LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. a1-910 „DĖL 2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ĮTRAUKIOS DARBO RINKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-001-02-09-01 „SKATINTI SOCIALINIŲ PARTNERIŲ ĮGALINIMĄ DALYVAUTI SOCIALINIAME DIALOGE“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. birželio 26 d. Nr. A1-424
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. A1-910 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑001‑02‑09‑01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, 82 punktu, vykdydama Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ ir įgyvendindama
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“,“.
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑001‑02‑09‑01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-910
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2023 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. A1-424
redakcija)
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-001-02-09-01
„SKATINTI SOCIALINIŲ PARTNERIŲ ĮGALINIMĄ DALYVAUTI SOCIALINIAME DIALOGE“ APRAŠAS
I SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI
Rodiklio kodas |
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos rodiklio reikšmės |
Finansavimo šaltinis |
|
Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė 2030 m. |
||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
R-09-001-02-09-01-01 |
rezultato |
Organizacijų ir įmonių, kuriose per 6 mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyko teigiamas pokytis, dalis |
procentai |
0 (2021 m.) |
n / a |
30 (2029 m.) |
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos |
R-09-001-02-09-01-02 |
rezultato |
Darbuotojų, galinčių nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą, dalis |
procentai |
9,7 (2019 m.) |
15 (2025 m.) |
25 (2030 m.) |
- |
P-09-001-02-09-01 |
produkto |
Organizacijos ir įmonės, dalyvavusios veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti |
skaičius |
0 |
100 (2024 m.) |
668 (2029 m.) |
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos |
Pastaba. Keičiant 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, rodiklio R-09-001-02-09-01-02 „Darbuotojų, galinčių nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą, dalis“ bus atsisakyta.
II SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Finansavimo apimtis ir šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
1 |
2 |
1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
- |
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos |
435,212 |
1.2.2.8.1. 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrojo finansavimo lėšos, Sostinės regionas |
174,900 |
1.2.2.8.2. 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrojo finansavimo lėšos, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas |
260,312 |
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
1 650,000 |
1.3.2.8.1. 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, Sostinės regionas („Europos socialinis fondas +“) |
174,900 |
1.3.2.8.2. 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas („Europos socialinis fondas +“) |
1 475,100 |
1.4. Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir kitos pajamos |
- |
2. Kitos lėšos |
- |
2.1. Savivaldybių biudžetų lėšos |
- |
2.2. Privačios lėšos |
- |
2.3. Kitos viešosios lėšos |
- |
IŠ VISO: |
2 085,212 |
III SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ
Veikla |
Veiklos (poveiklės, projekto) tipas |
Galimi pareiškėjai |
Projektų atrankos būdas |
Tiesiogiai prisidedama prie HP* (Taip / Ne) |
Finansavimo forma |
Finansavimo suma (tūkst. eurų) |
Finansavimo šaltinis (-iai) |
Rodiklio pavadinimas ir tipas |
Siektina galutinė rodiklio reikšmė (ir metai) |
Administruojan-čioji institucija |
Dalyvaujanti institucija |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
1. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Sostinės regione |
M |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) |
P |
Taip |
D |
174,900 |
2021–2027 IP (BF) |
R – organizacijų ir įmonių, kuriose per 6 mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyko teigiamas pokytis, dalis |
30 (2029 m.) |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) |
– |
174,900 |
2021–2027 IP (ES) |
P – organizacijos ir įmonės, dalyvavusios veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti |
112 (2029 m.) |
||||||||
2. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione |
M |
SADM |
P |
Taip |
D |
260,312 |
2021–2027 IP (BF) |
R – organizacijų ir įmonių, kuriose per 6 mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyko teigiamas pokytis, dalis |
30 (2029 m.) |
CPVA |
– |
1 475,100 |
2021–2027 IP (ES) |
P – organizacijos ir įmonės, dalyvavusios veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti |
556 (2029 m.) |
Pastabos:
4. 8 skiltyje finansavimo šaltiniai nurodomi įrašant trumpinius: 2021–2027 IP – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (BF – 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos, ES – 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinė parama, „Europos socialinis fondas +“).
6. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ projekto finansavimo sąlygų aprašas pateiktas priede.
________________________
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašo
priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ĮTRAUKIOS DARBO RINKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-001-02-09-01 „SKATINTI SOCIALINIŲ PARTNERIŲ ĮGALINIMĄ DALYVAUTI SOCIALINIAME DIALOGE“
PROJEKTO FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
1. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑001‑02‑09‑01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ projekto finansavimo sąlygų apraše (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas) nustatomos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvai (toliau – ESIP) lėšomis planuojamo finansuoti projekto, kuriuo įgyvendinamos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ apraše nurodytos 1 veikla „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Sostinės regione“ ir 2 veikla „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ (toliau – projektas), finansavimo sąlygos.
2. Projekto finansavimo sąlygos ir reikalavimai:
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTO FINANSAVIMO SĄLYGOS |
|||||||||||
Veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar komponentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar poveiklė |
Interven-cinės priemonės kodas |
Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
1. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencin-gumą Sostinės regione |
ESIP lėšos |
4 |
4.1 |
4.1.5. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencin-gumą Sostinės regione |
134 |
Sostinės regionas (Vilniaus apskritis) |
01 – dotacija |
33 – nesiorientuojant į teritoriškumą |
21 – švietimas 26 – kitos nenurodytos paslaugos
|
07 – socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas |
03 – neutralumas lyties požiūriu |
Pastabos:
1.Trečioje skiltyje nurodomas ESIP prioriteto, prie kurio įgyvendinimo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris.
2. Ketvirtoje skiltyje nurodomas ESIP uždavinio, prie kurio vykdymo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris.
3. Penktoje skiltyje nurodomas ESIP veiklos, prie kurios vykdymo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris ir pavadinimas.
4. Šeštoje skiltyje nurodomas intervencinės priemonės kodas pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, su visais pakeitimais 1 priedo 1 lentelę.
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio kodas |
Matavimo vienetai |
Siektina reikšmė ir pasiekimo data |
Organizacijos ir įmonės, dalyvavusios veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti |
P-09-001-02-09-01-01 (P.S.2.1501) |
Skaičius |
17 (2024 m.) 112 (2029 m.) |
Organizacijų ir įmonių, kuriose per šešis mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyko teigiamas pokytis, dalis |
R-09-001-02-09-01-01 (R.S.2.3504) |
Procentai |
30 (2029 m.) |
Pastabos:
1. Siektini stebėsenos rodikliai apskaičiuojami pagal stebėsenos rodiklių korteles, pateiktas 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašo 1 ir 3 prieduose, kurie skelbiami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės socmin.lrv.lt skiltyje „Plėtros programos“ prie konkrečios plėtros programos priemonės dokumentų (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/strateginis-valdymas/aktualus-strateginiai-dokumentai/pletros-programu-pazangos-priemones/itraukios-darbo-rinkos-pletros-programos-priemones) (toliau – stebėsenos rodiklių kortelės).
2. Projekto įgyvendinimo plane (toliau – PĮP) įrašomas lentelės antrajame stulpelyje „Rodiklio kodas“ skliausteliuose nurodytas kodas.
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTO FINANSAVIMO SĄLYGOS |
|||||||||||
Veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar komponentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar poveiklė |
Interven-cinės priemonės kodas |
Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
2. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencin-gumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione |
ESIP lėšos |
4 |
4.1 |
Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencin-gumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione |
134 |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas (visos apskritys, išskyrus Vilniaus apskritį) |
01 – dotacija |
33 – nesiorientuojant į teritoriškumą |
21 – švietimas 26 – kitos nenurodytos paslaugos
|
07 – socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas |
03 – neutralumas lyties požiūriu |
Pastabos:
1. Trečioje skiltyje nurodomas ESIP prioriteto, prie kurio įgyvendinimo prisidedama veikla ar poveikle, numeris.
2. Ketvirtoje skiltyje nurodomas ESIP uždavinio, prie kurio vykdymo prisidedama veikla ar poveikle, numeris.
3. Penktoje skiltyje nurodomas ESIP veiklos, prie kurios vykdymo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris ir pavadinimas.
4. Šeštoje skiltyje nurodomas intervencinės priemonės kodas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 1 priedo 1 lentelę.
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio kodas |
Matavimo vienetai |
Siektina reikšmė ir pasiekimo data |
Organizacijos ir įmonės, dalyvavusios veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti |
P-09-001-02-09-01-01 (P.S.2.1501) |
Skaičius |
83 (2024 m.) 556 (2029 m.) |
Organizacijų ir įmonių, kuriose per 6 mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyko teigiamas pokytis, dalis |
R-09-001-02-09-01-01 (R.S.2.3504) |
Procentai |
30 (2029 m.) |
Pastabos:
2. PĮP įrašomas lentelės antrajame stulpelyje „Rodiklio kodas“ skliausteliuose nurodytas kodas.
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI |
||||
1. Taikomi teisės aktai |
||||
Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant PĮP, priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal Finansavimo sąlygų aprašą: 1.1.1.1. Bendrieji teisės aktai: 1.1.1. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais; 1.1.2. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkyje su visais pakeitimais; 1.1.3. 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais; 1.1.4. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); 1.1.5. Reglamentas (ES) 2021/1060; 1.1.6. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013; 1.1.7. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; 1.1.8. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės); 1.1.9. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Projektų administravimo taisyklės). 1.2. Specialieji teisės aktai: 1.2.1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas; 1.2.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas; 1.2.3. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – 2021–2030 metų Nacionalinis pažangos planas); 1.2.4. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“; 1.2.5. Europos Komisijos 2021 m. birželio 28 d. komunikatas Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“; 1.2.6. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022)5742; 1.2.7. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. |
||||
2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams |
||||
2.1. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą finansuojamos veiklos: 2.1.1. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Sostinės regione: 2.1.1.1. didinti tikslinių grupių kompetencijas (mokymai, konsultacijos, renginiai); 2.1.1.2. viešinti informaciją apie socialinį dialogą; 2.1.1.3. atlikti tyrimus. 2.1.2. Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione: 2.1.2.1. didinti tikslinių grupių kompetencijas (mokymai, konsultacijos, renginiai); 2.1.2.2. viešinti informaciją apie socialinį dialogą; 2.1.2.3. atlikti tyrimus. 2.2. Šios lentelės 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nurodytos veiklos vykdomos įgyvendinant vieną projektą. Projekto veiklos priskiriamos vienam iš regionų, nesvarbu, kurio regiono tikslinei grupei skirta projekto veikla. 2.3. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą galimas pareiškėjas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2.4. Galimi partneriai – profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos. Partnerius atrinks pareiškėjas pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą ir viešai paskelbtą projekto partnerių atrankos tvarkos aprašą. 2.5. Projekto partnerių atranka turi būti atlikta iki PĮP pateikimo administruojančiajai institucijai – VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA). 2.6. Iki projekto sutarties pasirašymo su CPVA pareiškėjas su partneriais turi sudaryti jungtinės veiklos ar partnerystės sutartis, kuriose turi būti nustatytos sutarties šalių teisės, pareigos ir atsakomybės įgyvendinant projektą. 2.7. Projektui taikoma finansavimo forma – dotacija. 2.8. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą teikiamas projektas turi būti įgyvendinamas ne ilgiau nei iki 2029 m. liepos 31 d. 2.9. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą projektui įgyvendinti skiriama iki 1 650 000 (vieno milijono šešių šimtų penkiasdešimties tūkstančių) eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iki 435 212 (keturių šimtų trisdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų dvylikos) eurų bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų: 2.9.1. Sostinės regionui skiriama iki 174 900 (vieno šimto septyniasdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų) eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iki 174 900 (vieno šimto septyniasdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų) eurų bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; 2.9.2. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui skiriama iki 1 475 100 (vieno milijono keturių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių vieno šimto) eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iki 260 312 (dviejų šimtų šešiasdešimties tūkstančių trijų šimtų dvylikos) eurų bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 2.10. Projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo taisyklių 2 priede. 2.11. Projekto matomumo ir informavimo apie projektą veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis. 2.12. Projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Finansavimo sąlygų apraše, Projektų administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. 2.13. Kartu su PĮP pareiškėjas turi pateikti CPVA: 2.13.1. projekto partnerių, atrinktų iki PĮP pateikimo CPVA dienos, atrankos komisijos posėdžių protokolų kopijas; 2.13.2. de minimis pagalbos gavėjų (partnerių) „Vienos įmonės“ deklaracijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013, paskelbtą Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt, skiltyje „Dokumentai“ (https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai). „Vienos įmonės“ deklaracijos gali būti teikiamos ir projekto įgyvendinimo metu, projekto vykdytojui pateikiant CPVA informaciją apie naujiems paslaugų gavėjams prašomus nustatyti de minimis pagalbos dydžius, vadovaujantis duomenimis apie jų gautą de minimis pagalbą, pateiktais Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Suteiktos valstybės pagalbos registras). Informacijos pateikimo terminus projekto vykdytojas turi suderinti su CPVA; 2.13.3. dokumentus, pagrindžiančius faktiškai planuojamas patirti išlaidas, nurodytas PFSA 11.5 papunktyje, ir jų apskaičiavimą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas). |
||||
3. Projekto tikslinės grupės |
||||
3.1. Tinkama projekto tikslinė grupė: 3.1.1. privataus ir viešojo sektorių darbuotojai, kaip apibrėžta Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau kartu – darbuotojai), taip pat darbdaviai, kaip apibrėžta Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, išskyrus darbdavius fizinius asmenis; 3.1.2. darbuotojų atstovai (profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtiniai), kaip apibrėžta Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, kaip apibrėžta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje; 3.1.3. darbdavių organizacijos, kaip apibrėžta Darbo kodekso 182 straipsnyje; 3.1.4. profesinių sąjungų organizacijos, kaip apibrėžta Darbo kodekso 179 straipsnio 3–4 dalyse ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme; 3.1.5. visuomenė. 3.2. Šios lentelės 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nurodytose veiklose gali dalyvauti projekto tikslinės grupės asmenys iš visos Lietuvos. |
||||
4. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai |
||||
4.1. Projekto veiklomis turi būti prisidedama prie 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatytų horizontaliųjų principų „darnus vystymasis“ ir „lygios galimybės visiems“ įgyvendinimo: 4.1.1. Darnus vystymasis. Projekto veiklomis turi būti prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (3 tikslo „užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“, 4 tikslo „užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“, 8 tikslo „skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą“) įgyvendinimo, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką visiems darbuotojams. 4.1.2. Lygios galimybės visiems. Įgyvendinant projektą, negali būti numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais principus: – projekto veiklos ir rezultatai turi būti prieinami visiems dalyviams, taip pat ir asmenims, turintiems specialiųjų (individualios pagalbos) poreikių (judėjimo, klausos ar kt.): projekto veiklos turi būti organizuojamos patalpose, prieinamose judėjimo, regos ar kitą negalią turintiems asmenims; mokymų medžiaga prireikus turi būti pritaikyta regos ar kitą negalią turintiems asmenims; prireikus mokymų metu turi būti užtikrintas vertimas į gestų kalbą; informacija apie socialinį dialogą turi būti suprantama asmenims, turintiems specialiųjų (individualios pagalbos) poreikių, o veikla turi būti vykdoma taip, kad ją vykdant nebūtų žeminama, niekinama, ribojamos teisės ar teikiamos privilegijos dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir kitais pagrindais, taip pat nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą. 4.2. Projektu turi būti prisidedama prie nediskriminavimo principo ir darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo. 4.3. Vadovaujantis Europos Komisijos 2021 vasario 12 d. patvirtintomis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos atsparumo ir didinimo priemonės reglamentą techninėmis gairėmis (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A52021XC0218%2801%29), įvertinus projekto, taip pat ESIP 4.1 uždaviniui įgyvendinti numatytų veiksmų (veiklų) poveikį šešiems aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje, nustatyta, kad tikslinės grupės asmenų kompetencijų tobulinimas pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturi jokio numatomo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiksmai (veiklos) atitinka principą „nedaroma reikšminga žala“. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑001‑02‑09‑01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimai pateikti Finansavimo sąlygų aprašo 2 priede. |
||||
5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai |
||||
5.1. Įgyvendinant projektą, turi būti įgyvendinamos Chartijoje įtvirtintos teisės ir principai, iš kurių svarbiausi: nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, žmonių teisė gyventi oriai ir nepriklausomai, neįgaliųjų (asmenų su negalia) integracija, saugesnė ir geriau pritaikyta darbo aplinka: 5.1.1. draudžiama bet kokia diskriminacija, pavyzdžiui, dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitu pagrindu; 5.1.2. užtikrinama lyčių lygybė, vienodas požiūris ir lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų (asmenų su negalia) teisės pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; 5.1.3. užtikrinama asmens duomenų apsauga. Asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymą bei apsaugą, ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik konkrečiam asmeniui sutikus ar kitais teisės aktų nustatytais teisėtais pagrindais. Įgyvendinant projektą, turi būti užtikrinta asmens teisė susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis, ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 numatytos teisės. 5.2. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ES fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų, jei jos taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos, taip pat kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra. |
||||
6. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai |
||||
Netaikoma. |
||||
7. Reikalavimai valstybės pagalbai (nenurodyti kituose Aprašo punktuose) |
||||
7.1. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą teikiama de minimis pagalba ūkinę veiklą vykdantiems ir naudą pagal Finansavimo sąlygų aprašą gaunantiems ūkio subjektams. 7.2. De minimis pagalba teikiama atsižvelgiant į veiklos sritis, kuriose veikia ūkio subjektai, vadovaujantis taikytinu Reglamentu (ES) Nr. 1407/2013, Reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamentu (ES) Nr. 717/2014, t. y. de minimis pagalbos gavėjas – ūkio subjektas (-ai), kuris (-ie) vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurio (-ių) veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje ir kurio (-ių) darbuotojai dalyvauja šios lentelės 2.1.1.1 ir 2.1.2.1 papunkčiuose nurodytose veiklose. 7.3. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 bendra vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo taikomo Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus, suteiktos de minimis pagalbos suma neturi viršyti 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų per trejus finansinius metus (arba 100 000 (vieno šimto tūkstančių) eurų ūkio subjektams, vykdantiems veiklą krovinių vežimo keliais sektoriuje). 7.4. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 bendra de minimis pagalbos, suteiktos vieno ūkio subjekto, įskaitant su juo taikomo Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus, veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba, suma neturi viršyti 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) eurų per trejus finansinius metus. Bendra pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms teikiamos de minimis pagalbos suma Lietuvos Respublikoje per trejus finansinius metus taip pat neturi viršyti 41 579 950 (keturiasdešimt vieno milijono penkių šimtų septyniasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties) eurų nacionalinės ribos. 7.5. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 717/2014 bendra de minimis pagalbos, suteiktos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančio vieno ūkio subjekto, įskaitant su juo taikomo Reglamento (ES) Nr. 717/2014 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus, veiklai, susijusiai su žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, suma neturi viršyti 30 000 (trisdešimties tūkstančių) eurų per trejus finansinius metus. Bendra žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms (ūkio subjektams) suteiktos de minimis pagalbos suma Lietuvos Respublikoje per trejus finansinius metus neturi viršyti 8 320 000 (aštuonių milijonų trijų šimtų dvidešimties tūkstančių) eurų nacionalinės ribos. 7.6. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 1 straipsnio 1–3 dalių ir Reglamento (ES) Nr. 717/2014 1 straipsnio 1–3 dalių reikalavimų. 7.7. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad įgyvendinant projektą teikiama de minimis pagalba atitiks taikomo Reglamento (ES) Nr. 1407/2013, Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 717/2013 reikalavimus. 7.8. Galimos skirti de minimis pagalbos suma nustatoma remiantis PĮP ir Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Pareiškėjas turi PĮP nurodyti, kokiai veiklai ir pagal kurį reglamentą prašoma de minimis pagalbos. 7.9. CPVA, kartu su PĮP arba projekto sutarties keitimu gavusi iš pareiškėjo šios lentelės 2.13.2 papunktyje nurodytą informaciją, įvertina: 7.9.1. de minimis pagalbos gavėjo atitiktį taikytino Reglamento (ES) Nr. 1407/2013, Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 717/2014 nustatytiems reikalavimams, užpildydama Projekto atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą pagal šio Finansavimo sąlygų aprašo 1 priede pateiktą formą; 7.9.2. de minimis pagalbos gavėjo sąsajas pagal taikytiname Reglamente (ES) Nr. 1407/2013, Reglamente (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamente (ES) Nr. 717/2014 pateiktą vienos įmonės sąvoką; 7.9.3. ar nebus viršytos de minimis pagalbos suteikimo ribos, nustatytos šios lentelės 7.3, 7.4 ar 7.5 papunktyje. 7.10. Jeigu CPVA nustato, kad ūkio subjektui suteikta de minimis pagalba ir numatoma suteikti de minimis pagalba viršija taikytiname Reglamente (ES) Nr. 1407/2013, Reglamente (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamente (ES) Nr. 717/2014 nustatytą de minimis pagalbos dydį, pagalbos gavėjui teikiama de minimis pagalba, kurią sudaro taikytiname Reglamente (ES) Nr. 1407/2013, Reglamente (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamente (ES) Nr. 717/2014 nustatytos galimos suteikti didžiausios de minimis pagalbos ir jau suteiktos de minimis pagalbos sumų skirtumas. 7.11. CPVA, atlikusi Finansavimo sąlygų aprašo 7.9 papunktyje nurodytą įvertinimą, priima sprendimą dėl de minimis pagalbos priskyrimo konkretiems de minimis pagalbos gavėjams ir raštu arba elektroniniu paštu apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją (projekto vykdytoją), pateikdama sprendimo kopiją. 7.12. Pareiškėjas (projekto vykdytojas), vadovaudamasis šios lentelės 7.11 papunktyje nurodyta informacija ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatai), Suteiktos valstybės pagalbos registre registruoja duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1407/2013, Reglamento (ES) Nr. 1408/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 717/2014 3 straipsnio 6 dalimi. 7.13. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) taip pat registruoja duomenis apie projekto įgyvendinimo metu gautą de minimis pagalbą. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1407/2013, Reglamento (ES) Nr. 1408/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 717/2014 3 straipsnio 6 dalimi. 7.14. Pareiškėjas, pasirašęs projekto sutartį arba susitarimą dėl projekto sutarties pakeitimo, raštu arba elektroniniu paštu informuoja de minimis pagalbos gavėjus apie priimtą sprendimą suteikti de minimis pagalbą, nurodydamas jos dydį bei pobūdį, pateikdamas aiškią nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013, Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamentą (ES) Nr. 717/2014, taip pat pateikia ūkio subjektams informaciją apie pasekmes, jei būtų nustatyta, kad teikiama pagalba neatitiko de minimis pagalbos teikimo nuostatų. 7.15. Jei teisės aktas ar sprendimas, kurio pagrindu suteikta de minimis pagalba, pripažįstamas netekusiu galios, nesuteikta de minimis pagalba išregistruojama iš Suteiktos valstybės pagalbos registro Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatuose nustatyta tvarka. 7.16. Baigęs vykdyti veiklas, projekto vykdytojas turi patikslinti de minimis pagalbos dydį (-ius) Suteiktos valstybės pagalbos registre. 7.17. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad bus vykdoma Reglamento (ES) Nr. 1407/2013, Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 717/2014 6 straipsnio 4 punkte numatyta pareiga duomenis apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugoti 10 finansinių metų nuo datos, kai paskutinį kartą pagal de minimis pagalbos schemą buvo suteikta individuali pagalba. |
||||
8. Projektų atrankos kriterijai |
||||
Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nenustatomi. |
||||
9. Reikalavimai įgyvendinus projekto veiklas |
||||
Papildomi reikalavimai, nenurodyti Taisyklėse ir Projektų administravimo taisyklėse, įgyvendinus projekto veiklas, netaikomi. |
||||
10. Kiti reikalavimai |
||||
Netaikoma. |
||||
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI |
||||
11. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
||||
11.1. Projekto išlaidos turi atitikti Projektų administravimo taisyklių VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 11.2. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą netinkamos finansuoti projekto išlaidos: 11.2.1. nepiniginis projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įnašas; 11.2.2. įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. 11.3. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 11.4. Pareiškėjas savo iniciatyva savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo. 11.5. Projekto išlaidos, kurias numatyta apmokėti taikant fiksuotuosius įkainius, apmokamos atsižvelgiant į projekto sutartyje nustatytus fiksuotuosius įkainius ir projekto vykdytojo pateiktus dokumentus, patvirtinančius pasiektą rezultatą. Jei rengiant PĮP minėti fiksuotieji įkainiai dar nepatvirtinti, išlaidos planuojamos pagal realias išlaidas, o patvirtinus fiksuotuosius įkainius išlaidos apmokamos pagal juos. Dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant įrodyti pagal fiksuotuosius įkainius apmokamas išlaidas ar patvirtinti pasiektą rezultatą, nurodomi projekto sutartyje. 11.6. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto sutartyje. 11.7. Kryžminis finansavimas netaikomas. |
||||
12. Projekto veikloms ir jungtinio projekto projektams įgyvendinti taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
||||
QIndeksuojama ☐ Neindeksuojama |
||||
Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas |
Papildoma informacija |
12.1. Netiesioginės projekto veiklos ir jų vykdymo išlaidos |
FN-01 |
01 |
7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma |
- |
12.2. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir jų įgyvendinimo išlaidos (Pastaba. Taikoma, jei PĮP vertinimo metu nustatoma, kad pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) netinkamas finansuoti) |
FS-01-01 |
|
Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo apie ES fondų investicijų veiklas priemonių fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM |
Fiksuotosios sumos atnaujinamos vieną kartą per metus, iki II ketvirčio pabaigos, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento pateiktą (viešą) informaciją, jas perskaičiuojant pagal atitinkamų metų (N) kainų lygį, remiantis Lietuvos statistikos departamento nurodytu vartotojų kainų indeksu, lyginant su N-1 metais: vartotojų kainų indeksas pagal COICOP klasifikatorių „00 Vartojimo prekės ir paslaugos“. Pagal anksčiau numatytas sąlygas perskaičiuotos fiksuotosios sumos įsigalios nuo jų paskelbimo dienos ir galės būti taikomos išlaidoms, patirtoms nuo atnaujintų fiksuotųjų sumų įsigaliojimo dienos, apmokėti. |
12.3. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir jų įgyvendinimo išlaidos |
FS-01-02 |
|
Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo apie ES fondų investicijų veiklas priemonių fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM |
Žr. šios lentelės 12.2 papunkčio papildomą informaciją. |
12.4. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-01 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Fiksuotųjų normų dydžiai galės būti atnaujinami tik tuomet, kai pakeičiami teisės aktai, reglamentuojantys kasmetinių atostogų suteikimo ir / ar apskaičiavimo tvarką. Pagal aukščiau numatytas sąlygas perskaičiuotos fiksuotosios normos įsigalios nuo atnaujintų dydžių paskelbimo dienos ir galės būti taikomos fiksuotųjų normų rezultatams, pasiektiems po atnaujintų fiksuotųjų normų įsigaliojimo dienos. |
12.5. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-02 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Žr. šios lentelės 12.4 papunkčio papildomą informaciją. |
12.6. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-03 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Žr. šios lentelės 12.4 papunkčio papildomą informaciją. |
12.7. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-04 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Žr. šios lentelės 12.4 papunkčio papildomą informaciją. |
12.8. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-05 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Žr. šios lentelės 12.4 papunkčio papildomą informaciją. |
12.9. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-06 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Žr. šios lentelės 12.4 papunkčio papildomą informaciją. |
12.10. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-07 |
|
Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
Žr. šios lentelės 12.4 papunkčio papildomą informaciją. |
12.11. Kelionių Lietuvoje išlaidos |
|
|
Kelionių Lietuvoje išlaidų fiksuotasis vieneto įkainis derinamas su audito institucija ir Europos Komisija |
|
Pastaba. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nurodyti Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, skelbiamame Europos Sąjungos investicijų interneto svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai?_token=ef3cea75.RyPzcHe7z7Mu8mIcjUwP1ycPCB_0f5yCTsSZL9z3NDA.MheXPjKOo4pNm1tPz31J5RE2Rim5Mf_Yfr3YZrXaB1gLdaMmPtGY0hymUg&query=&publishing_period%5Bfrom%5D=&publishing_period%5Bto%5D=&institution%5B%5D=227&ordering= ir ESFA interneto svetainės www.esf.lt Metodinės pagalbos centro skiltyje https://www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/1073. |
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ projekto finansavimo sąlygų aprašo
1 priedas
(Projekto atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapo forma)
PROJEKTO ATITIKTIES de minimis PAGALBOS TAISYKLĖMS Patikros lapas
I. Duomenys apie paraišką / projektą |
|
Paraiškos / projekto numeris |
|
Projekto pavadinimas |
|
Pareiškėjo / projekto vykdytojo / galutinio naudos gavėjo pavadinimas |
|
II. Atitikties de minimis reglamentuose nustatytoms sąlygoms vertinimas
|
|||||
Pastaba. Vertinama projekto atitiktis šiuose reglamentuose nustatytoms sąlygoms: 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkyje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais. |
|||||
N |
Klausimai |
Rezultatas |
Pasirinkimo pagrindimas |
||
Taip |
Ne |
Netaikoma |
|||
1. |
Ar pareiškėjas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Tarybos (ES) reglamentas Nr. 1379/2013? |
|
|
||
2. |
Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą? |
|
|
||
3. |
Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kuriam skiriamos pagalbos dydis nustatomas pagal produktų, įsigytų iš pirminių gamintojų arba pateiktų atitinkamų įmonių rinkai, kainą arba kiekį? |
|
|
||
4. |
Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kuriam skiriamos pagalbos dydis priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams? |
|
|
||
5. |
Ar pagalba teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veiklai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla) vykdyti? |
|
|
||
6. |
Ar pareiškėjui / projekto vykdytojui / partneriui (-iams) / galutiniam naudos gavėjui teikiama pagalba priklauso nuo to, kokių prekių daugiau naudojama – vietinių ar importuotų? |
|
|
||
7. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą 1–4 punktuose nurodytuose sektoriuose, kartu bent viename sektoriuje, kuriam taikomas de minimis reglamentas ir teikiama pagalba, ar tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrinama, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems de minimis reglamentas netaikomas, nebūtų teikiama de minimis pagalba, kuri teikiama pagal de minimis reglamentą? (Pastaba. Taikomas reglamentas (ES) Nr. 1407/2013). |
|
|||
8. |
Ar pagalba yra (bus) naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti? (Pastaba. Taikomas reglamentas (ES) Nr. 1407/2013). |
|
|
||
9. |
Ar bendra vienam ūkio subjektui suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 200 000 eurų (krovinių vežimo keliais veiklai – 100 000 eurų) per trejus finansinius metus? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013). |
|
|
||
10. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas) vykdo krovinių vežimo keliais veiklą / poveiklę samdos pagrindais arba už atlygį, taip pat kitą veiklą, kuriai taikoma 200 000 eurų viršutinė riba, ar užtikrinama, kad pagalba krovinių vežimo keliais veiklai neviršytų 100 000 eurų ir kad de minimis pagalba nebūtų naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti? (Pastaba. Taikomas reglamentas (ES) Nr. 1407/2013). |
|
|||
11. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas) vykdo veiklą, susijusią su žemės ūkio produktų gamyba, ar bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui, suma neviršija 25 000 eurų per trejus finansinius metus? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013). |
|
|
||
12. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, ar jam teikiama pagalba, kurios dydis nustatomas pagal rinkai tiekiamų produktų kainą arba kiekį? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013). |
|
|
||
13. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, ar jam teikiama pagalba su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse vykdyti, t. y. pagalba, tiesiogiai susijusi su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013). |
|
|
||
14. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, ar jam teikiama pagalba, kuri priklauso nuo to, kokių prekių daugiau naudojama – vietinių ar importuotų? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013). |
|
|
||
15. |
Jeigu pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, taip pat viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, ar tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrinama, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų teikiama de minimis pagalba, teikiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013). |
|
|
||
16. |
Jeigu pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ar žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ir jeigu pagalbai, skirtai pastarajam sektoriui, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 875/2007 nuostatos, ar tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrinama, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal minėtą reglamentą? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013). |
|
|
||
17. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą, susijusią su gamyba, perdirbimu ir prekyba žuvininkystės produktais, ar bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui, suma neviršija 30 000 eurų per trejus finansinius metus? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
18. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, ar jam teikiama pagalba, kurios dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
19. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, ar jam teikiama pagalba su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse vykdyti, t. y. pagalba, tiesiogiai susijusi su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
20. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, ar jam teikiama pagalba, kuri priklauso nuo to, kokių prekių daugiau naudojama – vietinių ar importuotų? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
21. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, ar jam teikiama pagalba, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 717/2014 1 straipsnio 1 dalies d–k punktuose? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
22. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, taip pat viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, ar tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrinama, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal minėtą reglamentą? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
23. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, taip pat pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą, kuriai taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013, ar tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrinama, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal šį reglamentą? (Pastaba. Taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014). |
|
|
||
24. |
Jei du ūkio subjektai susijungė arba vienas įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajam arba įsigyjančiajam ūkio subjektui viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriam iš susijungiančių ūkio subjektų? |
|
|||
25. |
Jei vienas ūkio subjektas suskaidytas į du ar daugiau atskirų ūkio subjektų, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama ūkio subjektui, kuris ja pasinaudojo? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų ūkio subjektų nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną? |
|
|||
26. |
Ar teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai, teikiama de minimis pagalba yra skaidri? |
|
|
||
27. |
Ar de minimis pagalba sumuojama pagal II dalies pastaboje nurodyto atitinkamo reglamento reikalavimus? |
|
|
||
28. |
Ar de minimis pagalba teikiama II dalies pastaboje nurodyto atitinkamo reglamento galiojimo laikotarpiu? |
|
|
III. Išvada dėl atitikties II dalies pastaboje nurodytuose reglamentuose nustatytoms sąlygoms
|
||||
|
Klausimas |
Rezultatas |
Pasirinkimo pagrindimas / nustatytos rizikos |
|
Taip |
Ne |
|||
29.
|
Ar teikiamas finansavimas atitinka II dalies pastaboje nurodytą atitinkamą reglamentą?
|
|
|
|
|
_____________________________________ ____________________
(vertintojo pareigos, vardas, pavardė) (parašas)
________________________________
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ projekto finansavimo sąlygų aprašo
2 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ĮTRAUKIOS DARBO RINKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-001-02-09-01 „SKATINTI SOCIALINIŲ PARTNERIŲ ĮGALINIMĄ DALYVAUTI SOCIALINIAME DIALOGE“ APRAŠE NURODYTOS 1 VEIKLOS „VYSTYTI SOCIALINĮ DIALOGĄ, SIEKIANT KURTI KOKYBIŠKAS DARBO VIETAS IR DIDINTI KONKURENCINGUMĄ SOSTINĖS REGIONE“ IR 2 VEIKLOS „VYSTYTI SOCIALINĮ DIALOGĄ, SIEKIANT KURTI KOKYBIŠKAS DARBO VIETAS IR DIDINTI KONKURENCINGUMĄ VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONE“ ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas, kuriuo įgyvendinamos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ apraše nurodytos 1 veikla „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Sostinės regione“ ir 2 veikla „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ (toliau – projektas) (tinkamą variantą pažymėkite Q):
£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)
Q Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESFIP)
Aplinkos tikslai (pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088) |
Pagrindimas (remiantis priemonių (jei finansavimo šaltinis – EGADP lėšos) arba veiksmų (veiklų) (jei finansavimo šaltinis – ESFIP lėšos) vertinimo klausimynais, nurodoma tik ta klausimyno vertinimo dalis, kuri aktuali finansuotinai veiklai) |
Pagrindimo dokumentai (nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija) |
1. Klimato kaitos švelninimas |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinant projektą bus prisidedama prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išsiskyrimo. Planuojamo įgyvendinti projekto veiklos (pagal pobūdį) neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui, žmonėms, gamtai ar turtui, nes jos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Taip pat nenumatoma, kad vykdant projekto veiklas, tokias kaip privataus ir viešojo sektorių darbuotojų, darbdavių, darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų, profesinių sąjungų organizacijų, darbo tarybų, darbuotojų patikėtinių), darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai, darbdavių organizacijų atstovų (toliau – tikslinės grupės asmenys) kvalifikacijos tobulinimas, informacijos apie socialinį dialogą viešinimas, tyrimų atlikimas, išsiskirs ŠESD (anglies dvideginio, metano, azoto dioksido fluoro ir kt.). Mokymų metu siekiama ugdyti kompetencijas, atsižvelgiant į darbo formų ir organizavimo pokyčius, taikant naujausias technologijas, efektyvius, pažangius mokymo metodus, o tai prisidės prie klimato kaitos švelninimo. |
Netaikoma, nes projekto veiklos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Patobulinus tikslinės grupės asmenų kompetencijas, tikimasi glaudesnio profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, efektyvesnio socialinio dialogo, darbo apmokėjimo sistemos ir darbo užmokesčio nustatymo kolektyvinėse sutartyse, įvairių dialogo formų taikymo, prisidedančių prie saugesnės, patrauklesnės ir geriau pritaikytos darbo aplinkos kūrimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo. Tai padės išvengti žalingo poveikio darbuotojų sveikatai, kartu padės švelninti klimato kaitą. |
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinant projektą bus daromas neigiamas poveikis dabartiniam ir ateities klimatui arba žmonėms, gamtai ar turtui. Projekto veiklos (pagal pobūdį) neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. |
Netaikoma, nes projekto veiklos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Patobulinus tikslinės grupės asmenų kompetencijas, tikimasi glaudesnio profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, efektyvesnio socialinio dialogo, įvairių dialogo formų taikymo, prisidedančių prie saugesnės, patrauklesnės ir geriau pritaikytos darbo aplinkos kūrimo. Tai padės išvengti žalingo poveikio darbuotojų sveikatai, sumažins nedarbingumą dėl susirgimų ir gydymo išlaidas, kartu padės prisitaikyti prie klimato kaitos. |
3. Taususis vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka tausiojo išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant projektą nenumatoma kurti infrastruktūros, galėsiančios turėti poveikį tausiajam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Projekto veiklos (pagal pobūdį) neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. Vykdant jas nenumatoma naudoti vandens ir jūrų išteklių. |
Netaikoma, nes projekto veiklos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Įgyvendinant projektą nenumatoma kurti infrastruktūros, galėsiančios turėti poveikį tausiajam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Vykdant projekto veiklas, nenumatoma naudoti vandens ir jūrų išteklių. |
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, nes vykdant veiklas nenumatoma kurti infrastruktūros, darysiančios žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Projekto veiklos (pagal pobūdį) neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui, nes nenumatoma, kad jas vykdant susidarys atliekų. |
Netaikoma, nes projekto veiklos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Vykdant projekto veiklas nenumatoma kurti infrastruktūros, darysiančios žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Projekto veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiam aplinkos tikslui, nes nenumatoma, kad jas vykdant susidarys atliekų. |
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad projektas atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą. Įgyvendinant projektą nenumatoma kurti infrastruktūros, dėl kurios susidarytų oro, vandens ir dirvožemio tarša. Projekto veiklos (pagal pobūdį) neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. Vykdant kompetencijų tobulinimo veiklas (mokymus ir konsultacijas), planuojama ugdyti konkrečių tikslinių grupių derybinius įgūdžius ir kompetencijas pagal kiekvienai tikslinei grupei aktualias temas. Mokymus ir konsultacijas planuojama vykdyti įvairiomis temomis, aktualiomis skirtingoms tikslinėms grupėms, įskaitant temas, susijusias su darbovietėje kylančiomis problemomis, kurios galėtų būti sprendžiamos pasitelkiant socialinį dialogą, nustačius, kokią naudą jis galės suteikti, kuo jis bus naudingas įmonei, darbdaviui. Kituose renginiuose, orientuotuose į tikslinių grupių kompetencijų tobulinimą, tikslinėms grupėms planuojama pristatyti socialinio dialogo teisinius aspektus, teisės aktų šioje srityje pokyčius, socialinio dialogo tyrimų rezultatus, Lietuvos ir užsienio šalių gerąją praktiką. Tikslinės grupės asmenų kompetencijų tobulinimas, gerosios praktikos modelių pritaikymas Lietuvoje padės geriau vykdyti oro, vandens ar žemės taršos prevenciją ir kontrolę. |
Netaikoma, nes projekto veiklos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Patobulinus tikslinės grupės asmenų kompetencijas, tikimasi efektyvesnio socialinio dialogo, glaudesnio darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimo, sprendžiant įmonėse iškilusias problemas. Tai prisidės prie saugesnės, patrauklesnės ir geriau pritaikytos darbo aplinkos kūrimo, padės kokybiškiau vykdyti oro, vandens ir žemės taršos prevenciją bei kontrolę. |
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad projektas atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Vykdant projekto veiklas nenumatoma kurti infrastruktūros, galėsiančios paveikti ekosistemų būklę ar trukdyti išsaugoti buveines ir rūšis, įskaitant ES svarbos buveines ir rūšis. Be to, nenumatoma vykdyti projekto veiklų saugomose teritorijose ar gyvūnų, augalų buveinių ir rūšių, įskaitant ES saugomas, apsaugos teritorijose. |
Netaikoma, nes projekto veiklos skirtos tikslinės grupės asmenų kompetencijoms ugdyti, informacijai apie socialinį dialogą viešinti ir tyrimams atlikti. Projekto veiklos (pagal pobūdį) neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui – biologinei įvairovei ar ekosistemų apsaugai. |
________________