Pagėgių savivaldybės taryba
SPRENDIMAS
dėl pritarimo pAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS kontrolĖS IR AUDITO TARNYBOS 2016 metų veiklos ataskaitai
2017 m. balandžio 27 d. Nr. T-63
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-66 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 263 punktu, atsižvelgdama į Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. K6-07 „Dėl Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 metų veiklos ataskaitos“, Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pritarti Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 metų veiklos ataskaitai (pridedama).
2. Apie sprendimo priėmimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PRITARTA
Pagėgių savivaldybės tarybos
2017 m. balandžio 27 d.
sprendimu Nr. T-63
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
ĮŽANGA
Pagėgių savivaldybės (toliau – Savivaldybė) kontrolės ir audito tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 metų veiklos ataskaita parengta siekiant pateikti išsamius duomenis Savivaldybės tarybai, kontrolės komitetui bei visuomenei apie Tarnybos 2016 metų veiklą ir jos rezultatus. Tikiu, kad ši informacija bus naudinga jos vartotojams.
Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, įsteigtas išorės auditui ir kontrolei Savivaldybėje atlikti. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinio audito reikalavimais, valstybės kontrolės parengtomis metodikomis, kitais teisės aktais ir Savivaldybės tarybos 2016-03-31 sprendimu Nr.T-68 patvirtintais Tarnybos nuostatais. Ši ataskaita parengta vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, Tarnybos 2016 metų veiklos planą ir skirta Savivaldybės tarybai. Ataskaitoje pateikta informacija apie įstatymuose Tarnybai nustatytas pagrindines funkcijas, Tarnybos 2016 metų veiklos plano įvykdymą bei audito rezultatus.
Tarnyba siekia, kad visi Savivaldybės viešojo administravimo subjektai laikytųsi įstatymų, tinkamo ir efektyvaus savivaldybių biudžetų lėšų ir turto naudojimo, kad būtų tobulinama savivaldybių sektoriaus finansų valdymo sistema.
Tarnyboje patvirtinta viena pareigybė, dirba vienas valstybės tarnautojas - savivaldybės kontrolierius.
1. TARNYBOS MISIJA
Tarnybos veiklos teisinį pagrindą suponuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1985 m. spalio 15 d. Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai:
- Biudžeto sandaros įstatymas,
- Biudžetinių įstaigų įstatymas,
- Viešojo administravimo įstatymas,
- Valstybės tarnybos įstatymas,
- Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas,
- Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas,
- Rinkliavų įstatymas,
- Valstybės skolos įstatymas,
- Viešųjų įstaigų įstatymas,
- Vyriausybės patvirtintos Savivaldybių skolinimosi taisyklės,
- Valstybės kontrolės įstatymas,
- Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas,
- Koncesijų įstatymas,
- Tarnybos nuostatai,
- kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomi Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas:
- atlieka išorės auditą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir kontroliuojamose įmonėse;
- rengia ir Savivaldybės tarybai teikia išvadą dėl Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
- rengia ir Savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl Savivaldybės paskolų ėmimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės;
- nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl Savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo.
Atlikdamos auditus, Tarnyba inter alia savo veikloje vadovaujasi:
- Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos Tarptautiniais audito standartais,
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus patvirtintais: Valstybinio audito reikalavimais, Finansinio ir teisėtumo audito vadovu, Veiklos audito vadovu.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato pagrindinius principus, kuriais grindžiama Tarnybos veikla: nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo.
Tarnybos atliktų auditų ataskaitos ir išvados teikiamos audituotiems subjektams, Savivaldybės merui, Savivaldybės administracijos direktoriui bei Kontrolės komitetui. Auditų ataskaitos ir išvados skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Tarnybos atlikto Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio bei Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo audito duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei jos nustatyta forma ir terminais.
2. TARNYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Metų veiklos planas, ataskaita
Veiklos planas rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktuose Tarnybai nustatytą kompetenciją, vadovaujantis prioritetų parinkimo, išankstinio tyrimo, objektyvumo, nešališkumo, apolitiškumo ir audito sudėtingumo vertinimo principais.
Tarnyba atlieka jai teisės aktais nustatytų privalomų ir kitų funkcijų analizę, nustato kiekybiniais ir kokybiniais aspektais reikšmingus audito subjektus, įvertina Tarnyboje gautą informaciją apie poreikį auditams bei Tarnybos žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgiama į riziką mažinančias priemones – kitų institucijų (lėšų davėjų, Valstybės kontrolės, Savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ir kt.) atliekamus tikrinimus, auditus.
Parengtas ateinančių metų veiklos plano projektas buvo pateiktas svarstyti Kontrolės komitetui (veiklos planas patvirtintas 2016 m. lapkričio 11 d. kontrolės komiteto posėdžio protokolu Nr. 3) ir teisės aktų nustatytais terminais teikiamas Valstybės kontrolei.
Kiekvienais metais tarybos reglamento[1] nustatyta tvarka ir terminais Tarnyba parengia ir Savivaldybės tarnybai teikia veiklos ataskaitą už praėjusius metus.
Tarnybos žmogiškieji ištekliai
2016 metų gruodžio 31 d. Tarnyboje buvo patvirtinta 1 savivaldybės kontrolieriaus pareigybė. Savivaldybės kontrolieriaus 2016 metų metinis veiklos vertinimas buvo atliktas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracija, neviršydama Tarnybai patvirtintos sąmatos, atlieka finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
3. SVARBIAUSI 2016 METŲ DARBAI
1 lentelė
| Savivaldybės 2015 metų ataskaitų auditas |
Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, kurį sudaro: -biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, įskaitant Savivaldybės skolos ataskaitas, -konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys. |
| 2015 metų finansinis (teisėtumo) auditas |
Auditas pradėtas 2015 m. II pusmetį, užbaigtas 2016 m. II pusmetį, audito procedūros atliktos 24 subjektuose (taip pat auditas, pradėtas 2016 m. II pusmetį, numatomas užbaigti 2017 m. II pusmetį) |
| Veiklos auditai |
Atliktas 1 veiklos auditas. |
| Išvados Savivaldybės tarybai |
Įvertintus Savivaldybės skolinimosi limitų laikymąsi, teiktos išvados Savivaldybės tarybai: – dėl ilgalaikių paskolų investicijų projektams finansuoti bei paimtoms paskoloms grąžinti (refinansuoti) 2016 m. – 3, Išvada: Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuomone, įvertinus esamus skolinius įsipareigojimus, teisės aktais nustatyti Pagėgių savivaldybės skolinimosi limitai, savivaldybės skolos likutis 2016 metų rugpjūčio 31 dienai suteikia galimybę imti ilgalaikę 100 000 eurų paskolą ir ją naudoti tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, Valstybės investicijų programoje 2016 metams numatytiems investicijų projektams įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti. Išvada: Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuomone, įvertinus esamus skolinius įsipareigojimus, teisės aktais nustatyti Savivaldybės skolinimosi limitai, Savivaldybės skolos likutis 2016 metų balandžio 30 dienai suteikia galimybę imti ilgalaikę 423 900 eurų paskolą ir ją naudoti tik paimtoms paskoloms grąžinti. Išvada: Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuomone, įvertinus esamus skolinius įsipareigojimus, teisės aktais nustatyti Savivaldybės skolinimosi limitai, Savivaldybės skolos likutis 2016 metų sausio 1 dienai suteikia galimybę imti ilgalaikę 444 700 eurų paskolą ir ją naudoti tik paimtoms paskoloms grąžinti.
– dėl trumpalaikių paskolų iš kredito įstaigų: 2016 m. išvados nebuvo teiktos;
– dėl trumpalaikių paskolų iš Valstybės biudžeto: 2016 m. – 1: Išvada: Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuomone, faktinės aplinkybės suteikia pagrindą Savivaldybei kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl trumpalaikės 275,70 tūkst. eurų paskolos iš valstybės biudžeto ir naudoti paskolą apyvartinių lėšų trūkumui padengti.
– dėl garantijų teikimo: 2016 metais išvados nebuvo teiktos; 2016 metais kitų išvadų: - dėl koncesijų tikslingumo, dėl pagrindinių koncesijos sutarties sąlygų: koncesijų Savivaldybėje bebuvo; - dėl partnerystės su privačiais subjektais: partnerystės su privačiais subjektais Savivaldybėje bebuvo; - kitos: teikimų dėl kitų išvadų - negauta. |
4. BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBĖS KONTROLE
Tarnyba ir Valstybės kontrolė, atlikdamos įstatymais joms priskirtus uždavinius ir funkcijas, nuo 2013 metų sudaro bendradarbiavimo susitarimus. 2016 metais šalys susitarė bendradarbiauti, atlikdamos auditus Savivaldybėje:
- Valstybės kontrolė, atlikdama metinėse valstybinio audito programoje suplanuotą savivaldybių ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinių valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą;
- Tarnyba, atlikdama Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą.
Susitarimo tikslai:
- pasidalyti profesine audito patirtimi, gerąja audito praktika ir plėtoti bendradarbiavimą išorės audito klausimais;
- keistis informacija apie audito rezultatus Savivaldybės biudžeto vykdymo, lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais ir kitose srityse, kad būtų išvengta audito procedūrų dubliavimo, siekiant pasinaudoti atlikto darbo rezultatais.
Atliekant auditą 2016 metais su Valstybės kontrole buvo sutarti bendri darbai. Vadovaujantis ir taikant 600-ojo tarptautinio audito standarto „Specialūs svarstymai – grupės finansinių ataskaitų auditas (įskaitant komponentų auditorių darbą)“ nuostatas, buvo suplanuotos ir atliktos audito procedūros:
– ilgalaikio materialiojo turto apskaitos srityje, apskaitant vietinės reikšmės kelius ir gatves (ankstesnių auditų metu neturėjome galimybės įsitikinti, ar šių kelių likutis yra teisingas, nes Savivaldybėje jų apskaita netiksli, nebaigta kelių inventorizacija, ne visi keliai teisiškai įregistruoti);
– ilgalaikio materialiojo turto apskaitos srityje, apskaitant investicijas į kontroliuojamus subjektus (ankstesnių auditų metu nustatyta, kad savivaldybėse investicijų į subjektus apskaita ne visais atvejais tvarkoma laikantis VSAFAS ir ataskaitose nurodyti investicijų ir nuosavybės metodo įtakos likučiai gali neparodyti realios situacijos apie turimų investicijų vertę, jų kitimą ir apie kontroliuojamų subjektų veiklos rezultatus);
– biologinio turto apskaitos srityje (ne visas biologinis turtas gali būti užregistruotas apskaitoje arba netinkamai priskirtas kitoms turto grupėms).
Audito procedūros minėtose srityse buvo planuojamos ir atliekamos bendradarbiaujant Valstybės kontrolės auditoriams ir Tarnybai.
Tarnyba Valstybės kontrolei jos nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybėje atlikto audito rezultatų suvestinę pagal finansinio ir teisėtumo audito vadovą, taip pat Savivaldybės tarybai teikiamas išvadas bei kartu teikiamą audito ataskaitą dėl Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Apibendrinti šių suvestinių duomenys panaudoti Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“.
5. IŠVADOS SAVIVALDYBĖS TARYBAI
Dėl Savivaldybės ataskaitų duomenų
Savivaldybės 2015 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius sudarė šios konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos[2]:
- Biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaita (forma Nr. 1-sav.);
- Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaita (forma Nr. 2-sav.);
- 2015 metų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.
Savivaldybės skolos ataskaitos[3]:
- Skolinių įsipareigojimų 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaita (forma Nr. 3-sav.);
- Skolinių įsipareigojimų pagal kreditorius, valiutas, pradinę ir likutinę trukmę 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitos priedas (Nr.3-sav.);
- Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d. (forma Nr.4).
Savivaldybės administracija atsakinga už ataskaitų rinkinyje pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą.
Savivaldybės tarybos patvirtintas 2015 metų Savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas sudarė 8 894,5 tūkst.Eur.
Audituoto biudžeto įvykdymo Ataskaitų rinkinio duomenys:
Savivaldybės biudžeto 2015 metų įplaukos – 8 787,8 tūkst.Eur, arba 106,7 tūkst.Eur. mažiau, negu buvo planuota.
Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų išmokos per 2015 metus – 8 804.4 tūkst.Eur., arba 216,4 tūkst.Eur. mažiau, negu buvo planuota.
Įsipareigojimų likutis per 2015 m. sumažėjo 252,6 tūkst.Eur. (nuo 2 849,2 tūkst.Eur. iki 2596,6 tūkst.Eur.).
Finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto likutis pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Savivaldybės konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos duomenis per 2015 metus sumažėjo 523,3 tūkst.Eur. (nuo 32 047,0 tūkst.Eur. iki 31 523,7 tūkst.Eur).
Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis, kaip nurodyta skolinių įsipareigojimų ataskaitoje, 2015 metų pradžioje buvo iš viso 2 193,0 tūkst.Eur., pabaigoje – 2 146,5 tūkst.Eur.
Nustatyti reikšmingi duomenų iškraipymai
Savivaldybės kontrolierius dėl Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, Savivaldybės 2015 metų biudžeto vykdymo, savivaldybės ir valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo per 2015 metus bei atitikimo įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams duomenų pareiškė besąlyginę nuomonę. Besąlyginės nuomonės pareiškimo pagrindas – audito ataskaita[4] ir išvados pateiktos Savivaldybės tarybai.
Ataskaitoje ir išvadose pateikti dalykai:
1. Savivaldybėje darbo užmokesčio lėšos buvo planuojamos ir naudojamos nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais. Dėl to dalis 2015 metams skirtų lėšų buvo panaudota darbo užmokesčiui už 2014 metų gruodžio mėnesį išmokėti, o 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 166,5 tūkst.Eur .darbo užmokesčio ir 65,3 tūkst.Eur. socialinio draudimo įmokų mokėtinų sumų (kreditinis) įsiskolinimas. Tuo būdu, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos teisės aktai[5], Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojams 2015 metais dalis darbo užmokesčio buvo mokama už 2014 metų gruodžio mėnesį.
2. Dėl vietinės reikšmės kelių apskaitos. Savivaldybės vietinės reikšmės keliai (gatvės) visu-moje nėra teisiškai įregistruoti – neatlikus teisinio registravimo, negalima pagrįstai įvertinti lėšų poreikio, nesudaromos sąlygos investuoti Savivaldybės (valstybės) lėšas į efektyviausius projektus.
Dėl savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
Savivaldybės 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (sudarytas iš Administracijos ir Savivaldybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų rinkinių)[6]:
Savivaldybės konsoliduota finansinės būklės ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduota grynojo turto pokyčių ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduota pinigų srautų ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduota veiklos rezultatų ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas su priedais.
Biudžeto vykdymo ataskaitos apėmė Savivaldybės asignavimų valdytojų veiklą ir ižde tvarkomus duomenis. Savivaldybės 2015 metų biudžetas buvo patvirtintas Savivaldybės tarybos sprendimu[7]. 2015 metais Savivaldybė vykdė septynias programas, Savivaldybės biudžeto asignavimai paskirstyti 16 asignavimų valdytojų.
Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą[8] Savivaldybė rengė aukštesniojo lygio metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Pagal Finansų ministro patvirtintą[9] 2015 metų konsolidavimo schemą[10], Savivaldybės subjektų grupę sudarė 20 viešojo sektoriaus subjektų. Vertinimo metu nustatyta, kad visi viešojo sektoriaus subjektai, nurodyti 2015 m. konsolidavimo schemoje, pateikė duomenis viešojo sektoriaus ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje[11] (toliau - VSAKIS). t.y. 17 biudžetinių įstaigų, 1 sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, Savivaldybės iždas ir privatizavimo fondas. Savivaldybės metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys VSAKIS buvo parengtas ir pateiktas nustatytais terminais[12].
Parengtas 2015 m. Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys buvo tikrintas ir analizuotas šiais aspektais: ataskaitų loginiai ryšiai, pateiktos sumos, ar pateikta visa reikiama informacija, tarpusavio sandorių eliminavimas, konsolidavimo įrašai. Pagal Savivaldybės administracijos finansų skyriaus pateiktas konsolidavimo kontrolės bei konsoliduotųjų ataskaitų korektiškumo tikrinimo ataskaitas neištaisytų klaidų nebuvo nustatyta.
Audito metu, siekiant gauti patvirtinimus, kad Savivaldybės 2015 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinyje būtų pateikta teisinga ir tikra informacija apie sąskaitų likučius, gautas pajamas, sąnaudas ir grynąjį perviršį ar deficitą, buvo atliktos reikšmingų sričių audito procedūros Administracijoje, kurios finansiniai rodikliai galėjo turėti reikšmingą įtaką konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio sudarymui.
Atlikus konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio procedūras, buvo nustatyta, kad bendroje konsoli-dacijos korektiškumo tikrinimo ataskaitoje ir konsolidavimo kontrolės bendrojoje ataskaitoje gauti kontrolės ryšiai buvo geri (teigiami arba lygūs nuliui), eliminavimo procedūros buvo atliktos gerai.
2015 m. Savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumas – pagal Biudžeto sandaros įstatymą[13] asignavimų valdytojai privalo užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą[14] – turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama efektyviai ir racionaliai.
Dėl audituotų Savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų[15]
Savivaldybės funkcijoms vykdyti 2015 metais gauta 8643,9 tūkst.Eur. biudžeto pajamų, iš jų 4710,4 tūkst.Eur. valstybės dotacijų. Be to, gauta 143,9 tūkst.Eur. įplaukų pagal ilgalaikių paskolų sutartis vykdomiems investiciniams projektams finansuoti. Bendra įplaukų į Savivaldybės biudžetą suma 8787,8 tūkst.Eur. Negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2016 m. sausio 1 d. sudarė 2 146,5 tūkst.Eur.
Siekiant gauti įrodymų, reikalingų audito tikslams pasiekti, buvo tiriama vidaus kontrolės aplinka, atlikta rizikos analizė, įvertinti rizikos veiksniai, atlikti kontrolės testai biudžeto programų sąmatų įvykdymo, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, pajamų ir išlaidų vykdymo, turto ir įsipareigojimų, skolos valdymo išlaidų ir pajamų apskaitos srityse ir pagal jų rezultatus įvertintas vidaus kontrolės procedūrų veiksmingumas ir nuoseklumas.
Savarankiškos procedūros atliktos šiose audito srityse:
- biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo, asignavimų naudojimo teisėtumo;
- Savivaldybės ilgalaikių skolinių įsipareigojimų (paimtų paskolų), mokėtinų ir gautinų sumų;
- Savivaldybės turto ir įsipareigojimų;
- darbo užmokesčio ir socialinio draudimo;
- 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio konsolidacijos.
Savarankiškoms audito procedūroms atlikti buvo atrinkti audito pavyzdžiai, kurie geriausiai galėjo reprezentuoti audito visumą. Audito įrodymai gauti taikant skaičiavimo, tikrinimo, paklausimo, analitines ir kitas procedūras.
Savivaldybės biudžeto pajamas sudarė surenkami mokesčiai, dotacijos, gaunamos iš valstybės biudžeto, pajamos, gaunamos iš materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo ir kitos pajamos, kurių didžiausią dalį sudarė nuomos mokestis už valstybinę žemę ir biudžetinių įstaigų įmokos už teikiamas paslaugas bei patalpų nuomą.
Savivaldybės biudžeto pajamų bei išlaidų plano ir jų įvykdymo rezultatai pateikiamas 2-3 lentelėse:
2015 m. Savivaldybės biudžeto pajamų įvykdymas
2 lentelė (tūkst.Eur.)
|
Eil. Nr. |
Pajamų pavadinimas, ekonominės klasifikacijos kodas
|
2014 m. įvykdymas |
Patikslintas 2015m. planas |
Įvykdyta 2015 m. |
Plano įvykdymas |
2015 m. pajamų augimas, lyginant su 2014 m. |
||
| Suma (5-4gr.) |
Proc.
|
Suma (5-3gr.) |
Proc.
|
|||||
| 1. |
2. |
3 |
4. |
5 |
6. |
7. |
8. |
9. |
| 1 |
Mokesčiai |
2981,8 |
3520,7 |
3471,9 |
-48,8 |
98,6 |
490,1 |
116,4 |
| 2 |
Dotacijos |
5192,1 |
4728,8 |
4710,4 |
-18,4 |
99,6 |
-481,7 |
90,7 |
| 3 |
Kitos pajamos |
360,1 |
481,4 |
437,9 |
-43,5 |
91,0 |
77,8 |
121,6 |
| 4 |
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos |
3,3 |
8,6 |
23,5 |
14,9 |
2,7 kart |
20,2 |
7 kart. |
| 5 |
VISI MOKESČIAI, DOTACIJOS, PAJAMOS IR SANDORIAI (1+2+3+4) |
8537,3 |
8739,6 |
8643,9 |
-95,7 |
98,9 |
106,6 |
101,2 |
| 6 |
Įplaukos iš fin.turto ir įsipareigojimų |
390,0 |
154,8 |
143,9 |
-10,9 |
92,9 |
-24651 |
36,9 |
| 7 |
Finansinių įsipareigojimų prisiėmimo (skolinimosi) pajamos |
390,0 |
154,8 |
143,9 |
|
|
|
|
| 8 |
IŠ VISO ĮPLAUKŲ (6+7) |
8927,3 |
8894,4 |
8787,8 |
-106,6 |
98,8 |
-139,5 |
98,9 |
| 9 |
Ataskaitinio laikotarpio pradžioje lėšų likutis - kitos apyvartos lėšos |
364,5 |
42,4 |
364,5 |
+322,0 |
- |
+193,0 |
212,5 |
Pagal Savivaldybės biudžeto įvykdymo 2015-12-31 ataskaitoje nurodytus bei 2-oje lentelėje analizuotus duomenis 2015 metais Savivaldybės biudžeto pajamų planas įvykdytas 98,8 proc., patikslintas metinis asignavimų planas neįvykdytas. Per finansinius metus Savivaldybė gavo 8787,8 tūkst.Eur. įplaukų, pajamų gauta 106,6 tūkst.Eur. mažiau, nei planuota. Lyginant su praėjusiais 2014 metais, pajamų gauta 139,5 tūkst.Eur. mažiau, santykinai įplaukos sumažėjo 1,2 procentiniu punktu.
Mažiau (-48,8 tūkst.Eur.) nei planuota surinkta mokesčių - nesurinkti planuoti pajamų ir pelno (-21,2 tūkst.Eur.) bei prekių ir paslaugų (-47,0 tūkst.Eur.) mokesčiai, įvykdytas tik turto (19,4 tūkst.Eur.) mokesčio surinkimo planas.
Mažiau nei planuota gauta kitų pajamų (turto bei pajamų už prekes ir paslaugas) -43,5 tūkst.Eur.: turto pajamų -29,4 tūkst.Eur., nuomos mokesčių už valstybinę žemę ir vandens telkinius -31,2 tūkst.Eur., pajamų už prekes ir paslaugas -18,6 tūkst.Eur., pajamų už patalpų nuomą -2,6 tūkst.Eur., pajamų už atsitiktines paslaugas -0,8 tūkst.Eur., įmokų už išlaikymą švietimo, soc. apsaugos ir kitose įstaigose -15,2 tūkst.Eur.
Negautas šių pozicijų pajamas dalinai kompensavo surinkti didesni nei planuota pajamų iš baudų ir konfiskacijos (+4,6 tūkst.Eur.), gamtos išteklių (+1,7 tūkst.Eur.) mokesčiai; taip pat kito ilgalaikio materialiojo turto (+14,9 tūkst.Eur.) realizavimo pajamos.
Reikšmingą įtaką pajamų planinės užduoties vykdymui turėjo įplaukos iš finansinio turto ir prisiimtų įsipareigojimų (gautų 143,9 tūkst.Eur paskolų) užskaitymas į biudžeto pajamas - Savivaldybės gautos ilgalaikės paskolos investiciniams projektams finansuoti. Be paskolų 2015 m. Savivaldybės biudžetas įvykdytas 98,9 proc.
Biudžeto sandaros įstatymas asignavimų valdytojus įpareigoja biudžeto lėšas naudoti pagal paskirtį, o nepanaudotas lėšas grąžinti į savivaldybės biudžetą, nepanaudotas dotacijas – į valstybės biudžetą. 2015 metų pabaigoje liko nepanaudota specialios tikslinės dotacijos 18,2 tūkst.Eur. lėšų valstybinių perduotų savivaldybėms funkcijų atlikimui. Į valstybės biudžetą buvo grąžinta 18,2 tūkst.Eur. nepanaudotos šių pozicijų lėšos: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių paslaugų priežiūros departamentui pagal priemonę ”Lėšos socialinėms išmokoms ir kompensa-cijoms skaičiuoti ir mokėti” – 3,5 tūkst.Eur. (parama mirties atveju), ”Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti programa” – 4,9 tūkst.Eur., LR Finansų ministerijai – 2,9 tūkst.Eur. (lėšos, skirtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, minimaliai mėnesinei algai padidinti), LR Kultūros ministerijai – 2,0 tūkst.Eur. (kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti); LR Švietimo ir mokslo ministerijai – 4,9 tūkst.Eur. (mokinio krepšelio lėšų neformaliajam vaikų švietimui).
2015 m. Savivaldybės biudžeto išlaidų įvykdymas
3 lentelė (tūkst.Eur.)
|
Eil. Nr. |
Išlaidos pagal funkcinę klasifikaciją, klasifikacijos kodas |
Įvykdyta per 2014 m. |
Patikslintas 2015 m. planas |
Įvykdyta per 2015 m |
2015 m. plano įvykdymas |
Augimas, lyginant 2015 m. su 2014 m |
||
| Suma (5gr.-4gr.) |
Proc.
|
Suma (5gr.-3gr.) |
Proc.
|
|||||
| 1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
9. |
| 1. |
Bendros valstybės paslaugos |
1438,9 |
1633,0 |
1590,6 |
-42,4 |
97,4 |
151,7 |
110,5 |
| 2. |
Gynyba |
31,1 |
31,3 |
31,3 |
- |
100,0 |
0,2 |
100,6 |
| 3. |
Vieš.tvarka ir visuomenės apsauga |
199,3 |
125,3 |
122,4 |
-2,9 |
100,0 |
-76,9 |
162,8 |
| 4. |
Ekonomika |
869,9 |
1147,4 |
1122,1 |
-25,3 |
97,8 |
252,2 |
129,0 |
| 5. |
Aplinkos apsauga |
176,3 |
328,5 |
257,1 |
-71,4 |
78,3 |
80,8 |
145,8 |
| 6. |
Būstas ir komunalinis ūkis |
155,1 |
196,7 |
185,2 |
-11,5 |
94,2 |
20,1 |
119,4 |
| 7. |
Sveikatos apsauga |
31,1 |
39,6 |
39,6 |
- |
100,0 |
8,5 |
127,3 |
| 8. |
Poilsis, kultūra ir religija |
401,7 |
595,0 |
587,3 |
-7,7 |
98,7 |
185,6 |
146,2 |
| 9. |
Švietimas |
3069,1 |
3176,9 |
3142,5 |
-34,4 |
98,9 |
73,4 |
102,4 |
| 10. |
Socialinė apsauga |
2470,9 |
1746,9 |
1726,1 |
-20,8 |
98,8 |
-744,8 |
69,8 |
| 11.
|
IŠ VISO IŠLAIDŲ(1+2+3..+10) |
8843,4 |
9020,8 |
8804,4 |
-216,4 |
97,6 |
-39,0 |
99,6 |
| 12.
|
IŠ VISO IŠMOKŲ
|
8843,4 |
9020,8 |
8804,4 |
-216,4 |
97,6 |
-39,0 |
99,6 |
| 13. |
Lėšų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (103+104 pajam. – 16 išlaid.) arba (18+19+20+21) |
448,4 |
0,0 |
431,8 |
+431,8 |
- |
-16,6 |
96,3 |
| 14. 15. 16. |
Iš jų: -apyvartos lėšos -skolintų lėšų likutis -kitos apyvartos lėšos dėl kredito įstaigos veiklos apribojimo |
126,3 - 322,1 |
- - - |
109,7 - 322,1 |
- - - |
- - - |
-16,6 - - |
86,8 - 100 |
Pagal Savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo 2015-12-31 ataskaitoje (forma Nr. 1-sav) nurodytus bei 3-oje lentelėje išanalizuotus duomenis 2015 metais patikslintas Savivaldybės biudžeto išlaidų planas įvykdytas 97,6 proc., per finansinius metus Savivaldybė planavo 9020,8 tūkst.Eur. išlaidų, faktiškai įvykdyta 8804,4 tūkst.Eur., tame skaičiuje 143,9 tūkst.Eur. ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (paskolų). Reikšmingą įtaką išlaidų planinės užduoties vykdymui turėjo negalėjimas naudotis apyvartinių lėšų likučiu (322,1 tūkst.Eur.) bankrutuojančios kredito įstaigos sąskaitose.
Lyginant su praėjusiais 2014 metais, išlaidų padaryta 39,0 tūkst.Eur. mažiau, santykinai išmokos sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
Savivaldybės asignavimų valdytojai 2015 metais panaudojo 8804,4 tūkst.Eur. asignavimų arba 216,4 tūkst.Eur. mažiau nei planuota.
Neįvykdytas šių asignavimų planas:
aplinkos apsaugai -71,4 tūkst.Eur.;
bendroms valstybės paslaugoms -42,4 tūkst.Eur.;
švietimui -34,4 tūkst.Eur.;
ekonomikai -25,3 tūkst.Eur.;
socialinei apsaugai -20,8 tūkst.Eur.;
būstui ir komunalinio ūkio sričiai -11,5 tūkst.Eur.;
poilsio, kultūros ir religijos sričiai -7,7 tūkst.Eur.;
viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai -2,9 tūkst.Eur.
Ivykdyta:
sveikatos apsaugai 0,0 tūkst.Eur.;
gynybai 0,0 tūkst.Eur.
Savivaldybės biudžeto išlaidos 16,6 tūkst.Eur. viršijo įplaukas (8804,4-8787,8), tai sudarė 0,2 proc. gautų įplaukų.
Savivaldybė 2015 m. paėmė 143,9 tūkst.Eur. paskolų investiciniams projektams finansuoti.
Savivaldybės biudžeto deficitas (išmokos minus pajamos), įvertinus gautas paskolas, 2015 metais sudarė 160,5 tūkst.Eur. (8804,4-8643,9).
Savivaldybės biudžeto lėšų likutį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 431,8 tūkst.Eur., iš jų apyvartos lėšos 109,7 tūkst.Eur. ir kitos apyvartos lėšos 322,1 tūkst.Eur., esančios veiklos apribojimus turinčioje kredito įstaigoje.
Savivaldybės tarybos patikslintame 2015 metų biudžete specialiųjų tikslinių dotacijų sumos valstybinėms funkcijoms vykdyti atitiko nustatytus ataskaitinių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei įstatymų įgaliotų institucijų (LR Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, Žemės ūkio ministrų) patvirtintus rodiklius; Savivaldybės biudžeto išlaidų planas ir išlaidų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atliko metinėms ataskaitoms.
Dėl Savivaldybės skolos ir skolinių įsipareigojimų
Biudžeto sandaros įstatymu, laikantis Seimo patvirtintų skolinimosi limitų Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybėms suteikta teisė imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes paskolas arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti; imti trumpalaikes paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui išnaudojamos savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos bei trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų.
Vykdydama Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Tarnyba vertino Savivaldybės skolinimosi galimybes.
Savivaldybė, įgyvendindama Strateginio plano tikslus, 2015 metais vykdė investicinius projektus, kurių finansavimui neužteko biudžeto skiriamų lėšų, todėl buvo naudojamos skolintos lėšos. Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis 2015-12-31 buvo 2146,5 tūkst.Eur. – t.y. 24,4 proc. patvirtintų 2015 m. Savivaldybės biudžeto pajamų.
Audito metu nustatyta, kad Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis 2015 metais neviršijo Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų skolos limitų, administracija skolinius įsipareigojimus prisiėmė įgaliota Savivaldybės tarybos ir turėdama Tarnybos išvadas, nebuvo viršytas metinio kreditų grąžinimo dydis bei kiti teisės aktais nustatyti skolinimosi ribojimai.
Mokėtinos ir gautinos sumos (debetinis ir kreditinis įsiskolinimas)
Savivaldybės biudžetinių įstaigų kreditiniai įsiskolinimai (be paskolų) 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 450,1 tūkst.Eur., iš jų pradelsti (kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 45 dienos) – 60,3 tūkst.Eur. 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimai atitinkamai sudarė 656,2 tūkst.Eur. ir 192,7 tūkst.Eur. Mokėtinų ir gautinų sumų per 2015 metus sumažėjo (-252,6 tūkst.Eur.), taip pat sumažėjo pradelsti įsiskolinimai (-132,4 tūkst.Eur.).
Didžioji išlaidų skolos dalis kreditoriams susidėjo iš dalinai neapmokėtų išlaidų už prekių ir paslaugų naudojimą (127,9 tūkst.Eur.), neišmokėto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo (231,8 tūkst.Eur., per 2015 m. sumažėjo 206,1 tūkst.Eur.).
Mokėtinų ir gautinų sumų 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje mokėtinų sumų likutis sudarė 2596,6 tūkst.Eur.; likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, lyginant su likučiu metų pradžioje, sumažėjo 256,2 tūkst.Eur. (9,0 proc. punktais). Išlaidų skola kreditoriams susidėjo iš dalinai neapmokėtų išlaidų už prekių ir paslaugų naudojimą (127,1 tūkst.Eur., per 2015 m. sumažėjo 148,6 tūkst.Eur.), neišmokėto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo (231,8 tūkst.Eur., per 2015 m. sumažėjo 86,8 tūkst.Eur.). Mokėtinos sumos, kurių įvykdymo terminas pradelstas daugiau kaip 45 dienos, per 2015 m. sumažėjo 132,4 tūkst.Eur. ir sudarė 60,3 tūkst.Eur. (iš jų 39,3 tūkst.Eur. – kitos paslaugos, t.y. investicinių projektų mokėtinos sumos).
Gautinų sumų likutis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 15,5 tūkst.Eur. Debetinį įsiskolinimas - negautos lėšos už vaikų išlaikymą globos įstaigoje, negautos lėšos iš nuomotojų už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas.
Dėl 2015 m. Savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo
Pagal Biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojai privalo užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą[16] – turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama efektyviai ir racionaliai.
Teiktos rekomendacijos
2015-07-15 audito ataskaitoje Nr.K5-A3 “Dėl Pagėgių savivaldybės 2014 m. biudžeto vykdymo ataskaitų” Tarnyba Savivaldybės administracijai, biudžeto asignavimų valdytojams ir biudžetinių įstaigų vadovams buvo rekomendavusi išanalizuoti įsiskolinimų priežastis, numatyti priemones įsiskolinimams sumažinti ir, tikslinant 2014 metų bei sudarant sekančių metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamus asignavimus esantiems įsiskolinimams už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes padengti, iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti kreditinius įsiskolinimus; nustatyti stebėjimo procedūras atsakingiems asmenims, nurodant jų pareigas ir atsakomybę, kad biudžeto asignavimai būtų naudojami vadovaujantis teisės aktais ir tik ataskaitiniais biudžetiniais metais patirtoms išlaidoms dengti, numatyti priemonių eiliškumą ir terminus likviduojant kreditinius įsiskolinimus darbuotojams gruodžio mėnesį neišmokėto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo srityje“. Minėta rekomendacija nebuvo įgyvendinta, nes įsiskolinimai darbo užmokesčiui ir soc. draudimui per 2015 metus sumažėjo tik 86,8 tūkst.Eur. (64,0 tūkst.Eur. darbo užmokesčiui ir 22,8 tūkst.Eur. socialinio draudimo įmokoms), kas sudarė tik 27,2 proc.
Atkreiptinas dėmesys į asignavimų valdytojų ankstesniais metais (iki 2016-01-01) susidariusias ir neapmokėtas įsiskolinimų sumas, nors vadovaujantis teisės aktais[17], programų sąmatų projektuose turi būti numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti, aiškinamajame rašte turi būti nurodyta jų padidėjimo priežastis ir numatyti įsiskolinimo mažinimo bei padengimo terminai. 2015 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas numatė, kad iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turi būti dengiami įsiskolinimai – tam pasiekti priemonės ar užduotys Savivaldybės įstaigoms nebuvo numatytos; Administracija jos pateiktame rekomendacijų įgyvendinimo plane buvo įsipareigojusi darbo užmokesčio ir socialinio draudimo kreditinį įsiskolinimą panaikinti iki 2016 m. gruodžio 31 dienos.
Savivaldybės administracijai ir įstaigoms auditų metu teiktos rekomendacijos, jose siūlyta:
-numatyti priemones tolimesniam įsiskolinimų mažinimui, nustatyti stebėjimo procedūras atsakingiems asmenims, terminus likviduojant kreditinius įsiskolinimus darbuotojams darbo užmokesčio ir socialinio draudimo srityje; papildomas kontrolės priemones, siekiant sustiprinti Savivaldybės administracijos ir pavaldžių įstaigų įsipareigojimų kontrolę bei teisingą finansinių ir kitų ataskaitų sudarymą bei pateikimą; užtikrinti, kad Savivaldybės administracija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžeto asignavimus ir turtą naudotų teisės aktų nustatyta tvarka;
-siekiant užtikrinti tikslią ir teisingą įrenginių bei kelių buhalterinę apskaitą Savivaldybėje, imtis priemonių kad kelių buhalterinė apskaita būtų tvarkoma atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus ir rekomendacijas, numatyti vietinės reikšmės kelių techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos ilgalaikę perspektyvą;
-užtikrinti, kad Savivaldybės administracija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžeto asignavimus ir turtą naudotų teisės aktų nustatyta tvarka, 2016 metais ilgalaikius finansinius įsipa-reigojimus planuoti ir prisiimti tik projektų, finansuojamų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės para-mos įgyvendinimui, paimtų paskolų grąžinimui, kitoms tik įstatyme nustatytoms reikmėms, kad 2017 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) būtų ne didesnis už 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti);
-vadovautis 2016 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu biudžetinių įstaigų vadovams ir Savivaldybės institucijoms išanalizuoti įsiskolinimo (mokėtinų sumų) priežastis ir imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti; tikslinant 2016 metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamų asignavimų dalį 2016 m. sausio 1 d. esančiam įsiskolinimui padengti; iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus (mokėtinas sumas) ribojant priedų, vienkartinių išmokų mokėjimą, peržiūrint turto, prekių ir paslaugų pirkimus ir kt., nustatant įstaigoms papildomas taupymo užduotis ir papildomas kontrolės procedūras, kad Savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, racionaliai ir efektyviai; biudžetinėms įstaigoms savo vardu neprisiimti jokių skolinių įsipareigojimų pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartimis;
-apsvarstyti galimybę parengti ir teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai Pagėgių savivaldybės mokyklų valgyklų nuomos ir mokinių maitinimo konkursų organizavimo taisykles, įpareigoti ugdy-mo įstaigų vadovus, vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais peržiūrėti mokinių maiti-nimo mokyklose organizavimo reglamentavimą; suėjus sutartyse numatytiems terminams, skelbti įstaigose naujus mokinių maitinimo perkamų paslaugų viešuosius konkursus; mokyklų vadovams imtis priemonių kad paslaugų teikėjų naudojimasis valgyklų patalpomis, patalpų šildymu, elektra ir vandeniu bei komunaliniais patarnavimais būtų tinkamai nustatytas ir apskaitytas.
6. TARNYBOS VEIKLOS VEIKSMINGUMAS
Tarnybos veiklos veiksmingumas matuojamas atliktų darbų apimtimi ir rezultatų teigiamu poveikiu; veiklos veiksmingumą atspindi atlikus auditą ir kitas užduotis pasiekti tikslai, audituotų asignavimų valdytojų ir viešųjų juridinių asmenų finansinių ataskaitų didesnis informatyvumas, vidaus kontrolės ir finansų valdymo reikšmės supratimas, tikslingas lėšų ir turto panaudojimas.
Reikšmingiausiai audito veiksmingumas pasireiškia tuo, kad apie audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, klaidas, netikslumus ir kitus trūkumus informuotas audituojamas subjektas juos taiso ir finansinėse ataskaitose išvengiama esminių iškraipymų; priimami operatyvūs sprendimai efektyvesniam, racionalesniam lėšų ir turto valdymui.
Stebima pažanga įstaigoms audito metu įgyvendinant rekomendacijas ir šalinant nustatytus trūkumus. Auditų metu informuotos žodžiu ir/ar raštu, Savivaldybės audituojamos įstaigos geranoriškai reagavo į pateiktus pastebėjimus, taisė nustatytas klaidas ir neatitikimus, įgyvendino pateiktas rekomendacijas. Savivaldybės administracija, įstaigos išnagrinėjo auditų metu teiktas rekomendacijas ir numatė jų įgyvendinimo planus[18]. Juose numatyta susidariusius darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų kreditinius įsiskolinimus mažinti pagal finansines galimybes bei sudarant 2017 metų Savivaldybės biudžetą atsižvelgti į įsiskolinimus ir skirti finansavimą; siekiant užtikrinti tikslią ir teisingą vietinės reikšmės kelių buhalterinę apskaitą Savivaldybėje, atsižvelgiant į kelių ir gatvių parametrų ir kitos informacijos pasikeitimus atnaujinti kelių ir gatvių techninės inventorizacijos duomenis, pagal finansines galimybes surasti lėšas teisinei registracijai; ilgalaikius finansinius įsipareigojimus planuoti tik projektų, finansuojamų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įgyvendinimui bei paimtų paskolų grąžinimui; asignavimų valdytojai, vykdydami patvirtintas programas, iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengia susidariusius įsiskolinimus, lėšas naudoti taupiai, ribojant priedų, vienkartinių išmokų mokėjimą, prekių ir paslaugų pirkimus.
Svarbu akcentuoti, kad audito metu nustatytų ir nurodytų trūkumų ištaisymas sudaro sąlygas išvengti jų tolesnio pasikartojimo, skatina audituojamo subjekto darbuotojų teigiamą požiūrį į audito darbą ir kontrolės priemonių, stiprinančių audituojamo subjekto finansų valdymą, tikslingą turto naudojimą, teisingų ir vartotojo poreikius atitinkančių finansinių ataskaitų parengimą.
Siekiant skatinti teigiamą ir veiksmingą audito poveikį Savivaldybės veiklai, ataskaitoje nurodomos tos sritys, kuriose yra galimybių pagerinti padėtį dėl:
- Savivaldybės skolinimosi. Savivaldybė laikėsi nustatytų skolinimosi limitų. Pažymėtina, kad Savivaldybės skola, eilę pastarųjų metų nuolat didėjusi, per 2015 - 2016 metus nežymiai (penkiais procentiniais punktais) sumažėjo ir 2016 metų pabaigoje buvo 2086,1 tūkst.Eur (2015 metų pabaigoje buvo 2146,5 tūkst.Eur., 2015 metų pradžioje - 2193,0 tūkst.Eur).
7. AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
Profesinės etikos reikalavimai
Tarnybos valstybės tarnautojų elgesio taisyklėse nustatyti profesiniai reikalavimai ir procedūros, užtikrinančios Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklai nustatytų principų – nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo, laikymąsi. Siekiant sumažinti ar pašalinti grėsmes auditoriaus nepriklausomumui, nustatytos įvairios prevencinės priemonės: Tarnyboje taikoma praktika neaudituoti įstaigų, kuriose gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktai, deklaruojant viešuosius ir privačius interesus, savarankiškai pasirenkant audito metodus, tiriamas sritis, prieš pradedant auditą pildant Nešališkumo deklaracijas. Šios priemonės leidžia užtikrinti, kad auditai būtų atliekami objektyviai ir nešališkai, kad nebūtų dalyvaujama su einamomis pareigomis nesuderinamoje veikloje.
Tarnybos veikla yra viešinama. Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija apie Tarnybos veiklą: savivaldybės kontrolieriaus veiklos užduotys, darbo užmokestis, metų veiklos planai ir ataskaitos, finansinės ataskaitos, atliktų auditų ataskaitos ir išvados, Savivaldybės tarybai teikiamos išvados. Informacija apie veiklos ataskaitas skelbiama vietinėje spaudoje.
Darbuotojų kompetencija, mokymas
Kiekvienais metai atliekamas Tarnybos metinis veiklos vertinimas. Reikalavimai profesinei kompetencijai nustatyti Vietos savivaldos įstatyme ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose. Audito užduotis atlieka valstybės tarnautojai, turintys tam reikiamos kompetencijos ir gebėjimų.
Tarptautiniuose audito standartuose ir Valstybinio audito reikalavimuose, kuriais vadovaujasi Tarnyba, nustatyta auditą atliekančio darbuotojo pareiga – nuolat atnaujinti žinias ir tobulinti įgūdžius, reikalingus auditui atlikti. Vienas svarbiausių veiksnių, leidžiantis užtikrinti tinkamą ir efektyvų audito atlikimą, yra valstybės tarnautojo profesinė kompetencija. Reikalavimai profesionalumo, atsakomybės, veiklos viešumo ir kitais aspektais yra nuolat didinami. Norint išlaikyti tinkamą kompetenciją, būtina užtikrinti savalaikį ir efektyvų mokymą.
Audito kokybės kontrolės sistema ir stebėsena
Tarnybos audito kokybės politiką, audito procedūras, peržiūros ir audito kokybės kontrolės bendruosius reikalavimus nustato Tarnybos audito kokybės valdymo taisyklės, parengtos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybinio audito reikalavimais. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti audito darbo kokybę, auditoriaus darbas visuose audito etapuose turi būti prižiūrimas ir peržiūrimas.
Prevencinė veikla, gerosios praktikos sklaida – svarbi Tarnybos veiklos dalis. Tarnybos veiklos veiksmingumas matuojamas atlikto darbo rezultatų teigiamu kokybiniu poveikiu. Atlikus auditą, veiksmingumą atspindi pasiekti nusistatyti tikslai ir audituotų asignavimų valdytojų ir viešųjų juridinių asmenų finansinių ataskaitų didesnis informatyvumas, vidaus kontrolės bei finansų valdymo reikšmės supratimas, tikslingas lėšų ir turto panaudojimas. Audito poveikis pasireiškia ir tuo, kad apie audito metu nustatytas klaidas, neatitikimus ir kitus trūkumus informuotas audituojamas subjektas juos taiso, todėl finansinėje atskaitomybėje išvengiama esminių iškraipymų. Auditų metu nustatytų ir nurodytų trūkumų ištaisymas sudaro sąlygas išvengti jų pasikartojimo ateityje, skatina audituojamų subjektų darbuotojų teigiamą požiūrį į kontrolės priemones, stiprinančias finansų valdymą, tikslingą turto naudojimą, teisingos ir vartotojų poreikius atitinkančios finansinės atskaitomybės parengimą. Tarnyba, vykdydama jos nuostatuose nustatytus uždavinius, siekia, kad subjektų vadovai efektyviau šalintų trūkumus. Po rekomendacijų pateikimo Tarnyba vykdo poauditinę veiklą, t.y. stebi audituoto subjekto veiklos pokyčius, kaip vykdomos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, šalinami nurodyti veiklos trūkumai.
8. SIŪLYMAI VEIKLAI GERINTI
Siekiant nustatyti Tarnybos veiklos kryptis ir būdus vykdant institucijos misiją bei siekiant numatytų tikslų ir rezultatų, veiksmingai panaudoti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, vadovaujantis patvirtintu Tarnybos 2016-2018 metų strateginiu veiklos planu, Tarnybos žmogiškieji ištekliai, didėjant darbo apimtims, nepasikeitė. 2016 metais Tarnyboje struktūrinių pakitimų neįvyko, patvirtintas dar darbuotojų skaičius išliko tas pats. Tarnybos veiklos sritys yra bendroji (vidaus administravimas) ir specialioji (išorės auditas ir kontrolė). Tarnybai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta 1 pareigybė, šis pareigybių skaičius nesikeitė nuo 2001 metų. Savivaldybės biudžeto asignavimų, išlaidų ir įsipareigojimų didėjimas, materialiojo turto apimčių augimas, viešojo sektoriaus apskaitos pokyčiai ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, plečiantys Tarnybos kompetenciją ir veiklos mastą, daro įtaką Tarnybos darbo apimčiai.
Tarnyba yra Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos narė. Nors šią veiklą riboja resursų trūkumas, pagal galimybes yra dalyvaujama Savivaldybių kontrolierių asociacijos veikloje – Lietuvos bei Tauragės apskrities savivaldybių kontrolierių susirinkimuose, pasitarimuose, dalyvaujama tarnybinės veiklos vertinimo komisijų veikloje, asociacijai teikiama prašoma informacija.
Tarnybos laiko ženklią dalį atima darbo dokumentavimas, kaip nustatyta Valstybinio audito reikalavimuose, tai mažina atliekamų auditų mastą. Šiems darbams atlikti Tarnyboje kol kas nėra galimybės naudotis kompiuterinėmis audito programomis.
Buvo parengtas Tarnybos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planas 2016 metais, tačiau sąmatoje lėšų mokymams nebuvo skirta. Kvalifikacijos kėlimas projektų lėšomis finansuojamuose seminaruose ne visada leidžia pasirinkti reikalingas tobulinti gebėjimų sritis; buvo dalyvauta Valstybės kontrolės rengtuose seminaruose. Norint tobulinti Tarnybos gebėjimus veiksmingai taikyti žinias nuolat kintančioje aplinkoje ir priimti naujus kontrolės ir audito institucijai keliamus permainų iššūkius, mokymams turi būti skiriamos reikiamos (teisės aktuose privalomos numatyti) lėšos.
Tarnybos pagrindine veiklos tobulinimo kryptimi ir toliau išlieka siekis gerinti atliekamo audito kokybę, didinti audito poveikį, laikantis nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principų, pažangių finansų valdymo ir kontrolės sistemų viešajame sektoriuje diegimas ir skatinimas. Tikimasi, kad Tarybos ir Savivaldybės vadovybės pozityvus požiūris į audito procesą ir siekis spręsti problemas užtikrins reikiamos sistemos vystymą, finansinių interesų apsaugą bei teikiamų rekomendacijų įgyvendinimą, o ši ataskaita leis įvertinti Tarnybos indėlį į finansų ir turto valdymo sričių tobulinimą. Teikiant ataskaitą apie Tarnybos 2016 metų auditus, tikimasi tolesnio konstruktyvaus dalykinio bendravimo ir bendradarbiavimo, laukiama objektyvaus Tarnybos veiklos vertinimo, pastabų ir pasiūlymų, kaip gerinti darbą. Bendromis visų pastangomis siekiama, kad Savivaldybės turtas ir biudžeto lėšos būtų valdomas skaidriau, taupiau, efektyviau ir racionaliau. Teigiamas poveikis pasireikštų tuo, jog būtų sustiprinta viešųjų finansų kontrolė Savivaldybėje, būtų užtikrintas didesnis Savivaldybės konsoliduotų ataskaitų patikimumas, kuriais Valstybės kontrolė remiasi teikdama išvadą dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio, taip pat turėtų teigiamą prevencinį poveikį atkreipiant dėmesį į neteisėto Savivaldybės turto bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymo ir naudojimo bei Savivaldybės biudžeto ir kitų piniginių išteklių naudojimo atvejus.
_______________________