LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL RITUALINIO SKERDIMO, KONTROLĖS, MĖSOS APSKAITOS, ŽENKLINIMO IR REALIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. gruodžio 29 d. Nr. 3D-1008

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 17 straipsnio 6 dalį,

t v i r t i n u Ritualinio skerdimo, kontrolės, mėsos apskaitos, ženklinimo ir realizavimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                                        Virginija Baltraitienė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 3D-1008

 

 

RITUALINIO SKERDIMO, KONTROLĖS, MĖSOS APSKAITOS, ŽENKLINIMO IR REALIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ritualinio skerdimo, kontrolės, mėsos apskaitos, ženklinimo ir realizavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) parengtas atsižvelgus į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL 2009 L 303, p. 1) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų skerdimo, mėsos ženklinimo, atsekamumo ir pateikimo į rinką reikalavimus, nuostatas.

2. Tvarkos aprašo tikslas – nustatyti ritualiniam skerdimui tinkamus gyvūnų skerdimo metodus, tokio skerdimo kontrolę, ritualinio skerdimo metu paskerstų gyvūnų mėsos apskaitos, ženklinimo ir pateikimo į rinką tvarką.

3. Tvarkos aprašas taikomas skerdykloms, vykdančioms ritualinį skerdimą (toliau – skerdyklos), mėsos išpjaustymo ir perdirbimo įmonėms, kurios gamyboje naudoja ritualinio skerdimo būdu paskerstų gyvūnų mėsą (toliau – perdirbimo įmonės).

4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Mėsa – skerdenos, šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai, subproduktai, kaip apibrėžti reglamente (EB) Nr. 853/2004.

4.2. Ritualinis skerdimas – gyvūno skerdimas skerdykloje laikantis religinių apeigų ir taikant teisės aktų nustatytus metodus.

4.3. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka reglamento (EB) Nr. 1099/2009 2 straipsnyje, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu Nr. 1137/2014 (OL 2014 L 307, p. 28) I priede, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei kituose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI SKERDYKLOMS IR RITUALINIO SKERDIMO KONTROLĖ

 

5. Skerdykla, kurioje numatoma gyvūnus skersti taikant ritualinį skerdimą, turi atitikti reglamento (EB) Nr. 1099/2009 ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. B1-1038 „Dėl Reikalavimų skerdyklų išplanavimui, konstrukcijai ir įrangai“ nuostatas ir būti patvirtinta, kaip nustatyta Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

6. Skerdykloje gyvūnų suvaržymo, svaiginimo, kraujo nuleidimo technologinis procesas turi atitikti šio Tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių skerdžiamų gyvūnų apsaugą, reikalavimus.

7. Skerdyklos atsakingi asmenys, atsižvelgdami į ritualinio skerdimo technologinį procesą, turi atitinkamai pakeisti technologinio proceso schemą ir aprašymą, nurodydami gyvūnų suvaržymo, svaiginimo, kraujo nuleidimo metodus bei papildyti standartinių veiklos procedūrų, stebėsenos procedūrų aprašus arba gerosios praktikos vadovus.

8. Skerdyklos, kurioje ketinama pradėti ritualinį skerdimą, atsakingas asmuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – teritorinė VMVT), kurios kontroliuojamojoje teritorijoje yra skerdykla, pateikia laisvos formos prašymą dėl ritualinio skerdimo leidimo išdavimo (toliau – prašymas). Šiame prašyme turi būti nurodyta numatomų skersti gyvūnų rūšis ir skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numeris. Prie prašymo pridedama technologinio proceso schema ir aprašymas, kuriame turi būti nurodyti numatomi gyvūnų suvaržymo, svaiginimo, kraujo nuleidimo metodai bei standartinių veiklos procedūrų, stebėsenos procedūrų arba gerosios praktikos vadovų pakeitimai, susiję su ritualiniu skerdimu.

9. Teritorinė VMVT, gavusi šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą prašymą, per 3 darbo dienas įvertina prašyme ir pridedamuose dokumentuose nurodytą informaciją ir nustačiusi, kad pateikti dokumentai atitinka šio Tvarkos aprašo ir kitų gyvūnų skerdimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nedelsdama apie gautą prašymą ir dokumentų vertinimo rezultatus raštu informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT).

10. Jeigu teritorinė VMVT nustato, kad prašymas kartu su pateiktais dokumentais turi trūkumų, ji raštu šio Tvarkos aprašo 9 punkte nustatytais terminais apie tai informuoja prašymą pateikusios skerdyklos atsakingą asmenį.

11. Jeigu teritorinė VMVT nustato, kad prašymas kartu su pateiktais dokumentais yra tinkami, ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas prašymą pateikusioje skerdykloje atlieka patikrinimą, kuriame turi dalyvauti ir VMVT atstovas (-ai).

12. Jei patikrinus skerdyklą nustatoma, kad ritualinio skerdimo metu nebus užtikrinama gyvūnų gerovė ir apsauga ar bus pažeidžiami higienos reikalavimai, teritorinė VMVT raštu apie nustatytus trūkumus informuoja skerdyklos atsakingą asmenį.

13. Ritualinio skerdimo leidimas (toliau – leidimas) išduodamas tik tuo atveju, kai teritorinė VMVT, įvertinusi pateiktus dokumentus ir patikrinusi skerdyklą nenustato neatitikties teisės aktų reikalavimams. Leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas išduoti leidimą pateikiamas skerdyklos atsakingam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos.

14. Teritorinė VMVT apie išduotą leidimą raštu informuoja skerdyklą ir VMVT.

15. Teritorinė VMVT, išdavusi šio Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytą leidimą, nurodo valstybinę veterinarinę priežiūrą skerdykloje vykdančiam teritorinės VMVT pareigūnui vykdyti ir ritualinio skerdimo valstybinę veterinarinę priežiūrą.

16. Jei skerdykloje bus keičiamas ritualinio skerdimo technologinis procesas, skerdyklos atsakingas asmuo iš anksto raštu turi suderinti ritualinio skerdimo technologinio proceso pakeitimus su teritorine VMVT.

17. Asmenys, skerdyklose skerdžiantys gyvūnus ir (ar) dalyvaujantys jų skerdimo procese, turi turėti kompetencijos pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. B1-1008 „Dėl Kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, arba tuo atveju, kai gyvūnus skerdžia arba dalyvauja jų skerdimo procese kitos ES valstybės narės asmenys – turi turėti kompetencijos pažymėjimus, išduotus vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 1099/2009 21 straipsniu.

 

III SKYRIUS

RITUALINIO SKERDIMO METODAI

 

18. Galimi šie ritualinio skerdimo metodai (pasirinktinai):

18.1. pagal reglamento (EB) Nr. 1099/2009 I priede nurodytus metodus apsvaigintiems gyvūnams nuleidžiamas kraujas;

18.2. neapsvaigintiems gyvūnams nuleidžiamas kraujas nuosekliai perpjaunant dvi miego arterijas arba kraujagysles, iš kurių miego arterijos atsišakoja, ir tuoj pat jie apsvaiginami reglamento (EB) Nr. 1099/2009 I priede nurodytais svaiginimo metodais, laikantis nustatytų parametrų;

18.3. neapsvaigintiems gyvūnams nuleidžiamas kraujas nuosekliai perpjaunant dvi miego arterijas arba kraujagysles, iš kurių miego arterijos atsišakoja.

19. Gyvūnai prieš svaiginimą arba skerdimą turi būti atskirai suvaržomi, atrajotojai suvaržomi mechaniškai.

20. Jeigu numatoma skersti galvijus pagal šio Tvarkos aprašo 18.2 ar 18.3 papunkčių reikalavimus, turi būti naudojama speciali įranga, kuria, suvaržius galvijo judesius, galvijai būtų apverčiami ne mažesniu kaip 900 ar ne didesniu kaip 1800 kampu. Taip pat šioje įrangoje turi būti pagal galvijo dydį reguliuojamas įtaisas, ribojantis galvijo galvos horizontalųjį ir vertikalųjį judėjimą.

21. Draudžiama taikyti reglamento (EB) Nr. 1099/2009 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus suvaržymo metodus.

22. Paskerdus gyvūną skerdimą atsakingi asmenys ir skerdykloje valstybinę veterinarinę priežiūrą vykdantis teritorinės VMVT pareigūnas turi patikrinti ir užtikrinti, kad gyvūnai, prieš atpalaiduojant jų suvaržymą, neturėtų jokių sąmonės ir jautrumo požymių, o dorojant ar plikant neturėtų jokių gyvybės požymių, kaip numatyta reglamento (EB) Nr. 1099/2009 5 straipsnyje.

 

IV SKYRIUS

MĖSOS ATSEKAMUMAS IR APSKAITA

 

23. Jei skerdykla ar perdirbimo įmonė taikė šio Tvarkos aprašo 18.2 ar 18.3 papunkčiuose nurodytus ritualinio skerdimo metodus, ji turi užtikrinti iš tokių gyvūnų pagamintos mėsos atsekamumą ir tvarkyti jos apskaitą.

24. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86).

25. Skerdykloje ar perdirbimo įmonėje veterinarinė kontrolė vykdoma pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 75) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 633/2014 (OL 2014 L 175, p. 6).

26. Jei skerdykla ar perdirbimo įmonė taiko šio Tvarkos aprašo 18.2 ar 18.3 papunkčiuose nurodytus ritualinio skerdimo metodus, iš tokių gyvūnų pagamintos mėsos atsekamumui užtikrinti turi registruoti kiekvieną jos gamybos ir paskirstymo etapą taip, kad būtų galima tinkamai atpažinti tokios mėsos paskirtį ar panaudojimą.

 

V SKYRIUS

MĖSOS ŽENKLINIMAS IR REALIZAVIMAS

 

27. Taikant šio Tvarkos aprašo 18.2 ar 18.3 papunkčiuose nurodytus ritualinio skerdimo metodus, paskerstų gyvūnų mėsa, išskyrus mėsos gaminius, tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai, turi būti paženklinta pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/ EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304 p. 18), ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, nuostatas bei šia papildoma nuoroda: „Skersta neapsvaiginus“. Ženklinant mėsos gaminius, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 proc. po ritualinio skerdimo gautos mėsos, turi būti pateikta papildoma nuoroda: „Sudėtyje yra skerstų neapsvaiginus gyvūnų mėsos“.

28. Po ritualinio skerdimo gauta mėsa, tiekiama kitoms, nei Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkoms, vietoj nuorodos „Skersta neapsvaiginus“ gali būti ženklinama pagal specialius paskirties šalies teisės aktų reikalavimus, o jų nesant – pagal užsakovo nurodymus.

29. Siekiant neklaidinti vartotojų, mažmeninės prekybos subjektai, parduodantys mėsą, gautą taikant šio Tvarkos aprašo 18.2 ar 18.3 papunkčiuose nurodytus ritualinio skerdimo metodus, gali ją realizuoti atskiroje prekybos vietoje ar prekystalio dalyje. Ženklinant turi būti pateikiama informacija vartotojui apie skerdimą neapsvaiginus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

30. Tvarkos apraše nurodyti apskaitos dokumentai turi būti saugomi dvejus metus ir pateikiami VMVT, teritorinei VMVT pareikalavus.

31. VMVT, teritorinės VMVT kontroliuoja Tvarkos aprašo laikymąsi. Teritorinė VMVT, nustačiusi Tvarkos aprašo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų skerdimą, mėsos ženklinimą, atsekamumą, tiekimą rinkai, pažeidimus, sustabdo šio Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyto leidimo galiojimą nustatytiems trūkumams pašalinti. Jeigu per teritorinės VMVT nustatytų trūkumų šalinimo laiką skerdykla nustatytų trūkumų nepašalina, teritorinė VMVT panaikina šio leidimo galiojimą. Teritorinė VMVT apie priimtą sprendimą jį sustabdyti ar panaikinti jo galiojimą nedelsiant raštu informuoja skerdyklą ir VMVT.

32. VMVT, teritorinių VMVT sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

33. Asmenys, pažeidę Tvarkos aprašo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

_____________________