Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL lietuvos respublikos Vyriausybės 2022 M. KOVO 16 D. NUTARIMO NR. 247 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ekonomikos ir inovacijų MINISTERIJOS EKONOMIKOS TRANSFORMACIJOS IR KONKURENCINGUMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2024 m. sausio 3 d. Nr. 23

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.    Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“:

1.1.    Pakeisti nurodytą nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija (2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa nauja redakcija nedėstoma):

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL 2022–2030 METŲ EKONOMIKOS TRANSFORMACIJOS IR KONKURENCINGUMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1.4, 1.5, 1.6, 1.8, 1.11, 1.12 ir 1.15 pažangos uždavinius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  nutaria:

Patvirtinti 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programą (pridedama).“

1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programą:

1.2.1.   Pakeisti plėtros programos pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

2022–2030 MeTŲ EKONOMIKOS TRANSFORMACIJOS IR KONKURENCINGUMO PLĖTROS PROGRAMA“.

1.2.2.   Pakeisti I skyriaus lentelės antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinių (toliau – uždaviniai)  įtraukimo į Programą logika

Į 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programą (toliau – plėtros programa) įtraukti NPP 1 strateginio tikslo „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“ uždaviniai, už kurių įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija: 1.4, 1.5, 1.6, 1.8, 1.11, 1.12, 1.15 (neįtrauktas 1.7 uždavinys „Skatinti valstybės skaitmeninimą“, kuris bus įgyvendinamas per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Valstybės skaitmeninimo plėtros programą).

Analizuojant atskirus NPP 1 strateginio tikslo uždavinius konstatuota, kad visi uždaviniai sudaro bendrą nenutrūkstamą ciklą, kuriame problemos ir jas lemiančios priežastys bei jų sprendimai galimi tik sprendžiant kompleksiškai (dėl šios priežasties nuspręsta nerengti atskirų plėtros programų, skirtų atskiriems uždaviniams įgyvendinti).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Į plėtros programą įtrauktas ir 1.12 uždavinys, nes turizmo konkurencingumo didinimui galioja tas pats ciklas (didelė dalis bendrų problemų) su papildomomis specifinėmis problemomis ir jas sprendžiančiomis pažangos priemonėmis.

Be to, įvertinus su COVID-19 viruso krize susijusius esamus ir prognozuojamus ekonomikos pokyčius bei išryškėjusius skirtumus tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos, apsispręsta, kad plėtros programa apims ne tik ekonomikos transformaciją į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, bet ir verslo konkurencingumo didinimą.

Uždaviniai ir problemos išdėstyti ne prioriteto tvarka.“

 

1.2.3.   Pakeisti I skyriaus lentelės dešimtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Spręstinos problemos priežastys (lygiavertės):

2.1. Skaitmeninių gebėjimų bei žinių trūkumas:

2.1.1. trūksta darbuotojų, turinčių skaitmeninius gebėjimus,

2.1.2. dalis įmonių nesuvokia skaitmeninimo naudos,

2.1.3. atotrūkis tarp informacijos ir ryšių technologijų specialistų vyrų ir moterų.

2.2. Skaitmeninės technologijos įmonėse diegiamos per mažai (infrastruktūra):

2.2.1. dominuoja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ),

2.2.2. trūksta sisteminės integracijos,

2.2.3. dominuoja užsakomoji gamyba.

2.3. Kvalifikuotų ir specializuotų skaitmeninimo viešųjų paramos paslaugų ir žinomumo apie jas trūkumas:

2.3.1. įmonėms trūksta žinių apie tai, kokios skaitmeninimo įrangos reikia, kaip optimaliai ją integruoti ir išnaudoti,

2.3.2. įmonių bendradarbiavimas ir ryšių mezgimas nėra efektyvus,

2.3.3. trūksta prieinamos infrastruktūros, kurią naudodamos įmonės galėtų išbandyti technologinius procesus, bandymų prototipus, pradėti bandomąją gamybą, kad įsitikintų investicijų grąža,

2.3.4. trūksta skaitmeninimo ekspertų (technologijų skautų, mentorių),

2.3.5. nepakanka paslaugų, susijusių su skaitmeninimo auditais, bandymais, probleminių sričių identifikavimu, bandymais prieš investuojant, tarpininkavimo su paslaugų teikėjais.

 

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

·   05-001-01-05-05. Skatinti įmones skaitmenizuotis (šalinamos 2.1.2, 2.2, 2.3 priežastys),

·   05-001-01-15-02. Skatinti talentų ir kompetencijų pasiūlą pažangiai ekonomikai (šalinamos 2.1.1, 2.1.3 priežastys – žr. pastabą).

 

Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose:

Švietimo plėtros programos:

·    12-003-03-04-03. Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą (prisideda prie 2.1.1 priežasties šalinimo).

 

1.2.4.   Pakeisti I skyriaus lentelės dvidešimt šeštąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Spręstinos problemos priežastys (prioriteto tvarka 8.1–8.4, 8.5 lygiavertė 8.1):

8.1. Išorinio finansavimo trūkumas:

8.1.1. ribotas priėjimas prie bankinių paskolų,

8.1.2. neišvystyta rizikos kapitalo rinka,

8.1.3. neišvystytas finansavimas per vertybinius popierius,

8.1.4. įmonėms trūksta finansų valdymo įgūdžių.

8.2. Įmonių augimui nepalanki reguliacinė aplinka:

8.2.1. nuolatinės reguliacinės (įskaitant mokestinę) aplinkos kaitos neigiama įtaka verslo aplinkai,

8.2.3. vykdant teisės aktų reikalavimus patiriamos aukštos prisitaikymo išlaidos.

8.3. Nepažangus įmonių valdymas:

8.3.1. vadybos ir organizacijų vystymo įgūdžių trūkumas,

8.3.2. negebėjimas deleguoti valdymo funkcijų,

8.3.3. verslo perdavimo sunkumai,

8.3.4. žemas tarpasmeninio pasitikėjimo ir pasitikėjimo institucijomis lygis.

8.4. Neišnaudojamos eksporto teikiamos galimybės.

8.5. Paskatų galimybėmis grįsto verslo pradžiai trūkumas:

8.5.1. Antrojo šanso (angl. „second chance“) sistemoje nepakankamai vykdoma nemokumo ir bankroto prevencija bei skatinama naujo verslo pradžia (pradedančių antrą kartą),

8.5.2. neišnaudojamas socialinės ekonomikos potencialas,

8.5.3. trūksta idėjų ir gebėjimo atskleisti galimybes bei pritaikyti turimus įgūdžius,

8.5.4. vaikai neįgyja kokybiškų verslumo įgūdžių,

8.5.5. suaugusiųjų verslumo įgūdžių stoka.

 

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

·      05-001-01-08-09. Skatinti verslumą ir kurti paskatas įmonių augimui (šalinamos 8.1, 8.2, 8.3 ir 8.5 priežastys –  žr. pastabą),

·      05-001-01-11-04. Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones (šalinama 8.4 priežastis – žr. pastabą),

·      05-001-01-04-02. Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos (prisidedama prie 8.1 ir 8.4 priežasties šalinimo).

 

Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose:

2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“:

·      09-001-02-03-03. Skatinti verslumą (prisideda prie 8.5.5 priežasties šalinimo).

 

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo plėtros programos patvirtinimo“:

·    01-001-08-06-01. Tobulinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą ir viešųjų paslaugų teikimą (prisideda prie 8.5.2 priežasties šalinimo).

 

Tęstinė veikla, kuria prisidedama prie problemos sprendimo:

·  Vykdyti finansų inžinerijos priemonę „Kontroliuojantieji fondai“ (prisideda prie 8.1 priežasties šalinimo),

·  Iš dalies kompensuoti palūkanas ir jas administruoti (vykdoma per INVEGĄ) (prisideda prie 8.1 priežasties šalinimo),

·  Diegti verslo finansavimo modelius verslui (paskolų teikimas, garantijos ir kitos rizikos pasidalijimo priemonės) (prisideda prie 8.1 priežasties šalinimo),

·  Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones (šalina 8.3 priežastį ir prisideda prie 8.1 ir 8.5 priežasčių šalinimo),

·  Organizuoti įsiskverbimo ir įsitvirtinimo tarptautinėse rinkose veiklą (prisideda prie 8.4 priežasties šalinimo),

·   Analizuoti, prognozuoti, stebėti Lietuvos ekonomikos plėtrą;  koordinuoti, administruoti, stebėti programų įgyvendinimą; rengti norminius teisės aktus (šalina 8.2 priežastį).“

 

1.2.5.   Pakeisti I skyriaus lentelės dvidešimt aštuntąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Spręstinos problemos priežastys (prioriteto tvarka):

9.1. Viešųjų pirkimų procedūrų nepatrauklumas.

9.2. Pasitikėjimo ir informacijos apie viešuosius pirkimus stoka.

9.3. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai nustato tiekėjų konkurenciją ribojančius reikalavimus.

 

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema:

·  05-001-01-05-07. Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą (prisideda prie 9.1 priežasties šalinimo –  žr. pastabą).

·  09-001-02-03-03. Skatinti verslumą (prisideda prie 9.2 priežasties šalinimo).

 

Tęstinė veikla, kuria prisidedama prie problemos sprendimo:

·   Analizuoti, prognozuoti, stebėti Lietuvos ekonomikos plėtrą; koordinuoti, administruoti, stebėti programų įgyvendinimą; rengti norminius teisės aktus (šalinamos 9.1, 9.2, 9.3 priežastys).“

 

1.2.6.   Pakeisti II skyrių ir jį išdėstyti taip:

II SKYRIUS

FINANSAVIMO PLANAS

 

NPP uždavinys

Finansinių projekcijų dalys ir kitos lėšos, tūkst. Eur

(1 pastaba)

Finansavimo šaltiniai

NPP finansavimo sąlygų tenkinimas

1

2

3

4

1.4 uždavinys. Perorientuoti pramonę link klimatui neutralios ekonomikos

Finansinių projekcijų dalis

195 814,17

Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos (195 814,17 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis) ir

privačių šaltinių lėšos (105 321,182 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Rengiant pažangos priemonę

05-001-01-04-02 planuojama:

1)          siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Ne mažiau kaip 45 proc. tikslui numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis“ pažangos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyti, kad prie daugumos ES lėšomis finansuojamų veiklų paramą gausiančios įmonės turės prisidėti privačiomis lėšomis;

2)           siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Pasinaudoti kitų tarptautinių finansavimo šaltinių lėšomis – ne mažiau kaip 5 proc.“ numatyti dalinį veiklos (-ų) finansavimą 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos lėšomis.

Kitos lėšos

105 321,182

Finansinių projekcijų dalis

165 157,291

(3 pastaba)

Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos (Teisingos pertvarkos fondas 165 157,291 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis), privačių šaltinių lėšos (173 384,27 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

173 384,27

 

Finansinių projekcijų dalis

40 000,0

Modernizavimo fondo lėšos (ES lėšos 40 000,0 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (69 722,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

69 722,0

Finansinių projekcijų dalis

10 285,0

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (ES lėšos 8 500,0 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis), valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti (1 785,0 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis), 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos lėšos (4 700,865 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (1 599,5 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

6 300,365

(4 pastaba)

Finansinių projekcijų dalis

0,00

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolos lėšos (850 000,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis), valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti 10 000,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (158 000,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

1 018 000,0

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos (0 tūkst. Eur)

Kitos lėšos

0,0

(5 pastaba)

1.5 uždavinys. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

Finansinių projekcijų dalis

545 777,093

Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos (536 306,51 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis), bendrojo finansavimo (9 470,583 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (404 358,648 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Ne mažiau kaip 45 proc. tikslui numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis“ rengiant pažangos priemones 05-001-01-05-05 ir 05-001-01-05-07 planuojama pažangos priemonių projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyti, kad prie daugumos ES lėšomis finansuojamų veiklų paramą gausiančios įmonės turės prisidėti privačiomis lėšomis.

 

Kitos lėšos

404 358,648

Finansinių projekcijų dalis

170 112,7

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (ES lėšos 147 770,0 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis), valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti (22 342,7 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (3 000,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

3 000,0

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos (28 187,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

28 187,0

(6 pastaba)

1.6 uždavinys.

Pritraukti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas

Finansinių projekcijų dalis

97 592,0

Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos (Teisingos pertvarkos fondas 97 592 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis), privačių šaltinių lėšos (35 095,214 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis), savivaldybių biudžetų lėšos (6 530,107 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Ne mažiau kaip 45 proc. tikslui numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis“ rengiant pažangos priemonę 05-001-01-06-03 planuojama pažangos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyti, kad prie ES lėšomis finansuojamų veiklų paramą gausiančios įmonės turės prisidėti privačiomis lėšomis.

Kitos lėšos

41 625,321

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos 27 703,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

27 703,0

(7 pastaba)

1.8 uždavinys. Skatinti verslumą ir įmonių augimą

Finansinių projekcijų dalis

37 593,791

Lietuvos 2021–2027 m. ES  struktūrinių fondų investicijos (37 593,791 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (10 751,845 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Ne mažiau kaip 45 proc. tikslui numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis“ rengiant pažangos priemonę 05-001-01-08-09 planuojama pažangos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyti, kad prie ES lėšomis finansuojamų veiklų paramą gausiančios įmonės turės prisidėti privačiomis lėšomis.

Taip pat, esant galimybei, planuojama numatyti veiklas, skirtas įmonių prieinamumui prie finansavimo šaltinių didinti, kurių įgyvendinimui būtų naudojamos finansinių priemonių lėšos.

Kitos lėšos

10 751,845

Finansinių projekcijų dalis

87 000,0

Grįžtančios finansinių priemonių lėšos (87 000,0 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

0,0

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos

1 651,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

1 651,0

(8 pastaba)

1.11 uždavinys. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

Finansinių projekcijų dalis

28 000,0

Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos (28 000,0 tūkst. Eur (finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (28 000,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Ne mažiau kaip 45 proc. tikslui numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis“ rengiant pažangos priemonę 05-001-01-11-04 planuojama pažangos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyti, kad prie ES lėšomis finansuojamų veiklų paramą gausiančios įmonės turės prisidėti privačiomis lėšomis.

Kitos lėšos

28 000,0

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos

(3 000,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

3 000,0

(9 pastaba)

1.12 uždavinys. Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos (880,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis) ir privačių šaltinių lėšos (11 700,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Ne mažiau kaip 45 proc. tikslui numatytų išlaidų finansuoti privačiomis lėšomis“ rengiant pažangos priemones 05-001-01-12-06 ir 05-001-01-12-07 planuojama pažangos priemonių projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatyti, kad paramą gausiančios įmonės turės prisidėti privačiomis lėšomis.

Kitos lėšos

12 580,0

(10 pastaba)

1.15 uždavinys. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimą

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos (Šveicarijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos 553,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis), Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos (Šveicarijos finansinės paramos lėšos 3 132,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Siekiant NPP nustatytos siektinos sąlygos „Pasinaudoti kitų tarptautinių finansavimo šaltinių lėšomis – ne mažiau kaip 5 proc.“ rengiant pažangos priemonę 05-001-01-15-02 daliai veiklų finansuoti numatyta pritraukti Šveicarijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšų ir Šveicarijos finansinės paramos lėšų.

Kitos lėšos

3 685,0

(11, 12 pastabos)

Finansinių projekcijų dalis

0,0

Valstybės biudžeto lėšos 4 410,0 tūkst. Eur (ne finansinių projekcijų dalis)

Kitos lėšos

4 410,0

(2, 13 pastabos)

IŠ VISO

3 319 011,676

iš jų:

 

 

Finansinių projekcijų dalis

1 377 332,045

Kitos lėšos

1 941 679,631

Pastabos:

1. Nurodant lėšas, vadovaujamasi aktualiomis NPP finansinėmis projekcijomis 2021–2030 m. ir jų paskirstymu pagal NPP strateginius tikslus bei asignavimų valdytojus.

2. Įgyvendinant pažangos priemonę gali būti pritraukti kiti finansavimo šaltiniai.

3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos (BF) (88,235 tūkst. Eur) pažangos priemonės įgyvendinimui yra reikalingos, bet šiuo metu nėra skirtos ir nėra įskaičiuotos į finansines projekcijas.

4. Lėšas projektų vykdytojai gauna sutartiniu pagrindu tiesiogiai (ne iš Lietuvos Respublikos valstybės administruojamų 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos lėšų).

5. Norint įgyvendinti 1.4. uždavinio pažangos priemonę apskaičiuotas 62 358,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų poreikis. Ši lėšų suma neskirta.

6. Nurodyta skirta lėšų suma. Šios lėšų sumos nepakanka pažangos priemonei pilna apimtimi įgyvendinti. Apskaičiuotas papildomų lėšų poreikis 1.5 uždavinio pažangos priemonėms įgyvendinti pilna apimtimi sudaro 2 892,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

7. Nurodyta skirta lėšų suma. Šios lėšų sumos nepakanka pažangos priemonei pilna apimtimi įgyvendinti. Apskaičiuotas papildomų lėšų poreikis 1.6 uždavinio pažangos priemonėms įgyvendinti pilna apimtimi sudaro 362  693,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

8. Nurodyta skirta lėšų suma. Šios lėšų sumos nepakanka pažangos priemonei pilna apimtimi įgyvendinti. Apskaičiuotas papildomų lėšų poreikis 1.8 uždavinio pažangos priemonėms įgyvendinti pilna apimtimi sudaro 24 787,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

9. Nurodyta skirta lėšų suma. Šios lėšų sumos nepakanka pažangos priemonei pilna apimtimi įgyvendinti. Apskaičiuotas papildomų lėšų poreikis 1.11 uždavinio pažangos priemonėms įgyvendinti pilna apimtimi sudaro 41 840,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

10. Nurodyta skirta ir planuojama pritraukti lėšų suma. Šios lėšų sumos nepakanka pažangos priemonei pilna apimtimi įgyvendinti. Apskaičiuotas papildomų lėšų poreikis 1.12 uždavinio pažangos priemonėms įgyvendinti pilna apimtimi sudaro 36 722,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

11. Planuojama, kad Šveicarijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos ir Šveicarijos finansinės paramos lėšos bus skirtos 2024–2029 m.

12. Lėšos skiriamos Šveicarijos frankais, jos gali kisti priklausomai nuo rengiamos programos „Profesinis mokymas ir rengimas“ sutartyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sričiai priskiriamų programos veiklų nustatyto biudžeto Šveicarijos frankais ir aktualaus euro ir Šveicarijos franko valiutų santykio. Perskaičiuojant lėšų poreikį į eurus, taikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos pagrindų susitarimo dėl antrojo Šveicarijos įnašo atrinktoms Europos Sąjungos valstybėms narėms įgyvendinimo siekiant mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos Sąjungoje pasirašymo dienos, 2023 m. gegužės 22 d., euro ir Šveicarijos franko valiutų santykis 0,9738.

13. Nurodyta skirta lėšų suma. Šios lėšų sumos nepakanka pažangos priemonei pilna apimtimi įgyvendinti. Apskaičiuotas papildomų lėšų poreikis 1.15 uždavinio pažangos priemonėms įgyvendinti pilna apimtimi sudaro 69 215,0 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.“

 

1.2.7.   Pakeisti III skyrių ir jį išdėstyti taip:

III SKYRIUS

PRIEMONIŲ RINKINYS

 

Prie-mo-nės kodas

Pažangos priemonė ir regioninė pažangos priemonė (toliau kartu – priemonė)

NPP pažangos uždavi-nys

Kiti NPP uždaviniai

Būtinos sąlygos

Dalyvau-jančios institucijos

Priemonės stebėsenos rodiklio pavadinimas

Priemonės stebėsenos rodiklio reikšmės

Priemo-

nės papil-domas požymis

(1 pasta-ba)

Pradi-nė

2030 m.

05-001-01-04-02

Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomi-kos

 

1.4. Per-orientuoti pramonę link klimatui neutralios ekono-mikos

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą;

1.15. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimą;

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetenci-jų;

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikaci-jos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais

Lietuvos Respub-likos Vyriau-sybės nutarimu patvir-tintas Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekono-mikos iki 2035 m. veiksmų planas (2023 m. I ketv.)

Aplinkos ministerija,

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija

Įmonės, diegusios aplinko-saugos inovacijas, proc.

25,2

(2020)

40

LRV ĮP, HP:

darnus vysty-masis, inovaty-vumas

Privačios investicijos, papildančios viešąją paramą,

tūkst. Eur

0

(2021)

508 026,952

(2029)

(iš jų 158 000 per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP)

paskolos priemonę

(2026 m. II ketv.)

EGADP paskolos lėšomis finansuotų didelių (ne mažiau kaip 10 mln. Eur vertės) projektų aplinkai draugiškų technologi-jų, žiedišku-mo, dekar-bonizacijos,

energijos vartojimo efektyvumo, mažai atliekų sukeliančių, pažangių, novatoriškų, skaitmeninių technologijų diegimo, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo, gynybos ir saugumo pramonės srityse skaičius, vnt.

0

(2023)

≥26

(2026 m. II ketv.)

Metinės pirminės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita), MWh/per metus (4 pastaba)

2 295 759

(2021)

1 790 693

(2029)

Numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tCO2/per metus (4 pastaba)

964 218

(2021)

751 902

(2029)

Visas pagamintas atsinaujinan-čios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis), MWh/ per metus (2,3 pastabos)

0

(2021)

313 170

(2029)

05-001-01-05-05

Skatinti įmones skaitmeni-zuotis

 

 

1.5. Skatinti pažangiųjų technolo-gijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

 

1.7. Skatinti valstybės skaitmenini-mą;

1.15. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimą;

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetenci-jų;

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikaci-jos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Skaitmeninių technologijų integracija, vieta

12

(2021)

5

LRV ĮP, HP:

lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

Aukštą skaitmeninio intensyvumo lygį pasiekusios įmonės, įmonės (2,4 pastabos)

0

(2021)

1 905

(2029)

 

Privačios investicijos, papildančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės), Eur (2,4 

pastabos)

0

(2021)

 

91 411 765

(2029)

05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01

 

Įgyvendin-ti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas

 

1.5. Skatinti pažan-giųjų techno-logijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

 

1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradar-biavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose;

3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo;

1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencin-gumą;

1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetenci-jas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologi-joms kurti

NPP nurody-tos finansi-nės projekci-jos ir poveikio rodiklis priski-riami ŠMSM ir EIM atsako-mybei ir priemonė bus rengia-ma, tvirtina-ma ir įgyven-dinama bendru švietimo, mokslo ir sporto ir ekonomi-kos ir inovacijų ministrų sprendi-mu

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 

Investicijas gavusio juridinio asmens (ūkio subjekto) pajamų, gautų iš sukurtų ir rinkai pateiktų naujų inovatyvių produktų, santykis su skirtomis investici-jomis projekto įgyvendi-nimo metu ir 3 metus po projekto veiklų įgyvendi-nimo, proc., ne mažiau kaip

n/a

(5 pastaba)

120

(2029 m. II ketv.)

LRV ĮP, HP: inovaty-vumas

 

Gyvybingų (generuo-jamos pajamos, pritrauktos investicijos ar pan.) atžalinių įmonių / startuolių skaičius, vnt.

n/a

(5 pastaba)

20

(2029 m. II ketv.)

Konsor-ciumo dalyvių gautos lėšos iš dalyvavi-mo tarptau-tinėse finansavimo programose (ES ir kt.), vykdomose misijose (skaičiuoja-ma proc. nuo investuotos sumos), proc.,  ne mažiau kaip

n/a

(5 pastaba)

10

(2026 m. II ketv.)

Kompeten-cijų centrų gautos pajamos už teikiamas paslaugas (skaičiuo-jama proc. nuo investuotos sumos 3 metus po projekto veiklų įgyvendini-mo), proc. per metus, ne mažiau kaip

n/a

(5 pastaba)

10

(2029 m. II ketv.)

05-001-01-05-07

Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą

 

1.5. Skatinti pažan-giųjų techno-logijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

1.15. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimą;

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetenci-jų;

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitos ministerijos

Produktų ar procesų inovacijas diegiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), proc.

37,9

(2017)

64,5

LRV ĮP, HP:

darnus vysty-masis, lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

Inovatyvios MVĮ, bendraujan-čios su kitomis įmonėmis, proc.

16,7

(2017)

37,7

Privačios investicijos, papildančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės), Eur (2, 4 

pastabos)

0

(2021)

284 157 754 (2029)

Ikiprekybinio pirkimo dalyvio pateiktas rinkai inovatyvusis produktas, vnt. (2, 4

pastabos)

0

(2021)

26 

(2029)

05-001-01-06-03

Gerinanti konkuren-cinę investicijų pritraukimo aplinką

 

1.6. Pritraukti tiesiogi-nes užsienio ir vietines investici-jas

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą;

1.8. Skatinti verslumą ir įmonių augimą;

1.15. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimą;

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetenci-jų;

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais;

5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą;

8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą;

9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

 

Užsienio reikalų ministerija

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (asociacijos „Investor‘s Forum“ tyrimas), indeksas

1,139

(2021)

1,300

LRV ĮP, HP:

darnus vysty-masis, lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

05-001-01-08-09

Skatinti verslumą ir kurti paskatas įmonių augimui

 

 

1.8. Skatinti verslumą ir įmonių augimą

1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą;

2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingu-mą ir efektyvumą;

8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą

 

 

Galimybė-mis pagrįstų verslų dalis, proc.

(6 pastaba) 

44

(2020)

50

LRV ĮP, HP:

darnus vysty-masis, lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

Privačios investicijos, papildančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės), Eur (2,3 pastabos)

0

(2021)

11 298 271

(2029)

Naujos įmonės, sugebėjusios išlikti rinkoje, vnt. (2, 3 pastabos)

0

(2021)

270

(2029)

05-

001-01-11-04

Įgyvendinti eksporto konkuren-cingumo augimą skatinan-čias priemones

 

1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą;

9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

 

 

Aukštųjų (high-tech) ir aukštesniųjų (medium tech) technologijų produktų ir daug žinių reikalau-jančių paslaugų dalis lietuviškos kilmės eksporte (be naftos produktų), proc.

26,46

(2020)

52

LRV ĮP, HP:

darnus vysty-masis, lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

Lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų su nuosavu prekės ženklu dalis bendrame lietuviškos kilmės eksporte, proc.

30,0

(2020)

50,0

Lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto dalis BVP, proc.

83,3

(2020)

85,0

Privačios investicijos, papildančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės), Eur (2, 4 pastabos)

0

(2022)

28 000 000

(2029)

Klasterio narystė tarptauti-niuose tinkluose, vnt. (2,3

pastabos)

0

(2022)

33

(2029)

05-001-01-12-06

Spartinti turizmo sektoriaus transfor-maciją

 

1.12. Didinti Lietuvos turizmo konku-rencin-gumą

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą;

1.8. Skatinti verslumą ir įmonių augimą;

4.2. Gerinti sąlygas kuriantiems Lietuvoje ir didinti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje;

4.5. Stiprinti istorinės atminties aktualizavimą visuomenėje

 

 

Skaitme-ninių kultūros ir laisvalaikio turizmo paslaugų paklausa, vieta pagal Kelionių ir konkuren-cingumo indeksą

105

(2019)

100

LRV ĮP, HP: darnus vysty-masis, lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

05-001-01-12-07

Vystyti turizmo infrastruk-tūrą ir plėtoti rinkodaros priemones

1.12. Didinti Lietuvos turizmo konku-rencin-gumą

2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse;

4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros;

4.6. Atgaivinti visuomenei reikšmingą kultūros ir tautinį paveldą ir didinti jo naudojimą visuomenės poreikiams;

5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą;

9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

 

Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija

Turizmo infrastruk-tūros kokybė, vieta pagal Kelionių ir konkuren-cingumo indeksą

59

(2019)

54

LRV ĮP, HP:

darnus vysty-masis, lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

 

Rinkodaros ir prekės ženklo efektyvumas pritraukiant turistus, vieta pagal Kelionių ir konkuren-cingumo indeksą

110

(2019)

106

05-001-01-15-02

Skatinti talentų ir kompetenci-jų pasiūlą pažangiai ekonomikai

 

1.15. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekono-mikos sektorių žmogiš-kųjų išteklių poreikio tenkinimą

3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetenci-jų;

3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija

Pasaulio talentų konkuren-cingumo indekso rodiklis „Brain gain“ (pagal INSEAD „Global Talent Competeti-veness Index“), vieta

106

(2020)

86

LRV ĮP, HP: lygios galimy-bės visiems, inovaty-vumas

Pastabos:

1LRV ĮP – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonė; HP – priemonė, kuria prisidedama prie darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliojo principo įgyvendinimo.

2ES ar kitų tarptautinių programų lėšomis siekiamas rodiklis, kurio pradinė reikšmė 0 pagal ES ar kitoms tarptautinėms programoms numatytus reikalavimus. Tuo atveju, jei rezultato rodiklio reikšmė stebima šalies mastu ne pirmus metus,  papildomai įrašoma paskutinė žinoma rezultato rodiklio pradinė reikšmė ir siektina galutinė nurodant metus.

3. Bendras 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

4. 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai bendras rodiklis Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

5. n/a – neaktualu.

6. Rodiklis imamas iš GEM (angl. „Global Entrepreneurship Monitor“) tyrimo ir rodo, kokia šalies verslų dalis yra kuriama matant galimybes (tokie verslai turi didesnį potencialą augti).

7. Rodiklių reikšmės bus pasiektos, jei bus skirtas visas suplanuotas finansavimas.“

 

2. Nustatyti, kad kituose teisės aktuose plėtros programos pavadinimas „2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa“ atitinka plėtros programos pavadinimą „2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa“, o pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“.

 

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                                        Ingrida Šimonytė

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė                                                                   Aušrinė Armonaitė