Administracinė byla Nr. eI-4-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00095-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 15.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant L. V.,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, dalies teisėtumą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir pareiškėjas, Teismas) nagrinėja civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13718-2022-5) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje individualioje (civilinėje) byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra kilęs dėl ne aukciono būdu prašomo parduoti valstybinės žemės sklypo (jo dalies), reikalingo ieškovui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal jų (statinių) paskirtį, dydžio.
2. Teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atlikti tyrimą dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 (toliau – ir Metodika), dalies teisėtumo.
3. Konkrečiai, kaip buvo patikslinta šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, pareiškėjas prašo ištirti, ar pagrindinėje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu galioję Metodikos 6, 10 ir 11 punktai:
3.1. tiek, kiek pagal juos nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis neužtikrina kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamą naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 8 punktui (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija);
3.2. tiek kiek pagal juos nustatant valstybinės žemės sklypo dydį nėra atsižvelgiama į teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 daliai (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1320 redakcija) ir 17 straipsnio 3 daliai (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau –ir Nutarimas) 2.4 punktui (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija) bei konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
4. Savo prašymą Teismas grindžia šiais argumentais:
4.1. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir 6 dalis, taip pat Taisyklių 8 punktas įtvirtina asmens, kuriam nuosavybės teise priklausantys statiniai yra valstybinėje žemėje, teisę lengvatine tvarka įsigyti tokio dydžio žemės sklypą, kuris objektyviai yra reikalingas minėtų statinių naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, jog poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojant minėtos asmens teisės realizavimo tvarką, turi būti nustatytas toks reguliavimas, kuris garantuotų galimybę asmeniui įsigyti tokio dydžio žemės sklypą, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra reikalingas jo kaip savininko teisių įgyvendinimui.
4.2. Metodikos 6 punktas taikomas apskaičiuojant mažiausią valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą statiniams eksploatuoti. Metodikos 10 ir 11 punktuose yra numatytos išimtys, pagal kurias valstybinės žemės plotas, viršijantis Metodikos 6 punkte apskaičiuotą žemės ploto dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės.
4.3. Metodikos 10 punkte nustatyta išimtis, pagal kurią valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 procentų apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą valstybinės žemės ploto. Pareiškėjo nuomone, iš šios nuostatos galima išskirti dvi problemas: (i) nustatyta Tarnybos diskrecija (teisė, o ne pareiga) spręsti, ar papildomai 10 proc. gali būti padidinamas valstybinės žemės sklypo plotas; (ii) toks Tarnybos sprendimu priskirtas papildomas plotas negali viršyti 10 proc. žemės sklypo ploto, apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą, o toks padidinimas gali būti objektyviai nepakankamas protingai bei racionaliai eksploatuoti statinius.
4.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad individualioje byloje nagrinėjamu atveju pagal Metodikos 6 punktą paskaičiuota 837 kv. m žemės sklypo dalis neužtikrina racionalaus, protingo ir realaus statinių naudojimo, kadangi valstybinėje žemėje esančių statinių užimamas plotas siekia 469,36 kv. m, o statinių eksploatavimui lieka 367,65 kv. m žemės dalis, kuri neužtikrina racionalaus patekimo (privažiavimo) prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių. Plotas, reikalingas servitutams, jeigu tokie būtų nustatyti, sudaro 1053 kv. m, todėl ieškovui užtikrinant patekimą prie jam priklausančių statinių nustatant servitutą reikalinga ženkliai didesnė žemės sklypo dalis nei paskaičiuota pagal Metodikos 6 punktą. Pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuotą žemės sklypo plotą padidinus dar 10 proc., žemės sklypo plotas sudarytų 920,7 kv. m, ir vis tiek būtų mažesnis nei nustatant valstybinėje žemėje minėtus servitutus, be to, žemės sklypo dalis vis tiek būtų netaisyklingos formos ir taip prieštarautų Taisyklių 8 punkte numatytiems reikalavimams. Taip pat pažymėta, kad net ir taikant Metodikos 10 punktą, žemės sklypo dalis vis tiek būtų nepakankama, nes neužtikrintų racionalaus dydžio ploto krovininio automobilio manevravimui prie garažų ir nepakankama žemės sklypo ploto dalis būtų skirta želdiniams.
4.5. Metodikos 11 punkte yra nurodomi teisės aktai, į kuriuos atsižvelgiant, valstybinės žemės dydis, viršijantis Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės. Tačiau šiame punkte nurodyti teisės aktai ginčo atveju netaikomi, o Metodikos 11.2.6 punkto blanketinė nuostata nesuteikia teisės valstybinei institucijai, nesant konkretaus teisės aktų reikalavimo, remtis Taisyklių 8 punktu ar Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir priskirti išperkamam valstybinės žemės sklypui didesnę dalį, kuri pagal protingumo ir racionalaus naudojimo kriterijus priskirtina išperkamam žemės sklypui. Atitinkamai pareiškėjas abejoja, ar Metodikos 11.2.6 punktas, nesuteikdamas teisės remtis Taisyklių 8 punktu, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, ir vien tik šių nuostatų pagrindu priskirti didesnę valstybinės žemės sklypo dalį nei priskirtina pagal Metodikos 6 punktą, atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus. Be to, Metodikos 11 punktas nepašalina abejonių dėl Metodikos 6 bei 10 punktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, nes kaip ir Metodikos 10 punkto atveju, Metodikos 11 punkte yra įtvirtinama valstybinės institucijos diskrecijos teisė, o ne pareiga spręsti išnuomojamojo ar parduodamo valstybinės žemės sklypo ploto padidinimo klausimą.
4.6. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Nutarimo 2.4 punkte taip pat nustatyta, kad žemės sklypai formuojami, be kita ko, pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokia taisyklė yra atspindėta ir Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Metodikoje nėra numatyta galimybė atsižvelgti į galiojančius detaliuosius planus.
4.7. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad individualioje byloje nagrinėtu atveju detalaus plano rengimo ir tvirtinimo etape ginčo žemės sklype neegzistavo jokie kiti statiniai, išskyrus ieškovui šiai dienai priklausančius statinius, t. y. detalusis planas buvo rengiamas įvertinus statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, jog žemės sklypas negali būti padalintas ir atidalintas vienašališku Tarnybos sprendimu nukrypstant nuo detaliajame plane numatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų. Detaliajame plane numatytas žemės sklypo užstatymo tankis – 0,25 (25 proc.). Tuo tarpu pagal Metodikos 6 punktą paskaičiuotas 837 kv. m žemės plotas lemtų 56 proc. užstatymą. nes statinių užimamas plotas – 469,35 kv. m.
4.8. Pareiškėjo nuomone, parengus detalųjį planą bei jo sprendinius – suformavus atitinkamą valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai – statinių savininkas įgyja pagrįstą lūkestį, kad būtent tokio dydžio žemės sklypas ir yra būtinas statiniams eksploatuoti, tačiau Metodikos 6 punktas numato visiškai kitokią statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo tvarką, kuri neatsižvelgia į detaliojo plano sprendinius ir taip galbūt pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Teismas mano, kad parduodamų valstybinės žemės dalių dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius dėl juo suformuoto sklypo ploto ir ribų bei užstatymo tankumo.
4.9. Galiausiai pareiškėjas nurodo, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai neužtikrina ieškovo civilinėje byloje teisės įsigyti valstybinės žemės tokią dalį, kuri užtikrintų jo nuosavybės teise priklausančių statinių tinkamą eksploatavimą. Tokiomis aplinkybėmis kyla abejonė, ar atsižvelgiant į nustatytą Metodikos teisinį pagrindą, šiame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja, be kita ko, konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis), suponuojančiam, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
II.
5. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) nesutinka su pareiškėjo reiškiama abejone ir mano, kad tiek Metodika, tiek ją patvirtinęs žemės ūkio ministro įsakymas neprieštarauja Konstitucijai bei pareiškime nurodytiems įstatymų ir Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.
5.1. Atsakovas pirmiausia atkreipia dėmesį į šias, jo nuomone, reikšmingas individualioje byloje kilusio ginčo aplinkybes: (i) ieškovas siekia be aukciono įsigyti visą ginčo sklypą, kuris suformuotas iki Metodikos įsigaliojimo, t. y. nesant nuostatų, kurios aiškiai apibrėžtų koks minimalus ar maksimalus žemės plotas yra pakankamas statiniui eksploatuoti pagal jo paskirti; (ii) ginčo žemės sklype esantys statiniai, nuosavybės teise priklausantys ieškovui individualioje byloje, nėra kultūros paveldo objektai, Įrašyti Į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; (iii) Tarnybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusia Metodika.
5.2. Atsakovas nurodo, kad Metodika buvo priimta įgyvendinant Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nutarimo 2.2 punktu Ministerijai suteiktus įgaliojimus.
5.3. Atsakovas mano, kad Metodikos 6, 10, 11 punkto nuostatos atitinka ir neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatai – nuosavybė neliečiama, nes ši konstitucinė nuostata visų pirma reiškia tai, kad asmens nuosavybė nėra absoliuti ir ginama tiek, kiek tai nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo, atsakingo valstybės turto valdymo principų. Atsakovas pažymi, kad laikantis Metodikos nuostatų, ieškovui sudaroma galimybė įgyti nuosavybės teise ginčo sklypo dalį be aukciono, o kitą dalį būtų galima įsigyti organizuojant aukcioną. Priešingu atveju, netaikant Metodikos nuostatų, ieškovui būtų nepagrįstai ir neteisėtai sudaromos sąlygos įsigyti ginčo dalį be aukciono, o tai būtų neteisinga kitų asmenų atžvilgiu, ir pažeistų įstatymus. Be to, dėl statinių išdėstymo specifikos, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas savininkams naudoti juos pagal paskirtį, galimas žemės servitutų nustatymas, kas taipogi užtikrintų tinkamą statinių naudojimą.
5.4. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Metodika nenustato reikalavimų suformuotų žemės sklypų pertvarkymui, pavyzdžiui, padalinant dalį – ji nustato tik reikalavimus statinių tinkamam eksploatavimui reikalingų plotų apskaičiavimui
5.5. Atsakovas mano, kad Metodikos reikalavimų taikymas turėtų būti įgyvendinamas sistemiškai taikant ir kitų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus (tokia nuostata Ministerija vadovavosi rengdama Metodiką). Todėl nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Metodikoje turėtų būti dar atskirai numatytos nuostatos dėl aukštesnės galios teisės aktų nuostatų taikymo. Atsakovas mano, kad Metodikos 1 punkte įtvirtinta nuostata. jog ji (Metodika) nustato požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Nutarime nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu – yra pakankama nuoroda taikyti ir kitus aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, toks Metodikoje išdėstytų normų pateikimas yra pakankamas ir suprantamas, kad jos normos būtų taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į visumą, t. y. ir į kitas aukštesnės galios teisės aktuose numatytas teisės normas.
III.
6. Rengiantis bylos nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautos uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ (ieškovas individualioje byloje) bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonės dėl pareiškėjo prašymo.
7. Uždaroji akcinė bendrovė „Amerigas“, iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė pareiškėjas, palaiko iškeltą abejonę dėl Metodikos nuostatų teisėtumo ir prašo pripažinti šio norminio administracinio akto 6, 10 ir 11 punktus prieštaraujančiais prašyme nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms.
k o n s t a t u o j a:
IV.
9. Individualią (civilinę) bylą dėl 2022 m. gegužės 3 d. Tarnybos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti, ar Metodikos (toliau tekste remiamasi žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 6 punktas bei 10 ir 11 punktai (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija):
9.1. tiek, kiek pagal juos nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis neužtikrina kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamą naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Žemės įstatymo (toliau tekste remiamasi 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui ir Taisyklių 8 punktui (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija);
9.2. tiek, kiek pagal juos nustatant valstybinės žemės sklypo dydį nėra atsižvelgiama į teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 daliai (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1320 redakcija) ir 17 straipsnio 3 daliai (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija), Nutarimo 2.4 punktui (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija) bei konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
Dėl Metodikos nuostatų turinio
10. Metodika, kaip nurodoma jos 1 punkte, nustato požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Nutarime nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu. Konkrečiai Metodika įtvirtina taisykles dėl (1) valstybinės žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymo (II skyrius) ir (2) valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo (III skyrius).
11. Metodika vadovaujamasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nustatant žemės sklypų dydžius, be kita ko, atveju, kai Nutarimo nustatyta tvarka nagrinėjamas prašymas parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį (žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ 9toliau – ir %sakymas) 2.1.1 p.).
12. Metodikos 6 punktas įtvirtina, kad:
„Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę,
Smin – mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas;
Astat – statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių;
Spriež – statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais), kuris apskaičiuojamas pagal formules:
13. Mažesnio nei apskaičiuoto pagal metodikos 6 punkte nurodytą formulę ploto valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas tuo atveju, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti didesnio žemės sklypo (Metodikos 8 p. (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija).
14. Vadovaujantis Metodikos 10 punktu (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), „valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 procentų apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą valstybinės žemės ploto.“
15. Metodikos 11 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) yra numatytos išimtys, kada valstybinės žemės dydis, viršijantis jos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti).
15.1. Pirmiausia Metodikos 11.1 punktas (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) iš esmės įtvirtina, kad minėti valstybinės žemės ploto dydžio ribojimai netaikomi parduodant atskiros sodybos (namų valdos) naudojamą žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalis.
15.2. Išimtis iš minėtos 10 proc. apribojimo taip pat apima atvejus, kai pagal Metodikos 11.2 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytų teisės aktų reikalavimus statiniui eksploatuoti turi būti formuojamas didesnis žemės sklypas. Be Metodikos 11.2.1–11.2.5 punktuose pateiktų nuorodų į konkrečius teisės aktus, 11.2.6 punktas (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nustato, kad minėtas didesnis žemės sklypas formuojamas „dėl kituose teisės aktuose, tarp jų ir kituose statybos techniniuose reglamentuose, nustatytų norminių atstumų ar žemės plotų, kurie naudojami ir būtini statinio eksploatacijai ar reikalingi statinio saugai užtikrinti ir kurie pagal teisės aktus turi būti statiniui eksploatuoti skirtame žemės sklype.
15.3. Galiausiai Metodikos 11.3 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas jau yra suformuotas, ir iš jo atidalijamas žemės plotas viršijantis apskaičiuotą metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, nustatytus Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje, toks (įsiterpęs) plotas gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti).
16. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad Metodikos 11.1 ir 11.3 punktuose (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodyti atvejai iš esmės patenka ne į Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, bet į šios dalies 4 ir 6 punktų (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1085 redakcija) taikymo sritį. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas aiškiai nurodo, kad jo nagrinėjamoje individualioje byloje šios Metodikos nuostatos nėra taikomos. Be to, jis (pareiškėjas) nekvestionuoja Metodikos 11.2 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) pateiktų nuorodų į kitus (norminius administracinius) teisės aktus, be kita ko, vertindamas (laikydamasis nuomonės), kad individualioje byloje jo nagrinėjamas atvejis taip pat nepatenka į šių nuostatų taikymo sritį.
17. Kita vertus, šioje prašymo dalyje pareiškėjas Metodikos 11 punktą (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) kvestionuoja iš esmės tik tiek, kiek nėra numatyta galimybė nukrypti nuo pagal prašomas patikrinti norminio administracinio akto nuostatas apskaičiuoto valstybinės žemės sklypo dydžio atvejais, kai (1) statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį yra būtinas didesnis valstybinės žemės sklypas ir (2) kai didesnis valstybinės žemės sklypas yra numatytas pagal teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius. Atitinkamai, tik tokia apimtimi ir yra atliktinas tyrimas dėl Metodikos 11 punkto (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) teisėtumo.
18. Bendrai vertinant prašomas patikrinti norminio administracinio akto nuostatas, pažymėtina, kad iš Metodikos 6 punkto matyti, jog pagal jame nustatytą formulę apskaičiuojamas minimalus valstybinės žemės ploto dydis yra siejamas išimtinai su statinio plotu. Tai, be kita ko, reiškia, jog teisėkūros subjektas laikosi pozicijos, kad pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuotas žemės plotas yra mažiausias bet kokiems (visiems) statiniams, t. y. nepriklausomai nuo jų naudojimo paskirties eksploatuoti būtinas žemės plotas, be kita ko, minimas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto antrame sakinyje.
19. Taip pat minėta, kad vadovaujantis Metodikos 10 punktu (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), 6 punkte nurodyta tvarka apskaičiuotas minimalus žemės plotas gali būti papildomai didinamas iki 10 proc., jeigu šis (minimalų plotą viršijantis) plotas yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti. Šia Metodikos nuostata iš esmės įtvirtinama, kad, be kita ko, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte minimas valstybinės žemės sklypas, būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, apima su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti naudojamą žemės plotą, neviršijantį minėtos ribos. Kitaip tariant, aptariamai Metodikos nuostatai taikyti pakanka konstatuoti, kad Metodikos 6 punkte nurodytą plotą viršijantis valstybinės žemės plotas yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti.
20. Didesnis (netaikant minėtos 10 proc. ribos) nei Metodikos 10 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytas valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas ne aukciono būdu tik Metodikos 11 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytais atvejais, t. y., kai su statinio eksploatavimu susijusiems poreikiams tenkinti naudojamas žemės plotas yra numatytas (nurodytas) atitinkamuose teisės aktuose.
21. Taigi, iš paminėto matyti, kad Metodika, be kita ko, nustatomas koks valstybinės žemės plotas laikomas būtinu statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Žemės įstatymo ir Nutarimo taikymo tikslais.
22. Šiuo klausimu pagal apžvelgtas Metodikos nuostatas valstybinės žemės sklypo dydis, būtinas statiniams, nenurodytiems Metodikos 7 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), eksploatuoti, sudaro šių valstybinės žemės plotų visumą: (1) paties statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių; (2) pagal Metodikos 6 punkte nurodytas formules apskaičiuotas statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas, kurio dydis tiesiogiai priklauso nuo minėto statinio ploto; (3) Metodikos 6 punkte nurodytus plotus viršijanti su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti naudojamos žemės ploto dalis, tenkinanti Metodikos 10 ir 11 punktuose (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nustatytas (įvardintas) sąlygas.
23. Prašyme išdėstytų argumentų kontekste, dėl pastarųjų valstybinės žemės plotų išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, Metodikos 10 ir 11 punktai (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), nesant kitų teisėkūros subjekto nustatytų taisyklių, yra (turi būti) taikomi visais atvejais, kai yra tenkinamos jų (punktų) hipotezėse nustatytos sąlygos, t. y. šių norminio administracinio akto nuostatų taikymas nepriklauso nuo kompetentingų (viešojo administravimo) subjektų, kaip antai Tarnybos, diskrecijos. Priešingas vertinimas, t. y. vertinimas, kad minėtos institucijos yra laisvos pasirinkti ar taikyti aptariamas išimtis, be kita ko, neatitiktų Metodikos 1 punkte nurodytų tikslų bei pačių nuostatų turinio, taip pat savaime implikuotų išvadą, kad aptariamose Metodikos nuostatose įtvirtintas reguliavimas yra nelogiškas.
V.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmiausia prašo ištirti, ar tikrinamos Metodikos nuostatos tiek, kiek pagal jas nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis neužtikrina kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamą naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, įtvirtinančiam, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, „jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“
Dėl Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto turinio
25. Nagrinėjamos norminės administracinės bylos kontekste paminėtina ir tai, kad reikalavimus, kurių privalu laikytis formuojant arba pertvarkant žemės sklypus nustatančios Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) įtvirtina, kad „prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.“
26. Taigi, pagal minėtas Žemės įstatymo nuostatas esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natūra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties, t. y. jis yra toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. Tai, kaip nurodė Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime, reiškia, kad kiekvienu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai.
27. Svarbu pažymėti, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato išimtį iš to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši taisyklė suponuoja, jog aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo būdas yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas (šiuo klausimu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 27 p.). Atitinkamai aptariama išimtis (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.), įskaitant ir ne aukciono būdu parduotino valstybinės žemės sklypo dydžio aspektu, turi būti aiškinama bei taikoma griežtai, be kita ko, laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas; tekste remiamasi 2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (pastaruoju klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑76‑684/2018 26 ir 27 p.; 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑114‑403/2020 26 p.).
28. Žinoma, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Statinių savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti statiniais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021 22 p.). Tačiau valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kita ko, reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019 25 p.; 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020 43 p.).
29. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė, be kita ko, saugoma pareiškėjo nurodyta Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas kuris nors valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, kaip antai efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Turto valdymo įstatymo 9 str. 2 p.), kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Turto valdymo įstatymo 9 str. 1 p.) (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022 31 p.).
30. Visa tai lemia, kad kiekvienu atveju išimtinio viešosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindo, kaip antai Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo klausimas yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, konkrečias statinio savybes, jo savininko įrodytas aplinkybes dėl būtinumo įsigyti valstybės žemės sklypą šiam pastatui eksploatuoti bei nebuvimo galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisę kitu būdu, t. y. mažiau ribojant žemės sklypo savininko, šiuo atveju valstybės, nuosavybės teisių apimtį (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022 26 p.).
31. Paminėtina ir tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018 32 p.). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 42 p.). Todėl galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. Priešingai aiškinant būtų nepagrįstai paneigti vieni iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 37 p.).
32. Detalesni reikalavimai valstybinės žemės sklypų, skirtų statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, formavimui siekiant juos parduoti ar išnuomoti nustatyti Nutarime ir juo patvirtintose Taisyklėse (be kita ko, Žemės įstatymo 10 str. 7 d.), pagal kurias. Be kita ko, „<...> parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti <...>“ (Nutarimo 2.2 p. (Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 404 redakcija). Žemės įstatymo nuostatos, susijusios su aptariamu valstybinės žemės sklypo dydžiu, iš esmės yra atkartotos Taisyklių 3 punkte (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija), nustatančiame, kad „prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami <...> detaliuosiuose planuose arba <...> žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“
Dėl Metodikos dalies atitikties Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui
33. Prieš sprendžiant dėl ginčijamų Metodikos nuostatų atitikties Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui pirmiausia primintina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimai).
34. Aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti, be kita ko, šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas). Tačiau Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu“ negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimus).
35. Tai, be kita ko, reiškia, kad konkretizuodamas (detalizuodamas) principines Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas dėl be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžio (jo nustatymo), žemės ūkio ministras buvo saistomas šioje ir kitose įstatymo nuostatose įtvirtintų bendro pobūdžio taisyklių, jų tikslų.
36. Iš prašymo matyti, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja Metodikos dalies teisėtumą tiek, kiek nėra galimybės nukrypti nuo pagal jo nurodomus punktus apskaičiuoto valstybinės žemės sklypo dydžio atveju, kai statiniui eksploatuoti būtinas kito dydžio žemės sklypas (sklypo dalis).
37. Vertinant, ar tikrinamos Metodikos nuostatos neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui pareiškėjo nurodyta apimtimi, akcentuotina, kad, pirma, kaip minėta, pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuotas plotas laikomas būtinu bet kokios paskirties statiniui eksploatuoti, nepriklausomai nuo (faktinių) individualaus atvejo aplinkybių, kaip antai statinio bei jo priklausinių išsidėstymo žemės sklype, aukščio, patalpų ploto, statinio formos, realiu atitinkamo žemės ploto naudojimu statiniui eksploatuoti ir pan. Šiuo aspektu taip pat atskirai pastebėtina, kad, išskyrus po pačiu statiniu esantį plotą, nėra jokių taisyklių, kaip šio statinio atžvilgiu turi būti išsidėstęs likęs žemės plotas, apskaičiuotas pagal Metodikos 6 punktą (nesant atitinkamų nuostatų, negalima vienareikšmiškai teigti, kad šis plotas sudaro (tik) atitinkamo pločio juostą, lygiagrečią statinio perimetrui, nes tokį vertinimą savaime paneigtų situacija, kai, pvz., statinys stovėtų prie pat (ant) gretimo, jau suformuoto, žemės sklypo ribos).
38. Tai, kad aptariamas (minimalus) valstybinės žemės sklypo dydis nėra siejamas su faktiškai (realiai) statiniui eksploatuoti naudojamu žemės plotu savaime patvirtina aplinkybė, jog vienintelis atvejis, kada gali būti formuojamas mažesnis nei pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuoto dydžio valstybinės žemės sklypas, yra numatytas tik šio norminio administracinio akto 8 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) – „mažesnio <...> ploto valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas tuo atveju, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti didesnio žemės sklypo.“
39. Be to, paminėtina ir tai, kad Metodikos 6 punkte įtvirtintoje formulėje naudojamo kintamojo Astat reikšmę lemia koeficientas, kurio (koeficiento) dydis priklauso tik nuo to, į kokias ploto ribas patenka atitinkamas statinys. Dėl tokio reguliavimo gali susidaryti situacija, kai vien, pavyzdžiui, vieno kv. m skirtumas gali lemti reikšmingą pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuoto valstybinės žemės ploto dydžio pokytį, nepriklausomai nuo to, ar iš tiesų toks (didesnis) plotas yra būtinas statiniui eksploatuoti, kaip tai suprantama, be kita ko, pagal Žemės įstatymo nuostatas.
40. Antra, kaip minėta, pagal Metodiką į ne aukciono būdu parduodamo ar nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį taip pat įskaičiuojamas Metodikos 10 ir 11 punktuose (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodyti žemės plotai, t. y. su statinio eksploatavimu susijusiems poreikiams tenkinti naudojamas žemės plotas, kurio dydis neviršija 10 proc. pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuoto minimalaus žemės ploto, ir (ar) kuris (plotas) gali (Metodikos 11.3 p. (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) ar(ir) pagal Metodikos 11.1 ir 11.2 punktuose (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytus teisės aktus turi būti įskaitomas į aptariamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydį. Kitaip tariant, šiomis Metodikos nuostatomis ne tik nustatoma išimtis iš Metodikos 6 punkto, bet ir įtvirtinami apribojimai, apsprendžiantys kokio dydžio su statinio eksploatavimu susijusiems poreikiams tenkinti naudojamo žemės ploto dalis gali būti įtraukta į be aukciono parduodamo ar nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį.
41. Analizuojant šias norminio administracinio akto nuostatas, viena vertus, sutiktina, kad vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas plotas yra naudojamas su statinio eksploatavimu susijusiems poreikiams tenkinti savaime nereiškia, kad šis plotas (tokio dydžio valstybinės žemės sklypas) yra būtinas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, be kita ko, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo prasme.
42. Kita vertus, Metodikos 10 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytas valstybinės žemės ploto (sklypo) dydis ne tik kad nėra siejamas su naudojamo statinio paskirtimi, bet ir jame nurodytos 10 proc. dydžio ribojimo taikymas bei šios ribos neviršijančio ploto įskaičiavimas iš esmės nepriklauso nuo jokių konkretaus atvejo individualių aplinkybių. Be to, ir Metodikos 11 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytos išimtys iš minėto 10 proc. dydžio ribojimo, siejamos tik su (i) konkrečiai jame įvardintų įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatomis bei (ii) kituose (neišvardintuose) teisės aktuose nustatytais reikalavimais, pagal kuriuos atitinkami žemės plotai turi būti statiniui eksploatuoti skirtame žemės sklype (Metodikos 11.2.6 p. (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija).
43. Apibendrindama išdėstytą, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad paminėto individualaus vertinimo, su kuriuo, be kita ko, siejamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto antro sakinio taikymas (šio Sprendimo 26 ir 30 p.), stoka (nebuvimas) neleidžia objektyviai paneigti abejonės (kurią nurodo ir pareiškėjas), kad pagal tikrinamas Metodikos nuostatas apskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis tam tikrais atvejais gali neatitikti minėtos įstatymo nuostatos reikalavimų. Kitaip tariant, yra pagrįsta teigti, kad tikrinamu poįstatyminiu teisės aktu, priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali būti: (i) išplečiamas, be kita ko, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kuris turi būti aiškinamas ir taikomas griežtai (šio Sprendimo 27 p.), taikymas; (ii) nepagrįstai susiaurinamas šios įstatymo nuostatos turinys, dėl ko, be kita ko, gali būti neproporcingai suvaržytos atitinkamo statinio savininko teisės (šio Sprendimo 28 ir 29 p.).
44. Tačiau, išskyrus Metodikos 8 punkte (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) nurodytą atvejį, teisėkūros subjektas nenumatė jokios galimybės koreguoti (mažinti arba didinti) pagal Metodikos 6 bei 10 ir 11 punktus (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) apskaičiuoto be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydžio, kai: (1) pagal šias poįstatyminio akto nuostatas apskaičiuotas plotas yra akivaizdžiai per didelis ir nėra būtinas konkrečiam statiniui pagal jo tiesioginę paskirtį eksploatuoti; (2) kai statinio savininkas objektyviai pagrindžia (įrodo), kad pagal aptariamas Metodikos nuostatas apskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis yra nepakankamas tinkamam statinio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį užtikrinti.
45. Kaip jau iš esmės minėta, poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. Tačiau nagrinėjamu atveju pakanka teisinių argumentų vertinti, kad pareiškėjo ginčijama apimtimi, t. y. tiek kiek nėra numatytos minėtos išimtys, Metodikoje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo paneigta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta principinė taisyklė dėl valstybinės žemės sklypo dydžio.
46. Šiomis aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Metodikos 6 punktas bei 10 ir 11 punktai (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį, prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui.
47. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės teisinės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 67 p. ir jame nurodytą šio teismo jurisprudenciją) Nagrinėjamoje byloje konstatavus Metodikos dalies prieštaravimą Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui minėta (pareiškėjo nurodyta) apimtimi, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra būtina tirti šioje bylos dalyje kvestionuojamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai ir Taisyklių 8 punktui (Vyriausybės 2014 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija).
48. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju yra tikslinga atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo nurodomos Taisyklių 8 punkto (Vyriausybės 2014 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija) trečios pastraipos, nustatančios, kad „valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį <...>“. Konkrečiai pareiškėjas mano, kad Metodikos nuostatomis neužtikrinama, kad valstybinės žemės sklypo dalis būtų taisyklingos formos bei kad ja (žemės sklypo dalimi) būtų patogu naudotis.
49. Šiuo klausimu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo akcentuojamais aspektais nėra jokio pagrindo aptariamos Vyriausybės norminio, t. y. poįstatyminio akto nuostatos, kuri taikoma tik jos pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais (pareiškėjas turėtų įvertinti, ar jo nagrinėjamoje individualioje byloje ši nuostata iš tiesų yra taikoma), turinio aiškinti, kaip, pirma, savaime sudarančio prielaidas be aukciono, t. y. lengvatine tvarka, įsigyti didesnį valstybinės žemės sklypą, nei numatyta įstatyme, vien tikslu užtikrinti, kad ši sklypo dalis būtų (suinteresuotų asmenų vertinimu) taisyklingos formos. Kita vertus šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas negali būti aiškinamas ir taikomas atskirai nuo įstatymų leidėjo akcentuojamo poreikio racionaliai naudoti valstybinę žemę (Žemės įstatymo 1 str. 2 d.), kuris, be kita ko, kaip matyti iš, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto ar 40 straipsnio 6 dalies 3 punkto (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), apima siekį formuoti racionalaus dydžio ir ribų valstybinės žemės sklypus, įvertinus (atsižvelgiant į) atitinkamos teritorijos (sklypo) gretimybes.
50. Antra, dėl aptariamoje Taisyklių nuostatoje įtvirtinto siekio užtikrinti, „<...> kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu <...>“, pažymėtina, kad vien šios nuostatos formuluotė atspindi ne su statinio eksploatavimu susijusį poreikį, bet su galimybe patogiai naudotis atitinkamu žemės plotu (į jį patekti, prieiti, privažiuoti), ką, paprastai, gali užtikrinti gretimuose žemės sklypuose (sklypo dalyse) nustatyti atitinkami servitutai, kaip antai tinkamo pločio kelio servitutas.
VI.
51. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Metodikos nuostatų, tiek kiek pagal jas nustatant be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo dydį nėra atsižvelgiama į teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, atitiktį:
51.1. Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 daliai (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), be kita ko, nustatančiai, kad „parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus <...>“;
51.2. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1320 redakcija), įtvirtinančiai bendrą taisyklę, kad „žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais <...>“;
51.3. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 daliai (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija), be kita ko, numatančiai, kad „detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms <...>“;
51.4. Nutarimo 2.4 punktui (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija), pagal kurią „žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus <...>“;
52. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėtos įstatymo ir Vyriausybės norminio akto nuostatos reikalauja atsižvelgti į atitinkamoje teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, nustatant valstybinės žemės sklypo, nurodyto Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, dydį. Konkrečiai, kiek tai yra susiję su jo nagrinėjama individualia byla, pareiškėjas mano, kad nustatant šį dydį būtina atsižvelgti į galiojančio detaliojo plano, kurio pagrindu buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi ieškovui individualioje byloje priklausantys statiniai, sprendinius dėl sklypo ribų ir (ar) užstatymo tankumo.
53. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), kuri apima atvejus dėl tiek aukciono būdu, tiek be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų, negali būti aiškinama, be kita ko, atskirai nuo to paties straipsnio 5 dalies 1 punkto, kas reiškia, kad žemės sklypai be aukciono parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (būtent tokią formuluotė įstatymų leidėjas vartoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) apibrėždamas be aukciono nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį). Kitaip tariant, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu atveju reikalaujama, kad atitinkamame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatytas (parduotinas) valstybinės žemės sklypo dydis atitiktų šios įstatymo nuostatos antro sakinio reikalavimus.
54. Taigi, Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog, be kita ko, šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis savaime atitinka jau anksčiau teritorijos planavimo dokumento pagrindu suformuoto valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, dydį – vien tai, kad detaliuoju planu ar kitu dokumentu yra suformuotas valstybinės žemės sklypas savaime nesukuria šiame sklype esančio statinio savininko teisės be aukciono įgyti šį visą valstybinės žemės sklypą. Toks interesas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono), t. y., be kita ko, pripažinus, kad būtent tokio dydžio valstybinės žemės sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
55. Toks pat vertinimas dėl galiojančiame teritorijų planavimo dokumente apibrėžtų žemės sklypo ribų yra atspindėtas ir Taisyklėse, kurių, pavyzdžiui, 13.3 punktas (Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) iš esmės nustato, jog atvejais, kai naudojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio tikslas – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.
56. Pastaruoju aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nedraudžia keisti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ribų ar jį (sklypą) dalinti, be kita ko, rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija).
57. Antra, kaip jau pažymėta šio Sprendimo 31 punkte, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas apima tik atvejus, susijusius su jau valstybinės žemės sklype esančių statinių naudojimu pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. šioje įstatymo nuostatoje nustatytas teisės be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą pagrindas nėra ir negali apimti atvejų, kai, pavyzdžiui, esamo statinio vietoje siekiama pastatyti kitą statinį, keisti statinio pagrindinę paskirtį. Tuo tarpu tokių privalomojo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų kaip leidžiamasis žemės sklypo užstatymo tankis (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d. 3 p. (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija), kuris nėra siejamas su statiniui eksploatuoti būtinu žemės plotu minėtos Žemės įstatymo nuostatos taikymo tikslais, nustatymas detaliajame plane nedaro įtakos jau pastatyto statinio naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, įstatymų leidėjas (i) kompleksinio planavimo dokumentų, numatančių tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus (pastebėtina, kad individualioje byloje ginčo teritorijoje galiojantis detalusis planas nėra toks dokumentas), sprendinių įgyvendinimą ir (ii) žemės sklypų esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formavimą įtvirtina kaip savarankiškus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo pagrindus (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija); Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d. (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV‑158 redakcija). Visa tai suponuoja išvadą, kad galiojančiame detaliajame plane nustatytas (didžiausias) leidžiamasis žemės sklypo užstatymo tankis nėra reikšmingas sprendžiant dėl statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį būtino valstybinės žemės sklypo dydžio Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo tikslais.
58. Galiausiai, konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas negali būti aiškinamas, kaip reiškiantis, kad valstybinėje žemėje esančių statinių savininkas turi teisę Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu be aukciono įsigyti didesnį nei šios nuostatos (punkto) antrame sakinyje nurodyto dydžio valstybinės žemės sklypą.
59. Atsižvelgus į išdėstytą konstatuotina, kad prašyme nurodytos aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatos, kurių atitikčiai prašoma ištirti Metodikos dalį, neįtvirtina teisinio reguliavimo, kurį pareiškėjas teigia esant nustatytą ir su kuriuo jis sieja šio norminio administracinio akto (jo dalies) neteisėtumą. Tai lemia, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko, dėl ko ši bylos dalis yra nutrauktina (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8-822/2021 39 p. ir jame nurodytą šio teismo jurisprudenciją).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6 punktas bei 10 ir 11 punktai (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX‑1983 redakcija).
Kitą norminės administracinės bylos dalį nutraukti.
Sprendimą skelbti Teisės aktų registre.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė