IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠO IR APRAŠŲ PATVIRTINIMO

 

2022 m. birželio 16 d. Nr. VT-279

Ignalina

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. VT-274 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 19, 20 ir 22 punktais,

1. T v i r t i n u  Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą ir aprašus (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. VT-43 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

3. P a v e d u Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriui savivaldybės 2022 metų švietimo stebėsenos rodiklius rinkti vadovaujantis šio įsakymo 1 p. patvirtintu Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu. 

4. Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir Ignalinos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.

 

 

 

Administracijos direktorė                                                                                    Jūratė Balinskienė

 


 

PATVIRTINTA

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu

Nr. VT-279

 

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠAS IR APRAŠAI

 

I SKYRIUS

ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI

 

1.  Švietimo konteksto rodikliai parodo išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimo dažnumas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

1.1.

Gyventojų skaičius ir sudėtis pagal amžiaus grupes

Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal tokias amžiaus grupes: 0–6 m., 7–16 m., 17–21 m., 22–35 m., 36–64; 65 m. ir vyresni

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d. Iš jų:

Lietuvos Respublikos statistikos departamento interneto svetainė (toliau – STD)

Kartą per metus

0–6 m. gyventojų skaičius

7–16 m. gyventojų skaičius

17–21 m. gyventojų skaičius

22–35 m. gyventojų skaičius

36–64 m. gyventojų skaičius

65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius

1.2.

Gimstamumas

Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius (ne deklaruotų, o faktiškai gyvenusių rajone)

Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius

Seniūnijos

Kartą per metus

1.3.

Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis savivaldybėje

 

Specialiųjų poreikių turinčių 1–12 klasių mokinių dalis (%), palyginti su mokinių skaičiumi mokyklose.

Mokiniai, ugdomi pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą, čia ir kituose rodikliuose į 1–12 klasių mokinių skaičių įskaičiuojami

 

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

Mokinių registras (toliau – MR)

Kartą per metus

Iš jų specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS)

Iš jų mokinių, ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių klasėse, skaičius

ŠVIS

1.4.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis

 

Nemokamai maitinamų priešmokyk-linukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d. ir dalis (%).

Kai kurioms nors klasėms nepriklauso-mai nuo mokinio šeimos pajamų skiria-mas visuotinis nemokamas maitinimas, tokios klasės į šį rodiklį neįskaičiuojamos (pvz., jei nemokamas visuotinis maitini-mas skiriamas visiems priešmokyklinu-kams ir 1–2 klasių mokiniams, skaičiuojama nemokamą maitinimą gaunančių tik 3–12 klasių mokinių dalis)

1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų (išskyrus klasių, kurioms skiriamas nemokamas visuotinis maitinimas, mokinius) skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų nemokamai maitinamų priešmokyklinukų ir 1–12 klasių mokinių (išskyrus klasių, kurioms skiriamas nemokamas visuotinis maitinimas, mokinius) skaičius lapkričio 2 d.

Socialinės paramos informacinė sistema SPIS

 

 

II SKYRIUS

ŠVIETIMO MATERIALINIO APRŪPINIMO RODIKLIAI

 

2.  Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai parodo materialinį indėlį į švietimo aprūpinimą:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

2.1.

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių. Mokinių ugdymui naudojamas kompiuteris – tai kompiuteris, kuriuo gali dirbti mokiniai, ar kompiuteris, mokytojo naudojamas pamokos metu mokinių ugdymui demonstruojant skaidres ir pan.

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius

ŠVIS

2.2.

Kompiuterių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

Bendrojo ugdymo mokyklose esantis bendras kompiuterių skaičius

Kompiuterių skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

Kartą per metus

2.3.

Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui

Projektorių skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

Kartą per metus

1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

2.4.

Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui

Interaktyvių lentų skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

Kartą per metus

1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

2.5.

Interaktyvių ekranų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Interaktyvių ekranų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui

Interaktyvių ekranų skaičius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kartą per metus

1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

2.6.

Hibridinio mokymo įrangos bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui

Hibridinio mokymo įrangos bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui.

Hibridinio mokymo įranga – tai įranga, leidžianti pamoką vesti hibridiniu (vienu metu ir kontaktiniu, ir nuotoliniu) būdu

Hibridinio mokymo įrangos  skai-čius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kartą per metus

1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

 

 

III SKYRIUS

DARBUOTOJUS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

 

3.  Darbuotojus apibūdinantys rodikliai parodo mokyklų darbuotojų (vadovų, pedagogų, kitų) charakteristikas pagal amžių, kvalifikaciją ir kt.:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

3.1.

Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis

Tinkamą kvalifikaciją turinčių bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų dalis (%)

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d.

Pedagogų registras (toliau – PR)

Kartą per metus

Iš jų turinčių tinkamą kvalifikaciją skaičius spalio 1 d.

Mokyklos

3.2.

Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal amžių

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal amžių. Amžius skaičiuojamas pagal spalio 1 d. datą.

Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Jei pedagogas dirba keliose Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose, jis skaičiuojamas vieną kartą.

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų iki 30 m.

 

Iš jų nuo 30 m. iki 45 m.

Iš jų nuo 45 m. iki 60 m.

 

Iš jų nuo 60 m. iki 65 m.

 

Iš jų 65 m. ir vyresni

3.3.

Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal kvalifikacines katego-rijas

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų (išskyrus trenerius ir psichologus) pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas. Kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis.

Jei asmuo turi kelias kvalifikacines kategorijas (pvz., matematikos vyr. mokytojas, informatikos mokytojas metodininkas), skaičiuojama aukštesnė kategorija (šiuo atveju – metodininkas).

Jei pedagogas dirba keliose Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose, jis skaičiuojamas vieną kartą

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų mokytojų (pedagogų) ir neatestuotų pedagogų skaičius

Iš jų vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius

Iš jų mokytojų (pedagogų) metodininkų skaičius

Iš jų mokytojų (pedagogų) ekspertų skaičius

3.4.

Kvalifikaciją tobulinusių peda-gogų dalis

 

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, per metus  (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną (8 val.) dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%).

Skaičiuojami pedagogai, esantys pedagogų registre pagal spalio 1 d. duomenis.

Jei pedagogas dirba keliose Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose, jis skaičiuojamas vieną kartą.

Pedagogai, kurių etato užimtumas lygus nuliui (pvz., esantys vaiko priežiūros atostogose), į pedagogų skaičių neįskaičiuojami

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėse pareigose, skaičius spalio 1 d.

PR

Kartą per metus

Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius

Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos

3.5.

Kvalifikaciją tobulinusių švieti-mo įstaigų vadovų dalis

Švietimo įstaigų vadovų (direktorių, jų pavaduotojų (ugdymui ir ūkio reikmėms), skyrių vedėjų) per metus (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%) nuo bendro vadovų skaičiaus

 

Švietimo įstaigų vadovų skaičius spalio 1 d.

Švietimo įstaigos

 

Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius

Švietimo įstaigos

Kartą per metus

 

 

IV SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMĄ IR PASLAUGAS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

 

4.  Ugdymo organizavimą ir paslaugas apibūdinantys rodikliai:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

4.1.

Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius ir dalis

Pavežamų iš namų į mokyklą 1–12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų  skaičius ir dalis (%)

1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius

ŠVIS

Kartą per metus

4.2.

Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Pradinio ugdymo programą, Pradinio ugdymo individualizuotą pro-gramą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 bendrųjų klasių komplektų skaičius

MR

4.3.

Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Pagrindinio ugdymo programą, Pagrindinio ugdymo individua-lizuotą programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklų 5–10  bendrųjų klasių komplektų skaičius

MR

4.4.

Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklų 11–12  bendrųjų klasių komplektų skaičius

MR

4.5.

Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos, skaičius

Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose ir programose.

Jeigu tame pačiame projekte dalyvavo kelios švietimo įstaigos, projektas skaičiuojamas kelis kartus

Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos per kalendo-rinius metus, skaičius

Švietimo įstaigos

Kartą per metus

4.6.

Pagal STEAM ugdymo metodą pravestų pamokų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokiniams per mokslo metus pagal STEAM ugdymo metodą pravestų pamokų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokiniams per mokslo metus pagal STEAM ugdymo metodą pravestų pamokų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kartą per metus

4.7.

Pamokų, kuriose buvo integruo-tas kultūrinis ugdymas, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokiniams per mokslo metus vykusių pamokų, kuriose buvo integruotas kultūrinis ugdymas, skaičius.

Pamoka, kurioje buvo integruotas kultūrinis ugdymas – tai kurioje nors kultūrinio ugdymo aplinkoje, pas kultūros srities partnerius (muziejuje, meno mokykloje, parodoje. Bibliotekoje ir pan.) vykusi pamoka arba pamoka, kurioje tiesiogiai dalyvavo kūrėjai / tyrėjai / menininkai

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokiniams per mokslo metus vykusių pamokų, kuriose buvo integruotas kultūrinis ugdymas, skaičius

 

Bendrojo ugdymo mokyklos

Kartą per metus

4.8.

Mokiniams parengtų individua-lių ugdymo planų dalis

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–10 klasių mokinių, kurie per visus ar dalį mokslo metų buvo ugdomi pagal jiems parengtus individualius ugdymo planus, dalis (%) nuo bendro 1–10 klasių mokinių skaičiaus

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–10 klasių mokinių skaičius ugdymo proceso pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų mokinių, kuriems buvo parengti individualūs ugdymo planai, skaičius ugdymo proceso pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos

4.9.

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 bendrųjų klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (%) nuo viso 1–8 bendrųjų klasių komplektų skaičiaus

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 bendrųjų klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų jungtinių klasių komplektų skaičius

MR

4.10.

Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklose visuose lygmenyse dirbančių pagalbos mokiniui specialistų (logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų ir socialinių pedagogų) etatų skaičius, nurodytas Pedagogų registre pagal spalio 1 d. duomenis, tenkantis 100 pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų ar 1–12 klasių mokinių.

Specialistai, kurių etato užimtumas lygus nuliui (pvz., esantys vaiko priežiūros atostogose), į specialistų skaičių neįskaičiuojami.

Bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių logopedų etatų skaičius spalio 1 d.

PR

Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių psichologų etatų skai-čius spalio 1 d.

PR

Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių specialiųjų pedagogų etatų skaičius spalio 1 d.

PR

Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių socialinių pedagogų etatų skaičius spalio 1 d.

PR

 

 

V SKYRIUS

DALYVAVIMO ŠVIETIMO PROCESE RODIKLIAI

 

5.  Dalyvavimo švietimo procese rodikliai parodo, kuri mokinių dalis ir pagal kokias programas mokosi bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinių lankomumą:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

5.1.

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis

 

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi.

Bendras savivaldybės 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas iš rajone gyvenamąją vietą deklaravusių 0–5 m. amžiaus vaikų imant tik faktiškai rajone gyvenančius.

Švietimo įstaigose ugdomų 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas imant visus rajone gyvenamąją vietą deklaravusius ir faktiškai jame gyvenančius vaikus, kurie ugdomi Ignalinos rajono savivaldybės  mokyklose (jei vaikas ugdomas rajono švietimo įstaigoje, bet gyvenamąją vietą deklaravęs kitur, jis į ugdomų vaikų skaičių neįtraukiamas)

Bendras 0–5 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Ignalinos rajono savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.

Seniūnijos

Kartą per metus

Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyk-linio ar priešmokyklinio ugdymo programas skaičius

MR

5.2.

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų dalis

 

Rajono švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi.

Bendras savivaldybės 3–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas iš rajone gyvenamąją vietą deklaravusių 3–5 m. amžiaus vaikų imant tik faktiškai rajone gyvenančius.

Švietimo įstaigose ugdomų 3–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas imant visus rajone gyvenamąją vietą deklaravusius ir faktiškai jame gyvenančius vaikus, kurie ugdomi Ignalinos rajono savivaldybės  mokyklose (jei vaikas ugdomas rajono švietimo įstaigoje, bet gyvenamąją vietą deklaravęs kitur, jis į ugdomų vaikų skaičių neįtraukiamas)

Bendras 3–5 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Ignalinos rajono savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.

Seniūnijos

Kartą per metus

Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyk-linio ar priešmokyklinio ugdymo programas skaičius

MR

5.3.

Mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas

 

Savivaldybės mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), pagrindinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), vidurinio (ir suaugusiųjų, ir socialinių įgūdžių) ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius ir dalis (%) rugsėjo 1 d.

Mokyklose ugdomų vaikų skaičius (visi MR esantys vaikai) rugsėjo 1 d. Iš jų:

MR

Kartą per metus

Ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas skaičius

Ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas skaičius

Ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (1–4 klasėse) skaičius

Ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (5–10 klasėse) skaičius

Ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (11–12 klasėse) ir pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą skaičius

5.4.

Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje, dalis

Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje (pagal mokyklos ugdymo planą), dalis (%) spalio 1 d.

Jei vaikas lanko kelis būrelius, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų lankančių bent vieną būrelį savo mokykloje skaičius spalio 1 d.

ŠVIS 

5.5.

Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis

Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis (%) spalio 1 d.

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą skaičius

5.6.

Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, dalis

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių, ugdomų neformaliojo vaikų švietimo mokyklose (IKSC, IMM, kitų savivaldybių) pagal formalųjį švietimą papildančias programas, dalis (%) spalio 1 d.

Jei vaikas lanko kelias neformaliojo vaikų švietimo mokyklas ar toje pačioje mokykloje yra ugdomas pagal kelias skirtingas programas, jis skaičiuojamas 1 kartą

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų lankančių neformaliojo švietimo mokyklas skaičius spalio 1 d.

ŠVIS

5.7.

Mokinių, dalyvaujančių nefor-maliajame ugdyme, dalis

 

Mokinių, ugdomų pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ar formalųjį švietimą papildančias programas ar  lankančių būrelius bendrojo ugdymo mokyklose, dalis (%).

Jei vaikas ugdomas pagal kelias programas ar pas kelis NVŠ teikėjus, keliose mokyklose, jis skaičiuojamas vieną kartą.

Įtraukiami ir tėvų lėšomis būrelius lankantys mokiniai, taip pat mokiniai, lankantys būrelius, apie kuriuos duomenys MR nėra teikiami

Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų mokinių, nelankančių nei neformaliojo švietimo mokyklos, nei būrelių bendrojo ugdymo mokykloje, nei ugdomų pas kitus NVŠ programų teikėjus, skaičius spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos (mokinių apklausa)

5.8.

Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis

Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) nuo bendro praleistų pamokų skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis: pateisintų (iš jų dėl ligos), nepateisintų.

Praleistų pamokų skaičius skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus.

Praleista ugdymo diena (pvz., ekskursija) prilyginama visų tą dieną turėjusių vykti pamokų skaičiui

Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje (rugsėjo 1 d.)

MR

Kartą per metus

Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus)

Bendrojo ugdymo mokyklos

(el. dienynai)

Iš jų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius

Iš jų dėl ligos praleistų pamokų skaičius

5.9.

Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius

Mokyklos nelankiusių mokinių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas) skaičius per praėjusius mokslo metus (jei vaikas kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą).

Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus

Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius

NEMIS

Kartą per metus

 

 

VI SKYRIUS

ŠVIETIMO REZULTATŲ, POVEIKIO IR PASEKMIŲ RODIKLIAI

 

6.  Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai parodo rezultatus ir pasekmes, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan., bei švietimo rezultatų poveikį visuomenei:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Rodiklio rinkimas

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

6.1.

1–4 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

1–4 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.

„Gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai besimokančiuosius.

„Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius.

Pasiskirstymas skaičiuojamas ugdymo procesui (ir, jei buvo paskirtos, papildomoms vasaros laikotarpio užduotims) pasibaigus

1–4 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

 

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

 

 

 

Iš jų nepasiekusių bent vieno mokomojo dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens skaičius

6.2.

5–8 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

5–8 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra „9“ arba „10“.

„Gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „7“ (išskyrus labai gerai besimokančiuosius).

„Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „4“ (išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius).

„Nepatenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio bent vieno mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra „1“, „2“ arba „3“

metinius įvertinimus.

Pasiskirstymas skaičiuojamas ugdymo procesui (ir, jei buvo paskirtos, papildomoms vasaros laikotarpio užduotims) pasibaigus

5–8 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

 

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

 

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

 

Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

6.3.

9–10 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

9–10 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio moki-nio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme.

Pasiskirstymas skaičiuojamas ugdymo procesui (ir, jei buvo paskirtos, papildomoms vasaros laikotarpio užduotims) pasibaigus

9–10 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

6.4.

11–12 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus

11–12 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio moki-nio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme.

Pasiskirstymas skaičiuojamas ugdymo procesui (ir, jei buvo paskirtos, papildomoms vasaros laikotarpio užduotims) pasibaigus

11–12 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius

Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius

6.5.

Labai gerai ir gerai besimokan-čių mokinių dalis

Labai gerai ir gerai besimokančių mokinių dalis (%) skaičiuojama pagal 1–12 bendrųjų klasių mokinių metinius įvertinimus.

„Labai gerai“ ir „Gerai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.1 ir 6.2 rodiklių aprašymuose.

Rodiklis skaičiuojamas ugdymo procesui (ir, jei buvo paskirtos, papildomoms vasaros laikotarpio užduotims) pasibaigus

1–12 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų labai gerai ir gerai besimo-kančiųjų skaičius

6.6.

Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis (išskyrus sportą)

Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių konkursų, varžybų, olimpiadų (išskyrus sportą) vienas ar kartu su komanda jis dalyvavo per mokslo metus.

1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiuose rajono, regiono, šalies, tarptautiniuose konkursuose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio ar jį atitinkantį diplomą (pvz., „Auksinės kengūros diplomas“ ir pan.) per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojamas kiekvienas komandos narys. Laimėtojų skaičius ir dalis (%) skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

 

Bendrojo ugdymo mokyklos

 

Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

 

6.7.

Įvairių sporto varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis

Įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių varžybų jis vienas ar kartu su komanda dalyvavo per mokslo metus.

1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas  skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiose rajono, regiono, šalies, tarptautinėse sporto varžybose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio diplomą per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojamas kiekvienas komandos narys. Laimėtojų skaičius ir dalis (%) skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus

1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.

MR

Kartą per metus

Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

Bendrojo ugdymo mokyklos

Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)

 

 

6.8.

Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis

Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)

10 klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius ugdymo proceso pabaigoje

ŠVIS

Kartą per metus

Iš jų tęsiančių mokslą savo ar kitoje mokykloje skaičius rugsėjo 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklos

6.9.

Kartojančiųjų kursą dalis

Kartojančiųjų kursą dalis (%)

 

1–12 bendrųjų klasių mokinių skaičius ugdymo proceso pabaigoje

Bendrojo ugdymo mokyklos,

MR

Kartą per metus

Iš jų paliktų kartoti kurso skaičius

ŠVIS

6.10.

Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo

Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo (įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius ir dalis (%), įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius ir dalis (%), įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius ir dalis (%), kita)

Abiturientų, baigusių mokyklą, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos (abiturientų apklausa)

Kartą per metus

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skai-čius rugpjūčio 20 d.

Iš jų įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.

Kita

6.11.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) (matematika) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis

Matematikos PUPP metu ne žemesnį nei pagrindinį (gavusių įvertinimus „6“, „7“, „8“, „9“ arba „10“) mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (%) nuo matematikos PUPP dalyvavusiųjų skaičiaus

10 klasės mokinių, dalyvavusių matematikos PUPP, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos,

sistema KELTAS

Kartą per metus

Iš jų ne žemesnį nei pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasie-kusiųjų skaičius

6.12.

PUPP (lietuvių k.) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis

Lietuvių k. PUPP metu ne žemesnį nei pagrindinį (gavusių įvertinimus „6“, „7“, „8“, „9“ arba „10“) mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (%) nuo lietuvių k. PUPP dalyvavusiųjų skaičiaus

10 klasės mokinių, dalyvavusių lietuvių k. PUPP, skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos,

sistema KELTAS

Kartą per metus

Iš jų ne žemesnį nei pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasie-kusiųjų skaičius

6.13.

Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) išlaikiusių abiturientų dalis

Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis (%) nuo bendro abiturientų skaičiaus

Abiturientų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklos,

sistema

KELTAS

Kartą per metus

Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų skaičius

 

_____________________________

part_2a0a85db4a214adc9884565de26c1095_end