Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-684
2017 m. liepos 12 d. Nr. 598
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį – apibrėžti terminą „visiškai nesunykęs statinys“ ir nustatyti, kad tokių statinių atstatymas priskirtinas statinio kapitaliniam remontui. Šiomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama – siekiama statyti iš esmės naują statinį teigiant, kad tai – visiškai nesunykusio statinio kapitalinis remontas. Valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje tai aktualu, kai parduodama ar nuomojama ne aukciono būdu valstybinė žemė joje esančių statinių savininkams / nuomininkams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, be aukciono gali būti nuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis, nei reikia minėtiems pastatams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, yra pabrėžęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms (2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 ir kitos). Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Nunykus statiniui, jo savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, tai yra statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Todėl žemės sklypas nelaikomas naudojamu ir būtinu statiniui eksploatuoti, jeigu jame yra tik fiziškai sunykę statiniai ar jų pamatai, kurių naudoti pagal paskirtį negalima. Tokiu atveju kiltų priešprieša tarp valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimo ir statinio savininko teisės atstatyti statinį atliekant jo kapitalinį remontą.
2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo:
2.1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad statytojas turi valdyti žemės sklypą, kuriame statomas statinys, ir nustatyti, kad statytojas turi valdyti tiesiog žemę, kurioje statomas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi dėl nesuformuoto žemės ploto negali būti sudaromi sandoriai, kurių pagrindu būtų suteikiamos žemės valdymo ir naudojimo teisės. Kadangi nesuformuota atskirais žemės sklypais dalis valstybinės žemės, darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatos leistų susidaryti tokiai situacijai, kai valstybinės žemės plotuose, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, būtų statomi nauji statiniai vietoj išlikusių pavienių konstrukcijų fragmentų ar panašiai, tai yra piktnaudžiauti teise lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės valdymo teisę. Tai neatitinka valstybės interesų ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų.
2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys, tačiau pateiktas atvejų, kuriais nereikalaujama žemės sklypą valdyti (naudoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sąrašas – nebaigtinis, todėl neaišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardytųjų Įstatymo projekte, statytojui, įgyvendinančiam statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama ir įgyvendinama.