šios pozicijos. Rengiant ir priimant Patikrinimo ataskaitą, buvo padaryta daug procedūrinių pažeidimų, dėl kurių ši ataskaita yra nepagrįsta. Esant rimtam pagrindui manyti, kad pareiškėjo apskųstas teritorinės muitinės sprendimas (šiuo atveju – Patikrinimo išvada), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas solidariu skolininku muitinei ir įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei, neatitinka muitų teisės aktų, yra pagrindas taikyti Kodekso 45 straipsnio 2 dalį;
15.2. teismas nepagrįstai nusprendė, kad aptariamos mokestinės nepriemokos išieškojimas (Sprendimų vykdymas) nepadarys neatitaisomos žalos pareiškėjui. Kaip buvo nurodyta skunde, atsakovas iš esmės identiškais veiksmais siekia išieškoti iš pareiškėjo beveik 4 mln. Eur sumą, pareiškėjo skundų dėl nepagrįstai apskaičiuotų mokestinių nepriemokų nagrinėjimas yra sustabdytas, bet, nepaisant to, Muitinė siekia išieškoti mokestines nepriemokas priverstine tvarka. Dėl tokių Muitinės veiksmų pareiškėjui gresia nemokumas ir bankrotas, jis jau susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, jis artimiausiu metu neturės jokių piniginių lėšų veiklai vykdyti;
15.3. atsakovo reikalavimas pateikti garantiją buvo įgyvendintas, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, neatsižvelgė į tai, kad valstybės reikalavimas sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius yra užtikrintas, ikiteisminiame tyrime pareiškėjui pritaikius poveikio priemones (reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymą yra perteklinis), taip pat į tai, kad dėl turto arešto pareiškėjas neturi galimybės pateikti garantą (pinigine suma arba turtu).
16. Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas mano, kad aptariamos mokestinės nepriemokos dydis (1 036 922 Eur) savaime nereiškia, kad dėl Sprendimų vykdymo pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma žala, o pareiškėjo atsakovui pateikti išrašai iš banko nesudaro galimybės objektyviai spręsti apie pareiškėjo finansinę būklę ir tolesnės ekonominės veiklos perspektyvas, kurių pagrindu būtų galima įvertinti tikėtinas finansines bei materialines pasekmes (atitinkami duomenys nebuvo pateikti ir teismui). Teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo šią administracinę bylą, tinkamai pritaikė kilusiam ginčui aktualius teisės aktus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Nagrinėjamoje bylose ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 10000508446 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 10000511531 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo ginčijami Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Muitinė teisėtai nusprendė, jog pateikti duomenys apie pareiškėjui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pakankami patvirtinti, jog dėl garantijos pateikimo pareiškėjas patirs didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimai yra priimti įvertinus visas taikytinas teisės aktų nuostatas, o aptariamos mokestinės nepriemokos išieškojimas (Sprendimų vykdymas) nepadarys neatitaisomos žalos pareiškėjui.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3KM190297S atsakovas nepripažino importuotų naudotų transporto priemonių deklaruotos muitinės vertės ir apskaičiavo bei įregistravo 1 036 922 Eur muito. Nesutikdamas su Patikrinimo ataskaita pareiškėjas ją apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1AE-358 sustabdė pareiškėjo skundo dėl Patikrinimo ataskaitos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.
22. Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. birželio 22 d. raštu Nr. (10.3 Mr)11DE-6017 pareiškėjo buvo prašoma per 10 dienų̨ nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų̨ – pateikti garantinį rastą̨ ar sumokėti 1 036 922,00 Eur.
23. Pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. pateikė prašymą sustabdyti Patikrinimo ataskaitos pagrindu priskaičiuoto 1 036 922 Eur muito išieškojimą, nepateikus garantinio rašto.
24. Netenkinus pareiškėjo prašymo, Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 10000508446 nuspręsta nurašyti 1 036 922 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 10000511531 nuspręsta išieškoti 1 036 922 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
26. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – Muitinės įstatymas) 31 straipsnis nustato, kad skundai teikiami: 1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui; 2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
27. Muitinės įstatymo 38 straipsnis numato, kad šio įstatymo 31–37 straipsniai netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
28. Aiškindamas minėtas Muitinės įstatymo nuostatas administracinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs tarp tų pačių šalių, tačiau dėl kitu laikotarpiu priimtų teritorinės muitinės sprendimų pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą bei nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Muitinės įstatymo 31 straipsnyje yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. teritorinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimai ar jų nepriėmimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka prieš kreipiantis į teismą turi būti skundžiamas Muitinės departamentui. Nagrinėjamas ginčas nepatenka į Muitinės įstatymo 38 straipsnyje nurodytų ginčų kategoriją, todėl pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo ginčijamus teritorinės muitinės administracinius sprendimus apskųsti Muitinės departamentui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1181-442/2024).
29. Pagal Muitinės įstatymo 32 straipsnį skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas. Asmens prašymu Muitinės departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (Muitinės įstatymo 33 str. 1 d.).
30. Pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą Teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamiems teritorinės muitinės sprendimams įstatymu nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, tačiau dar gali ja pasinaudoti, kadangi Muitinės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti skundo padavimo terminą.
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija