LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. liepos 17 d. Nr. 1K-249
Vilnius
P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:
1.1. Papildau specialiuoju rezultato stebėsenos rodikliu R.S.307:
„R.S.307 |
„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“ |
Procentai |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas).
Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.
Komercinė veikla – civilinės teisės subjekto produktų (prekių ir (ar) paslaugų) gamyba ir pardavimas, siekiant pelno.
Pakartotinis informacijos panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis (procentais) nuo visų įmonių.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia leidinį „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuriame pateikiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“ |
1.2. Papildau specialiuoju rezultato stebėsenos rodikliu R.S.310:
„R.S.310 |
„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis“ |
Procentai |
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).
Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma – valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis – užtikrinti galimybę asmenims vieno langelio principu gauti institucijų teikiamas viešąsias ir administracines elektronines paslaugas ir institucijoms teikti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).
Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugos – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos, kurios apima keitimosi duomenimis tarp institucijų, asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje, valstybės rinkliavų ar kito atlyginimo už suteiktas viešąsias ir administracines paslaugas apmokėjimo ir kitas Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos nuostatuose nurodytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.
Skaičiuojamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekant tyrimą. Detali skaičiavimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.
|
Pirminiai šaltiniai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“ |
1.3. Papildau specialiuoju rezultato stebėsenos rodikliu R.S.394:
„R.S.394 |
„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“ |
Procentai |
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.
Skaičiuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre.
Veiklos valdymo tobulinimo priemonės: 1) informacinės sistemos; 2) metodiniai dokumentai; 3) institucijų veiklos organizavimo (institucinės sąrangos, atsakomybės ir (ar) veiklos vykdymo tvarkos) nustatymo dokumentai; 4) vertinimo kriterijų sąrašai; 5) kokybės vadybos sistemos ir (ar) metodai; 6) veiklos ir gebėjimų vertinimo ir (ar) veiklos tobulinimo veiksmų planai.
Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, jeigu ji patvirtina, kad taiko bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ir (ar) įdiegtą veiklos valdymo tobulinimo priemonę. |
Automatiškai apskaičiuojamas
|
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Registruojant pasiektą reikšmę ataskaitose po projekto finansavimo pabaigos papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos patvirtina, kad naudoja įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
|
R.S.394-1
|
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, registruotos Valstybės tarnautojų registre“ |
Skaičius |
Sumuojamos Valstybės tarnautojų registre registruotos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. |
|||||
R.S.394-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones“ |
Skaičius |
Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones (institucijų ir įstaigų skaičius).
Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, naudojanti kelias įgyvendinant to paties projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas veiklos valdymo tobulinimo priemones, skaičiuojama tik vieną kartą.
Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos. |
1.4. Papildau specialiuoju rezultato stebėsenos rodikliu R.S.398:
„R.S.398 |
„Dėl pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintų geresnio reglamentavimo iniciatyvų sumažėjusi administracinė ir (ar) kita reguliavimo našta verslui“
|
Mln. Eur |
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Geresnio reglamentavimo iniciatyva – kompleksinis veiksmas (priemonė), skirtas geresniam reglamentavimui įgyvendinti (pavyzdžiui, kompleksinė priemonė teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui, teisės aktų stebėsenai užtikrinti, sprendimų alternatyvų poveikio vertinimui tobulinti, konsultacijoms dėl teisėkūros iniciatyvų skatinti, administracinei naštai ir nepagrįstoms teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudoms mažinti, reguliavimo reikalavimams viešinti, jų vykdymo priežiūrai tobulinti, paskesniam vertinimui vykdyti ir pan.).
Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.
Reguliavimo našta verslui – išlaidos, kurias patiria ar gali patirti ūkio subjektai, vykdydami teisės aktuose ar teisės aktų projektuose nustatytus reikalavimus.
Administracinė našta – išlaidos, kurias patiria ar gali patirti ūkio subjektai, vykdydami teisės aktuose ar teisės aktų projektuose nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją (toliau – informaciniai įpareigojimai) (šaltinis: Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“).
Informacinis įpareigojimas – teisės akte ar teisės akto projekte nustatytas įpareigojimas pateikti valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms arba jų įgaliotiems asmenims informaciją apie savo veiklą ar gaminius arba kitą teisės akte ar teisės akto projekte nustatytą informaciją; tokią informaciją kaupti, saugoti ir pateikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų arba jų įgalioto asmens atskiru reikalavimu; pateikti informaciją trečiosioms šalims (šaltinis: Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“).
Administracinė našta verslui nustatoma ir vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama pagal formulę: A – B, kai:
A – administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos, kurią sukėlė projekto veiklų įgyvendinimo metu nagrinėjamas teisinis reguliavimas, suma (mln. Eur) paraiškos pateikimo ir (arba) projekto sutarties sudarymo metu;
B – administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos, kurią sukelia įgyvendinant projekto veiklas išnagrinėtas teisinis reguliavimas, suma (mln. Eur), nustatyta praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos.
|
Pirminiai šaltiniai: Administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos pokyčio tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieniems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos parengiama administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos pokyčio tyrimo ataskaita, kurioje yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
1.5. Papildau specialiuoju rezultato stebėsenos rodikliu R.S.399:
„R.S.399 |
„Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės, dalis“ |
Procentai |
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažangios verslo priežiūros priemonės – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad verslo priežiūra atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, o priežiūros institucijos taptų bendradarbiaujančios ir konsultuojančios verslą. Tai: rizikų vertinimas ir valdymas, vienodas ūkio subjektų konsultavimas, kontrolinių klausimynų taikymas atliekant patikrinimus, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai ir pan.
Pažangios verslo priežiūros priemonės įdiegimas – pažangios verslo priežiūros priemonės įgyvendinimas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje, dėl ko pagerėja verslo priežiūra.
Pažangios verslo priežiūros priemonės patobulinimas (atnaujinimas) – turimos pažangios verslo priežiūros priemonės galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas ir (arba) naujų funkcijų įdiegimas.
Pažangi verslo priežiūros priemonė laikoma įdiegta ar patobulinta ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje, kai institucija baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įdiegti arba patobulinti pažangią verslo priežiūros priemonę (-es).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo dokumentai, kuriais pagrindžiami pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdanti institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įdiegti ar patobulinti pažangias verslo priežiūros priemones.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
R.S.399-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų skaičius“ |
Skaičius |
Bendras ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų skaičius nustatomas vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų priskyrimo priežiūros grupėms sąrašu, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“. |
|||||
R.S.399-2 |
P – pokyčio rodiklis (susietasis): „Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.418 „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ pasiekimus. |
2. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:
2.1. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.308:
„P.S.308 |
„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui“ |
Skaičius |
Įgyvendintas sprendimas – įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos informaciją apdorojančios techninės ir programinės priemonės, kurių visuma sudaro sąlygas pakartotiniam viešojo sektoriaus informacijos panaudojimui.
Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.
Pakartotinis informacijos panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendintus sprendimus, skirtus viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui (sprendimų skaičius). |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo patvirtinamas sprendimo, skirto viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui, įgyvendinimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
2.2. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.311:
„P.S.311 |
„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumo ir saugos užtikrinimui“ |
Skaičius |
IRT – informacinės ir ryšių technologijos.
Įgyvendintas sprendimas – įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos informaciją apdorojančios techninės ir programinės priemonės, kurių visuma sudaro sąlygas viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumui ir saugai užtikrinti.
Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.
Bendro naudojimo IRT infrastruktūra – konsoliduota valstybės informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra, kurios pagrindu yra sukurtos ir teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ nustatytos IRT paslaugos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendintus sprendimus, skirtus viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumo ir saugos užtikrinimui (sprendimų skaičius). |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo patvirtinamas sprendimo, skirto viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumui ir saugai užtikrinti, įgyvendinimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
2.3. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.409:
„P.S.409 |
„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“ |
Skaičius |
Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Veiklos valdymo tobulinimo priemonės: 1) informacinės sistemos; 2) metodiniai dokumentai; 3) institucijų veiklos organizavimo (institucinės sąrangos, atsakomybės ir (ar) veiklos vykdymo tvarkos) nustatymo dokumentai; 4) vertinimo kriterijų sąrašai; 5) kokybės vadybos sistemos ir (ar) metodai; 6) veiklos ir gebėjimų vertinimo ir (ar) veiklos tobulinimo veiksmų planai. |
Automatiškai apskaičiuojamas
|
Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones (institucijų skaičius).
Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.
Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.
|
Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų (projektų vykdytojų ir partnerių), įgyvendinusių projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
|
2.4. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.410:
„P.S.410 |
„Įrodymais grįsto valdymo priemonės, kurias pagal veiksmų programą ESF lėšomis taikė viešojo valdymo institucijos“ |
Skaičius |
Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Įrodymais grįsto valdymo priemonė – veiksmas (įrankis), kurį atliekant (taikant) renkama faktinė informacija (įrodymai) apie viešojo valdymo rezultatus, stebimi ir vertinami viešojo valdymo pokyčiai ir remiantis surinkta informacija (įrodymais) priimami nauji viešojo valdymo sprendimai. Pavyzdžiui, funkcijų peržiūra, programų vertinimas, sprendimų poveikio vertinimas ir pan. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įrodymais grįsto valdymo priemones, kurias įgyvendinant projekto veiklas taikė viešojo valdymo institucijos (priemonių skaičius). |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengtas taikytų įrodymais grįsto valdymo priemonių sąrašas; funkcijų peržiūros ataskaitos kopija; programos vertinimo ataskaitos kopija; institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens (įgaliotų asmenų grupės) patvirtintos sprendimo poveikio pažymos kopija; institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens (įgaliotų asmenų grupės) suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pateiktas pritarimas optimaliai sprendimo alternatyvai, pasirinktai remiantis atlikto sprendimo poveikio vertinimo rezultatais.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas: 1) parengiama funkcijų peržiūros ataskaita; 2) parengiama programos vertinimo ataskaita; 3) įvertinamas sprendimo poveikis ir institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (įgaliotų asmenų grupė) patvirtina sprendimo poveikio vertinimo pažymą; 4) institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (įgaliotų asmenų grupė) suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritaria remiantis atlikto sprendimo poveikio vertinimo rezultatais pasirinktai optimaliai sprendimo alternatyvai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
2.5. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.411:
„P.S.411 |
„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas“ |
Skaičius |
Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“).
Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti reikalingos kompetencijos – žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymu ir (ar) veiklos valdymo tobulinimo priemonių įgyvendinimu.
Įrodymais grįsto valdymo priemonė – veiksmas (įrankis), kurį atliekant (taikant) renkama faktinė informacija (įrodymai) apie viešojo valdymo rezultatus, stebimi ir vertinami viešojo valdymo pokyčiai ir remiantis surinkta informacija (įrodymais) priimami nauji viešojo valdymo sprendimai. Pavyzdžiui, programų vertinimas, sprendimų poveikio vertinimas, funkcijų peržiūra ir pan.
Veiklos valdymo tobulinimas – teisinių, organizacinių, programinių ar kitų priemonių (įrankių) įgyvendinimas (taikymas), siekiant pagerinti institucijos veiklos (atliekamų bendrųjų ir (ar) specialiųjų funkcijų) valdymo procesus (planavimą, organizavimą, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, kontrolę) ar bent vieną iš šių procesų.
Veikla, skirta stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti, – mokymai, keitimuisi gerąja patirtimi skirtas renginys, stažuotė ir (arba) vizitas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti, dalyvių sąrašą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
2.6. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.417:
„P.S.417 |
„Geresnio reglamentavimo diegimo projektai, įgyvendinti pagal veiksmų programą ESF lėšomis“ |
Skaičius |
Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.
Geresnio reglamentavimo priemonių diegimo projektas – projektas, kurio bent vienas iš uždavinių yra skirtas bent vienai geresnio reglamentavimo iniciatyvai įgyvendinti.
Geresnio reglamentavimo iniciatyva – kompleksinis veiksmas (priemonė), skirtas geresniam reglamentavimui įgyvendinti (pavyzdžiui, kompleksinės priemonės teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui, teisės aktų stebėsenai užtikrinti, sprendimų alternatyvų poveikio vertinimui tobulinti, konsultacijoms dėl teisėkūros iniciatyvų skatinti, administracinei naštai ir nepagrįstoms teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudoms mažinti, reguliavimo reikalavimams viešinti, jų vykdymo priežiūrai tobulinti, paskesniam vertinimui vykdyti ir pan.).
Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus geresnio reglamentavimo priemonių diegimo projektus. |
Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigiamas įgyvendinti geresnio reglamentavimo priemonių diegimo projektas ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
2.7. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.418:
„P.S.418 |
„Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ |
Skaičius |
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).
Pažangios verslo priežiūros priemonės – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad verslo priežiūra atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, o priežiūros institucijos taptų bendradarbiaujančios ir konsultuojančios verslą. Tai: rizikų vertinimas ir valdymas, vienodas ūkio subjektų konsultavimas, kontrolinių klausimynų taikymas atliekant patikrinimus, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai ir pan.
Pažangios verslo priežiūros priemonės įdiegimas – pažangios verslo priežiūros priemonės įgyvendinimas Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje, dėl ko pagerėja verslo priežiūra.
Pažangios verslo priežiūros priemonės patobulinimas (atnaujinimas) – turimos pažangios verslo priežiūros priemonės galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas ir (arba) naujų funkcijų įdiegimas.
Pažangi verslo priežiūros priemonė laikoma įdiegta ar patobulinta ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje, kai institucija baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įdiegti arba patobulinti pažangią verslo priežiūros priemonę (-es).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas
|
Skaičiuojamas sumuojant ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama konkrečiose ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančiose institucijose įdiegti ar patobulinti pažangias verslo priežiūros priemones.
Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos.
|
Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdanti institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įdiegti ar patobulinti pažangias verslo priežiūros priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
|
2.8. Papildau specialiuoju produkto stebėsenos rodikliu P.S.419:
„P.S.419 |
„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti geresnio reglamentavimo diegimui ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumo didinimui reikalingas kompetencijas“ |
Skaičius |
Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.
Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.
Geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti reikalingos kompetencijos – darbuotojų žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti.
Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.
Ūkio subjektų veiklos priežiūra – veikla, skirta metodinei pagalbai ūkio subjektams teikti, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar jie tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitoms priemonėms, užtikrinančioms tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančioms galimų pažeidimų skaičių, įgyvendinti.
Veikla, skirta stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti, – mokymai ir (arba) renginiai.
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose ir (ar) renginiuose), skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |