HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. balandžio 6 d. Nr. D1-242

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių „2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonės“:

1.1. pakeičiu antrojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ 6 punkto lentelės 10 punktą ir jį išdėstau taip:

„10.

P.S.334

„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, kuriose įgyvendinti valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmai“

įmonės

48“

1.2. pakeičiu ketvirtojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ 6 punkto lentelės 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2.

R.S.325

„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“

procentai

50“

1.3. pakeičiu šeštojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“ 6 punkto lentelės 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3.

P.B.209

„Numatomų apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“

apsilan-kymai per metus

70 000“

1.4. pakeičiu šešioliktojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.2.1-APVA-K-009 „Komunalinių atliekų paruošimo perdirbti pajėgumų plėtra“ 6 punkto lentelės antrąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„R.S.325

„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“

proc.

50“

1.5. pakeičiu aštuonioliktojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“ 6 punkto lentelę ir ją išdėstau taip:

„Stebė-senos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.056	„Geriamojo vandens nuostolių sumažėjimas tinkluose per metus“	Procentai	0	2
R.N.057	„Infiltracijos nuotekų surinkimo tinkluose sumažėjimas per metus“	Procentai	0	1
P.S.333	„Rekonstruotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	Kilomet-rai	0	280“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą:

2.1. pakeičiu 3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.2.

P.N.028

„Inventorizuota neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“

Pro-centai

Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis

Paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės)

Auto-matiš-kai apskai-čiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę:

P/B*100%

Pirminiai šaltiniai:

inventorizavimo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos rezultatams įforminti)

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinami inventorizavimo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos

rezultatams įforminti)

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“

3.2.1.

P.N.028-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis):

„Neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilo-metrai

Fiksuojamas bendras neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis projekto pradžioje

3.2.2.

P.N.028-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Inventorizuoto paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilo-metrai

Sumuojamas inventorizuoto paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis

2.2. pakeičiu 15.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„15.5.

P.N.084

„Įrengta GMO/GMM stebėsenos ir kontrolės laboratorija“

Skai-čius

Laboratorija –bandymams ir tyrimams įrengta patalpa, tuos darbus atliekantis padalinys ar įstaiga (šaltinis: Terminų žodynas)

Genetiškai modifikuotas mikroorganizmas (GMM) – mikroorganizmas, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas).

Pagal šią apibrėžtį genetinė modifikacija įvyksta taikant:

rekombinantinių nukleorūgščių metodus, kuriais gaunami nauji genetinės medžiagos junginiai įterpiant kokiu nors būdu į bet kurį virusą, bakterines plazmides ar kitas vektorių sistemas už organizmo ribų paimtas nukleorūgšties molekules ir įvedant jas į šeimininką, kuriame tokių molekulių nepasitaiko, tačiau kuriame jos gali toliau daugintis;

metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įterpiama ne pačiame organizme paruošta paveldima medžiaga, įskaitant mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą;

ląstelių suliejimo (įskaitant protoplazminį suliejimą) ar hibridizacijos metodus, kai gaunamos naujos gyvos ląstelės su naujais paveldimos genetinės medžiagos junginiais, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

Pagal šį apibrėžimą genetinė modifikacija neįvyksta, jei rekombinantinės nukleorūgšties molekulės gautos taikant kitus, nei nurodyta šios Tvarkos 6.3.1 punkte, metodus arba jei nesukurti genetiškai modifikuoti organizmai: in vitro apvaisinimas; tokie natūralūs procesai kaip konjugacija, transdukcija, transformacija; poliploidų sužadinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“)

GMO ir jų naudojimo stebėsena – sistemingas GMO ir jų naudojimo poveikių žmonių sveikatai ir aplinkai, jų kitimo laiko atžvilgiu stebėjimas, informacijos kaupimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintos Patiektų rinkai genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų stebėsenos plano rengimo taisyklės)

Genetiškai modifikuoto produkto saugos kontrolė – pagal kompetenciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos arba Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos vykdoma genetiškai modifikuoto produkto saugos kontrolė, siekiant nustatyti, ar teikiamas į rinką genetiškai modifikuotas produktas atitinka privalomus saugos reikalavimus, GMO išleidimo į aplinką saugos kontrolę vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas)

Automa-tiškai apskai-čiuoja-mas

Rodiklio vertė bus pasiekta, įrengus GMO/

GMM laboratoriją

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai, laboratorijos akreditavimo pažymėjimas

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai išduodamas laboratorijos akreditavimo pažymėjimas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas“

2.3. pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:

„16.	Priemonė Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“
16.1.	R.N.056	Geriamojo vandens nuostolių sumažėjimas per metus	Pro-centai	Vandens nuostoliai – visas iš vandens šaltinio prarasto vandens kiekis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.) neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nenaudoto vandens kiekio. Prie vandens nuostolių negali būti priskiriamas neapmokėtas ar abonentų nuslėptas suvartotas vandens kiekis (Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120).	Automa-tiškai apskai-čiuoja-mas	Skaičiuojama pagal formulę: 100% – P/B*100%	Pirminiai šaltiniai: vandens naudojimo apskaitos metinė ataskaita Antriniai šaltiniai: paraiška ir ataskaita po projekto pabaigos	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiama ataskaita po projekto pabaigos	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
16.1.1.	R.N.056-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis): „Įmonės bendri vandens nuostoliai prieš projektą“	Tūkst. m³			Teikiant paraišką fiksuojami įmonės bendri vandens nuostoliai pagal praėjusių metų Vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 5.1 stulpelio suma)
16.1.2.	R.N.056-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Įmonės bendri vandens nuostoliai įgyvendinus projektą“	Tūkst. m³			Pabaigus projektą fiksuojami įmonės bendri vandens nuostoliai pagal ateinančių ir vėlesnių metų Vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 5.1 stulpelio suma)
16.2.	R.N.057	Infiltracijos nuotekų surinkimo tinkluose sumažėjimas per metus	Pro-centai	Nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens – atitinkamai į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą patekęs kritulių, infiltracinio vandens kiekis (Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120)	Automa-tiškai apskai-čiuoja-mas	Skaičiuojama pagal formulę: 100% – P/B*100%	Pirminiai šaltiniai: nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos Antriniai šaltiniai: paraiška ir ataskaita po projekto pabaigos	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiama ataskaita po projekto pabaigos	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“
16.2.1.	R.N.057-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis): „Įmonės bendras nuotekų kiekis, susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens, prieš projektą“	Tūkst. m³			Teikiant paraišką fiksuojamas įmonės bendras nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens pagal praėjusių metų Nuotekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 3 stulpelio suma)
16.2.2.	R.N.057-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Įmonės bendras nuotekų kiekis, susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens, įgyvendinus projektą“	Tūkst. m³			Pabaigus projektą fiksuojamas įmonės bendras nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens pagal ateinančių ir vėlesnių metų Nuotekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 3 stulpelio suma)

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas