Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Nr. XIIIP-3268
2019 m. birželio 19 d. Nr. 595
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1191 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3268 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu pakeitus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir nustačius, kad pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, turi būti įgyvendinama per vienų metų laikotarpį, bus užkirstas kelias privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sandorius sudaryti per trumpesnį nei vienų metų terminą, jeigu pirkėjai nepageidaus jų sudaryti anksčiau. Toks teisinis reguliavimas apribotų žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę laisvai, savo nuožiūra, disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (1997 m. gegužės 22 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies (1961 m. birželio 26 d. redakcija) ir 75 straipsnio 1 dalies (1975 m. sausio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti.
2. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto teisėkūros tikslingumo principo. Įstatymo projekto tikslas – numatyti konkretų terminą, per kurį pirmumo teisę turintis asmuo turėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, gali būti įgyvendinamas ir kitomis priemonėmis. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Taigi siūlomas Įstatymo projekte vienų metų terminas pagal galiojantį teisinį reguliavimą galėtų būti įgyvendintas tokį pageidavimą išreiškus deklaruojant ketinimą parduoti žemės sklypą ir sandorio sudarymo terminą įvardijant kaip vieną iš pardavimo sąlygų.
3. Įstatymo projektu siūlomi nustatyti pirmumo teisės įgyvendinimo terminai nesuderinti su pirmumo teisės reguliavimu kituose teisės aktuose, o tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui. Įstatymo projektu siūlomas vienų metų laikotarpis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą būtų taikomas visiems asmenims, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka turintiems pirmumo teisę. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir tokiomis pat sąlygomis pirmiausia turi žemės sklypo bendraturčiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatytas kitos trukmės terminas (mėnesio) įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe. Jeigu Įstatymo projektas vis dėlto būtų svarstomas, siūlytina Įstatymo projektą papildyti išimtimi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto atžvilgiu.