Administracinė byla Nr. eAS-236-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00439-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir T. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai D. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi sustabdė bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01455-2024-7).
Teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išreiškė poziciją, jog nagrinėjama administracinė byla turėtų būti sustabdyta iki Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-13927-644/2024.
Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. (2019 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-7534) pareiškėjai yra 2.9000 ha žemės sklypo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai. Bendras Žemės sklypo plotas – 2.9000 ha, jame esantis žemės ūkio naudmenų plotas – 2.9000 ha. Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 1.9412 ha. Žemės sklypas suformuotas 2007 metais, atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklype esantys miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujinti pagal 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pareiškėjų prašymu miškininkas-specialistas G. L. 2023 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą ir siūlė remiantis 2007 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-26770 (Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ar mišką kaimo vietovėje) iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro išbraukti Žemės sklype inventorizuotą miško žemę, kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos žemės ūkio paskirčiai ir prie prašymo pridėjo Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo planą. Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ 2023 m. gegužės 8 d. prašymo netenkino ir nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimui Žemės sklype teisinio pagrindo nėra. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024 Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ buvo panaikintas ir Valstybinė miškų tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 8 d. prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“. Vykdydama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024, Valstybinė miškų tarnyba priėmė 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. R2-2031 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ ir 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2-2763 „Dėl valstybinės miškų tarnybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. R1-2031 panaikinimo“. Nesutikdami su nurodytais sprendimais, pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą pateikti duomenis valstybės įmonei Registrų centrui, nurodant Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ta apimtimi, kiek jie patenka į Žemės sklypą. Pareiškėjai siekia, kad būtų pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti Žemės sklypo duomenys ir iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro būtų išregistruota Žemės sklypo dalis. Pareiškėjų netenkina tai, kaip vykdant Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024, buvo išspręstas 2023 m. gegužės 8 d. prašymo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ klausimas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, jog ginčo teritorija valstybės miškams buvo priskirta ir įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre neišsprendus pareiškėjų inicijuoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo klausimo, t. y. miško ploto (Nemenčinės regioninio padalinio Neries girininkijos 223 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų) Žemės sklype išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.
Teismas vertino, kad tiek šioje byloje, tiek Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 įrodinėjimo dalykas – ar Žemės sklypo dalis atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, sutampa, nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 atliktas faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
Teismas konstatavo, kad tarp šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-13927-644/2024, nagrinėjamos Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose, yra prejudicinis ryšys, todėl nagrinėjama administracinė byla stabdytina.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį; Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-13927-644/2024 ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-7798-609/2024 sujungti į vieną bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sustabdžius bylą iš esmės yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės, paneigiamas jurisprudencijos tęstinumo ir nuoseklumo principas. Negalima situacija kai teismas nusprendžia nesujungti bylų, o vėliau nusprendžia vieną iš bylų sustabdyti iki bus išnagrinėta kita byla. Visiškai akivaizdu, kad abiem atvejais kritinę reikšmę vaidina prejudicinio ryšio tarp bylų buvimas ar nebuvimas. Tiek skundžiama nutartis, tiek 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis nesujungti bylų akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pozicijai 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo.
2. Teismo pozicija prieštarauja 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje dėstomiems teismo argumentams, kuria atsisakyta bylas sujungti. Joje nurodoma, kad ginčo objektai šiose administracinėse bylose nėra tapatūs, nes skundžiami skirtingi administraciniai sprendimai. Todėl Regionų administracinis teismas iš esmės pateikia prieštaringas pozicijas dėl aplinkybės, jog tarp bylų yra prejudicinis ryšys. Teismas nutartyje pažodžiui nurodo, kad bylai yra reikšmingas faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau net ir tokių faktinių aplinkybių nustatymo reikšmė nutartyje nėra detalizuojama.
3. Nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintiems proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams bei sudaro prielaidas „įteisinti“ atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovui ir toliau bus sudaromos sąlygos vilkinti ginčo nagrinėjimą, siekiant įteisinti pareiškėjų valdose neteisėtai įregistruotą mišką.
4. Pareiškėjai byloje Nr. eI3-13927-644/2024 2024 m. rugsėjo 30 d. pateiktame prašyme pateikė išsamius argumentus, kuriais remiantis bylos yra jungtinos – tiek šioje byloje, tiek Nr. eI3-13927-644/2024 yra nagrinėjamas to paties subjekto – atsakovo – toje pačioje administracinėje procedūroje priimtų sprendimų teisėtumas. Teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-1528-644/2024, kurios nagrinėjimo metu atsakovas priėmė dabar byloje ginčijamą sprendimą. Išnagrinėjus nurodytą bylą, pareiškėjų skundas buvo tenkintas iš dalies – atsakovo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ buvo panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 8 d. prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“. Atsakovui iš naujo išnagrinėjus nurodytą prašymą, atsakovas priėmė byloje Nr. eI3-13927-644/2024 ginčijamą sprendimą.
5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai atskirose bylose yra ginčijamos tiek tam tikros svarstymo procedūros, tiek jų metų priimti sprendimai, galintys būti savarankišku ginčo dalyku, tokios bylos turi būti sujungiamos. Pareiškėjai laikosi nuomonės, jog nurodyta LVAT praktika apima ir nagrinėtiną situaciją. Taip yra todėl, kad pareiškėjai, siekdami apginti savo pažeistas teises, ginčija tiek galutinį administracinės procedūros sprendimą (byla Nr. eI3-13927-644/2024) atsisakyti išregistruoti kadastro duomenis, tiek tos pačios administracinės procedūros metu priimtą sprendimą šioje byloje, kuriuo minėti kadastro duomenys yra patikslinami. Atsižvelgiant į tai, jog LVAT pirmininkas turi įgaliojimus bylą iš vieno teismo perduoti nagrinėti kitam teismui, darytina išvada, kad LVAT gali spręsti ir klausimą dėl bylų sujungimo, nusprendžiant kuriam teismui perduoti nagrinėti sujungtas bylas.
Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo vertinti ginčijamos nutarties teisėtumą teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas yra Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. rugsėjo 25 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo/sujungimo atsižvelgiant į Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025). Šalys sutarė, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, todėl atsakovo atstovas išreiškė prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-13927-644/2024. Pareiškėjų atstovas nesutiko, kad byla būtų sustabdyta ir laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju racionaliausia būtų bylas sujungti.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, LVAT buvo panaikinta dėl to, jog sprendimas dėl bylos sustabdymo buvo priimtas neišsprendus pareiškėjų prašymo dėl bylų sujungimo ir neįvertinus tokio procesinio veiksmo (bylų sujungimo) įtakos proceso operatyvumui ir ekonomiškumui, perdavė Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojai spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.
Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino prašymo dėl administracinių bylų jungimo ir nesujungė nagrinėjamos administracinės bylos su administracine byla Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025). Teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje padarė išvadą, kad ginčo objektai šiose administracinėse bylose nėra tapatūs, nes skundžiami skirtingi administraciniai sprendimai (dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo ir duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje), abejose bylose teismo procesai skiriasi savo eiga, todėl šiuo atveju bylų sujungimas neatitiktų teismo proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025) ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-7798-609/2024 sujungti į vieną bylą. Pareiškėjai nurodo, kad LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai atskirose bylose yra ginčijamos tiek tam tikros svarstymo procedūros, tiek jų metų priimti sprendimai, galintys būti savarankišku ginčo dalyku, tokios bylos turi būti sujungiamos. Pareiškėjai, siekdami apginti savo pažeistas teises, ginčija tiek galutinį administracinės procedūros sprendimą (byla Nr. eI3-13927-644/2024) atsisakyti išregistruoti kadastro duomenis, tiek tos pačios administracinės procedūros metu priimtą sprendimą šioje byloje, kuriuo minėti kadastro duomenys yra patikslinami.
Pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį, bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Nutartį dėl šioje dalyje nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo priima teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, kartu išspręsdamas klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams.
Įvertinusi pareiškėjų prašymo dėl bylų sujungimo argumentus, aptartą teisinį reguliavimą ir tai, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi jau yra išnagrinėtas pareiškėjų pateiktas prašymas dėl administracinių bylų sujungimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakartotinai spręsti prašymo dėl administracinių bylų sujungimo.
Pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės nesutinka su 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi nesujungti bylų, teigdami, jog ši nutartis prieštarauja LVAT pozicijai 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 68 straipsnio nuostatos nenustato, jog dėl teismo nutarties atsisakyti sujungti administracines bylas gali būti paduodamas atskirasis skundas. Be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis dėl atsisakymo administracines bylas sujungti atskiruoju skundu negali būti skundžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-648-575/2017; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-46-438/2020; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-83-629/2024).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra išdėstyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.).
Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-249-624/2024). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-249-624/2024).
Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01455-2024-7) (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025). Minėtoje administracinėje byloje Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pasiūlyta teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje kolegijoje žodinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 15 d. 10.30 val.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, kuriuo nuspęsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, prijungiant 0,0309 ha Nemenčinės r. p. (VLS) Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalį prie Nemenčinės r. p. (VLS) Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo, priskiriant 0,9109 ha Nemenčinės r. p. (VLS) Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalims naują Nemenčinės r. p. (VLS) Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo numerį (taip pat patikslinant taksacines charakteristikas), priskiriant 0,9500 ha Nemenčinės r. p. (VLS) Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo daliai naują Nemenčinės r. p. (VLS) Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo numerį (taip pat patikslinant taksacines charakteristikas).
Šioje byloje ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. SP-1521, be kita ko, priimtas remiantis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-8788-644/2023 (vėliau – bylos Nr. eI3-1528-644/2024), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 2254.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024 ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti miškininko-specialisto G. L. (veikiančio pareiškėjų prašymu) 2023 m. gegužės 8 d. prašymą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro miško plotą (Nemenčinės regioninio padalinio Neries girininkijos 223 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus) pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024 Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. R2-2315 buvo panaikintas ir Valstybinė miškų tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 8 d. prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“. Vykdydama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024, Valstybinė miškų tarnyba priėmė 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. R2-2031 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ ir 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2-2763 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. R1-2031 panaikinimo“. Nesutikdami su nurodytais administraciniais aktais, pareiškėjai kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. eI3-13927-644/2024, dėl kurios sustabdyta ši byla) (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025)), prašydami juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą pateikti duomenis valstybės įmonei Registrų centrui, nurodant Neries girininkijos 431 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ta apimtimi, kiek jie patenka į pareiškėjų žemės sklypą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025) pareiškėjų skundžiamuose administraciniuose aktuose, be kita ko, pažymėta, jog administracinės bylos Nr. eI3-1528-644/2024 nagrinėjimo metu Valstybinė miškų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka Nemenčinės regioninio padalinio (VLS) Neries girininkijos 223 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai ar jų dalys, ir pateikė tiek teismui, tiek pareiškėjams faktinius duomenis apie teritorijoje esančius miško plotus. Atsižvelgiant į patikrinimo vietoje metu nustatytus faktus Valstybinė miškų tarnyba priėmė 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, kurio pagrindu buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys (paminėtas sprendimas yra apskųstas tikrinamoje byloje).
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tiek šioje byloje, tiek Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025) įrodinėjimo dalykas – ar Žemės sklypo dalis atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, sutampa, nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 atliktas faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai išanalizavo bylos aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šios administracinės bylos išsprendimui gali būti reikšmingas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025) priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, jog šioje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikrintas pagal jo priėmimo momentu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes tol, kol nebus patikrintas tos pačios institucijos – Valstybinės miškų tarnybos, 2024 m. gegužės 15 d. administracinio akto Nr. R2-2031 ir 2024 m. liepos 4 d. administracinio akto Nr. 2-2763, t. y. priimtų vėliau (nors ir išnagrinėjus 2023 m. gegužės 8 d. prašymą vykdant Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024), nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog šioje byloje yra keliamas klausimas dėl Miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo. Kaip minėta, būtent pareiškėjų skundžiami Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. gegužės 15 d. ir 2024 m. liepos 4 d. administraciniai aktai priimti, be kita ko, remiantis šioje byloje ginčijamu Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. SP-1521. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra pakankamų įrodymų, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025) egzistuoja toks prejudicinis ryšys, dėl kurio administracinėje byloje Nr. eI3-2423-644/2025 nustatyti faktai taptų prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors bylos yra tarpusavyje susijusios, tačiau tai nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo. Pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad neatlikus administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (dabar – bylos Nr. eI3-2423-644/2025) faktinių bylos aplinkybių vertinimo, šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios administracinės bylos nagrinėjimą, iš esmės nepagrindė, jog egzistuoja objektyvios kliūtys šiai bylai nagrinėti. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų D. S. ir T. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Netenkinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos prašymo sustabdyti administracinės bylos pagal pareiškėjų D. S. ir T. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo nagrinėjimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Rytis Krasauskas