PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2016 m. vasario 9 d. protokolu Nr. TTP-2 (Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. gegužės 23 d. protokolu Nr. TTP-11 pavirtintų nuostatų redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS
(EKONOMINĖS SOCIALINĖS TARYBOS)
NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (ekonominė socialinė taryba) (toliau vadinama – Taryba) yra įsteigta lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu, remiantis laisva valia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 1995 m. gegužės 5 d. pasirašytu Susitarimu dėl trišalės partnerystės.
Taryba skiria dėmesį visiems aktualiems ekonominės ir socialinės raidos klausimams, makroekonominiam ir socialiniam šalies stabilumui, todėl veikla atitinka šalies tikslus ir uždavinius ir telkia visuomenę jiems įgyvendinti. Ji skatina plėtoti nacionalinę ir europinę savimonę. Savo sudėtimi Taryba atstovauja Lietuvos visuomenės ekonominėms ir socialinėms jėgoms. Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Tarybai savo nuomonę, iškelti problemas ir pateikti pasiūlymus.
Taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies visuomenei. Tarybos veikla demokratiška, vieša ir skaidri, atvira dialogui ir kompromisams.
Tarybos veikla atitinka Europos Sąjungos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tikslus ir uždavinius.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir trišaliais susitarimais.
3. Pagrindiniai Tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, bendras sutarimas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims.
4. Taryba sudaroma iš darbuotojų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų (toliau vadinama – šalys). Tarybą sudaro ne daugiau kaip 21 narys (ne daugiau kaip po 7 atstovus nuo kiekvienos šalies). Į Tarybą deleguoja:
4.1. darbuotojų atstovus – Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai (centriniai) susivienijimai savo susitarimu;
4.2. darbdavių atstovus – Lietuvos darbdavių nacionalinės (centrinės) organizacijos savo susitarimu;
5. Darbuotojų ir darbdavių atstovai Tarybos nariais pripažįstami Tarybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, patvirtintu posėdžio protokolu Nr. TTP-5.
6. Tarybos narių veikla Taryboje neapmokama. Tarybos nariai atsiskaito už veiklą Taryboje juos delegavusioms šalims.
7. Tarybos buveinė yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau –ministerija).
8. Tarybos darbą organizuoja ir uždavinius, susijusius su socialinės partnerystės ekonominėje, socialinėje ir darbo srityse vystymu ir stiprinimu, vykdo ministerija.
II. PAGRINDINĖS TARYBOS FUNKCIJOS
10. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
10.1. šalių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines ir darbo problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus, teikia pasiūlymus šioms problemoms spręsti;
10.2. savo pasirinkimu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms institucijoms;
10.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo, kitų institucijų prašymu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms institucijoms;
10.4. analizuoja dvišalės ir trišalės partnerystės galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas, teikia šalims pasiūlymus dėl socialinės partnerystės vystymo;
10.5. apsvarsto ir aprobuoja metinio trišalio susitarimo dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo projektą, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai;
10.7. koordinuoja kitų dvišalių ir regioninių, teritorinių trišalių tarybų ir komisijų socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais veiklą, aukščiausiu lygmeniu sprendžia jų keliamas problemas;
10.9. svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinės, šakinės ir teritorinės kolektyvinės sutarties, taip pat dėl kolektyvinių ginčų sprendimo;
10.10. esant poreikiui, bet ne rečiau, kaip kartą per metus, svarsto klausimus, numatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr.144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“, priima atitinkamus sprendimus;
10.12. svarsto Vyriausybės siūlomus kandidatus į Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir teikia išvadas;
10.13. svarsto teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą kolektyvinių darbo ginčų tarpininkų sąrašo projektą ir, Tarybai pritarus, teikia sąrašą tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui;
III. TARYBOS TEISĖS
11. Taryba turi teisę:
11.3. kviesti į posėdžius bei išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos
klausimais;
IV. TARYBOS POSĖDŽIAI
12. Tarybos posėdžiai organizuojami Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) darbo reglamento nustatyta tvarka. Tarybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip. Socialinių partnerių vienos šalies prašymu gali būti sukviestas neeilinis posėdis. Neeilinis posėdis organizuojamas bendra tvarka.
13. Tarybos posėdžiuose dalyvauja Tarybos nuolatiniai nariai arba šalių įgalioti atstovai, taip pat šalių pakviesti ekspertai.
14. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip po pusę visų trijų šalių Tarybos narių arba šalių įgaliotų atstovų. Jeigu posėdyje nėra kvorumo, t. y. dalyvauja mažiau kaip po pusę visų trijų Tarybos šalių atstovų, Tarybos pirmininkas ir dalyvaujančių posėdyje šalių atstovai gali nutarti surengti konsultacinio pobūdžio trišalį ar dvišalį pasitarimą, pasikeisti šalims aktualia informacija, pasiūlyti sprendimus dėl Tarybos veiklos, dėl kito posėdžio datos ir darbotvarkės.
15. Tarybos veiklai vadovauja ir posėdžiams pirmininkauja jos pirmininkas, kuris šalių susitarimu rotacijos principu išrenkamas 6 mėnesiams. Tais atvejais, kai dėl svarbių priežasčių Tarybos pirmininkas posėdyje dalyvauti negali, jis vietoj savęs privalo deleguoti kitą savo šalies atstovą, suteikdamas jam atitinkamus įgaliojimus ir informuodamas apie tai Tarybą.
16. Tarybos posėdžio, klausimų svarstymo ir diskusijų dalyvių pasisakymų trukmė ir tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) darbo reglamente. Pasisakymams, replikoms ir pareiškimams reikia gauti Tarybos pirmininko leidimą.
17. Bendrą Taryboje atstovaujamos šalies poziciją svarstomu klausimu paprastai rekomenduojama išdėstyti vienam šalies įgaliotam atstovui, paskirtam šalies atstovų tarpusavio susitarimu. Pradėdamas pasisakymą, šis atstovas informuoja, ar jo atstovaujama šalis pasiekė svarstomu klausimu tarpusavio susitarimą. Kiti šalies atstovai savo nuomonę turi teisę pareikšti diskusijose.
V. TARYBOS SPRENDIMAI, IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
19. Taryba priima sprendimus, teikia išvadas ir rekomendacijas. Susitarimų turinio, parengimo, pasirašymo, papildymų ir pakeitimų tvarką, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato susitariančios šalys.
20. Diskusijų Tarybos posėdyje pabaigą skelbia Tarybos pirmininkas ir pasiūlo priimti sprendimą. Tarybos nariai turi teisę sprendimo projektą tikslinti arba papildyti. Baigus visas diskusijas dėl sprendimo projekto, Tarybos pirmininkas paskelbia galutinį sprendimo projekto variantą, kuris protokoluojamas.
21. Taryba siekia priimti sprendimus bendru sutarimu. Tais atvejais, kai dėl vienos iš šalių pateiktų klausimų Taryboje bendras sutarimas nepasiekiamas, Taryba gali priimti vieną iš šių sprendimų:
21.4. fiksuoti atskiras nuomones.
Jeigu darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai bendro sutarimo nepasiekia dėl valstybės institucijos teikto klausimo, posėdžio protokole fiksuojamos skirtingos Tarybos šalių ar atskirų jos narių nuomones, o sprendimą dėl klausimo įgyvendinimo gali savarankiškai priimti valstybės institucija.
22. Tarybos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Posėdžio protokolą pagal garso įrašus ir pateiktą Tarybos narių medžiagą parengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Protokolas, pasirašytas Tarybos pirmininko ir posėdžio sekretoriaus, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas pateikiami Tarybos nariams. Tarybos posėdžio eigos garso įrašo kopija pateikiama Tarybos nariams ne vėliau kaip per 2 dienas jiems paprašius. Protokolų išrašai pateikiami Tarybos nariams ir organizacijoms, kurių atžvilgiu priimti sprendimai.
VI. TARYBOS KOMISIJOS IR KOMITETAI
26. Nuolatinės komisijos ir komitetai savo darbą organizuoja, vadovaudamiesi savo nuostatais, kurie patvirtinami Tarybos nustatyta tvarka. Laikinosios komisijos posėdžiauja šia tvarka: išsirenka pirmininką, o sprendimus priima, vadovaudamosi Tarybos nuostatais. Komisijų ir komitetų išvados pateikiamos Tarybai.
27. Komisijų ir komitetų sprendimai ir išvados įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos ar komiteto pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijų ir komitetų veiklos rezultatus Taryboje pristato komisijų ir komitetų pirmininkai arba įgaliotieji asmenys. Komisijų ir komitetų sprendimai, dėl kurių buvo pasiektas bendras sutarimas, Taryboje gali būti patvirtinami, jų papildomai iš naujo nesvarstant.
Jeigu socialiniai partneriai į komisijų ir komitetų pasitarimus savo atstovų nedeleguoja, nepateikia raštiškų ar žodinių pastabų, vėliau pateiktų pasiūlymų komisija ar komitetas nesvarsto, į juos neatsižvelgia ir jie neįtraukiami į protokolą.
28. Komisijų ir komitetų darbą organizuoja ir posėdžius protokoluoja ministerija. Ministerija informuoja Tarybos narius apie komisijų ir komitetų posėdžius, darbotvarkes ir sprendimus.
VII. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ DERINIMAS
30. Teisės aktų projektai derinti socialiniams partneriams siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Projektus susipažinti valstybės institucijos ir įstaigos gali pasiųsti šiais sutartais būdais: paštu, elektroniniu paštu arba paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.
31. Dėl pateiktų derinti projektų socialiniai partneriai turi teisę:
VIII. TARYBOS VEIKLOS VIEŠUMAS
33. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta viešai. Tarybos posėdžius gali stebėti ir techninėmis priemonėmis fiksuoti žiniasklaidos atstovai.
Tarybai nutarus, posėdis arba vieno iš klausimų svarstymas gali būti uždaras.
Tarybai pritarus, posėdžius gali stebėti socialinių partnerių atstovaujamų organizacijų pakviesti atstovai, bet ne daugiau kaip po 5 atstovus.
Socialiniai partneriai gali Tarybos posėdžių medžiagą platinti, dauginti, cituoti visomis jiems priimtinomis priemonėmis ir būdais, gali skelbti žiniasklaidai pareiškimus ir informaciją, vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
34. Ministerija gali teikti žiniasklaidai, šalies ir užsienio ekspertams informaciją apie Tarybos, komisijų ir komitetų veiklą, socialinį dialogą Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Teikdama informaciją, ministerija vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
IX. TARYBOS NUOSTATŲ GALIOJIMAS
________________________________
Lietuvos Respublikos trišalė taryba (ekonominė socialinė taryba) įgaliojo Trišalės tarybos pirmininkę Eglę Radišauskienę pateikti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) nuostatus Teisės aktų registrui (2017-05-23 protokolas Nr. TTP-11).