KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) PROBACIJOS TARNYBOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2017 m. gruodžio 8 d. Nr. V-532
Vilnius
Siekdamas užtikrinti tinkamą taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) instituto probacijos tarnybose įgyvendinimą:
1. T v i r t i n u Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) probacijos tarnybose taisykles (pridedama).
2. N u r o d a u apygardų probacijos tarnyboms vykdant taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) vadovautis Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) probacijos tarnybose taisyklėmis.
3. P a v e d u:
3.1. šio įsakymo vykdymo kontrolę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam probacijos sritį;
3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Bendrajam skyriui su šiuo įsakymu supažindinti direktoriaus pavaduotoją, kuruojantį probacijos sritį, ir Probacijos skyriaus darbuotojus;
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d.
įsakymu Nr. V-532
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) probacijos tarnybose taisyklės nustato taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) principus, taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) proceso organizavimo ir vykdymo probacijos tarnybose tvarką bei taikinimo tarpininkų kompetenciją, teises, pareigas ir atsakomybę.
2. Taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo, Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268 „Dėl Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos patvirtinimo“, Europos mediatorių elgesio kodekso nuostatomis ir šiomis taisyklėmis.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Komediacija – taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procesas, kuriame dalyvauja du ar daugiau taikinimo tarpininkų.
3.2. Netiesioginis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) (toliau – netiesioginė mediacija) – taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) forma, kai taikinimo tarpininkas atskirai kalbasi su konflikto šalimis, padėdamas joms ieškoti konflikto sprendimo.
3.3. Palaikantis asmuo taikinamajame tarpininkavime (mediacijoje) (toliau – palaikantis asmuo) – tiesiogiai su konfliktu nesusijęs, emocinę paramą vienai iš konflikto šalių teikiantis asmuo.
3.4. Taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) (toliau – mediacija) – alternatyvus, savanoriškas, konfidencialaus pobūdžio konflikto sprendimo procesas, kuriame vienas ar keli nepriklausomi, nešališki asmenys – taikinimo tarpininkas arba tarpininkai – padeda konfliktuojančioms šalims taikiai spręsti konfliktą.
3.5. Taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) inicijavusi šalis (toliau – mediaciją inicijavusi šalis) – probacijos skyriaus pareigūnas, institucija, fizinis asmuo ar kita šalis, kuri kreipėsi į taikinimo tarpininką dėl taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) taikymo.
3.6. Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) proceso šalis (toliau – šalis) – konflikto dalyvis taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese.
3.7. Taikinimo tarpininkas (toliau – mediatorius) – asmuo, padedantis dviem (arba daugiau) konflikto šalių rasti priimtiniausią konflikto sprendimą. Mediatorius savo veikloje vadovaujasi šiomis taisyklėmis ir Europos mediatorių elgesio kodeksu.
3.8. Tiesioginis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) (toliau – tiesioginė mediacija) – mediacijos forma, kai konflikto dalyviai susitinka tiesiogiai (akis į akį) mediatoriaus sukurtoje saugioje aplinkoje.
II SKYRIUS
MEDIACIJOS PRINCIPAI
5. Mediacija vykdoma vadovaujantis šiais principais:
5.1. Savanoriškumo (laisvos šalių valios) principas. Mediacijos procesas galimas tik abiem šalims sutikus dalyvauti, t. y. šalims turi būti suteikiama visapusiška informacija apie jų teises ir pareigas, mediacijos proceso turinį, šalių priimamo sprendimo teisines ir kitas pasekmes. Nė vienai šaliai negali būti daromas neteisėtas poveikis (prievarta, psichologinis spaudimas ar pan.), siekiant, kad ji pasirinktų šį procesą ar dalyvautų jame. Šalių pasitraukimas iš mediacijos proceso galimas bet kuriuo jo etapu.
5.2. Konfidencialumo principas. Tiek šalys, tiek mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti (nenaudoti) mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos. Konfidencialumas turi būti suprantamas kaip: (a) vidinis – šalių ir mediatoriaus įsipareigojimas neplatinti informacijos; (b) išorinis – apsauga nuo trečiųjų šalių siekių sužinoti informaciją, atskleidžiamą tik mediacijos procese. Konfidencialumas užtikrina abiejų šalių interesų apsaugą, produktyvų apsikeitimą nuomonėmis, interesų atskleidimą, kūrybišką ir lanksčią sprendimų paiešką, pasitikėjimą, abipusį rezultato siekimą ir kt.
5.3. Nešališkumo ir nepriklausomumo principas. Mediatorius privalo veikti nešališkai, t. y. jis negali palaikyti nė vienos šalies, jis privalo būti nepriklausomas, nesieti savo interesų su vykdomu procesu. Organizacija, įstaiga ar institucija, kuri įgyvendina (organizuoja) mediacijos procesą, negali palaikyti, atstovauti vienai iš šalių. Abi šalys įvardijamos kaip lygios, t. y. tiek nukentėjusioji, tiek nusikaltusioji pusė turi vienodas teises ir pareigas. Mediatorius negali atstovauti vienai iš šalių tiek dėl objektyvių aplinkybių, tiek tais atvejais, kai tampama atskira, trečiąja konflikto šalimi. Jeigu taip atsitinka, mediatorius privalo pasitraukti iš proceso ir tada sprendžiama dėl mediatoriaus pakeitimo ar net tolesnės mediacijos proceso eigos.
5.4. Sąžiningumo ir pragmatiškumo principas. Šalys motyvuotai siekia abipusiai naudingo ir pragmatiško sutarimo, taip pat prieštaravimų pašalinimo, poreikių suderinimo bei problemos išsprendimo. Mediacijos procesas negalimas, kai šalis siekia vilkinti konflikto nagrinėjimą, slepia įkalčius ir pan. Mediacijos procese nesiekiama vienos šalies pergalės bet kokia kaina. Stengiamasi užtikrinti tokį konfliktų sprendimo modelį, kai „abi šalys laimi“. Proceso metu negalima manipuliuoti faktais, teikti melagingą informaciją ir pan. Svarbu ir tai, kad mediacijos procese nebūtų įrodinėjami faktai, konflikto aplinkybės, kaip tai yra daroma įprastinio baudžiamojo persekiojimo atveju.
5.5. Realaus susitarimo įgyvendinimo principas. Šalys pačios prisiima įsipareigojimus ir susitaria, kaip bus vykdoma susitarimo kontrolė ir stebėsena, kokios bus susitarimo nevykdymo pasekmės. Todėl mediacijos procese dalyvauja tik asmenys, galintys priimti konkrečių klausimų sprendimus bei užtikrinti jų įgyvendinimą.
5.6. Abipusės pagarbos, tolerancijos, pakantumo principas. Mediacijos procesas grindžiamas pagarba kitai šaliai, susilaikant nuo asmenį įžeidžiančių, jį žeminančių veiksmų ar žodžių. Šalys susitaria dėl eilės pasisakyti (kalbėti po vieną, nepertraukti), taip pat įsipareigoja nagrinėti problemą, o ne oponento asmenybę, siekti bendradarbiavimo, o ne santykių aiškinimosi. Galutinis sprendimas nepriimamas tol, kol neišnagrinėti visi ginčytini klausimai ir galimi sprendimo variantai. Vadovaujamasi principu, jog neišspręsta nieko, kol neišspręsta viskas.
III SKYRIUS
ATVEJO TINKAMUMAS MEDIACIJAI
6. Atvejis mediacijai yra tinkamas, jeigu:
6.6. pažeidėjas ar nukentėjęs asmuo neturi akivaizdžių psichikos sveikatos sutrikimų, kurie neleistų savarankiškai dalyvauti mediacijos procese;
6.7. pažeidėjas arba nukentėjęs asmuo nėra piktnaudžiaujantys psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priešingu atveju – iki mediacijos pradžios rekomenduotina pradėti gydymą;
IV SKYRIUS
MEDIACIJOS PROCESAS
9. Pasiruošimas mediacijos procesui:
9.1. Mediatorius renka pirminę informaciją apie atvejus mediacijai (toliau – atvejis) iš mediaciją inicijavusių šalių ir su jomis bendradarbiauja.
9.2. Jeigu dėl fizinių kliūčių (pvz., atstumo, laiko stokos ir pan.) viena iš šalių ar abi šalys negali atvykti, pirmą pokalbį mediatorius gali vykdyti pasitelkdamas šiuolaikines komunikacijos technologijas.
9.3. Mediatorius atlieka pirminę atvejų atranką ir nusprendžia, ar kviesti šalis į individualius susitikimus.
9.4. Pirminės atrankos metu paaiškėjus, kad atvejis negali būti sprendžiamas mediacijos būdu, mediatorius apie tai raštu informuoja mediaciją inicijavusią šalį.
9.5. Pirminės atrankos metu paaiškėjus, kad atvejis gali būti sprendžiamas mediacijos būdu, mediatorius organizuoja individualius susitikimus su šalimis.
9.6. Individualių susitikimų su šalimis metu mediatorius supažindina šalis su mediacijos procesu ir gauna žodinį arba rašytinį sutikimą arba atsisakymą dalyvauti tolesniame mediacijos procese.
9.7. Po individualių susitikimų su šalimis mediatorius atlieka antrinę atvejų atranką ir mediaciją inicijavusiai šaliai gali pateikti išvadą apie konkretaus atvejo tinkamumą arba netinkamumą būti sprendžiamam mediacijos būdu.
9.8. Antrinės atrankos metu paaiškėjus, kad atvejis gali būti sprendžiamas mediacijos būdu, mediatorius pasirenka, kokia mediacijos forma (tiesioginė arba netiesioginė mediacija) tinka konkrečiam atvejui ir organizuoja mediacijos procesą.
10. Mediacijos vykdymas:
10.1. Bendro (tiesioginės mediacijos atveju) ar atskirų (netiesioginės mediacijos atveju) susitikimų pradžioje mediatorius šalims ir kitiems mediacijoje dalyvaujantiems asmenims primena mediacijos tikslą ir mediatorių funkcijas, išaiškina šalių teises ir pareigas, pristato mediacijos proceso taisykles, supažindina su mediacijos principais ir duoda pasirašyti sutikimą dalyvauti mediacijoje (1 priedas), kurio originalą pasilieka mediatorius. Tuo atveju, jei mediacijos šalis yra nepilnametis, jo įstatyminis atstovas taip pat pasirašo sutikimą dalyvauti mediacijoje.
10.2. Jeigu susitikimuose dalyvauja trečioji šalis – advokatai, palaikantys asmenys – yra pasirašomi atskiri įsipareigojimai laikytis konfidencialumo (2 priedas).
10.3. Bendro (tiesioginės mediacijos atveju) ar atskirų (netiesioginės mediacijos atveju) susitikimų metu mediatorius šalims suteikia galimybę netrukdomai papasakoti apie įvykį, išsakyti savo nusiskundimus ir išreikšti nuomonę.
10.4. Bendro (tiesioginės mediacijos atveju) ar atskirų (netiesioginės mediacijos atveju) susitikimų metu mediatorius skatina šalis pasikeisti turima informacija, susijusia su konfliktu, įvardyti spręstinus klausimus ir problemas.
11. Mediacijos proceso pabaiga:
11.1. Pasibaigus mediacijos susitikimui su šalimis ir kitais mediacijoje dalyvaujančiais asmenimis, esant šalių sutarimui, mediatorius (-iai) surašo susitarimo protokolą (3 priedas), kuriame įrašomas šalių pasiektas sprendimas (šalių įsipareigojimai). Pasiekto susitarimo sąlygos surašomos susitarimo protokole.
11.2. Susitarimo protokolas sudaromas tiek egzempliorių, kiek yra šalių ir mediatorių. Visi susitarimo protokolo egzemplioriai turi vienodą teisinę galią.
11.3. Neatskleisdami mediacijos proceso detalių, mediatoriai parengia įgyvendinto mediacijos proceso ataskaitą (4 priedas), informuoja procesą inicijavusią šalį apie mediacijos proceso metu pasiektą rezultatą. Tuo atveju, kai probacijos tarnybos priežiūroje esančiam asmeniui teikiamos arba jau buvo suteiktos mediacijos paslaugos, glausta informacija apie atliktus mediatoriaus (-ių) veiksmus, nepažeidžiant konfidencialumo principo, įdedama į asmens bylą.
11.4. Jei reikalinga, pvz., ikiteisminio tyrimo metu arba kai susitarimas įsigalioja tik tada, kai abi šalys įvykdo savo įsipareigojimus, mediatoriai stebi mediacijos procese pasiekto susitarimo protokole numatytų įsipareigojimų vykdymą ir apie jų įgyvendinimą arba neįgyvendinimą žodžiu arba raštu informuoja mediaciją inicijavusias šalis.
V SKYRIUS
MEDIACIJOS PROCESO DALYVIAI, MEDIACIJOS PROCESO LAIKAS IR VIETA
12. Mediacijos procese gali dalyvauti tik konflikto šalys, palaikantys asmenys ir jų įstatyminiai atstovai. Abiejų šalių prašymu arba sutikimu mediacijoje gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurių dalyvavimas gali padėti išspręsti konfliktą, taip pat ir trečiosios šalys, pvz., advokatai.
13. Šalys gali bet kada pasitraukti iš mediacijos proceso. Pasitraukimo priežasties nurodyti neprivaloma, tačiau apie tai reikia informuoti mediatorių.
14. Mediatorius abiejų šalių prašymu arba sutikimu gali nukelti mediacijos procesą vėlesniam laikotarpiui, jeigu nusprendžia, kad tai gali sudaryti sąlygas pasiekti taikų susitarimą. Nukeldamas mediacijos procesą, mediatorius nustato tikslų kito mediacijos susitikimo laiką, apie kurį informuoja šalis.
15. Pasiruošimas mediacijai ir mediacijos procesas turi būti organizuojami taip, kad truktų kuo trumpesnį laiką.
VI SKYRIUS
MEDIACIJOS PROCESO PABAIGA IR NUTRAUKIMO SĄLYGOS
17. Mediatorius privalo užbaigti ar nutraukti mediacijos procesą, jeigu:
17.2. susitarimo pagrindas arba rezultatas yra neteisėti vienos ar kitos šalies veiksmai, ir šalys, tą suprasdamos, neketina savo susitarimo keisti;
17.3. šalys susitarė dėl tam tikrų aspektų, tačiau niekaip negali pasiekti susitarimo dėl likusių aspektų, o mediacijos proceso atidėjimas nepadėjo šalims pasiekti susitarimo;
17.4. mediatorius pastebi, kad susitarimas yra pasiektas ne laisva valia, o, pavyzdžiui, grasinant ar kitaip darant įtaką kitai šaliai;
18. Mediatorius gali nutraukti mediacijos procesą, jeigu:
18.2. šalys savarankiškai pakeitė mediacijos proceso eigą, imdamosi procese neaptartų veiksmų, pvz., perdavė teismo vykdomąjį raštą antstoliams arba kreipėsi į advokatus dėl teisminių veiksmų inicijavimo;
18.3. šalys nėra linkusios atskleisti informaciją, būtiną kokybiškam mediacijos procesui užtikrinti;
18.4. viena iš mediacijos procese dalyvaujančių šalių nėra suinteresuota pasiekti susitarimą arba dalyvaudama mediacijoje siekia gauti lengvatų teisminiame procese;
18.5. mediacijos proceso šalių susitarimas yra neįvykdomas, nes neatitinka šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų;
VII SKYRIUS
MEDIATORIŲ BENDRADARBIAVIMAS SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS
19. Mediatoriai bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis (policija, prokuratūromis, teismais, mokyklų bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir t. t.):
VIII SKYRIUS
REIKALAVIMAI MEDIATORIAMS
21. Mediatorius turi turėti arba įgyti mokymų metu kokybiškam mediacijos procesui užtikrinti reikalingų specialių žinių ir įgūdžių:
21.8. tarpasmeninės komunikacijos (įskaitant klausymąsi, klausinėjimą, patikslinimą, performulavimą, apibendrinimą);
22. Mediatoriui teisę teikti mediacijos paslaugas suteikia mediatoriaus pažymėjimas, gautas išklausius specializuotus mediacijos mokymus.
23. Įstaigos vadovo sprendimu į mediatoriaus pareigas gali būti priimtas asmuo, kuris neturi mediatoriaus pažymėjimo, bet turi tinkamą kvalifikaciją bei kompetencijas, su sąlyga, kad esant artimiausiai galimybei šis asmuo išklausys specializuotus mediacijos mokymus ir gaus mediatoriaus pažymėjimą.
24. Mediatorius turi kelti savo profesinę kvalifikaciją specializuotuose mediacijos mokymuose ir supervizijose arba intervizijose bei trūkstamas žinias įgyti studijuodamas savarankiškai.
IX SKYRIUS
MEDIATORIAUS TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ
26. Mediatorius turi teisę:
26.1. gauti pirminę informaciją (iš policijos, prokuratūros, teismo ir kitų įstaigų) apie galimai mediacijai tinkančius atvejus;
27. Mediatorius negali būti įpareigotas teisme liudyti apie mediacijos turinį, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais arba gavus raštišką mediacijos šalies sutikimą atskleisti informaciją.
X SKYRIUS
MEDIATORIŲ PAREIGOS MEDIACIJOS PROCESE
29. Mediatorius privalo:
29.1. informuoti šalis apie mediacijos tikslus, mediatoriaus teises ir pareigas, susitikimo taisykles;
29.3. atsisakyti vykdyti mediaciją, jeigu jis gali būti suinteresuotas proceso baigtimi arba yra susijęs su viena iš šalių giminystės, profesiniais, pavaldumo ar verslo ryšiais;
29.6. parengęs įgyvendinto mediacijos proceso ataskaitą (4 priedas) ir laikydamasis konfidencialumo principo neatskleisti susitarimo turinio ar mediacijos proceso metu sužinotos informacijos, informuoti mediaciją inicijavusią šalį apie mediacijos rezultatus;
29.7. įtraukti į mediacijos procesą įstatyminį atstovą, jeigu viena iš šalių yra neveiksni arba tarp šalių yra nepilnamečių;
XI SKYRIUS
SU MEDIACIJA SUSIJUSIOS INFORMACIJOS KONFIDENCIALUMAS
31. Mediatorius negali atskleisti informacijos trečiosioms šalims, išskyrus tam tikrus atvejus:
31.1. kai to reikia moksliniams, administravimo tikslams, neatskleidžiant šalių asmeninės informacijos;
32. Prieš pradėdamas mediacijos procesą, mediatorius turi šalims ir kitiems mediacijos procese dalyvaujantiems asmenims paaiškinti konfidencialumo sąlygas ir atvejus, nurodytus šių taisyklių 31 punkte, kada mediatorius gali atskleisti informaciją trečiosioms šalims.
33. Gavęs šalių sutikimus, mediatorius gali aptarti mediacijos procesą su šalių atstovais (advokatais) ar kitais ekspertais, jeigu jie nedalyvavo arba dalyvavo ne visose mediacijos proceso sesijose.
34. Kai mediacijos procese šalys pasiekia susitarimą, sutikus šalims, jis gali būti atskleistas šalių atstovams ir kitiems asmenims bei, neidentifikuojant šalių, gali būti naudojamas moksliniams ar edukaciniams tikslams.