LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS ĮSTATYMO NR. IX-2183 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. lapkričio 3 d. Nr. XII-2694

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą Nr. IX-2183 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MUITINĖS
ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) veiklos principus ir teisinius pagrindus, tikslus ir uždavinius, struktūrą, veiklos organizavimo tvarką, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus, muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas, atsakomybę, muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų, kai prekės tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

2. Šis įstatymas taip pat taikomas, kai muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, taiko Sąjungos prekių gabenimo ar laikymo Sąjungos muitų teritorijoje, apibrėžtoje Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje (toliau – Sąjungos muitų teritorija), muitinės priežiūrą.

3. Šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės pareigūnams ir Europos Sąjungos institucijų pareigūnams, kurie vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais atvyksta dirbti muitinėje.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų muitinės priemonių naudojimas.

2. Muitinė – muitinės įstaigų, atsakingų už muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymą, visuma.

3. Prekės – daiktai, įskaitant elektros energiją, galintys būti tarptautinės prekybos objektais.

4. Prievarta – muitinės veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti muitinei pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi muitinės reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Muitinės pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ir) fizinę prievartą ar (ir) šaunamąjį ginklą.

5. Psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios muitinės priemonės (priemonių) parengimas prireikus naudoti, šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai.

6. Specialiosios muitinės priemonės – muitinės ginkluotėje esamos lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymais leidžiamos priemonės.

7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 952/2013, Reglamente (ES) 2015/2446 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/341 (toliau – Reglamentas (ES) 2015/2446), Reglamente (ES) 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

4 straipsnis. Muitinės įgyvendinami teisės aktai

Muitinės įgyvendinami teisės aktai yra šie Europos Sąjungos (toliau – muitinės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai) ir Lietuvos Respublikos teisės aktai:

1) muitų teisės aktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte;

2) kiti Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos tarptautinės sutartys, nustatančios tvarką ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo su trečiųjų šalių muitinėmis ir tarpusavyje tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, muitinės vykdomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką ir kitus reikalavimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

3) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, už kurių nuostatų įgyvendinimą atsakinga muitinė;

4) įgyvendinamieji teisės aktai, priimti muitinės, ir jos sudaryti susitarimai su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

5 straipsnis. Muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikos teritorijoje

Muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip.

6 straipsnis. Muitinės kompetencija jos įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje taikant muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose minima muitinė arba muitinės įstaigos, nuostatas, laikoma, kad šios sąvokos reiškia Lietuvos Respublikos muitinę arba Lietuvos Respublikos muitinės įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, nurodytus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip.

2. Muitinės įstaigų ir jų struktūrinių padalinių, nurodytų šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, kompetenciją muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), jeigu už jų nuostatų įgyvendinimą atsakingos muitinės įstaigos ar jų struktūriniai padaliniai atskirai nenurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytuose teisės aktuose.

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje taikant muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, suteikiančias muitinei sprendimo priėmimo teisę, sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliotos muitinės įstaigos direktorius.

II SKYRIUS

MUITINĖS VEIKLA

7 straipsnis. Muitinės veiklos teisiniai pagrindai

Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje, šiuo įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

8 straipsnis. Muitinės veiklos principai

Muitinės veikla grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais principais, taip pat žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešumo ir profesinės paslapties, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais.

9 straipsnis. Muitinės tikslai ir uždaviniai

1. Muitinės tikslai – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo.

2. Muitinės uždaviniai:

1) bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas;

2) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;

3) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas;

4) muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas;

5) kitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas.

10 straipsnis. Muitinės funkcijos

Muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) tvarko muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų apskaitą ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimą ir išieškojimą;

2) kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

3) prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, administruoja tarifines kvotas pagal muitinės deklaracijos priėmimo laiką, rengia ir teikia Europos Komisijai antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymo ataskaitas bei duomenis, reikalingus Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalyje nurodytai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;

4) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;

5) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;

6) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga;

7) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti;

8) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą;

9) tikrina su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tikrina, kaip tvarkoma jos apskaita, sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytiems reikalavimams;

10) taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;

11) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;

12) įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus bei muitinės sudarytuose susitarimuose su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis nustatytus įpareigojimus muitinei;

13) dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;

14) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;

15) atlieka kitas funkcijas, reikalingas muitinės uždaviniams įgyvendinti.

11 straipsnis. Muitinės turimos informacijos apsauga ir teikimas

1. Visa muitinės turima informacija saugoma, atskleidžiama ir teikiama šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

2. Muitinė, turėdama informacijos apie įtariamus teisės aktų pažeidimus, kurių prevencija arba tyrimas priklauso kitoms Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nedelsdama ją pateikia šioms teisėsaugos institucijoms pagal kompetenciją.

12 straipsnis. Muitinės bendradarbiavimas su Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais asmenimis

1. Muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis.

2. Muitinė, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsniu, vykdo muitinės priežiūrą ir atlieka muitinį tikrinimą bendradarbiaudama su kitais prekių tikrinimą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančiais viešojo administravimo subjektais ir keisdamasi su jais reikalinga informacija.

3. Su Europos Sąjungos institucijomis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėmis bei kitomis institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir muitinės sudarytais susitarimais.

4. Muitinė valdo duomenis, susijusius su muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimais ir jų rizika, apdorojamus ir kaupiamus muitinės informacinėse sistemose, ir, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, teikia juos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms institucijoms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tiesioginės prieigos prie muitinės informacinių sistemų ar kitais būdais.

5. Vykdydama Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio muitinių organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus, muitinė pagal savo kompetenciją dalyvauja jų veikloje.

13 straipsnis. Muitinės ženklas, štandartas, kita atributika ir profesinė šventė

1. Muitinė turi savo ženklą, štandartą ir kitą atributiką. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo žymimi muitinės pareigūnams ir kitiems asmenims teikiami apdovanojimai ir muitinės teikiamos informacijos sklaidai naudojamos priemonės, taip pat gali būti žymimas valstybės turtas, kurį muitinė valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise. Muitinės atributiką ir jos naudojimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – Lietuvos muitinės įkūrimo diena.

III SKYRIUS

MUITINĖS SISTEMA

14 straipsnis. Muitinės sistema

Muitinę sudaro šios muitinės įstaigos:

1) Muitinės departamentas;

2) teritorinės muitinės;

3) specialiosios muitinės įstaigos.

15 straipsnis. Muitinės departamentas

1. Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) ir atliekanti šio straipsnio 2 dalyje išvardytas funkcijas. Muitinės departamentas yra biudžetinė įstaiga.

2. Muitinės departamentas, įgyvendindamas muitinės uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų veiklą, vykdomą atliekant joms pavestas funkcijas;

2) nustato Reglamento (ES) Nr. 952/2013 104 straipsnio 3 dalyje nurodytas muito sumų įtraukimo į apskaitą procedūras, rengia ir teikia su Europos Sąjungos nuosavais ištekliais susijusias ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms;

3) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų priimtų sprendimų arba dėl jų nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų ar jų neveikimo, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir teisės aktų pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nubausti;

4) teikia teritorinėms muitinėms ir specialiosioms muitinės įstaigoms paaiškinimus, kaip taikyti muitinės įgyvendinamus teisės aktus;

5) sprendžia muitinės vidaus darbo tvarkos, personalo valdymo, profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, ūkinius ir administracinius klausimus;

6) bendradarbiaudamas su Europos Komisija, planuoja, koordinuoja ir vykdo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, Sprendime Nr. 70/2008/EB nurodytų ir kitų muitinės uždaviniams įgyvendinti reikalingų informacinių sistemų bei elektroninių paslaugų teikimo infrastruktūros projektavimo, kūrimo ir diegimo darbus, prireikus prašo Europos Komisijos priimti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą leisti laikinai naudoti informacijos mainams ir saugojimui ne elektronines duomenų apdorojimo priemones;

7) teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo;

8) priima jo kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus;

9) rengia, dalyvauja rengiant ir sudaro jo kompetencijai priskirtus susitarimus su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis;

10) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų ir projektų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;

11) atlieka Reglamente (ES) Nr. 608/2013 nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas ir teikia šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai;

12) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;

13) organizuoja ir vykdo konsultacijas su valstybės institucijomis, įstaigomis, verslo ir visuomenės atstovais muitinės įgyvendinamų teisės aktų rengimo, taikymo praktikoje ir kitais aktualiais verslui muitinės veiklos klausimais, nusprendęs, kad tai tikslinga, prašo Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 282 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Lietuvos Respublikoje išbandyti supaprastintus muitų teisės aktų taikymo reikalavimus;

14) atlieka kitas muitinės funkcijas.

3. Muitinės departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti kitoms institucijoms siūlymus dėl jų reguliavimo sričiai priklausančių teisės aktų rengimo bei keitimo;

2) tikrinti, kaip vykdomi muitinės įgyvendinami teisės aktai;

3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti;

4) kreiptis dėl teisės aktų pažeidimus padariusių asmenų ūkinės komercinės veiklos apribojimo į apriboti tokią veiklą pagal kompetenciją galinčias Lietuvos Respublikos institucijas ir įstaigas;

5) gauti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją, būtiną muitinės uždaviniams įgyvendinti;

6) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

4. Muitinės departamento nuostatus tvirtina finansų ministras.

5. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius, kurį skiria ir atleidžia finansų ministras.

6. Muitinės departamento generalinis direktorius:

1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinės uždavinių įgyvendinimą;

2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus;

3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;

4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą;

5) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą;

6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu;

7) panaikina teisės aktams prieštaraujančius muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus;

8) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir naudojasi teisės aktuose numatytomis teisėmis.

7. Muitinės departamento generalinis direktorius gali sudaryti jam patariantį organą – Muitinės departamento kolegiją, tvirtina jos sudėtį ir nuostatus.

8. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, šio straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms konsultacijoms vykdyti ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams aktualiems muitinės veiklos klausimams nagrinėti sudaromas Muitinės konsultacinis komitetas. Šio komiteto struktūrą, sudėtį ir nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

16 straipsnis. Teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos

1. Teritorinė muitinė – suderinus su finansų ministru Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, įgyvendinanti muitinės įgyvendinamus teisės aktus Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje ir atliekanti Muitinės departamento jai pavestas muitinės funkcijas. Teritorinė muitinė yra biudžetinė įstaiga.

2. Specialioji muitinės įstaiga – suderinus su finansų ministru Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, atliekanti specialias muitinės įgyvendinamų teisės aktų ir (ar) Muitinės departamento jai pavestas muitinės funkcijas. Specialioji muitinės įstaiga yra biudžetinė įstaiga.

3. Teritorinei muitinei ir specialiajai muitinės įstaigai vadovauja jos direktorius. Juos skiria ir atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius.

4. Teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

5. Teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos naudojasi šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytomis teisėmis tiek, kiek tai būtina Muitinės departamento pavestoms jų funkcijoms atlikti.

17 straipsnis. Muitinės postai ir specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai

1. Muitinės postai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento nustatytose vietose ir atliekantys muitinės formalumus ir kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems nustatytas funkcijas. Muitinės posto nuostatus tvirtina teritorinės muitinės, kurios struktūrinis padalinys yra atitinkamas muitinės postas, direktorius. Muitinės posto nuostatuose gali būti apibrėžta muitinės posto veiklos zona.

2. Specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai yra tų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento nustatytose veiklos zonose ir atliekantys Muitinės departamento arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Specialiosios muitinės įstaigos teritorinio padalinio nuostatus tvirtina atitinkamos specialiosios muitinės įstaigos direktorius.

18 straipsnis. Muitinės mobiliosios grupės

Muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus ir kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės mobiliųjų grupių nuostatus tvirtina teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktorius.

IV SKYRIUS

MUITINĖS PAREIGŪNAI

19 straipsnis. Muitinės pareigūnų įgaliojimai

1. Muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo:

1) vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus;

2) dirbdami su muitinės informacinėmis sistemomis, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti, analizuoti, priimti ir perduoti į muitinės informacines sistemas įkeliamus ir jose sukauptus duomenis (informaciją), užtikrinti jų apsaugą ir autentiškumą;

3) turėti tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybos ženklą;

4) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam duoti muitinės pareigūno nurodymai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybos ženklą;

5) laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų;

6) atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose;

7) gavęs pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas teisės aktų pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms;

8) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės aktų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;

9) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių teisės aktų pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti.

2. Muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir:

1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas, iš jos išvežamas arba tranzitu vežamas, taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;

2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindas manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;

3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones;

4) imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);

5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys, laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti;

6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) atlikti asmens apžiūrą;

8) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinių, susijusių su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, tikrinimus, susipažinti su buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitais dokumentais, kompiuterinių duomenų laikmenomis, patikrinimų, revizijų medžiaga ir juos paimti, daryti šių dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas;

9) atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas ir teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;

10) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;

11) prašyti ir gauti muitinės uždaviniams vykdyti būtiną informaciją ir pagalbą;

12) atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;

13) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;

14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;

15) asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo ar inventorizacijos metu prekių identifikavimo priemonėmis (muitinės plombomis ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrangą ir matavimo prietaisus;

16) tikrinti asmenų, prekiaujančių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;

17) naudoti specialius šviesos ir (arba) garso signalus;

18) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti vykdyti neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens nurodymus;

19) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais.

20 straipsnis. Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, teisės ir pareigos

1. Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardamas, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, turi teisę:

1) asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;

2) nekliudomas įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti;

3) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui dokumentus, kompiuterinių duomenų laikmenas arba prekes, daryti dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;

4) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;

5) sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;

6) laikinai apriboti asmenų teisę patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas;

7) jeigu yra būtina muitinės uždaviniams įgyvendinti, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos pagal savo kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą;

8) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą nusikalstamą veiką padariusį asmenį, veždamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis;

9) nustatydamas asmenis, susijusius su neteisėtu prekių, kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, gabenimu, laikymu ar naudojimu, taikyti kontroliuojamąjį gabenimą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tokio gabenimo tvarka;

10) naudotis kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis teisėmis.

2. Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, tirdamas nusikalstamas veikas, be pareigų, išvardytų šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalyse, taip pat privalo vykdyti kitas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

V SKYRIUS

MUITINĖS PAREIGŪNŲ TEISINĖ APSAUGA

21 straipsnis. Muitinės pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) atliekančių ikiteisminį tyrimą, garantijos

Kriminalinę žvalgybą vykdančių ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančių muitinės pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos dalyvių ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.

VI SKYRIUS

PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

22 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Muitinės pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Muitinės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.

2. Psichinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais.

3. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

4. Fizinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) asmenims vengiant vykdyti privalomus muitinės pareigūnų nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias muitinės priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galbūt padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

5) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);

6) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms;

7) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus.

5. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;

2) pristatydamas į muitinės patalpas, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galbūt padariusius) asmenis ir atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą.

6. Muitinės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, muitinės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja muitinės priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu muitinės pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.

7. Muitinės pareigūnas kaip specialiąją muitinės priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

8. Jeigu nėra pavojaus muitinės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias muitinės priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;

2) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;

3) prieš moteris, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba akivaizdu, kad jos nėščios;

4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu jų išvaizda atitinka amžių.

9. Muitinės pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudota prievarta prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui.

10. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

11. Specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

23 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

2. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikalstamą veiką galbūt padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

3) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jis savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei.

3. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, muitinės pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti privalomus muitinės pareigūno nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

5. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

6. Jeigu neišvengiamo pavojaus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

7. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudotas ginklas prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui.

8. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

9. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji muitinės priemonė.

VII SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU MUITINĖS ĮGYVENDINAMŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMU

24 straipsnis. Atstovavimas muitinėje

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais;

2) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013 170 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neprivalo būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, interesais.

2. Muitinės departamentas arba kita Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims identifikavimo kodus, kuriuos jie naudoja teikdami atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant identifikavimo kodus, jokios papildomos sąlygos ar reikalavimai juos naudosiantiems asmenims netaikomi.

3. Pašto paslaugų teikėjai, apibrėžti Reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 25 punkte, arba įmonės, gabenančios skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą, laikomi turinčiais jų siuntėjų arba gavėjų įgaliojimą deklaruoti tokias siuntas, kurių vertė neviršija 1 000 eurų, o neto masė neviršija 1 000 kilogramų, šių asmenų vardu, jeigu jie nėra iš anksto informavę pašto paslaugų teikėjų arba įmonių, gabenančių skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą, kad pageidauja deklaruoti jų siunčiamas arba gaunamas siuntas patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.

25 straipsnis. Reikalavimai asmenims, susiję su informacijos saugojimu ir apskaitos tvarkymu

1. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalį, dokumentai ir informacija saugomi kaip apskaitos dokumentai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 metus, neatsižvelgiant į juos saugančių asmenų naudojamas informacijos kaupimo laikmenas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 8 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžios.

3. Asmenys, kurie pagal muitinės įgyvendinamus teisės aktus privalo tvarkyti prekių apskaitą, turi šią apskaitą tvarkyti taip, kad jos duomenis būtų įmanoma susieti su šių asmenų tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenimis. Šie prekių apskaitos duomenys ir dokumentai turi būti tvarkomi ir saugomi Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

4. Tvarkant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą, be kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų duomenų, turi būti registruojami su atitinkamomis operacijomis susiję muitinės ir finansinės atskaitomybės dokumentai.

5. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo, kai muitinė tikrina jų saugomus dokumentus ir informaciją, neatlygintinai teikti tokiam tikrinimui atlikti reikalingą pagalbą ir paaiškinimus. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą pagal sutartį tvarko kitas asmuo, jis taip pat privalo neatlygintinai teikti pagalbą ir paaiškinimus, reikalingus šios apskaitos dokumentų ir duomenų muitiniam tikrinimui atlikti.

26 straipsnis. Kiti su muitinės įgyvendinamais uždaviniais susiję privalomi vykdyti nurodymai asmenims

1. Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų nurodymus.

2. Asmenys, vykdydami muitinės įstaigų sprendimus ir (arba) muitinės pareigūnų nurodymus, privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinei visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kitus duomenis, kurie reikalingi muitinės priežiūrai vykdyti, ir nekliudyti muitinės pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų.

3. Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitos valstybės institucijos privalo nedelsdamos pateikti muitinei visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus ir padarytus teisės aktų pažeidimus, jeigu šių teisės aktų pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai.

4. Transporto infrastruktūros, kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto ar panašias siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių, terminalų ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą ir tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus.

5. Muitinei pareikalavus, asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas ir tinkamai paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos.

6. Muitinei pareikalavus, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes, dokumentus bei kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą.

27 straipsnis. Identifikavimo priemonės

1. Muitinės plombų ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 192 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (ES) 2015/2447 301, 302, 317 ir 318 straipsnių nuostatomis ir kitais muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

2. Identifikavimo priemonės taip pat gali būti naudojamos muitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti dokumentų tapatumą. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento įskaitomumas.

3. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su muitinės plombomis liudijimus.

28 straipsnis. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų spausdinimas

1. Spausdinti muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus, kuriems taikomi muitų teisės aktų nustatyti apsaugos nuo klastojimo, savikopijavimo ar panašūs reikalavimai, galima tik gavus Muitinės departamento leidimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik Muitinės departamentui pritarus spaustuvės pateiktiems atitinkamų dokumentų blankų signaliniams egzemplioriams.

3. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir (arba) jų spausdinimo reikalavimus nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis muitų teisės aktais ir dokumentų spausdinimo tvarką reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės įgyvendinami teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose, arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų bei jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką.

VIII SKYRIUS

MUITINĖS ĮSTAIGŲ SPRENDIMAI IR SKUNDAI, JŲ PATEIKIMAS, NAGRINĖJIMAS

29 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimai

Muitinės įstaigų sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius.

30 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimų ir (arba) su jais susijusių dokumentų įteikimas

1. Apie muitinės įstaigų sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai bei informacija perduodami tokiais būdais:

1) tiesiogiai įteikiant;

2) siunčiant registruotu laišku;

3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais;

4) viešai paskelbiant;

5) jeigu sprendimai priimami prekių muitinio tikrinimo ir (arba) įforminimo metu, – muitinės naudojamų informacinių sistemų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis (pažymint muitinei pateiktas deklaracijas ar kitus dokumentus, žodžiu arba kitu veiksmu), kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti.

2. Registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami pagal prašyme ar kitame asmens muitinės įstaigai pateiktame dokumente ar informacijoje nurodytą jo adresą arba asmens nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų muitinės įstaiga neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą asmens adresą, jeigu tokie duomenys atitinkamame registre yra. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, įteikimo diena laikoma registruoto laiško įteikimo asmeniui diena.

3. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimai ir (arba) dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Asmuo gali suderinti su muitinės įstaiga kitokias šio sprendimų ir (arba) dokumentų įteikimo būdo naudojimo sąlygas, jeigu asmeniui žinomas pats jų išsiuntimo faktas.

4. Tais atvejais, kai sprendimų ir (arba) dokumentų asmeniui įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais neįmanoma, muitinės įstaiga muitinės interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame asmeniui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti į muitinės įstaigą atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatvyksta arba nesusisiekia su muitinės įstaiga kitu būdu, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų Muitinės departamentas neprivalo taikyti šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytais atvejais.

5. Sprendimų įteikimo diena, nustatyta šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, yra laikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta sprendimo įsigaliojimo diena.

31 straipsnis. Institucijos, kurioms pateikiami skundai

Skundai teikiami:

1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui;

2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

32 straipsnis. Skundų pateikimo terminai

Skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas.

33 straipsnis. Praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimas

1. Asmens prašymu Muitinės departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

2. Asmuo prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis. Toks prašymas pateikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu.

34 straipsnis. Skundų ir su jais susijusių prašymų nagrinėjimo terminai

1. Muitinės departamentas skundus dėl jam apskųstų teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėja ir sprendimus priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos.

2. Prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą turi būti išnagrinėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

3. Muitinės departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu tam būtina papildoma informacija ir Muitinės departamentas muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą Europos Sąjungos, užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos instituciją arba tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo arba atlieka patikrinimą. Gavus skundui nagrinėti būtiną papildomą informaciją arba atlikus patikrinimą, skundo nagrinėjimas atnaujinamas.

35 straipsnis. Su skundais susijusių sprendimų perdavimas

Šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku skunde arba prašyme nurodytu adresu.

36 straipsnis. Sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas ir atvejai, kai jo vykdymas sustabdomas

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 45 straipsnio nuostatos taikomos visais šio įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais.

37 straipsnis. Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka

1. Dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais asmuo grindžia skundo reikalavimus, pateikiami valstybine lietuvių kalba arba išversti į ją. Neišversti į valstybinę lietuvių kalbą dokumentai ir kiti įrodymai nevertinami.

2. Muitinės departamento generalinis direktorius nustato skundų pateikimo Muitinės departamentui ir jų nagrinėjimo tvarką.

38 straipsnis. Mokestiniai ir kiti su mokesčiais susiję ginčai

Šio įstatymo 31–37 straipsniai netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIAMASI TAIKANT MUITINĖS ADMINISTRUOJAMUS MOKESČIUS IR KITAS SU PREKYBA PREKĖMIS SUSIJUSIAS PRIEMONES

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas

1. Muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemones, muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas), kuris yra informacijos apie minėtas su prekyba prekėmis susijusias priemones rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė.

2. Integruotą tarifą sudaro Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas su prekyba prekėmis susijusias priemones.

3. Integruotas tarifas tvarkomas ir naudojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Nelengvatinę prekių kilmę įrodančių dokumentų išdavimas

Nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus Lietuvos Respublikoje išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jeigu yra įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 61 straipsnio 3 dalyje nurodyti jų išdavimo reikalavimai.

41 straipsnis. Užsienio valiuta išreikštų prekių muitinės vertės elementų perskaičiavimas

1. Jeigu prekių muitinės vertės elementai išreikšti ne eurais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

2. Tais atvejais, kai Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas neskelbia euro ir tam tikros užsienio valiutos, kuria išreikšti prekių muitinės vertės elementai, orientacinio santykio, jis nustatomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MUITŲ, SKOLA MUITINEI IR GARANTIJOS

42 straipsnis. Atleidimo nuo muitų sąlygos ir tvarka

1. Reglamente (EB) Nr. 1186/2009 ir (arba) jį įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, atleidimo nuo muitų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Muitinės departamento generalinis direktorius nustato specialias muitinės priežiūros priemones, būtinas piktnaudžiavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atleidimu nuo muitų prevencijai.

43 straipsnis. Skolos muitinei senaties termino pratęsimas

Jeigu skola muitinei atsirado dėl Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.

44 straipsnis. Lietuvos Respublikoje nenaudojamos garantijos formos

Mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti nenaudojamos tos Reglamento (ES) 2015/2446 83 straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos formos, kurių naudojimas nenumatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.

XI SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ IR IŠVEŽIMAS IŠ JOS PER LIETUVOS RESPUBLIKĄ BEI LAIKINASIS SAUGOJIMAS

45 straipsnis. Prekių įvežimo ir išvežimo vietos

1. Prekės į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką gali būti įvežamos ar iš jos išvežamos vykstant per pasienio kontrolės punktus, įskaitant punktus, veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais prekės gali būti įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką ar išvežamos iš jos ir vykstant ne per pasienio kontrolės punktus.

3. Vyriausybė turi teisę nustatyti tam tikrų rūšių prekėms taikomus įvežimo ir išvežimo per tam tikrus pasienio kontrolės punktus draudimus arba apribojimus.

46 straipsnis. Muitinės priežiūra

1. Muitinės priežiūra taikoma:

1) į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ir iš jos išvežamoms prekėms, kurių muitinės priežiūra numatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalyje ir 267 straipsnio 1 dalyje;

2) prekėms, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvežamos;

3) Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomoms, perkraunamoms, gabenamoms ar naudojamoms prekėms, kurioms taikomi muitinės įgyvendinami teisės aktai;

4) visoms transporto priemonėms, talpykloms ir pakuotėms, jeigu jose laikomos, gabenamos ar į jas perkraunamos arba gali būti laikomos ar gabenamos šios dalies 1–3 punktuose nurodytos prekės.

2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato muitinės priežiūros taikymo tvarką:

1) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams;

2) Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės orlaiviams ir kitoms transporto priemonėms, kai jie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudojami kariuomenės kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų vykimui ir (arba) karinių krovinių gabenimui;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos transporto priemonėms, kai jos naudojamos šių institucijų pareigūnų tarnybinėms pareigoms vykdyti;

4) Lietuvos Respublikoje esančių diplomatinių ar konsulinių atstovybių naudojamoms transporto priemonėms.

3. Iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos teritorijoje iškraunamoms prekėms muitinės priežiūra taikoma įprasta tvarka.

47 straipsnis. Prekių pristatymas į tinkamą vietą

1. Kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 1 dalyje nurodytomis į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pristatymo vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės įstaigų aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio įstatymo 48 straipsnyje.

2. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 5 dalyje nurodytas specialias taisykles.

48 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės pateikiamos muitinei:

1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;

2) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu teritorinės muitinės direktoriaus nustatytose prekių pateikimo muitinei vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446 115 straipsnio 1 dalyje ir, ją taikant, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus;

3) judančiose transporto priemonėse, kuriose muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais atvejais atliekami muitinės formalumai.

2. Asmenys gali teikti muitinei prašymą, kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai įrengtos muitinės postų muitinio tikrinimo vietos. Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės.

3. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 6 dalyje nurodytas specialias taisykles.

49 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei laikas

1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku, kurį, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 159 straipsnio 2 dalimi, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės direktorius.

2. Muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laikas turi būti paskelbtas aptarnaujamiems asmenims gerai matomoje vietoje ir muitinės interneto svetainėje.

3. Asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei ir ne muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku. Patenkinus prašymą, prašymą pateikęs asmuo privalo Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlyginti visas su tuo susijusias muitinės išlaidas.

50 straipsnis. Prekių laikinojo saugojimo vietos

Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės laikinai saugomos:

1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;

2) laikinojo saugojimo sandėliuose, kurių turėjimo sąlygas ir tvarką, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 148 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2446 116, 117 ir 118 straipsniais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius;

3) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu teritorinės muitinės direktoriaus nustatytose prekių laikinojo saugojimo vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446 115 straipsnio 2 dalyje ir, ją taikant, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus.

51 straipsnis. Reikalavimai muitinės postų muitinio tikrinimo vietoms

1. Be muitinės leidimo muitinės postų muitinio tikrinimo vietose draudžiama įrengti konstrukcijas, montuoti įrenginius ir statyti transporto priemones.

2. Asmenys turi paklusti muitinės pareigūnų nurodymui pasišalinti iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos atliekant prekių muitinį tikrinimą arba atliekant kitus muitinės formalumus.

3. Prekių turėtojai, gavę muitinės pareigūnų nurodymą išgabenti prekes iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos, turi nedelsdami jį įvykdyti.

4. Muitinė neatlygina jokių asmenų patirtų išlaidų, susijusių su šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymu.

XII SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS TIKRINIMAS IR ĮFORMINIMAS. MUITINĖS PROCEDŪROS

52 straipsnis. Deklaracijos, pranešimai, prašymai, sprendimai ir kiti dokumentai bei informacija, naudojami atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą

Deklaracijų, pranešimų, prašymų, sprendimų ir kitų dokumentų bei informacijos, naudojamų atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą, turinį ir formą bei jų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo tvarką, įskaitant duomenų mainų tarp asmenų ir muitinės įstaigų naudojantis muitinės informacinių sistemų priemonėmis sąlygas, arba konkrečius su tuo susijusius reikalavimus, kai juos nustatyti priskirta Europos Sąjungos valstybių narių arba muitinės kompetencijai, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

53 straipsnis. Muitinės prievolininkų registravimas

1. Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekantys Reglamento (ES) 2015/2446 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu jiems netaikomos Reglamento (ES) 2015/2446 5 straipsnio 2–5 dalyse ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, turi būti muitinės įtraukti į Lietuvos Respublikoje tvarkomą Muitinės prievolininkų registrą arba turėti ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą, kurį vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2446 3, 4, 5 ir 6 straipsniais suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinė.

2. Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos registruoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis Muitinės prievolininkų registre, tvarko šį registrą ir įkelia jo duomenis į centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti duomenys, Reglamento (ES) 2015/2446 I antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 2 poskirsnyje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Deklaracijų ir kitų dokumentų kopijos

Deklaranto prašymu muitinės įstaiga patvirtina naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis jai pateiktų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų bei popieriuje surašytų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų tikrumą arba išduoda patvirtintas minėtų deklaracijų ir dokumentų kopijas.

55 straipsnis. Prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas

1. Pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74 straipsnyje, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos prekės, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitinės įgyvendinamais teisės aktais arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka.

2. Jeigu be muitinio tikrinimo turi būti atliekamas ir kitoks kitų kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų tų pačių prekių tikrinimas, tai jis, kai tai įmanoma, atliekamas prekių muitinio tikrinimo vietose ir tuo pačiu laiku, kaip ir muitinis tikrinimas, muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį.

56 straipsnis. Muitinės procedūrų atlikimo tvarka

Muitinės procedūrų atlikimą reglamentuojančių muitų teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką prireikus išsamiau nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek šios tvarkos nereglamentuoja muitinės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

57 straipsnis. Laisvosios zonos

Laisvosios zonos Lietuvos Respublikos teritorijoje yra:

1) laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu;

2) laisvasis uostas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą;

3) teritorijos tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, pripažintos laisvosiomis zonomis Vyriausybės nutarimais, priimtais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimais, suderintais su Finansų ministerija.

58 straipsnis. Neapmuitinamos parduotuvės

1. Tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose gali būti įsteigtos muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis arba į specialiąsias fiskalines teritorijas keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. Taikant šios dalies nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio arba laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje.

2. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo muitais ir mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, kuriais keleiviai iš Lietuvos Respublikos vežami į paskirties vietą trečiojoje šalyje arba finansų ministro patvirtintame sąraše nurodytoje specialiojoje fiskalinėje teritorijoje. Taikant šią dalį, paskirties vieta laikoma pirmoji vieta ne Lietuvos Respublikoje, kurioje orlaivis nusileidžia arba laivas sustoja išlaipinti arba įlaipinti keleivių.

3. Keleiviai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos į kitas Sąjungos muitų teritorijos dalis, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neapmuitinamose parduotuvėse gali įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais bei mokesčiais.

4. Keleiviai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, gali įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose neapmuitinamose parduotuvėse importo muitais neapmokestintų prekių.

5. Neapmuitinamos parduotuvės steigiamos ir veikia kaip Reglamento (ES) 2015/2446 201 straipsnio a punkte nurodyti muitinės sandėliai, kuriuose leidžiama mažmeninė prekyba, parduodant neapmokestintas importo muitais ir mokesčiais prekes iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvykstantiems keleiviams. Šioms prekėms taip pat taikomos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatos.

59 straipsnis. Prekių sulaikymas, apskaita, saugojimas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas

1. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 198 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikomos šio straipsnio nuostatos.

2. Muitinė prekes sulaiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir atvejais. Kitos Lietuvos Respublikos institucijos, kompetentingos sulaikyti prekes, sulaikiusios Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčias prekes arba prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę.

3. Sulaikytų ir (arba) konfiskuotų Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčių prekių apskaitos, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Jeigu įsiteisėjus civilinėje, administracinėje, administracinių nusižengimų, baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtam sprendimui arba kitam Lietuvos Respublikos kompetentingos sulaikyti prekes institucijos sprendimui, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui sulaikytas prekes, jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą sprendimą arba jo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir kitus mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo, vežimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui.

5. Prekės, kurios negali būti realizuotos, taip pat naikintinos prekės privalo būti sunaikintos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 197 straipsniu.

60 straipsnis. Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn

1. Muitinės arba kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sulaikytos ne Sąjungos prekės, neturinčios savininko arba kurių savininkas nežinomas, pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 199 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 2 dalimi.

2. Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi.

3. Valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 1 dalyje.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

61 straipsnis. Reikšmingi ir kartotiniai teisės aktų pažeidimai

1. Taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu teisės aktų pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens darbuotojo padaryta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta didesnė kaip 1 500 eurų administracinė bauda, kartotiniu teisės aktų pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas, išskyrus mažai pavojingą (mažareikšmį) pažeidimą, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens teisės aktų pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki asmens padarytų teisės aktų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose teisės aktuose nustatyti kitokie terminai.

Lietuvos Respublikos

muitinės įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1047 (OL 2016 L 170, p. 36).

2. 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88, išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 37).

3. 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 8 tomas, p. 217), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/1525 (OL 2015 L 243, p. 1).

4. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 3 tomas, p. 169), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014 (OL 2014 L 367, p. 14).

5. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 16 tomas, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 659/2014 (OL 2014 L 189, p. 128).

6. 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (OL 2004 L 343, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28).

7. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL 2008 L 23, p. 21).

8. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (OL 2009 L 152, p. 23).

9. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23).

10. 2010 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 92/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl muitinių ir nacionalinių statistikos institucijų keitimosi duomenimis, statistinės informacijos rengimo ir kokybės vertinimo (OL 2010 L 31, p. 4).

11. 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (OL 2010 L 37, p. 1).

12. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66–73 straipsnių taikymo nuostatas (Kodifikuota redakcija) (OL 2011 L 314, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74).

13. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42–52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas (Kodifikuota redakcija) (OL 2011 L 314, p. 20), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74).

14. 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 80/2012, išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą (OL 2012 L 29, p. 33), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 197/2013 (OL 2013 L 65, p. 15).

15. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, p. 15).

16. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1).

17. 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1352/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos (OL 2013 L 341, p. 10).

18. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/341 (OL 2016 L 69, p. 1).

19. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558).

20. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL 2016 L 69, p. 1).

21. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL 2016 L 176, p. 21).

22. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (Kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 176, p. 55).“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto redakcija galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto redakcija:

„2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.“

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos finansų ministras ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Muitinės tarpininkai, įgiję teisę atstovauti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant muitinės formalumus iki 2016 m. balandžio 30 d. ir tebeatitinkantys tuo metu taikytus reikalavimus, gali toliau teikti atstovavimo muitinėje paslaugas iki 2019 m. gegužės 1 d., nevertinant jų atitikties Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems kriterijams.

6. Taikant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 61 straipsnį, reikšmingais ir kartotiniais pažeidimais taip pat laikomi ir administraciniai teisės pažeidimai, padaryti iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos skundų nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal jas pradedant galiojusių teisės aktų nuostatas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė