vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo nr. o3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija
2018 m. spalio 16 d. Nr. O3E-329
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. pažymą Nr. O5E-241 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“, Komisija n u t a r i a:
1. Pakeisti Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“:
1.1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.2. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
1.3. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116
(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2018 m. spalio 16 d. nutarimo
Nr. O3E-329 redakcija)
ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI NUSTATYMO BEI TAIKYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja energijos ir kuro sąnaudų normatyvų būstui šildyti, geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros bei karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti nustatymą.
2. Pagal Metodiką nustatyti normatyvai gali būti taikomi būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat pagal Komisijos rekomenduojamus ar su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus skirstant pastate suvartotą šilumą.
II SKYRIUS
NUORODOS IR SĄVOKOS
4. Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. Respublikinės statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. (toliau – RSN 143-92);
4.2. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 117 „Dėl Statybos techninių reglamentų patvirtinimo“ (toliau – STR 2.05.01:1999);
5. Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka šiuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas:
5.3. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“;
5.4. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo.
III SKYRIUS
ENERGIJOS SĄNAUDŲ NORMATYVŲ NUSTATYMAS
6. Energijos sąnaudų būstui šildyti per mėn. normatyvas nustatomas:
6.1. vidutinis ():
čia:
– vidutinis energijos sąnaudų būstui šildyti normatyvas, kWh/m2, esant standartinėms sąlygoms, nustatytas pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelę;
DL – ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) dienolaipsnių skaičius;
548 – dienolaipsnių skaičius, esant standartinėms sąlygoms;
H – faktinis buto ar kitos patalpos aukštis nuo grindų iki lubų, m;
2,5 – buto ar kitos patalpos aukštis, m, esant standartinėms sąlygos;
7. Energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas (), kWh/m3, nustatomas pagal Metodikos 2 priedo 1 lentelę.
8. Energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) per mėn. normatyvas () nustatomas:
čia:
– vidutinis energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvas, kWh/butui ar kitai patalpai, esant standartinėms sąlygos, nustatytas pagal Metodikos 2 priedo 2 lentelę;
z – cirkuliacinės sistemos per atsiskaitymo laikotarpį (mėnesį) veikimo trukmė, val.;
730 – cirkuliacinės sistemos veikimo trukmė, esant standartinėms sąlygoms, val.
IV SKYRIUS
KURO SĄNAUDŲ NORMATYVŲ NUSTATYMAS
9. Kuro sąnaudų būstui šildyti per mėn. normatyvas nustatomas:
9.1. vidutinis ():
čia:
– kuro rūšių norminės kuro sąnaudos, vnt.*/kWh, nustatytos pagal Metodikos 3 priedą;
– šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginių naudingumo koeficientas, nustatytas pagal techninę dokumentaciją arba priimama norminė atitinkamos šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginių grupės reikšmė;
vnt.* – energijos ar kuro matavimo vienetai (kWh, m3, nm3, ktm3, kg, kt.);
10. Kuro sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas () nustatomas:
Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų
normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui
ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
1 priedas
VIDUTINIAI IR MAKSIMALŪS ENERGIJOS SĄNAUDŲ NORMATYVAI BŪSTUI ŠILDYTI, ESANT STANDARTINĖMS SĄLYGOMS
1. Vidutiniai () ir maksimalūs () energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms, pateikti šio priedo 1 ir 2 lentelėse.
1 lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms
Eilės Nr. |
Namų tipas |
Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, kWh/m2 per mėn. |
|||
Pastatyti iki 1992 m. |
Pastatyti nuo 1993 m. iki 2005 m. |
Pastatyti nuo 2006 m. iki 2013 m. |
Pastatyti nuo 2014 m. |
||
1. |
1 aukšto |
25,9 |
15,2 |
13,4 |
9,8 |
2. |
2 aukštų |
24,7 |
14,5 |
12,0 |
9,2 |
3. |
3 aukštų |
22,5 |
13,8 |
10,3 |
7,9 |
4. |
4 aukštų |
20,3 |
15,3 |
9,6 |
7,5 |
5. |
5 aukštų |
16,6 |
14,5 |
9,2 |
6,9 |
6. |
6 aukštų ir aukštesni |
17,1 |
12,7 |
8,5 |
6,4 |
* – taip pat renovuoti pastatai.
2 lentelė. Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms
Eilės Nr. |
Namų tipas |
Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, kWh/m2 per mėn. |
|||
Pastatyti iki 1992 m. |
Pastatyti nuo 1993 m. iki 2005 m. |
Pastatyti nuo 2006 m. iki 2013 m. |
Pastatyti nuo 2014 m. |
||
1. |
1 aukšto |
36,1 |
25,7 |
17,8 |
13,3 |
2. |
2 aukštų |
32,6 |
23,2 |
18,6 |
12,4 |
3. |
3 aukštų |
29,6 |
21,5 |
12,6 |
10,6 |
4. |
4 aukštų |
25,4 |
21,4 |
14,3 |
10,1 |
5. |
5 aukštų |
20,7 |
18,3 |
12,0 |
9,3 |
6. |
6 aukštų ir aukštesni |
20,7 |
17,4 |
11,5 |
8,6 |
* – taip pat renovuoti pastatai.
2. Vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti nustatyti esant tokioms standartinėms sąlygoms – 548 DL (išorės lauko oro temperatūra tiš = 0 ºC; vidaus patalpų oro temperatūra tvid = 18 ºC; atsiskatimo laikotarpio (mėnesio) trukmė z = 30,42 parų), butų ir kitų patalpų aukštis nuo grindų iki lubų – 2,5 m.
3. Kitokie vidutiniai ir (ar) maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai, esant standartinėms sąlygoms, gali būti nustatyti atlikus pastato (jo dalies) energijos vartojimo auditą.
4. Jeigu nėra žinoma pagal kokius statybos techninius reglamentus pastatytas pastatas ir (arba) pastato energinio naudingumo klasė, vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai parenkami pagal pastato statybos metus.
Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų
normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui
ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
2 priedas
VIDUTINIAI ENERGIJOS SĄNAUDŲ GERIAMOJO VANDENS VIENAM KUBINIAM METRUI PAŠILDYTI IR KARŠTO VANDENS TEMPERATŪRAI PALAIKYTI (CIRKULIACIJAI) NORMATYVAI
1. Visoje Lietuvos Respublikoje taikomas vidutinis energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas () lygus 51 kWh/m3.
2. Kai pastate taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo, vidutinis energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti normatyvas prilyginamas konkrečiam karšto vandens tiekėjui Komisijos nutarimu nustatytoje karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytam šilumos kiekiui.
3. Vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai (), esant standartinėms sąlygoms, pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai, esant standartinėms sąlygoms
Eilės Nr. |
Karšto vandens tiekimo sistemos tipas |
Vidutiniai energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvai qRe0, kWh/būstui per mėn. |
1. |
Kai bute ar kitoje patalpoje įrengti du karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai bei įrengtas vonios šildytuvas |
240 |
2. |
Kai bute ar kitoje patalpoje įrengtas vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bei įrengtas vonios šildytuvas |
160 |
3. |
Kai bute ar kitoje patalpoje įrengtas vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bet nėra vonios šildytuvo |
80 |
4. |
Kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo bendrojo naudojimo patalpose |
10 |
4. Kitokie vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai gali būti nustatyti atsižvelgiant į butuose ar kitose patalpose įrengtų karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovų bei vonios šildytuvų skaičių (vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas – 80 kWh per mėn., vonios šildytuvas – 80 kWh per mėn.) arba atlikus pastato (jo dalies) energijos vartojimo auditą.
Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų
normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui
ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
3 priedas
KURO RŪŠIŲ NORMINĖS KURO SĄNAUDOS
1 lentelė. Kuro rūšių norminės kuro sąnaudos
Eil. Nr. |
Kuro rūšis |
Mato vnt. |
Norminės kuro sąnaudos |
1. |
Gamtinės dujos* |
kg/kWh |
0,0763 |
nm3/kWh |
0,1075 |
||
2. |
Elektros energija |
kWh/kWh |
1 |
3. |
Dyzelinis krosnių kuras |
kg/kWh |
0,0851 |
4. |
Suskystintos naftos dujos** |
kg/kWh |
0,0783 |
5. |
Išgarintos suskystintos naftos dujos |
kg/kWh |
0,0334 |
6. |
Suskystintos gamtinės dujos |
kg/kWh |
0,0798 |
7. |
Akmens anglis*** |
kg/kWh |
0,2093–0,1173 (vid. – 0,1633) |
8. |
Durpės*** |
kg/kWh |
0,4615–0,2609 (vid. – 0,3612) |
9. |
Durpių briketai*** |
kg/kWh |
0,2250–0,2143 (vid. – 0,2197) |
10. |
Naudoti tepalai |
kg/kWh |
0,1321 |
11. |
Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos*** |
kg/kWh |
0,2609 |
0,6536x10-3 |
|||
12. |
Pjuvenų granulės/medienos briketai |
kg/kWh |
0,2143 |
13. |
Atliekos*** |
kg/kWh |
0,4864–0,3365 (vid. – 0,4114) |
14. |
Antracitas |
kg/kWh |
0,1228 |
* – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra +20°C, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį;
** – suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo butams tvarką nustato savivaldybė;
*** – vidutinės norminės kuro sąnaudos, taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija.