I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja teisės kirsti mišką suteikimo ir įgijimo tvarką, leidimų kirsti mišką (toliau – leidimai) išdavimo miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas būtinas įgyvendinant jiems suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (toliau – servituto turėtojai), tvarką, leidimų panaikinimo atvejus ir tvarką, pranešimų apie ketinimą kirsti mišką (toliau – pranešimai) pateikimo, registravimo ir derinimo tvarką, nustato leidimų ir pranešimų pildymo ir saugojimo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką.
2.2. Pavojų keliantis medis – nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą ir (ar) padaryti kitokios žalos.
2.3. Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką – per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą pateikiamas dokumentas, kuriuo Valstybinė miškų tarnyba informuojama apie ketinimą kirsti mišką ir kuriame nurodoma, kokį kirtimą ketinama vykdyti privačiame miške.
2.4. Privataus miško savininkas – įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į mišką fizinis ar juridinis asmuo arba užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus.
2.5. Technologinis proskiebis – siaura miško žemės juosta be medžių ir krūmų, skirta teritorijos organizavimo ir miško technologinėms reikmėms.
2.6. Valstybinio miško valdytojas – miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantys patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę.
2.7. Kitos sąvokos Apraše suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Miško kirtimų taisyklės).
3. Teisė kirsti mišką įgyjama:
3.1. nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos (Aprašo 22 punkte nurodytais atvejais sprendimas gali būti priimtas tik gavus teigiamą išvadą dėl miško kirtimo);
3.2. Valstybinei miškų tarnybai (toliau – VMT) priėmus sprendimą suderinti privačių miškų savininkų pranešimą dėl šių miško kirtimų Aprašo 22 punkte nurodytose teritorijose:
3.2.3. atrankinių sanitarinių, išskyrus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai) 20.2 papunktyje nustatytus atvejus;
3.3. VMT priėmus sprendimą įregistruoti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (toliau – ALIS) privačių miškų savininkų pranešimą apie Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodytus miško kirtimus, kai netaikomi Aprašo 3.2 papunkčio reikalavimai suderinti pranešimą su VMT.
4. Leidimai neprivalomi:
4.1. privačių miškų savininkams – Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose nustatytais atvejais;
4.2. valstybinių miškų valdytojams:
4.2.1. kai kertamos pavienės drebulės ir blindės žiemą žvėrims papildomai šerti;
4.2.2. kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai;
4.2.3. kai neplynaisiais miško kirtimais kertami invaziniai medžiai ir krūmai, nurodyti Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“;
4.3. elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų valdose atliktą kirtimą;
4.4. elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose naujiems užaugusiems žėliniams kirsti (šiuo atveju technologinio proskiebio plotis atitinka elektros tinklų proskynos plotį);
4.5. elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirsti, suderinus su privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
4.6. elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams ne daugiau kaip 10 metrų atstumu už Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų elektros oro linijų apsaugos zonos ribų pavojų keliantiems medžiams kirsti.
5. Pranešimas, kuris turi būti derinamas Aprašo 3.2 papunktyje nurodytais atvejais, yra prilyginamas leidimui.
6. Teisė kirsti mišką nesuteikiama (leidimas neišduodamas, pranešimas neregistruojamas arba nederinamas), jei pateikti ne visi reikalingi dokumentai arba pateikta klaidinga informacija, pateiktame pranešime nedeklaruojami arba nenurodomi Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte numatyti miško kirtimai. Leidimas neišduodamas, pranešimas nederinamas, jeigu numatytas kirtimas prieštarauja miškų valdymo sritį reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. VMT apie tai informuoja miško valdytoją, naudotoją ar servituto turėtoją per Aprašo 11–13 punktuose nurodytus terminus, nurodydama leidimo neišdavimo arba pranešimo nederinimo ar neregistravimo priežastį.
II SKYRIUS
LEIDIMŲ IŠDAVIMAS, PRANEŠIMŲ REGISTRAVIMAS IR DERINIMAS
7. Leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja VMT elektroniniu būdu per ALIS, valstybinių miškų valdytojams – naudodamasi Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos leidimų kirsti mišką registravimo ir spausdinimo programine įranga (toliau – MKIIS programinė įranga). Miško savininko pageidavimu išduoto leidimo, suderinto ar užregistruoto pranešimo kopiją galima gauti VMT ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo miško savininko prašymo gavimo.
8. Privataus miško savininko įgaliotas asmuo privalo pateikti notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, miško naudotojas – miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus, servituto turėtojas – teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniams įgyvendinti būtinas leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Kai miško savininkas yra juridinis asmuo, įgaliojimą pasirašo juridinio asmens vadovas ir įgaliojimas patvirtinamas juridinio asmens antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti.
9. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise nesant notariškai patvirtinto arba teismo sprendimu nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano, išduodamas vienas leidimas, derinamas, registruojamas vienas pranešimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik turint visų bendraturčių raštišką sutikimą.
10. Žemės sklypo bendraturčiai, kurie tarpusavio susitarimu nustatė tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis žemės sklypo konkrečiomis dalimis, arba kai ši tvarka nustatyta teismo sprendimu, užsako leidimą arba teikia pranešimą dėl valdomos savo dalies ir prideda notariškai patvirtinto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano kopiją.
11. Sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo jį išduoti ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, kai:
11.1. miško kirtimas planuojamas teritorijose, nurodytose Aprašo 22 punkte;
11.2. pagrindinį miško kirtimą planuojama vykdyti privačiame žemės sklype, kuriame miško žemė užima iki 3 ha, kai nepatvirtintas vidinės miškotvarkos projektas;
11.3. plynąjį ir (ar) atvejinį pagrindinį miško kirtimą numatoma vykdyti gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje;
11.4. plynąjį pagrindinį miško kirtimą numatoma vykdyti biosferos poligone.
12. Sprendimas dėl pranešimo registravimo priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS.
13. Sprendimas dėl pranešimo suderinimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS.
14. Leidimui gauti, pranešimui registruoti ar suderinti reikalingus duomenis ir dokumentus į ALIS gali sukelti miško savininkas, valdytojas, naudotojas ar jo įgaliotas asmuo arba pagal su miško valdytoju sudarytą pavedimo sutartį VMT registruotas vidinės miškotvarkos projektų rengėjas ar asmuo, turintis teisę parengti biržės atrėžimo dokumentaciją, arba VMT darbuotojas, kai pareiškėjas atvyksta tiesiogiai į VMT.
15. Leidimai išduodami šiems kirtimams vykdyti:
15.1. miško kirtimams, suprojektuotiems vidinės miškotvarkos projektuose;
15.2. plyniesiems sanitariniams miško kirtimams, kuriems pritarta miško sanitarinės būklės įvertinimo dokumentuose, parengtuose Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
15.3. ugdomiesiems miško kirtimams, kuriems pritarta ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentuose;
15.4. miško lydimo kirtimams, kurie numatyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros dokumentuose, kuriais eksploatuojamuose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba;
15.5. miško kirtimams, suprojektuotiems kultūros paveldo tvarkybos darbų projektuose arba techniniuose projektuose, kurių sudėtinė dalis yra kultūros paveldo tvarkybos darbų projektas;
15.6. miško lydimo kirtimams, kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis ir už miško žemės pavertimą kompensuota, pateikus Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 16 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis;
15.7. kitais miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais dokumentais.
16. Leidimas valstybinio miško valdytojui išduodamas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų norma valstybinių miškų valdytojams, pateikus numatomų iškirsti biržių sąrašą, kuriame nurodomi šie duomenys: miško valdytojo pavadinimas; struktūrinio padalinio pavadinimas, miško kirtimų rūšis, miškų grupė, kvartalo ir taksacinio sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstina vyraujanti medžių rūšis, planuojamas iškirsti apytikris bendras ir apytikris likvidinis medienos tūris (ktm); privataus miško savininkui ir servituto turėtojui – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais.
17. Leidimas kirsti mišką trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose (IV B grupės) miškuose išduodamas pateikus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuriame nurodyta, kad įveisiamas miškas yra plantacinis, ir numatyta kirtimų rotacijos trukmė.
18. Kai privačioje žemėje mišką planuojama kirsti pagrindiniu plynuoju ar atvejiniu miško kirtimu arba plynuoju sanitariniu miško kirtimu be vidinės miškotvarkos projekto, su biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentais turi būti pateikiamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 metų balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, 6 priedo reikalavimus.
19. Kai miško kirtimą planuojama vykdyti žemėje, kuri įstatymų nustatyta tvarka numatyta nuosavybės teisėms atkurti (grąžinant miškus natūra, perduodant neatlygintinai lygiavertį miško plotą), leidimai išduodami vadovaujantis Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“.
20. Miško valdytojui pageidaujant ir pateikus neplynojo pagrindinio miško kirtimo biržės atrėžimo dokumentus, leidimas kirsti mišką neplynuoju pagrindiniu miško kirtimu vietoj suprojektuoto plynojo išduodamas netikslinant vidinės miškotvarkos projekto.
21. Kai įregistruota žemės sklypo hipoteka, privaloma pateikti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą, išskyrus atvejus, kai hipotekos sutartyje numatyta kitaip.
22. VMT, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo išdavimo arba pranešimo suderinimo, turi gauti motyvuotą išvadą:
22.1. kai miško kirtimas planuojamas teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ar jos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, – iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio (kai nekilnojamoji kultūros vertybė saugoma valstybės arba registruota Kultūros vertybių registre ir nepaskelbta saugoma nei valstybės, nei savivaldybės) arba savivaldybės paveldosaugos padalinio (kai nekilnojamoji kultūros vertybė paskelbta saugoma savivaldybės ar inicijuota skelbti savivaldybės saugoma);
22.2. Aprašo 11.3 ir 11.4 papunkčiuose nustatytais atvejais arba kai miško kirtimas planuojamas Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotuose, nurodytuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ patvirtinto Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo prieduose, vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytoje į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, – iš saugomos teritorijos direkcijos, kuri pagal direkcijos nuostatus arba pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus priskyrimą atsakinga už valstybinio draustinio, biosferos poligono ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsaugą.
23. Aprašo 22 punkte nurodytos išvadas teikiančios institucijos jas turi pateikti per 10 darbo dienų, gavusios VMT paklausimą. Gavus teigiamą išvadą, laikoma, kad miško kirtimai yra suderinti ir teisė kirsti mišką gali būti suteikiama VMT sprendimu. Gavusi neigiamą išvadą, VMT priima motyvuotą sprendimą atsisakyti suteikti teisę kirsti mišką ir apie tai informuoja pareiškėją. Dėl objektyvių priežasčių sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų, informuojant apie tai pareiškėją per ALIS.
24. Prieš priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo ar pranešimo suderinimo, privaloma patikrinti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje esamus duomenis ir įvertinti, ar nebus pažeisti Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
25. VMT iki sprendimo priėmimo išduoti leidimą ar suderinti pranešimą gali numatomo miško kirtimo vietoje patikrinti, ar faktinės aplinkybės atitinka prašyme pateiktus duomenis.
26. Leidimo galiojimo terminas nustatomas iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Jeigu miško kirtimai iki nurodytos datos nepradėti ir (ar) nebaigti, leidimo galiojimas pratęsiamas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens atskirą raštišką prašymą, pateikiamą per ALIS ne anksčiau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidime nustatyto galiojimo termino pabaigos ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo leidime nustatyto galiojimo termino pabaigos. VMT priima sprendimą dėl leidimo galiojimo pratęsimo per Aprašo 11 punkte nurodytus terminus.
27. Kai miško kirtimus numatoma vykdyti ateinančiais metais, leidimai išduodami nuo gruodžio 1 d. įrašant jų įsigaliojimo pradžią – kitų metų sausio 1 d., galiojimo terminą – iki kitų metų gruodžio 31 d.
28. Teisė kirsti mišką, įgyta pateikus pranešimą, galioja 12 mėnesių nuo pranešimo įregistravimo ALIS, kai pranešimas turi būti derinamas, – nuo suderinimo per ALIS datos.
III SKYRIUS
LEIDIMO, PRANEŠIMO TURINYS
29. Leidime valstybinio miško valdytojui ar naudotojui įrašomi šie duomenys: leidimo numeris; teisės kirsti mišką įsigaliojimo data ir galiojimo terminas; miško valdytojo pavadinimas; struktūrinio padalinio pavadinimas; leidimo išdavimo pagrindas; miško kirtimo rūšis, miškų grupė, kvartalo ir sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstina vyraujanti medžių rūšis, planuojamas iškirsti apytikris bendras ir apytikris likvidinis medienos tūris (ktm); leidimo išdavimo data; Aprašo 31 punkte nurodyta informacija.
30. Leidime privataus miško savininkui įrašomi šie duomenys: leidimo numeris; leidimo įsigaliojimo data ir iki kada jie galioja; miško savininko ar pretendento fizinio asmens vardas, pavardė ir gimimo metai (kad būtų galima identifikuoti asmenį), el. paštas, telefono ryšio numeris arba juridinio asmens pavadinimas, įmonės kodas ir adresas; leidimo išdavimo pagrindas; žemės sklypo kadastro numeris, girininkijos pavadinimas; miško kirtimo rūšis, miškų grupė, kvartalo ir sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstinų medžių rūšys, planuojamas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris (ktm) kiekvienai medžių rūšiai; leidimo išdavimo data; Aprašo 31 punkte nurodyta informacija.
31. Kai miško kirtimas ir medienos ištraukimas ribojami, leidime turi būti nurodomi apribojimai ir jų galiojimas, pateikiama informacija apie biologinei įvairovei svarbius medžius, saugotiną pomiškį, sėklinius medžius, miško kirtimų liekanų sutvarkymą, kitus taksacinius sklypus, kuriuose leidžiama įrengti valksmus medienai ištraukti ir (ar) miško sandėlį, nurodomi kiti reikalavimai; įrašoma: „Vykdant miško kirtimus, privaloma laikytis leidime nurodytų sąlygų, aplinkos ministro patvirtintų Miško kirtimų taisyklių, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
32. Leidimas servituto turėtojui papildomas įrašant servituto turėtojo fizinio asmens vardą, pavardę, korespondencijos adresą, el. paštą, telefono ryšio numerį arba juridinio asmens pavadinimą, įmonės kodą ir buveinės adresą.
33. Pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodomi šie duomenys: miško savininko ar pretendento fizinio asmens vardas, pavardė ir gimimo metai (kad būtų galima identifikuoti asmenį) arba juridinio asmens pavadinimas, įmonės kodas ir adresas; žemės sklypo kadastro numeris, girininkijos pavadinimas; miško kirtimo rūšis, miškų grupė, kvartalo ir sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstinų medžių rūšys, apytikris likvidinis medienos tūris (ktm) kiekvienai medžių rūšiai, įrašoma: „Patvirtinu, kad visa pranešime pateikta informacija ir asmens duomenys yra teisingi. Įsipareigoju vykdyti miško kirtimus laikydamasis pranešime nurodytų sąlygų, aplinkos ministro patvirtintų Miško kirtimų taisyklių, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
IV SKYRIUS
LEIDIMŲ IR PRANEŠIMŲ, BIRŽIŲ ATRĖŽIMO IR ĮVERTINIMO DOKUMENTŲ REGISTRACIJA IR SAUGOJIMAS
34. Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai, numatomų iškirsti biržių sąrašai, leidimai ir pranešimai saugomi ne trumpiau kaip 5 metus. Privačių miškų savininkų pateikti dokumentai ir pranešimai, išduoti ir panaikinti leidimai saugomi ALIS, valstybinių miškų valdytojų numatomų iškirsti biržių sąrašai ir leidimai – MKIIS, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai – pas valstybinių miškų valdytojus.
35. Raštu gauti biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai ir numatomų iškirsti biržių sąrašai registruojami ir saugomi 5 metus VMT.
36. Pakeitus miškų grupę ar įvykus kitų pasikeitimų, dėl kurių miškas vidinės miškotvarkos projekte arba leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas, privačių miškų savininkams, kurių miškuose įvyko pasikeitimai, kompensuojama vadovaujantis Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
37. Duomenis apie išduotus ir panaikintus leidimus, užregistruotus, suderintus pranešimus VMT teikia mokesčių administratoriui, administruojančiam atskaitymus nuo pajamų pagal Miškų įstatymą, kad būtų užtikrinamas miško valdytojų teikiamose privalomųjų atskaitymų deklaracijose duomenų apie parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką teisingumas, kontrolė, kad privačių miškų savininkai deklaruotų gautas pajamas, jei vykdė miško kirtimus ir pardavė žaliavinę medieną ir (ar) nenukirstą mišką.
38. Kai medieną planuojama pateikti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, miško savininkas, valdytojas ar naudotojas privalo 5 metus saugoti miško iškirtimą įrodančius dokumentus (leidimą arba pranešimą ar jų kopijas).
