Administracinė byla Nr. eI-6-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00026-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 53.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui buvusiam Lietuvos Respublikos Seimo nariui Andriejui Stančikui, jo atstovui advokatui Evaldui Valčiukui, atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Modestui Važnevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriejaus Stančiko pareiškimą ištirti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio  4  d. įsakymu Nr. 3D-897, XIII skyriaus teisėtumą.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1. Buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Andriejus Stančikas su pareiškimu, kurį patikslino, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti:

1.1. ar Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), XIII skyrius neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 25 ir 29 punktams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniui, 3 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ 2.1 papunkčiui;

1.2. ar Taisyklių 115 ir 116 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 12 straipsnio 2 dalies 6 punktui bei 14 straipsniui;

1.3. ar Taisyklių 118.1-118.6 papunkčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai;

1.4. ar Taisyklių 118.1 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktams. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinus Taisyklių XIII skyrių neteisėtu, nustatyti, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

2. Pareiškėjas pirmiausia nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. priimtu įsakymu Nr. 3D-281 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Taisyklės papildytos XIII skyriumi „Savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms tvarka“, kuriame įtvirtinta, jog paraiškų dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius teikimo metu pareiškėjai gali savanoriškai pasirinkti, ar skirti dalį sumos nuo jiems priskaičiuotos ir reikalavimus atitinkančios paramos sumos ūkininkus vienijančioms asociacijoms. Skirtos paramos dalis asociacijoms apskaičiuojama hektarų lygmeniu. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas gali skirti paramą ne daugiau kaip dviem asociacijoms, išdėstomos sąlygos, kurias privalo atitikti asociacija bei aplinkybės, kurioms egzistuojant parama neskiriama.

3. Pareiškėjas savo abejonę dėl Taisyklių XIII skyriaus teisėtumo grindžia iš esmės tuo, kad Europos Sąjungos teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog parama gali būti skiriama ne tik paramos gavėjui arba jos dalis gali būti paskirstyta tarp paramos gavėjų ir juos vienijančių asociacijų. Taisyklių XIII skyriuje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra susijęs su Taisyklių keliamu tikslu. Taikomos paramos išmokėjimas ne paramos gavėjui arba jos dalių paskirstymas tarp paramos gavėjų ir juos vienijančių asociacijų nėra numatytas nei nacionaliniuose, nei Europos Sąjungos teisės aktuose. Taigi atsakovas atliko viešojo administravimo funkcijas, neturėdamas teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų. Nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis asociacija būtų laikoma vienijančia ar galinčia vienyti pavienius žemdirbius. Taip pat neapibrėžta, kaip asociacija pagrindinę veiklą turėtų vykdyti žemės ūkio srityje. Paramos dalį galima paskirti tik deklaracijoje nurodytoms asociacijoms. Atsakovas, Taisyklių XIII skyriuje nustatydamas tam tikrą vertinamąjį kriterijų (pavienių žemdirbių vienijimas ar galimybė vienyti pavienius žemdirbius), tačiau nenurodydamas šio kriterijaus požymių, o vėliau pats atrinkdamas subjektus, neva atitinkančius šį kriterijų, elgėsi neobjektyviai. Kriterijus – asociacija turi pagrindinę veiklą vykdyti žemės ūkio srityje – objektyviai nepateisinamas ir nesuprantamas. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo užkirto kelią dalį paramos iš savo narių gauti asociacijoms, kurios vienija ne žemdirbius, bet kitus žemės ūkio subjektus, juridinius asmenis, žemės ūkio subjektus, kurie deklaruoja žemės ūkio naudmenas, tačiau neregistruoja ūkininko ūkio ir pan. Ginčijamas teisinis reguliavimas nustato ribojimą taip pat ta prasme, kad vienas asmuo gali skirti paramą ne daugiau kaip dviem asociacijoms ir ribotą įnašų dydį. Nors Labdaros ir paramos įstatymas numato galimybę gauti ar teikti paramą kitais būdais, šie būdai turi būti nedraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse. Nacionalinė mokėjimo agentūra, esant Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų kolizijai, privalo vadovautis aukštesnę galią turinčiais teisės aktais, todėl ji negalės Taisyklių XIII skyriaus nuostatų įgyvendinti praktiškai. Ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, kurioje įtvirtinta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Taisyklių XIII skyrius nustato taisykles, kurios reglamentavimo požiūriu yra visiškai naujos, todėl atsakovas privalėjo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo įpareigoti Žemės ūkio ministeriją tinkamai įvertinti visų kategorijų ūkio subjektų (įskaitant ir aptariamas asociacijas) administracinę naštą, kurie ją neabejotinai patirs įgyvendinant ginčijamo teisinio reguliavimo nuostatas. Taisyklių XIII skyriuje nustatytas mechanizmas sukuria papildomą administracinę naštą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri po įsakymo įsigaliojimo turi ne tik administruoti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, bet ir papildomai administruoti šios paramos paskirstymą asociacijoms. Papildomą administracinę naštą patiria ir ūkininkai bei juos vienijančios asociacijos.

4. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimas, kuriame teigiama, jog ginčijama Taisyklių dalis atitinka Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą ir kitus teisės aktus.

5. Atsiliepime teigiama, kad Žemės ūkio ministerija įgyvendina žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, kaip nustatyta Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, be pagrindinių jai iškeltų veiklos tikslų ir funkcijų, ji taip pat yra atsakinga už tinkamų sąlygų žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityje veikiančių asociacijų plėtrai ir veiklai sudarymą. Žemdirbiai palaikė galimybę paremti žemdirbių organizacijas. 2020 m. kovo 27 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta tokiam paramos skyrimo žemdirbius vienijančioms asociacijoms mechanizmo taikymui nuo 2020 metų. Laikantis teisės aktų derinimo su visuomene bei suinteresuotomis organizacijomis tvarkos, Taisykles keičiančio įsakymo projektas nuo 2020 m. kovo  13 d. iki kovo 20 d. buvo skelbiamas Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, o visos gautos pastabos buvo įvertintos. Siekdama sužinoti žemdirbių ir visuomenės nuomonę, Žemės ūkio ministerija 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2D-1019 (0.2) kreipėsi į asociacijas informuodama, kad jeigu asociacijos nenori dalyvauti šiame paramos skyrimo procese, gali to laisva valia atsisakyti. Pareiškėjams pasinaudojus aptariama paramos galimybe, ateityje nei asociacijos, nei pareiškėjai nepatirs jokių papildomų administracinių ar juridinių sunkumų. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą parama visais atvejais priklauso pareiškėjui. Ginčijamas teisinis reguliavimas nėra siejamas su išmokos teisės perleidimu. Išmokų perleidimo galimybė taikoma tik toms valstybėms narėms, kurios yra pasirinkusios bazinės paramos už plotus schemą. Lietuva yra pasirinkusi vienkartinės išmokos už plotus schemą.

6. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2021-03-31, Nr. 6579), kuris įsigaliojo nuo 2021 m. balandžio 1 d.

 

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

II.

 

7. Buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys su abstrakčiu pareiškimu, kurį patikslino, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, XIII skyriaus teisėtumą.

8. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2021-03-31, Nr. 6579), kuris įsigaliojo nuo 2021 m. balandžio 1 d.

9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) XIII skyriuje, kurį ginčija pareiškėjas, reglamentuojamas savanoriškas paramos skyrimas ūkininkus vienijančioms asociacijoms. Šiame skyriuje nustatyta:

114. Paraiškų teikimo metu pareiškėjai gali savanoriškai pasirinkti, ar skirti dalį sumos (1 Eur už hektarą, deklaruotą pagrindinei tiesioginei išmokai gauti) nuo jiems priskaičiuotos ir reikalavimus atitinkančios paramos sumos, skiriamos už pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimų laikymąsi, ūkininkus vienijančiai (-oms) asociacijai (-oms) (toliau – asociacija). Skirtos paramos dalis asociacijai (-oms) apskaičiuojama hektarų lygmeniu, o hektarų plotas apvalinamas iki artimiausio mažesniojo sveikojo skaičiaus.

115. Pareiškėjui paprašius skirti dalį paramos sumos pasirinktai (-oms) asociacijai (-oms), kuri atitinka visus šiame skyriuje asociacijoms keliamus reikalavimus, nuo kiekvieno pagrindinei tiesioginei išmokai gauti deklaruoto viso hektaro asociacijai (-oms) skiriamas 1 euras.

116. Pareiškėjas gali pasirinkti ne daugiau kaip dvi asociacijas, kurioms skiria dalį pirmiau nurodytos paramos, o galutinė skiriama suma pasirinktoms asociacijoms paskirstoma proporcingai po 50 proc. kiekvienai.

117. Pareiškėjui iki einamųjų metų, kuriais teikiama paraiška, spalio 1 d. leidžiama atsisakyti savanoriškai pasirinkto sprendimo  skirti dalį paramos sumos pasirinktai (-oms) asociacijai (-oms).

118. Asociacija, pageidaujanti gauti dalį pareiškėjų jai savanoriškai skirtos paramos, privalo:

118.1. vienyti ar galėti vienyti pavienius žemdirbius ir pagrindinę veiklą vykdyti žemės ūkio srityje;

118.2. ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. būti įregistruota Juridinių asmenų registre, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme;

118.3. ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d. įgyti paramos gavėjo statusą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme;

118.4. Agentūrai pareikalavus, ne vėliau nei iki Agentūros nustatyto termino pateikti raštišką sutikimą gauti pareiškėjų skirtą lėšų sumą, sąskaitos kredito įstaigoje, į kurią pageidaujama pervesti skirtą lėšų sumą, rekvizitus, sutikimą naudotis juridinio asmens duomenimis bei kitą prašomą informaciją, reikalingą tolesniam skirtų lėšų administravimui;

118.5. parama asociacijai neskiriama, jeigu pareiškėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Antstolių rūmams bei kitoms institucijoms, apie kuriuos Agentūra yra informuota ir yra nukreiptas išieškojimas iš Agentūros mokamos paramos, taip pat kai yra Agentūrai nesugrąžintų grąžintinų lėšų ir taikomų ilgalaikių sankcijų ar kai dėl pritaikytų sankcijų parama nėra skiriama, ar kai pareiškėjui priskaičiuota išmokėti pagrindinės tiesioginės išmokos suma, pritaikius sankcijas, yra mažesnė nei paramos suma, skiriama asociacijai (-oms);

118.6. neatitikus nors vieno iš 118 punkte minimų reikalavimų, asociacijoms nesuteikiama galimybė gauti pareiškėjų joms skiriamos sumos“.

10. Žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-197 nauja redakcija išdėstytos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms nereglamentuoja. Vadinasi, šioje byloje buvusio Seimo nario kvestionuojamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) XIII skyrius ir jame nustatytas teisinis reguliavimas nuo 2021 m. balandžio 1 d. yra panaikintas ir nebegalioja.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kai dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros į administracinį teismą kreipiamasi su abstrakčiu pareiškimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str.), administraciniams teismams priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų ar jų dalių atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Todėl ginčijamo norminio administracinio akto ar jo dalies panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kreipiasi ne teismai, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą. Taigi, kai teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumą, prašomo ištirti (ginčijamo) norminio administracinio akto ar jo dalies panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2006, 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-3/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I438-1/2014, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2-261/2017).

12. Pažymėtina, kad jeigu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ginčijamos norminio administracinio teisės akto nuostatos nebegalioja, pripažinimas, kad nebegaliojantis norminis administracinis aktas ar jo dalis prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I756-19/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1767/2012).

13. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, inicijuodamas norminio administracinio akto nuostatų teisėtumo patikros procesą, kreipėsi buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, paduodamas abstraktų pareiškimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1 d.). Abstrakčiu pareiškimu ginčijamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) XIII skyrius ir jame nustatytas teisinis reguliavimas nuo 2021 m. balandžio 1 d. yra panaikintas ir nebegalioja. Tai reiškia, kad tyrimo dalykas šioje norminėje administracinėje byloje yra išnykęs, ir nebegaliojančių nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis ar neprieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams netenka prasmės.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario abstraktų pareiškimą ištirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) XIII skyriaus teisėtumą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Norminę administracinę bylą pagal buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriejaus Stančiko pareiškimą ištirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4  d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) XIII skyriaus teisėtumą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                     Ramūnas Gadliauskas

 

Rytis Krasauskas

 

Gintaras Kryževičius

 

Arūnas Sutkevičius

 

Vaida Urmonaitė–Maculevičienė