LIETUVOS RESPUBLIKOS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO NR. X-1023 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2356
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą Nr. X-1023 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti pareigos paskelbti prospektą viešai siūlant vertybinius popierius ir įtraukiant juos į prekybą reguliuojamoje rinkoje įgyvendinimo tvarką, vertybinių popierių oficialių siūlymų teikimo tvarką, taip pat periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Akcijų paketas – akcininko turimų balsavimo teisę suteikiančių vertybinių popierių emitento akcijų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 5 procentus visų balsavimo teisių.
2. Akcininkas – asmuo, kuris turi arba vertybinių popierių emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita, arba vertybinių popierių emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio ar juridinio asmens naudai, arba depozitoriumo išduotų akcijų pakvitavimų.
3. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.
4. Bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo objektas.
5. Bendrovė, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai turi būti oficialaus siūlymo objektas.
6. Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė – duomenų bazė, kurioje kaupiama ir saugoma reglamentuojama informacija.
7. Daugiabalsiai vertybiniai popieriai – prie atskiros klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau kaip vieną balsą.
8. Depozitoriumo išduotas akcijų pakvitavimas – depozitoriumo išduotas vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš vertybinių popierių emitento gauti pajamų, kurių dydis priklauso nuo šio emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti tą vertybinį popierių į emitento akcijas.
9. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.
10. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija.
11. Įmonės pusmečio pranešimas (toliau – pusmečio pranešimas) – įmonės pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – pusmečio finansinės ataskaitos) papildanti ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie svarbiausius per pirmuosius 6 finansinių metų mėnesius įvykusius įvykius ir jų poveikį pusmečio finansinėms ataskaitoms kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius 6 finansinių metų mėnesius aprašymu.
12. Įmonių grupės konsoliduotasis pusmečio pranešimas (toliau – konsoliduotasis pusmečio pranešimas) – įmonių grupės pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos) papildanti ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie svarbiausius per pirmuosius 6 finansinių metų mėnesius įvykusius įvykius ir jų poveikį pusmečio konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius 6 finansinių metų mėnesius aprašymu.
13. Informacinis dokumentas – priežiūros institucijos nustatyto turinio dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie viešai siūlomus vertybinius popierius ir jų emitentą.
14. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti.
15. Įstatuose nurodytas šaltinis – kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.
16. Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.
17. Kontroliuojamoji įmonė – įmonė, kurioje:
2) fizinis ar juridinis asmuo turi teisę paskirti arba atleisti daugiau kaip pusę administravimo, valdymo arba priežiūros organų narių ir kartu yra šios įmonės akcininkas arba narys, arba
3) fizinis ar juridinis asmuo yra akcininkas arba narys ir vienas kontroliuoja daugumą akcininkams arba nariams priklausančių balsavimo teisių atitinkamai pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais arba nariais, arba
18. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – obligacijos arba kiti įsiskolinimo patvirtinimo perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.
19. Nuolat ar pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – to paties emitento ne nuosavybės vertybiniai popieriai, visada esantys prekyboje, arba bent dvi atskiros panašaus tipo ir (arba) klasės vertybinių popierių emisijos.
20. Nuosavybės vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurie yra:
3) bet kurios kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę, atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita šio emitento įmonių grupės įmonė.
21. Oficialaus siūlymo cirkuliaras (toliau – cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija.
24. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurių išpirkimo terminas trumpesnis negu 12 mėnesių.
25. Pirminė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas išleidimo metu.
26. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.
27. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ji nėra buveinės valstybė narė.
28. Privalomas oficialus siūlymas – asmens, įgijusio akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 bendrovėje, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsų, vertybinių popierių savininkams teikiamas būtinas viešas siūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
29. Profesionalusis investuotojas – investuotojas, atitinkantis Finansinių priemonių rinkų įstatyme profesionaliajam klientui nustatytus kriterijus.
31. Reglamentuojama informacija – informacija, kurią vertybinių popierių emitentas, siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo teikti pagal šio įstatymo 11–15, 17, 18, 19 ir 22 straipsnius, ir viešai neatskleista informacija, apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 596/2014.
32. Savanoriškas oficialus siūlymas – asmens nuožiūra ir jo nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
33. Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu susitarimu arba rašytiniu susitarimu, kuriais siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau bendrovėje, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsų, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kitas asmuo ir jo kontroliuojamoji įmonė, sutartinai veikianti su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.
34. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.
35. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas ne valstybėje narėje.
37. Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas valstybėje narėje.
38. Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas arba vienu kartu išleistų vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, visuma.
39. Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Kai leidžiami su vertybiniais popieriais susieti depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, emitentu laikomas vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas, neatsižvelgiant į tai, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
40. Vertybinių popierių emitento garantas (toliau – garantas) – asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (arba) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą.
41. Vertybinių popierių emitento vadovai (toliau – emitento vadovai) – įmonės emitento:
43. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines paslaugas.
44. Jeigu šio įstatymo antrajame skyriuje vartojamos sąvokos Reglamente (ES) 2017/1129 apibrėžtos kitaip negu šiame straipsnyje, šios sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente 2017/1129.
45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2017/1129, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme.
3 straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams popieriams
1. Vertybiniais popieriais šiame įstatyme laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje.
2. Šio įstatymo antrasis skyrius taip pat taikomas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms. Šio įstatymo trečiasis skyrius taip pat taikomas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Šio įstatymo ketvirtasis skyrius taip pat taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, veikiančių kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
II SKYRIUS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠAS SIŪLYMAS IR ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE
4 straipsnis. Taikymo sritis
1. Šiame skyriuje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skyriuje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.
2. Šiame skyriuje nustatytų informacinio dokumento rengimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti Lietuvos Respublikoje. Informacinio dokumento rengimo ir paskelbimo reikalavimai netaikomi emitentui, kuriam nustatyta pareiga parengti prospektą pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą.
5 straipsnis. Pareiga paskelbti prospektą
1. Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi ir įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai Reglamento (ES) 2017/1129 nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą, išskyrus Reglamente (ES) 2017/1129 ir šiame įstatyme nustatytas išimtis.
2. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/1129 3 straipsniu, pareiga paskelbti prospektą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu:
1) viešai siūlomiems vertybiniams popieriams netaikoma pranešimo procedūra pagal Reglamento (ES) 2017/1129 25 straipsnį ir
6 straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją
1. Už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas bent emitentas arba emitento administravimo, valdymo ar priežiūros organas, siūlytojas, asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba garantas, priklausomai nuo konkretaus atvejo.
2. Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo, tačiau šiems asmenims civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu investicinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik prospekto santraukoje arba specialiojoje Europos Sąjungos augimo prospekto santraukoje (įskaitant ir prospekto santraukos, ir Europos Sąjungos augimo prospekto santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai prospekto santrauka arba specialioji Europos Sąjungos augimo prospekto santrauka, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti, netiksli arba nenuosekli arba joje, skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama prospekto santraukoje arba Europos Sąjungos augimo prospekto santraukoje pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 pateiktina informacija.
7 straipsnis. Pareiga paskelbti informacinį dokumentą
1. Prieš viešą vertybinių popierių, kurių bendra pardavimo vertė yra 1–8 milijonai eurų per 12 mėnesių laikotarpį, siūlymą Lietuvos Respublikoje emitentas privalo parengti ir paskelbti informacinį dokumentą.
2. Informacinio dokumento parengti ir paskelbti nereikalaujama, kai tenkinama bent viena Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta sąlyga, kai vertybinius popierius siūlant viešai nereikalaujama paskelbti prospekto.
3. Už informacinio dokumento parengimą, paskelbimą ir informaciniame dokumente pateiktos informacijos teisingumą bei išsamumą yra atsakingas emitentas.
8 straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta
1. Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos ir (arba) atsiskaitymų sistemos operatorių techninėmis organizacinėmis priemonėmis pagal jų patvirtintas taisykles.
2. Vykstant pirminei vertybinių popierių apyvartai, visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai turinčių teisę įsigyti vertybinius popierius investuotojų grupei, turi būti užtikrintos vienodos vertybinių popierių įsigijimo sąlygos.
III SKYRIUS
PERIODINĖS IR EINAMOSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
10 straipsnis. Taikymo sritis
1. Šiame skyriuje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimai taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skyriuje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje.
2. Šiame skyriuje buveinės valstybė narė yra:
1) valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra emitento buveinė;
2) ne valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – valstybė narė, kurioje emitento vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento pasirinkimu. Emitento pasirinkimas nustoja galioti, jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenkama nauja buveinės valstybė narė ir apie ją atitinkamai pranešama pagal šio straipsnio 5 dalį, dieną, kuri nurodoma emitento pranešime;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytiems emitentams – valstybė narė, kurioje emitentas turi buveinę arba kurioje emitento vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento pasirinkimu. Emitentas gali pasirinkti tik vieną valstybę narę, kuri ne trumpiau kaip 3 metus iš eilės bus jo buveinės valstybe nare, išskyrus atvejus, kai emitento vertybiniais popieriais daugiau neprekiaujama valstybės narės reguliuojamoje rinkoje arba kai emitentas per šį 3 metų laikotarpį pradeda atitikti šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytus reikalavimus. Emitento pasirinkimas nustoja galioti, jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenkama nauja buveinės valstybė narė.
3. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas emitentas, kai emitento vertybiniais popieriais nustojama prekiauti buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, pasirenka naują buveinės valstybę narę iš valstybių narių, kuriose emitento vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė.
4. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija turi teisę netaikyti emitentui, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, jeigu periodinė ir einamoji informacija parengta ir atskleista pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus, kurie priežiūros institucijos sprendimu laikomi lygiaverčiais šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju priežiūros institucija apie pritaikytą išimtį informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.
5. Emitentai privalo pranešti apie savo pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį pasirinktą buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė, buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms ir paskelbti šio įstatymo 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu emitentas per 3 mėnesius nuo tada, kai jo vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie savo buveinės valstybės narės pasirinkimą atitinkamai nepraneša valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė, ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms ir nepaskelbia šio įstatymo 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka, pasibaigus šiam terminui buveinės valstybėmis narėmis laikomos visos valstybės narės, kuriose veikia reguliuojamos rinkos, kuriose leista prekiauti emitento vertybiniais popieriais, tol, kol emitentas pasirenka vieną buveinės valstybę narę ir apie ją paskelbia šio įstatymo 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka.
6. Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai netaikomi atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams.
11 straipsnis. Periodinės informacijos atskleidimas
1. Emitentai priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi parengti, paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę šią periodinę informaciją:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai:
1) kurių išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų;
2) valstybės narės, jos regioninės valdžios institucijos, Europos Centrinis Bankas, pagal Europos finansinio stabilumo fondo pagrindų susitarimą įsteigtas Europos finansinio stabilumo fondas ir kiti mechanizmai, įsteigti siekiant išsaugoti Europos pinigų sąjungos finansinį stabilumą teikiant laikiną finansinę paramą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, valstybių narių centriniai bankai ir viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė;
3) kurių išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų ir šiais vertybiniais popieriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje anksčiau negu 2010 m. gruodžio 31 d. tol, kol tokie ne nuosavybės vertybiniai popieriai išperkami.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos parengti pusmečio informaciją neturi kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominalioji vertė nesiekia 100 000 000 eurų ir nebuvo skelbtas prospektas.
4. Informacija skelbiama ir saugoma Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje laikantis šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Emitentas privalo sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje nurodyta periodine informacija ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.
5. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas ir emitento vadovai. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti nurodyti atsakingų asmenų duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamų pareigų pavadinimas, juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (adresas).
12 straipsnis. Metinė informacija
1. Metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas įmonės metinis pranešimas (toliau – metinis pranešimas) ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas.
2. Jeigu emitentas privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinę informaciją sudaro audituotos metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas įmonių grupės konsoliduotasis metinis pranešimas (toliau – konsoliduotasis metinis pranešimas) ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas, taip pat patronuojančiosios įmonės audituotos metinės finansinės ataskaitos su pridėtu atsakingų asmenų patvirtinimo dokumentu ir patronuojančiosios įmonės metinis pranešimas. Rengiant konsoliduotąjį metinį pranešimą, patronuojančiosios įmonės metinis pranešimas gali būti sujungtas su konsoliduotuoju metiniu pranešimu.
3. Emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metiniame pranešime turi būti konkrečiai nurodyta, kokių bendrovių valdymo kodekso nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma.
4. Metinė informacija kartu su auditoriaus išvada, pasirašyta už auditą atsakingo auditoriaus (auditorių), turi būti paskelbta ir pateikta priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
5. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais buhalterinės apskaitos principais.
13 straipsnis. Pusmečio informacija
1. Pusmečio informaciją sudaro finansinių metų pirmojo pusmečio finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – pusmečio finansinės ataskaitos), pusmečio pranešimas ir emitento atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, pusmečio finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad pusmečio pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas.
2. Jeigu emitentas privalo sudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, pusmečio informaciją sudaro finansinių metų pirmojo pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos), konsoliduotasis pusmečio pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotajame pusmečio pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas.
3. Pusmečio informacija turi būti paskelbta nedelsiant pasibaigus finansinių metų pirmajam pusmečiui, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos. Jeigu buvo atliekamas pusmečio finansinių ataskaitų ir (arba) pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, pusmečio informacija turi būti paskelbta atitinkamai kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada. Jeigu pusmečio informacijos auditas ar finansinių ataskaitų peržiūra nebuvo atliekami, emitentas turi tai nurodyti savo pusmečio finansinėje ataskaitoje.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma ir pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais buhalterinės apskaitos principais. Tuo atveju, kai pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, pusmečio finansines ataskaitas ir pusmečio konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.
14 straipsnis. Tarpinė informacija
1. Tarpinė informacija sudaroma emitento pasirinkimu. Jeigu emitentas pasirenka sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti. Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Jeigu atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada. Sprendimas sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją ir tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija skelbiami šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Tarpinę informaciją sudaro 3, 9 ir 12 mėnesių tarpinės finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, tarpinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, dokumentas.
3. Jeigu emitentas sudaro tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tarpinę informaciją sudaro 3, 9 ir 12 mėnesių tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, dokumentas.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma ir tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais buhalterinės apskaitos principais. Tuo atveju, kai tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, tarpines finansines ataskaitas ir tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.
15 straipsnis. Pareiga pateikti pranešimą apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą
1. Asmuo, pasiekęs arba viršijęs 5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75 ir 95 procentų balsų ribą, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, pateikti pranešimą priežiūros institucijai ir emitentui apie turimų balsų kiekį. Šią pareigą asmuo turi ir tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytos balsų ribos peržengiamos mažėjimo tvarka, perleidžiant balsus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kurią asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą ar perleidimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti. Laikoma, kad asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip po 2 prekybos dienų nuo sandorio sudarymo dienos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi įmonė, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jeigu apie tai priežiūros institucijai praneša įmonės patronuojančioji įmonė ar pastarosios patronuojančioji įmonė.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi asmuo, įsigijęs emitento akcijų tik tarpuskaitos ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais. Ilgiausia galima trumpo atsiskaitymo ciklo trukmė yra 2 prekybos dienos nuo sandorio sudarymo dienos.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurie, veikdami kaip sąskaitų tvarkytojai, emitentų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turi teisę balsuoti akcijų suteikiamais balsais tik pagal klientų instrukcijas, pateiktas raštu ar elektroninėmis priemonėmis.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi rinkos formuotojas, jeigu jis, vykdydamas rinkos formuotojo veiklą, nedalyvauja valdant emitentą, kurio 5 procentus ar šią balsų ribą viršijančių balsų įgijo ar perleido, ir jeigu dėl tokio akcijų įsigijimo ar kainos palaikymo jis nedaro įtakos emitentui. Apie naudojimąsi šia išimtimi rinkos formuotojas per 4 prekybos dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.
7. Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas neįeina balsavimo teisės, įrašytos į kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės prekybos knygas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies 86 punkte, jeigu balsavimo teisės prekybos knygoje neviršija 5 procentų ribos ir į prekybos knygą įrašytos akcijų suteikiamos balsavimo teisės nėra naudojamos balsuojant ar kitaip dalyvaujant emitento valdyme.
8. Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas neįeina balsavimo teisės, kurias suteikia akcijos, įsigytos stabilizavimo tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, su sąlyga, kad balsavimo teisės, kurias suteikia tos akcijos, nėra naudojamos balsuojant ar kitaip dalyvaujant emitento valdyme.
9. Emitentas per 3 prekybos dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbia pranešime pateiktą informaciją ir įdeda ją į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
10. Asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs šio straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ar 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, iki tinkamo šių duomenų atskleidimo momento neturi teisės to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime naudotis savo turimais balsais. Be to, emitento akcininkų kreipimusi teismo tvarka gali būti panaikinti visi emitento visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti naudojantis šiais balsais nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo dienos, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.
16 straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka
1. Asmens turimais balsais šiame įstatyme laikoma teisė balsuoti, kurią:
1) suteikia asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos įkeistos ir įkeitimo sutartyje numatytas balsavimo teisės perdavimas įkaito turėtojui);
2) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo;
4) suteikia jam įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito turėtojas gali naudotis akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis;
5) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę naudotis visą savo gyvenimą ar apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę;
7) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos akcijos, jeigu jis, kai nėra kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis savo nuožiūra;
2. Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas tos pačios klasės akcijas, kuriomis suteikta balsavimo teisė, net jeigu naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.
3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto ir šio įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos Europos Centrinio Banko sistemos nariams, atliekantiems monetarines funkcijas, taip pat vykdantiems įkeitimo, atpirkimo arba kitus tolygius likvidumo sandorius mokėjimų sistemoje arba pinigų politikos tikslais. Ši išimtis taikoma trumpalaikiams sandoriams, jeigu akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis nebus naudojamasi.
4. Nereikalaujama, kad kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės (toliau – valdymo įmonė) patronuojančiosios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šio įstatymo 15 ir šį straipsnius, būtų skaičiuojamos kartu su valdymo įmonės turimomis balsavimo teisėmis, kurios suteiktos valdymo įmonės Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytomis sąlygomis valdomų akcijų, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančiosios įmonės. Ši išimtis netaikoma, kai patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas ir valdymo įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokių akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis ir gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiosios įmonės arba patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės instrukcijas.
5. Nereikalaujama, kad finansų maklerio įmonės patronuojančiosios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šio įstatymo 15 straipsnį ir šį straipsnį, būtų skaičiuojamos kartu su finansų maklerio įmonės turimomis balsavimo teisėmis, suteiktomis klientams pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą valdomų akcijų, jeigu finansų maklerio įmonė:
1) turi teisę teikti Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytą finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą ir
2) gali naudotis šių akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis pagal rašytines arba elektroninėmis priemonėmis pateiktas klientų instrukcijas, ir
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, kai patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė investuoja į finansų maklerio įmonės valdomas akcijas ir finansų maklerio įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokių akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiosios įmonės arba patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės instrukcijas.
17 straipsnis. Pareiga pranešti apie kitų negu akcijos finansinių priemonių, suteikiančių balsavimo teisę, paketo įsigijimą ar jo netekimą
1. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą mutatis mutandis taikoma asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi finansinių priemonių, kurios pagal oficialų susitarimą suėjus išpirkimo terminui suteikia teisę arba galimybę įsigyti jau išleistų emitento akcijų, kurios suteikia balsavimo teisę, arba finansinių priemonių, susietų su minėtomis finansinėmis priemonėmis ir turinčių panašų ekonominį poveikį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės. Atskirai nurodomos finansinės priemonės, kurios pagal oficialų susitarimą suėjus išpirkimo terminui suteikia teisę arba galimybę įsigyti jau išleistų emitento akcijų, ir finansinės priemonės, susietos su minėtomis finansinėmis priemonėmis ir turinčios panašų ekonominį poveikį. Atskirai nurodomos finansinės priemonės, kurios suteikia teisę į atsiskaitymą vertybiniais popieriais, ir finansinės priemonės, kurios suteikia teisę tik į atsiskaitymą pinigais.
3. Šiame straipsnyje finansinėmis priemonėmis laikomos šios priemonės:
18 straipsnis. Pranešimas apie akcijas ir kitas finansines priemones
1. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą taip pat privaloma pateikti tais atvejais, kai bendra turima akcijų ir tiesiogiai ar netiesiogiai turimų finansinių priemonių suteikiamų balsų suma pasiekia šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas, jas peržengia didėjimo ar mažėjimo tvarka, atitinkamai įgijus ar perleidus akcijas ir (ar) tiesiogiai ar netiesiogiai turimas finansines priemones.
2. Apie balsavimo teises, suteikiamas finansinių priemonių, apie kurias jau buvo pranešta, pranešama pakartotinai, jeigu asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusių akcijų ir dėl šio įsigijimo bendras balsavimo teisių kiekis pasiekia arba viršija balsų ribas, nustatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.
19 straipsnis. Emitento pareiga pranešti apie savų akcijų įsigijimą ar jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją
1. Emitentas, pats arba per kitą asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šio emitento interesų, įsigijęs arba perleidęs 5 arba 10 procentų balsų, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas privalo šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai informaciją apie turimų akcijų santykinį kiekį. Ši pareiga galioja ir tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytos balsų ribos peržengiamos didėjimo arba mažėjimo tvarka. Santykinis akcijų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą akcijų, kuriomis suteiktos balsavimo teisės, kiekį.
2. Kad būtų galima apskaičiuoti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas, emitentas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bendro jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekio pasikeitimo, šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai ir pateikti savo interneto svetainėje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominaliąją vertę.
3. Nuosavybės vertybinių popierių emitentas turi nedelsdamas šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai informaciją apie visus įvairių klasių akcijų ir emitento išleistų išvestinių vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus.
4. Ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas turi nedelsdamas šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai informaciją apie visus savo išleistų vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus, atsiradusius dėl ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos sąlygų ar palūkanų normos pasikeitimo.
5. Įregistravus emitento steigimo dokumentų pakeitimus, šių pakeistų dokumentų kopija turi būti nedelsiant raštu pateikiama priežiūros institucijai.
20 straipsnis. Informacijos pateikimas emitento išleistų vertybinių popierių savininkams
1. Emitentas privalo užtikrinti, kad visi jo išleistų lygiaverčių vertybinių popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas teises, kurias suteikia šie vertybiniai popieriai.
2. Emitentas privalo užtikrinti, kad jo išleistų vertybinių popierių savininkams būtų prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikiančios jiems galimybę naudotis savo teisėmis. Vertybinių popierių savininkams neturi būti draudžiama naudotis savo teisėmis per kitus asmenis, įgaliotus pagal emitento buveinės valstybės narės teisės aktus.
3. Emitentas privalo:
1) pateikti informaciją apie vertybinių popierių savininkų susirinkimų vietą, laiką, darbotvarkę, bendrą vertybinių popierių kiekį, jų suteiktas balsavimo teises ir vertybinių popierių savininkų teisę dalyvauti susirinkimuose;
2) kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti emitento išleistų vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba to asmens prašymu po susirinkimo paskelbimo dienos sudaryti sąlygas gauti išspausdintą popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo atstovauti akcininkui formą;
3) paskirti savo atstovu finansų įstaigą, per kurią emitento išleistų vertybinių popierių savininkai galėtų naudotis savo finansinėmis teisėmis;
4. Jeigu į susirinkimą kviečiami tik ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų, savininkai, emitentas gali susirinkimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, jeigu joje prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikiančios galimybę ne nuosavybės vertybinių popierių savininkams naudotis savo teisėmis. Šis pasirinkimas taip pat taikomas ne nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje anksčiau negu 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, savininkams tol, kol tokie ne nuosavybės vertybiniai popieriai išperkami.
5. Šiame straipsnyje nustatyta informacija vertybinių popierių savininkams gali būti perduodama elektroninėmis priemonėmis, kai:
1) sprendimas dėl galimybės perduoti informaciją elektroninėmis priemonėmis priimamas vertybinių popierių savininkų susirinkime;
2) naudojimasis elektroninėmis priemonėmis nepriklauso nuo vertybinių popierių savininko, jo atstovo arba šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2–10 punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų buveinės arba rezidencijos vietos;
3) yra parengtos identifikavimo priemonės, kad vertybinių popierių savininkai, jų atstovai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų tinkamai informuojami;
4) vertybinių popierių savininkai arba šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę įsigyti, perleisti balsavimo teises arba naudotis jomis, yra raštu patvirtinę sutikimą gauti informaciją elektroninėmis priemonėmis. Šie asmenys turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad informacija būtų pateikiama popieriuje;
21 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos kalba
1. Jeigu vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis.
2. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi tik Lietuvos Respublikoje, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta lietuvių kalba.
3. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis ir emitento pasirinkimu priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri nėra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta anglų kalba ir emitento pasirinkimu lietuvių kalba arba kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba.
4. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija emitento pasirinkimu turi būti paskelbta priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.
5. Jeigu vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų privalo laikytis asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo ir kuriam tais vertybiniais popieriais leista prekiauti.
6. Emitento akcininkai ir šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nurodyti asmenys reglamentuojamą informaciją turi teisę pateikti tik anglų kalba.
7. Jeigu vertybiniais popieriais, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų, leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija emitento arba asmens, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pasirinkimu turi būti pateikta buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Ši nuostata taikoma ir ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriais leista prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje anksčiau negu 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, tol, kol tokie ne nuosavybės vertybiniai popieriai išperkami.
22 straipsnis. Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita
Emitentai, kurie yra įmonės, vykdančios veiklą, nurodytą 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL 2006 L 393, p. 1), I priedo B sekcijos 05–08 skyriuose ir I priedo A sekcijos 02 skyriaus 02.2 grupėje, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka privalo kiekvienais metais parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ar konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Ataskaita paskelbiama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.
23 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos skelbimas ir saugojimas
1. Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti ir pateikti priežiūros institucijai reglamentuojamą informaciją. Viešai neatskleista informacija atskleidžiama nedelsiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014, šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
2. Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, reglamentuojamą informaciją privalo paskelbti pasirinkdamas tokias informacijos skleidimo priemones, kurios užtikrintų, kad informacija būtų prieinama investuotojams Lietuvos Respublikoje ir visose kitose valstybėse narėse.
3. Laikydamasis informacijos skelbimo reikalavimų, emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, reglamentuojamą informaciją privalo paskelbti pats arba per viešosios informacijos skleidėją ar reguliuojamos rinkos operatorių.
4. Kai emitento vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, paskelbęs reglamentuojamą informaciją, turi ją iš karto įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje nustatyta reglamentuojama informacija turi būti saugoma Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje ne trumpiau kaip 10 metų.
5. Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė atitiktų saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo ir galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus, nediskriminacinę, neatlygintiną ir greitą prieigą prie saugomos informacijos ir prieigą prie saugomos informacijos per Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos sukurtą Europos elektroninės prieigos punktą. Šiuo tikslu reguliuojamos rinkos operatorius, suderinęs su priežiūros institucija išsamią informacijos teikimo, saugojimo ir naudojimo tvarką, ją nustato ir užtikrina, kad šios tvarkos būtų laikomasi. Informacijos skelbimo ir saugojimo priežiūrą atlieka priežiūros institucija. Tvarka pripažįstama suderinta priežiūros institucijos sprendimu.
IV SKYRIUS
OFICIALUS SIŪLYMAS
24 straipsnis. Oficialaus siūlymo taikymo sritis
1. Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi oficialiems siūlymams dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto nuosavybės vertybinių popierių emitento išleistų vertybinių popierių. Oficialiems siūlymams dėl vertybinių popierių, kuriuos išleido ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas nuosavybės vertybinių popierių emitentas, šiame skyriuje nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, taikomi, jeigu pagal šio įstatymo 34 straipsnį priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija.
2. Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai netaikomi oficialiems siūlymams dėl šių vertybinių popierių:
25 straipsnis. Bendrieji oficialaus siūlymo principai
Taikant šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, turi būti vadovaujamasi šiais principais:
1) visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, tos pačios klasės vertybinių popierių savininkams turi būti taikomos vienodos oficialaus siūlymo sąlygos; jeigu asmuo įgyja tos bendrovės kontrolę, turi būti ginami kiti tos bendrovės vertybinių popierių savininkai;
2) oficialus siūlymas turi būti paskelbtas nepažeidžiant bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, oficialaus siūlymo teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių vertybinių popierių rinkos skaidrumo ir vientisumo;
3) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos, kad galėtų priimti kompetentingą sprendimą dėl oficialaus siūlymo; bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai, patardami vertybinių popierių savininkams, privalo pareikšti savo nuomonę dėl oficialaus siūlymo įgyvendinimo poveikio užimtumui, darbo sąlygoms ir tos bendrovės verslo vietoms;
4) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai privalo veikti atsižvelgdami į visos bendrovės interesus ir neatimti iš vertybinių popierių savininkų galimybės spręsti oficialaus siūlymo naudingumo klausimus;
5) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, oficialaus siūlymo teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių išleistiems vertybiniams popieriams neturi būti dirbtinai kuriamos rinkos, dėl kurių nenatūraliai didėtų ar mažėtų vertybinių popierių kainos ir būtų iškreiptas normalus rinkų veikimas;
6) oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu kitu būdu;
26 straipsnis. Pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą ir informavimo apie oficialų siūlymą tvarka
1. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, balsų, jis privalo:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga taip pat taikoma asmeniui, kuris įgijo kontrolę asmens, turinčio bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų.
3. Asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, balsų, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje apie 1/3 balsų ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas, taip pat apie tai pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas. Tokiu pačiu būdu turi būti skelbiama informacija apie nustatytą balsų ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomas oficialus siūlymas neteikiamas.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kurią asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti.
5. Oficialaus siūlymo teikėjas per 20 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto paskelbimo apie ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą dienos privalo pateikti priežiūros institucijai cirkuliarą. Cirkuliarus tvirtina priežiūros institucija.
6. Savarankiškai veikiantis asmuo ar sutartinai veikiantys asmenys, peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, netenka visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią:
7. Asmuo, nusprendęs teikti savanorišką oficialų siūlymą, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas nuo sprendimo priėmimo, apie tai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje, pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir per 20 dienų nuo viešo paskelbimo dienos pateikti priežiūros institucijai cirkuliarą.
27 straipsnis. Atvejai, kai privalomas oficialus siūlymas neteikiamas
1. Asmuo, kuriam pagal šį įstatymą turėtų atsirasti pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą, šios pareigos neturi, jeigu:
2) balsų riba peržengiama dėl to, kad visi emitento vertybiniai popieriai ar jų dalis keičiami į kuriamos naujos bendrovės (bendrovių) vertybinius popierius proporcingai skaidymo būdu reorganizuojamo emitento ar atskiriamo emitento įstatiniam kapitalui, o asmuo prieš tai jau buvo įgyvendinęs oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors ir buvo peržengęs balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti;
3) balsų riba peržengiama, kai bendrovė, kuri reorganizuojama skaidymo būdu arba nuo kurios yra atskiriama nauja bendrovė, jau buvo įgyvendinusi oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors ir buvo peržengusi balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti, o jos turėti vertybiniai popieriai pereina po skaidymo naujai sukuriamoms bendrovėms;
4) balsų riba peržengiama pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą vykdant emitento restruktūrizavimo planą;
5) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius iš kontroliuojamo arba kontroliuojančio asmens; ši išimtis taikoma tik tol, kol tarp pirkėjo ir pardavėjo išlieka šiame punkte nustatytas ryšys;
6) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius, kai privalomas oficialus siūlymas įgyvendinamas kartu su kitais asmenimis ir riba peržengiama asmeniškai;
7) jis, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius už kainą, nustatytą pagal šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimus, įgyja daugiau kaip 1/3 balsų;
2. Privalomo oficialaus siūlymo teikti neprivalo depozitoriumas, peržengęs balsų ribą įsigydamas akcijas, dėl kurių jis yra išleidęs tarptautinius depozitoriumo išduotus akcijų pakvitavimus.
28 straipsnis. Oficialaus siūlymo įgyvendinimas
1. Oficialus siūlymas pradedamas įgyvendinti ketvirtą darbo dieną nuo priežiūros institucijos sprendimo patvirtinti cirkuliarą dienos. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 14 dienų ir ilgesnis kaip 70 dienų.
2. Oficialūs siūlymai įgyvendinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis.
3. Visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkams, šios bendrovės ir oficialaus siūlymo teikėjo darbuotojams ar jų atstovams turi būti sudaromos vienodos galimybės lengvai ir greitai gauti informaciją apie oficialų siūlymą.
4. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų reikalavimai, ar paaiškėjus informacijai, kuri gali turėti reikšmingą įtaką asmens apsisprendimui pirkti ar parduoti vertybinius popierius, sustabdo oficialaus siūlymo įgyvendinimą ir nustato iki 10 dienų terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami arba kiti priežiūros institucijos privalomi vykdyti nurodymai neįvykdomi, priežiūros institucija priima sprendimą panaikinti cirkuliaro patvirtinimą.
5. Kai teikiamas privalomas oficialus siūlymas, už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais. Kai teikiamas savanoriškas oficialus siūlymas, už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma pinigais arba vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, arba ir pinigais, ir minėtais vertybiniais popieriais. Kai atsiskaitoma vertybiniais popieriais, pinigai visais atvejais turi būti siūlomi kaip alternatyvi atsiskaitymo priemonė.
6. Priežiūros institucija nustato oficialių siūlymų teikimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo sustabdymo, cirkuliaro tvirtinimo, skelbimo ir atsiskaitymo už superkamus vertybinius popierius tvarką.
7. Sutartinai veikiantys asmenys, kai teikiamas privalomas oficialus siūlymas, solidariai atsako už prievolės teikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą įvykdymą. Kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų (kai privalomą oficialų siūlymą turi teikti sutartinai veikiantys asmenys) privalomų siūlyti įsigyti vertybinių popierių skaičius yra proporcingas bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, jo turimų balsų kiekiui cirkuliaro pasirašymo dieną, jeigu sutartinai veikiančių asmenų sutartyje nenumatyta kitaip.
29 straipsnis. Privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymas
1. Privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti teisinga. Kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už didžiausią vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje. Jeigu bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas privalomas oficialus siūlymas, vertybiniais popieriais prekiaujama ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, bet ir kitose reguliuojamose rinkose (ar joms prilyginamose trečiųjų valstybių rinkose), vidutinė svertinė rinkos kaina nustatoma toje rinkoje, kurioje tų vertybinių popierių vidutinė 6 mėnesių iki šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos apyvarta buvo didžiausia. Priežiūros institucija nustato išsamią vidutinės svertinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarką;
2) jeigu didžiausios vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainos negalima nustatyti ir vertybiniais popieriais nebuvo prekiaujama nei reguliuojamoje rinkoje, nei daugiašalėje prekybos sistemoje, privalomo oficialaus siūlymo būdu superkamų vertybinių popierių kaina nustatoma atsižvelgiant į turto vertintojo ne mažiau kaip dviem požiūriais nustatytą vertybinių popierių vertę. Oficialaus siūlymo teikėjo pasirinktą turto vertintoją tvirtina priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę nepatvirtinti turto vertintojo, jeigu jis yra susijęs su oficialaus siūlymo teikėju ar kitais asmenimis, turinčiais turtinių interesų dėl bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių. Turto vertintojo tvirtinimo tvarką nustato priežiūros institucija.
2. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą šiais atvejais:
2) kai dėl piktnaudžiavimo rinka daroma įtaka vertybinių popierių, kurie yra privalomo oficialaus siūlymo objektas, rinkos kainai;
4) kai privalomas oficialus siūlymas teikiamas praėjus reikšmingam laikotarpiui nuo šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos;
3. Priežiūros institucija turi teisę leisti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, kai siekiama padėti finansinių nuostolių patiriančiai įmonei.
4. Priežiūros institucijos sprendimas reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą turi būti motyvuotas ir paskelbtas. Reikalaudama pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, priežiūros institucija atsižvelgia į šiuos kriterijus:
1) vidutinę svertinę 6 mėnesių laikotarpio iki šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos vertybinių popierių rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje;
5. Jeigu asmuo nuo šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos iki privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis pateikė privalomą oficialų siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta.
6. Jeigu privalomą oficialų siūlymą pateikęs asmuo per vienus metus po privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs privalomą oficialų siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainų skirtumą į privalomą oficialų siūlymą atsiliepusiems asmenims.
7. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, akcininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos privalomo oficialaus siūlymo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai.
8. Šio straipsnio reikalavimai dėl privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymo mutatis mutandis taikomi bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta Lietuvos Respublikoje, vertybiniams popieriams, kuriais Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje neprekiaujama.
30 straipsnis. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, pareigos oficialaus siūlymo galiojimo metu
1. Paskelbus apie ketinimą teikti oficialų siūlymą, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organai privalo nedelsdami (tą pačią dieną) pranešti savo darbuotojų atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams apie ketinimą teikti oficialų siūlymą, o pateikus oficialų siūlymą, – apie oficialaus siūlymo pateikimą. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organai taip pat privalo savo darbuotojų atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams cirkuliarą pateikti tą pačią dieną, kai šis paskelbiamas.
2. Oficialaus siūlymo teikėjas turi bendrovei, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, pateikti cirkuliarą. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai per 10 dienų nuo priežiūros institucijos patvirtinto cirkuliaro paskelbimo dienos turi per cirkuliare nurodytą visuomenės informavimo priemonę ir bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, interneto svetainėje paskelbti motyvuotą savo nuomonę apie oficialų siūlymą, įskaitant galimą oficialaus siūlymo įgyvendinimo įtaką tos bendrovės interesams, įdarbinimo sąlygoms, darbuotojų skaičiui, taip pat apie oficialaus siūlymo teikėjo strateginius planus, susijusius su bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir jų įtaką darbuotojų skaičiui ir darbo vietoms.
3. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai turi supažindinti darbuotojų atstovus, o kai jų nėra, – pačius darbuotojus su savo nuomone apie oficialų siūlymą. Tais atvejais, kai bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai iš anksto gauna darbuotojų nuomonę apie oficialaus siūlymo įtaką darbuotojų skaičiui, ši nuomonė kartu su bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nuomone turi būti skelbiama bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, interneto svetainėje.
4. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ir (ar) priežiūros organams draudžiama atlikti veiksmus, kurie dirbtinai pablogintų šios bendrovės finansinę būklę ar kitaip kliudytų įgyvendinti oficialų siūlymą.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas kliudyti įgyvendinti oficialų siūlymą netaikomas, jeigu tokiems veiksmams pritaria bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta Lietuvos Respublikoje, visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organas, prieš imdamasis veiksmų, kurie gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą, išskyrus alternatyvių siūlymų ieškojimą, taip pat prieš išleisdamas vertybinius popierius, dėl kurių atsirastų ilgalaikė kliūtis oficialaus siūlymo teikėjui įgyti daugiau kaip 1/3 bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsų, privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas išankstinis visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turi būti gautas dėl valdymo ar priežiūros organų veiksmų, atliekamų nuo šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodyto paskelbimo apie 1/3 balsų ribos peržengimą dienos arba šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie ketinimą teikti savanorišką oficialų siūlymą dienos iki oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos.
7. Kai bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organų sprendimai, priimti iki šio straipsnio 6 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, nėra nei visiškai, nei iš dalies įvykdyti, visuotinis akcininkų susirinkimas turi pritarti su įprasta bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, verslo eiga nesusijusiam sprendimui, kurio įvykdymas gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.
8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbtas bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
31 straipsnis. Apribojimai, susiję su oficialaus siūlymo įgyvendinimu
1. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpiu oficialaus siūlymo teikėjui netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai, nustatyti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose, šios bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų susitarimuose arba šios bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.
2. Visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendžiami šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodyti klausimai, negalioja jokie balsavimo teisių apribojimai, nustatyti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose, šios bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų susitarimuose arba šios bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.
3. Visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendžiami šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodyti klausimai, daugiabalsis vertybinis popierius suteikia tik vieną balsą.
4. Jeigu oficialaus siūlymo teikėjas po oficialaus siūlymo įgyja 75 procentus ar daugiau procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, vertybinių popierių perleidimo ar balsavimo teisių apribojimai, nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nustatytos akcininkų specialiosios teisės rinkti ar atšaukti valdybos narius netaikomi.
5. Oficialaus siūlymo teikėjas, siekdamas pakeisti bendrovės įstatus, atšaukti ar rinkti valdybos narius, šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą. Pirmajame po oficialaus siūlymo įgyvendinimo dienos visuotiniame akcininkų susirinkime daugiabalsis vertybinis popierius suteikia tik vieną balsą.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju oficialaus siūlymo teikėjas turi teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie tai privalo paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
7. Visi teisių turėtojų nuostoliai, atsiradę įgyvendinant šio straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, turi būti teisingai kompensuojami. Oficialaus siūlymo teikėjas privalo kompensavimo tvarką nustatyti cirkuliare. Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos tiems vertybiniams popieriams, už kurių suteikiamų balsų apribojimą yra kompensuojama specialiomis turtinėmis privilegijomis. Ginčai dėl kompensacijų sprendžiami teisme.
32 straipsnis. Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas
1. Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Jeigu emitentas yra išleidęs skirtingų klasių akcijų, skaičiuojami kiekvienos akcijų klasės balsai ir šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo ir pirkimo taisyklės taikomos atskirai kiekvienai akcijų klasei. Kai akcininkas šiame straipsnyje nustatyta tvarka perka akcijas veikdamas sutartinai su kitais asmenimis:
3. Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas gali būti inicijuotas per 3 mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo ar savanoriško oficialaus siūlymo įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas įgyvendinimo dienos.
4. Siūloma akcijų kaina turi būti teisinga ir nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas;
2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas, tokiu atveju, jeigu oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu įsigyjant akcijas ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo pateiktas oficialus siūlymas, savininkų pardavė jam savo akcijas;
5. Nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės kainos suderinimo dienos.
6. Akcininkas, veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas išpirkti visas emitento akcijas, privalo pateikti emitentui pranešimą apie akcijų išpirkimą. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
1) duomenys apie akcijas išperkantį akcininką, veikiantį savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinė (adresas);
2) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, turimų akcijų kiekis pagal klases ir jų suteikiami balsai;
3) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, reikalavimas, kad kiti akcininkai parduotų visas jiems priklausančias atitinkamos klasės emitento akcijas;
7. Prie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo emitentui pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijų kainos nustatymas:
1) šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais – cirkuliaras ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita;
8. Gavęs akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pranešimą, emitentas privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam akcininkui, priežiūros institucijai ir reguliuojamos rinkos operatoriui registruotu laišku išsiųsti pranešimą apie akcijų išpirkimą ir apie tai paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešime apie akcijų išpirkimą nurodoma:
3) informacija, kuriame šaltinyje emitentas paskelbė apie privalomą akcijų išpirkimą (ši informacija nurodoma tik registruotu laišku siunčiamuose pranešimuose);
4) šio straipsnio 9 dalyje nustatytas terminas, per kurį akcijos turi būti parduotos arba užginčyta siūloma akcijų kaina;
9. Per 90 dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje reikalaujamo paskelbimo emitento įstatuose nurodytame šaltinyje dienos visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.
10. Jeigu akcininkas per šiame straipsnyje nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas į akcijų nepardavusio akcininko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėti nustatyta tvarka.
11. Jeigu akcijas išperkantis akcininkas paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną nesumoka už akcijas pasiūlytos kainos, laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Kiekvienas akcininkas per šio straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai. Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms akcijoms, įskaitant akcijas, parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą pateikusiam akcininkui iki kreipimosi į teismą dienos, turi būti taikoma ne mažesnė kaina už tą, kuri nustatyta teismo nutartimi.
14. Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, nupirktų jam priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka.
15. Tais atvejais, kai kuris nors akcininkas reikalauja, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, nupirktų jam priklausančias akcijas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–10, 12, 13 dalių nuostatos.
33 straipsnis. Akcijų išbraukimas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje
1. Sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, privalo būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
2. Tais atvejais, kai sprendimas išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos rinkos operatorius išbraukia emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui.
3. Emitento valdymo organas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, dienos privalo parengti ir paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
2) akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priežastys;
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą emitentas privalo pateikti priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos operatoriui ir paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu bendrovėje sudaroma valdyba, šio straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organo pareigas atlieka tos bendrovės valdyba.
6. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, oficialiems siūlymams, kuriais siekiama išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje, mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos. Šio straipsnio tikslais balsų ribos peržengimo diena laikoma šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje paskelbimo diena.
7. Oficialų siūlymą, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi teikti akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Šio oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę visi akcininkai, išskyrus akcininkus, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavusius už tokį sprendimą.
8. Oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, galiojimo metu ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, sudarančių akcijų įsigijęs akcininkas per 3 mėnesius nuo oficialaus siūlymo įgyvendinimo turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Kiti emitento akcininkai turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, metu įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, nupirktų jam priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka. Privalomam akcijų pardavimui ir pirkimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos.
34 straipsnis. Priežiūros institucijos kompetencija
1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio skyriaus nuostatų, kai:
1) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;
2) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir valstybės narės reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama;
3) oficialus siūlymas teikiamas dėl valstybėje narėje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;
4) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama daugiau kaip vienos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, tačiau Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje prekiauti tais vertybiniais popieriais buvo leista pirmiausia;
5) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiauti daugiau kaip vienoje valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje buvo leista tuo pačiu metu, ir ši bendrovė pirmą prekybos dieną nusprendžia oficialaus siūlymo teikimo procedūros priežiūrą pavesti priežiūros institucijai.
2. Bendrovė savo sprendimus, priimtus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, turi paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir pirmą prekybos dieną apie juos pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui, taip pat kitų valstybių narių priežiūros institucijoms ir reguliuojamų rinkų operatoriams.
35 straipsnis. Taikytina teisė
1. Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytais atvejais sprendžiant klausimus dėl oficialaus siūlymo kainos, atsiskaitymo būdo, paskelbimo procedūros, oficialaus siūlymo teikėjo sprendimo teikti oficialų siūlymą, cirkuliaro turinio ir oficialaus siūlymo pateikimo, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
2. Sprendžiant klausimus, susijusius su informacija, kuri turi būti pateikta bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, darbuotojams, su bendrovių teise, ypač su balsavimo teisių, kurias įgijus turi būti teikiamas oficialus siūlymas, procentine dalimi, pareigos pateikti oficialų siūlymą išimtimis, taip pat su sąlygomis, kuriomis bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai gali imtis priemonių oficialaus siūlymo įgyvendinimo procedūrai sukliudyti, taikoma tos valstybės narės, kurioje bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, buvo įsteigta, teisė ir šiuos klausimus prižiūri atitinkama tos valstybės narės priežiūros institucija.
V SKYRIUS
ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
36 straipsnis. Priežiūros institucija
1. Prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija.
2. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu, Finansinių priemonių rinkų įstatymu, Reglamentu (ES) 2017/1129 ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
37 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos, teisės ir pareigos
1. Priežiūros institucija:
1) tvirtina vertybinių popierių prospektus, prospektų priedus ir atlieka kitas kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (ES) 2017/1129;
3) tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus;
4) prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi;
5) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir nedelsdama teikia jai visą jos užduotims vykdyti būtiną informaciją;
2. Priežiūros institucija, be kitų Reglamente (ES) 2017/1129, Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti, kad asmenys paskelbtų šio įstatymo reikalaujamą skelbti informaciją, pateiktų kitus su šia informacija susijusius dokumentus. Jeigu asmenys vengia paskelbti informaciją, priežiūros institucija turi teisę pati ją paskelbti;
3) sudaryti susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
3. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus, emitentų veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė emitentų ir (arba) investuotojų interesams arba su finansų rinka susijusių visuomeninių santykių teisėtumui, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka asmenims duoda šiuos privalomus nurodymus:
1) oficialaus siūlymo teikėjui pasirinkti kitą turto vertintoją oficialaus siūlymo arba privalomo pirkimo ir pardavimo kainai nustatyti;
3) įpareigoti reguliuojamos rinkos operatorių iki 10 darbo dienų sustabdyti prekybą konkrečiais vertybiniais popieriais;
5) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
4. Asmenys privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
5. Priežiūros institucija privalo pateikti Europos Komisijai informaciją apie įgyvendintus oficialius siūlymus dėl vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
38 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
39 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai
1. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
40 straipsnis. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį, taip pat apie savo įsipareigojimų nevykdančius emitentą, siūlytoją arba asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
2. Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) organizuojamas ar įgyvendinamas vertybinių popierių viešas siūlymas arba prekyba reguliuojamoje rinkoje, jeigu vertybinių popierių viešas siūlymas arba prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti ar sustabdyti arba nesilaikoma Reglamente (ES) 2017/1129, šiame įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ar šių įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui ir įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje nustatytų sąlygų ir reikalavimų;
2) nesilaikoma reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas;
3) nustatytais terminais ir nustatyta tvarka nepaskelbiama ir (arba) nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba paskelbiama ir (arba) pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
3. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo dienos (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo dienos). Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo dienos (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo dienos).
41 straipsnis. Baudos
1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 2 dalis, – iki 10 milijonų eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė;
2. Už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio ir Reglamento (ES) 2017/1129 38 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, koks nurodytas atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2017/1129 38 straipsnyje.
3. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos piniginės baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
4. Jeigu dėl šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus, buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.
5. Jeigu dėl šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo Reglamento (ES) 2017/1129 38 straipsnyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.
6. Jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnyje nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
7. Šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 20) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).
3. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 L 390, p. 38), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES (OL 2013 L 294, p. 13).
4. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES (OL 2014 L 153, p. 1).
5. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/73/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (OL 2010 L 327, p. 1).
6. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles (OL 2013 L 294, p. 13).
7. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1).
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurie pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 56 dalies 2 ir 3 punktus buvo laikomi emitentais, įsigaliojus šiam įstatymui toliau laikomi emitentais.
3. Priežiūros institucija priima sprendimą nebelaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto juridinio asmens emitentu, remdamasi emitento statuso norinčio atsisakyti juridinio asmens prašymu ir pateiktais dokumentais, jeigu yra įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:
1) išperkami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo jam buvo taikomi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai;
3) jo akcininkai kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų) nusprendė nebesiūlyti akcijų viešai;
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomą oficialų siūlymą ir privalomą akcijų pardavimą ir pirkimą.
5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu atveju turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias juridinio asmens akcijas. Šiam oficialiam siūlymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomą oficialų siūlymą, ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo 33 straipsnio 3, 4, 7 ir 8 dalys.
6. Jeigu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Vertybinių popierių įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, pagal kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikoma, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jeigu priežiūros institucija, įvertinusi emitento vadovo pateiktus jo nepriklausomumo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip, pripažinimo netekusia galios, taip pat dėl šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos asmuo peržengia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, jam taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta pranešimo apie akcijų paketo įsigijimą ar netekimą pareiga. Tokiu atveju asmuo privalo pranešti priežiūros institucijai ir emitentui turimų balsų kiekį ne vėliau kaip per 10 prekybos dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.