ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
Įsakymas
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2022–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2022 m. kovo 29 d. Nr. A-496
Šiauliai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi,
t v i r t i n u Šiaulių rajono savivaldybės administracijos korupcijos prevencijos 2022–2024 metų veiksmų planą (pridedama).
Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus
2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-496
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2022–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos korupcijos prevencijos 2022–2024 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais korupcijos prevencijos veiklą. Veiksmų planas skirtas korupcijos prevencijai Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) institucijose ir Savivaldybės biudžetinėse įstaigose, taip pat viešosiose įstaigose, kurių viena iš steigėjų (savininkių ar dalininkių) yra Savivaldybė (toliau – savivaldybės įstaigos), užtikrinti.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
3. Veiksmų plano tikslas – nustatyti pagrindinius kovos su korupcija Savivaldybės įstaigose tikslus ir uždavinius, korupcijos prevencijos subjektus, jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje, vienyti Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir jos kontroliuojamų įmonių ir įstaigų pastangas įgyvendinant korupcijos prevenciją.
4. Veiksmų plano strateginės kryptys yra:
5. Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
5.1. teisėtumo – korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą;
5.3. sąveikos – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;
5.4. pastovumo – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumo užtikrinimas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl priemonių veiksmingumo didinimo institucijai, kuri pagal savo kompetenciją įgaliota įgyvendinti tokius pasiūlymus.
II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
6. Savivaldybėje pastaraisiais metais nebuvo užfiksuota Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
7. Tarptautinė organizacija „Transparency International“ (TI) atlieka sociologinį tyrimą „Korupcijos suvokimo indeksas“ (KSI), kuris parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija (matuojama 100 balų skalėje: 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą). 2020 metais atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 60 balų surinkusi Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir pasaulio valstybių žemėlapyje užima 35-ąją vietą. Lyginant Baltijos šalių KSI, Lietuva užima vidurinę poziciją, pirmąją vietą užleisdama Estijai (75 balai), bet aplenkdama Latviją (57 balai). Lietuvos KSI nuo 2012 metų, nors ir nesparčiai, tačiau keičiasi didėjančia tvarka (2012 m. – 54 balai, žemiausias turėtas įvertinimas; bei šiuo metu, 2020 m. – 60 balų, t. y. aukščiausias rezultatas).
8. Europos Komisija 2020 m. birželio mėnesį paviešino kito atlikto reikšmingo tyrimo (reprezentatyvios Europos Sąjungos (ES) gyventojų apklausos) „Specialus Eurobarometras Nr. 502: Korupcija“ rezultatus apie požiūrį į korupciją ir korupcijos patirtį. Kaip nurodoma Lietuvos rezultatų apžvalgoje, korupcijos patirtis Lietuvoje 2019 m. siekė 8 % – tiek respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patys patyrė arba tapo korupcijos atvejo liudininkais. Korupcijos paplitimo mastą indikuoja ir tai, kad 28 % respondentų nurodė asmeniškai pažįstantys bent vieną asmenį, kuris ima ar yra ėmęs kyšius.
9. Lietuvos gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų požiūris į korupciją įvertinamas pasitelkiant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. 2020 metais atliekamo sociologinio tyrimo metu išnagrinėta apklaustųjų asmeninė patirtis susiduriant su korupciniais atvejais bei įvertintas Lietuvos visuomenės antikorupcinis potencialas. Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje, uždaviniai – įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, nustatyti respondentų korupcinę patirtį bei įvertinti antikorupcinį potencialą. Apklausti gyventojai, verslo atstovai ir valstybės tarnautojai korupcijos problemą šiuo metu mini panašiu intensyvumu: tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 5-tą vietą (35 %) (po mažų atlyginimų, sveikatos apsaugos, kylančių kainų ir bedarbystės); įmonių vadovai korupciją taip pat mini 5-oje vietoje (30 %), o valstybės tarnautojai – 4-oje vietoje (33 %). Apklausos duomenys taip pat padėjo nustatyti:
9.1. gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra sveikatos apsaugos institucijos (51 %), teismai (37 %), Seimas (33 %), savivaldybės (22 %); verslo atstovų nuomone, labiausiai korumpuoti yra teismai (32 %), sveikatos apsauga (31 %), savivaldybės (29 %), Seimas (27 %); valstybės tarnautojai atvirame klausime kaip labiausiai korumpuotas įstaigas nurodė sveikatos apsaugos institucijas (47 %), savivaldybes (39 %), Seimą ir teismus (po 30 %);
9.2. dauguma gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas (net 71 % apklaustųjų), su šia nuomone sutinka 44 % apklaustų įmonių vadovų bei 24 % valstybės tarnautojų. 18 % apklaustų gyventojų bei 5 % įmonių vadovų pažymėjo, jog duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas. Kiti 42 % apklaustų gyventojų ir 20 % įmonių vadovų pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių;
9.3. sprendžiant, kokios institucijos ir socialinės grupės labiausiai gali prisidėti prie korupcijos mažinimo, gyventojai dažniausiai teigė, kad tai STT (56 %), Seimas (54 %) ir Vyriausybė (52 %); valstybės tarnautojai pirmiausiai nurodė Seimą ir teisėsaugos institucijas (po 66 %), taip pat Vyriausybę (63 %). Apklausoje dalyvavę respondentai nepriskyrė savivaldybių prie institucijų ir socialinių grupių, galinčių prisidėti prie realaus korupcijos sumažinimo;
9.4. apie dalyvavimą antikorupcinėje veikloje 50 % sociologiniame tyrime dalyvavusių gyventojų, 66 % verslo atstovų bei 88 % valstybės tarnautojų pažymėjo, kad žino, kur kreiptis; tik 19 % gyventojų, 28 % verslo atstovų ir 53 % valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją bei 8 % gyventojų, 8 % verslo atstovų ir 28 % valstybės tarnautojų norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje.
10. Vykdant Šiaulių rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2018–2020 metų programą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-224 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2018–2020 metų programos ir programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, Savivaldybės administracijoje atliktas sociologinis tyrimas, kuris padėjo nustatyti, kad:
10.1. korupcija Šiaulių rajono savivaldybėje, gyventojų požiūriu, yra spręstina problema, taip mano 72 proc. respondentų. Nuo 2017 m. gyventojų nuomonė šiuo klausimu iš esmės nepasikeitė. Tai, jog korupcijos problema savivaldybėje yra ypač rimta ar pakankamai rimta, nurodo 31 proc. apklaustųjų (2017 m. – 26 proc.). Korupcijos problemą Šiaulių rajono savivaldybėje labiau akcentuoja Kuršėnų miesto gyventojai nei gyvenantys miesteliuose ar kaimo vietovėje: kad problema ypač rimta mano 19 proc. Kuršėnų mieste gyvenančių respondentų ir tik 2 proc. gyvenančių kaimo vietovėje. Kyšininkavimas yra geriausiai gyventojams atpažįstama korupcijos forma, kuri, jų nuomone, yra pakankamai veiksminga tvarkant reikalus savivaldybėje. Daugiau nei du trečdaliai respondentų sutinka su teiginiu, kad kyšis padeda spręsti problemas Šiaulių rajono savivaldybėje: 26 proc. atsakė, kad dažniausiai padeda, 41 proc. – kartais padeda. Gyventojų nuomonė šiuo klausimu nuo 2017 m. iš esmės nepakito (2017 m. – 22 proc. ir 41 proc. atitinkamai). Kyšio paveikumu labiau įsitikinę Kuršėnų miesto nei miestelių ar kaimiškųjų vietovių gyventojai. Daugiau nei pusė (61 proc.) respondentų mano, kad korupcijos apraiškų yra bent viename Savivaldybės administracijos padalinyje, 39 proc. korupcijos neįžvelgia nei vieno padalinio veikloje. Pažymėtina, kad nors gyventojų atsakymai išreiškia subjektyvią nuomonę, paremtą ne tik jų, jų šeimos, pažįstamų patirtimi, bet ir viešojo diskurso turiniu, tačiau yra interpretuotini kaip vienas iš aktualių korupcijos rizikos savivaldybės padaliniuose rodiklių. Dauguma respondentų kaip korumpuotus nurodė vieną–tris padalinius. Gyventojų nuomone, Savivaldybės administracijoje daugiausia korupcijos apraiškų yra: seniūnijose – 24 proc. (2017 m. – 15 proc.), Viešųjų pirkimų skyriuje – 22 proc. (2017 m. – 17 proc.), Architektūros ir paveldosaugos skyriuje – 22 proc. (2017 m. – 14 proc.), Turto valdymo skyriuje – 15 proc. (2017 m. – 10 proc.), Savivaldybės gydytojas – 13 proc. (2017 m. –11 proc.), Socialinės paramos skyrius – 13 proc. (2017 m. – 11 proc.). Mažiausiai, respondentų nuomone, korumpuoti yra Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, Bendrųjų reikalų skyrius, Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba ir Informacinių technologijų skyrius. Lygindami 2020 m. tyrimo duomenis su 2017 m. tyrimo duomenimis, galima pastebėti, kad korupcijos galimybę seniūnijose, Viešųjų pirkimų skyriuje, Architektūros ir paveldosaugos skyriuje nurodo daugiau gyventojų. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas yra viena iš savivaldos funkcijų, todėl svarbi informacija ne tik apie korupciją Savivaldybės administracijoje, bet ir viešąsias paslaugas rajono gyventojams 25 teikiančiose institucijose. Atsakydami į klausimą „Kurios Šiaulių rajono savivaldybės institucijos yra labiausiai korumpuotos?“ respondentai tradiciškai nurodė sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas (ligoninę, polikliniką, ambulatorijas) – 41 proc. (2017 m. – 52 proc.), taip pat įvardijo savivaldybės administraciją4 – 24 proc., savivaldybės tarybą – 19 proc. (2017 m. – 15 proc.), seniūnijas – 19 proc., savivaldybės įmones (šilumos, vandens tiekimo bei transporto įmones) – 18 proc. (2017 m. – 14 proc.), socialines paslaugas teikiančias įstaigas (globos namus, socialinių paslaugų centrą) – 14 proc. (2017 m. – 10 proc.). Lygindami 2020 m. tyrimo duomenis su 2017 m. tyrimo duomenimis, galima pastebėti, kad gyventojai korupcijos galimybę sveikatos apsaugos institucijose nurodo rečiau, kitų institucijų vertinimas analizuojamu aspektu iš esmės nekito.
10.2. Antikorupcinio potencialo raiška, tai – korupcijos netoleravimas: žinojimas ir pasirengimas pranešti apie galimą korupcijos atvejį. Rezultatai atskleidė, kad maždaug du trečdaliai (63 proc.) tyrime dalyvavusių Šiaulių rajono gyventojų žino, kur gali kreiptis norėdami pranešti apie korupcijos atvejį (2017 m. – 52 proc.), tačiau pažymėtina, kad 37 proc. apie tai nežino. Vyrai šiuo klausimu yra informuoti daugiau nei moterys: kur kreiptis žino 77 proc. vyrų ir 60 proc. moterų. Pažymėtina, kad nežinančių, kur pranešti apie korupcijos atvejį gyventojų skaičius savivaldybėje per dvejus metus sumažėjo 10 proc. punktų. Respondentų, kurie yra tvirtai apsisprendę pranešti apie korupcijos atvejį, dalis sudarė 28 proc. ir dvejų metų laikotarpiu iš esmės nepakito (2017 m. – 25 proc.). Apie korupciją pranešti yra labiau linkę vyrai – 32 proc. bei gyventojai nuo 15 iki 29 m. – 58 proc., o nepranešti yra labiausiai linkę vyresnio amžiaus gyventojai (65 m. ir daugiau). Svarbu pažymėti, kad net 65 proc. (2017 m. – 56 proc.) apklaustų gyventojų sprendimas pranešti atsakingoms institucijoms apie korupcijos atvejį priklausytų nuo susidariusios situacijos. Sprendimus pagal situaciją yra labiausiai linkę priimti vyresnio amžiaus respondentai. Kadangi apklausos rezultatai rodo pakankamai didelę gyventojų dalį, kurių sprendimą pranešti apie korupcijos atvejį gali lemti susidariusios sąlygos, o ne vertybinės nuostatos, visuomenės antikorupcinis švietimas galėtų būti viena iš priemonių formuojant gyventojų nepakantumą korupcijai. Gyventojai taip pat įvardino pagrindines priežastis, kodėl niekam nepraneštų apie pastebėtą korupcijos atvejį. Tai, jų nuomone, yra pavojinga, galima skaudžiai nukentėti – 42 proc. (2017 m. – 38 proc.), be to, nurodoma visuotinio pakantumo korupcijai tradicija: visi žino apie šiuos atvejus, bet niekas nepraneša – 38 proc. (2017 m. – 33 proc.). 34 proc. (2017 m. – 12 proc.) abejoja savo gebėjimais atpažinti korupcijos atvejį. Reikia pažymėti, kad net 20 proc. apklaustų gyventojų nemano, kad korupcija darytų didelę žalą.
75 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, jog per pastaruosius dvejus metus jie lankėsi savivaldybėje, seniūnijoje ir sprendė savo problemas. Atsilyginti pinigais, dovanomis ar pan. už gautas paslaugas iš jų teko 8 proc. (arba 7 gyventojams iš 84 apsilankiusiųjų savivaldybėje). 5 asmenys iš 7, davusių kyšį ar kitaip atsilyginusių, mano, kad tai padėjo greičiau, geriau išspręsti problemas. Respondentams taip pat teko asmeniškai dvejų metų laikotarpiu duoti kyšį ar kitaip atsilyginti šiose Šiaulių rajono institucijose dirbantiems asmenims: sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose (ligoninėje, poliklinikoje, ambulatorijose) – 14 proc. (2017 m. – 18 proc.), Savivaldybės administracijoje 5 – 5 proc., seniūnijose – 4 proc.
10.3. Respondentų nuomone, Šiaulių rajono savivaldybėje labiausiai paplitusios yra šios korupcijos formos (pateikiamas atsakiusiųjų „Tai dažnas atvejis“ procentas): nepotizmas (giminių ir bičiulių protegavimas) ir piktnaudžiavimas tarnyba – 34 proc., politinių partijų narių protegavimas – 27 proc., įgaliojimų viršijimas – 25 proc., sprendimų priėmimo vilkinimas – 21 proc. Pažymėtina, kad kyšininkavimas, gyventojų nuomone, nėra labiausiai savivaldybėje paplitusi korupcijos forma. Jaunimo grupei priskiriami respondentai iš kitų amžiaus grupių išsiskiria tuo, kad dažniau pažymi daugelio formų paplitimą. Analizuojant duomenis pagal užimtumo statusą nustatyta, kad vadovai / įmonių savininkai dažniau negu kiti respondentai kaip dažną korupcijos atvejį įvardija naudingų atskiroms grupėms teisės aktų priėmimą – 31 proc. Kuršėnų miesto gyventojai dažniau nei kitur gyvenantys respondentai išskyrė poveikį, siekiant išvengti įstatymų nustatytos atsakomybės – 38 proc. ir naudingų atskiroms grupėms teisės aktų priėmimą – 34 proc.
Tyrimas parodė, kad 48 proc. respondentų mano, jog 2019–2020 m. korupcijos lygis Šiaulių rajone išliko nepakitęs, o teigiamą poslinkį korupcijos lygio mažėjimo linkme nurodė 44 proc. respondentų. Gyventojų nuomonė apie korupcijos lygio pokyčius savivaldybėje priklauso nuo gyvenamosios vietovės. Mažiausiai teigiamus korupcijos lygio pokyčius pastebi Kuršėnų miesto gyventojai, daugiausia – kaimiškųjų vietovių gyventojai.
10.4. Antikorupcinio švietimo temos neformalaus mokymosi kontekste nėra labai svarbios Šiaulių rajono savivaldybės gyventojams. Tyrimo rezultatai parodė, kad 24 proc. apklaustų gyventojų noriai dalyvautų antikorupciniuose mokymuose, projektuose, renginiuose. 46 proc. respondentų abejoja ir teigia, kad galbūt dalyvautų, o nedalyvauti apsisprendę buvo 30 proc. respondentų. Gyventojams anketoje buvo pateiktas atviras klausimas, buvo prašoma nurodyti, ką, jų nuomone, turėtų daryti Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kad Šiaulių rajone korupcijos būtų mažiau. Į šį klausimą atsakė 39 proc. respondentų. Gyventojai atkreipė dėmesį į Savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų darbuotojų asmeninę atsakomybę: būtina dirbti skaidriai, sąžiningai, orientuojantis į viešąjį interesą, nesuteikiant reikšmės statusui bei vykdant veiklas vadovautis aukščiausiais politikams taikomais standartais. Taip pat akcentuojamas tarnautojų pasiryžimas elgtis etiškai: būti netolerantišku korupcijai piliečiu bei ugdytis nepakantumą.
10.5. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų darbuotojų apklausoje dalyvavo 90 asmenų, iš jų – 34 (37,8 proc.) – valstybės tarnautojai, 27 (30 proc.) dirbantys administracijoje pagal darbo sutartį, 26 (28,9 proc.) dirbantys Savivaldybės įmonėje / organizacijoje. 2 apklausoje dalyvavę asmenys savo statuso nenurodė, 1 nurodė esąs Savivaldybės tarybos narys.
10.6. Korupciją Šiaulių rajono savivaldybėje, kaip spręstiną problemą, mato 33 proc. Savivaldybės administracijos ir jos įstaigų darbuotojų, 67 proc. mano, kad korupcijos problemos Savivaldybėje nėra. Tyrimas atskleidė, kad lyginant su 2017 m., situacija iš esmės nepasikeitė: tuo metu darbuotojų, teigiančių, jog korupcijos problemos Šiaulių rajono savivaldybėje nėra, buvo 64 proc. Kad korupcija Savivaldybėje ypač rimta problema mano 3 proc. darbuotojų (2017 m. – 0 proc.). Vertinant kyšio, kaip priemonės, padedančios spręsti problemas Savivaldybėje, veiksmingumą, stebimas teigiamas pokytis. Apklaustųjų, kurie teigia, kad kyšiai Šiaulių rajono savivaldybėje nepadeda išspręsti problemų ar gauti norimas paslaugas, dalis padidėjo nuo 58 proc. 2017 m. iki 71 proc. 2020 m. Pastebima, jog valstybės tarnautojai dažniau nurodo, kad kyšis yra daugiau ar mažiau paveiki priemonė problemoms Savivaldybėje spręsti (taip mano 32 proc. valstybės tarnautojų) nei darbuotojai, dirbantys savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartis (24 proc.), ar dirbantys Savivaldybės įstaigoje (23 proc.). Korupciją Šiaulių rajono savivaldybės padaliniuose įžvelgia 21 proc. darbuotojų (2017 m. – 24 proc.), 79 proc. (2017 m. – 75 proc.) respondentų manė, kad Savivaldybės administracijos padaliniai yra visiškai nekorumpuoti. Taigi, situacija iš esmės nepasikeitė. Apklaustieji Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojai nurodė skyrius, kuriuose, jų nuomone, galima aptikti korupcijos atvejų: Žemės ūkio skyriuje – 9 proc. (2017 m. – 5 proc.), Architektūros ir paveldosaugos skyriuje – 8 proc. (2017 m. – 4 proc.), Turto valdymo skyriuje – 8 proc. (2017 m. – 11 proc.). Šie skyriai, kaip labiausiai pasižymintis korupcijos rizika, buvo įvardinti tiek 2017 m., tiek ir 2020 m. tyrime. Lyginant su 2017 m. tyrimo duomenimis, 2020 m., sumažėjo manančių, kad galima aptikti korupcijos atvejų: Viešųjų pirkimų skyriuje – 3 proc. (2017 m. – 8 proc.), Investicijų ir projektų valdymo skyriuje – 1 proc. (2017 m. – 4 proc.). Korupcijos egzistavimą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos padaliniuose dažniau pastebi dirbantieji Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartis (bent vieną korumpuotą Savivaldybės padalinį nurodė 26 proc. darbuotojų) ar Savivaldybės įstaigų darbuotojai (23 proc.) nei valstybės tarnautojai (18 proc.) Kaip labiausiai korumpuotas Šiaulių rajono savivaldybės institucijas ar Šiaulių rajone veikiančias valstybines institucijas Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojai nurodė: sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas (ligoninę, polikliniką, ambulatoriją) – 31 proc. (2017 m. – 31 proc.); 29 Savivaldybės tarybą – 8 proc. (2017 m. – 9 proc.); Savivaldybės įmones (šilumos, vandens tiekimo bei transporto įmones) – 8 proc. (2017 m. – 10 proc.); socialines paslaugas teikiančias įstaigas (globos namus, socialinių paslaugų centrą) – 6 proc. (2017 m. – 7 proc.). Galima konstatuoti, kad, lyginant su 2017 m. tyrimo duomenimis, Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojų nuomonė apie labiausiai korumpuotas rajono institucijas iš esmės nekito.
10.7. Dauguma Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojų – 86 proc. (2017 m. – 82 proc.) nurodė, jog yra informuoti, kur reikia kreiptis norint pranešti apie korupcijos atvejį. Labiausiai informuoti yra valstybės tarnautojai – 94 proc. Mažiausiai informuoti apie kreipimosi dėl korupcijos atvejų galimybės yra dirbantys (-ios) Savivaldybės įstaigose – 19 proc. Pažymėtina, kad stebimas pozityvus pokytis vertinant ketinimus pranešti apie korupcijos atvejį. Tai padaryti yra pasirengę 43 proc. respondentų (2017 m. – 35 proc.), tačiau daugiau nei pusė respondentų – 54 proc. (2017 m. – 58 proc.) vis dar dvejoja ir teigia, jog tai priklausytų nuo susidariusių aplinkybių. Valstybės tarnautojai apie korupcijos atvejį ketina pranešti dažniau nei darbuotojai, dirbantys Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartis ar dirbantys Savivaldybės įstaigoje. Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai nepraneštų apie korupcijos atvejį, yra nepasitikėjimas savo gebėjimu atpažinti korupciją – 27,8 proc. (2017 m. – 19,2 proc.), taip pat numanoma grėsmė pranešėjui – 13,3 proc. (2017 m. – 18 proc.). 10,0 proc. (2017 m. – 12,3 proc.) respondentų savo sprendimą motyvuoja bendra pakantumo korupcijai nuostata „visi žino apie šiuos atvejus, bet niekas nepraneša“. Valstybės tarnautojai iš dirbančių administracijoje pagal darbo sutartis išsiskiria tuo, kad dažniau pasyvumo analizuojamu aspektu priežastimi nurodo bendrą pakantumo korupcijai aplinką. Lyginant 2020 m. ir 2017 m. tyrimų rezultatus, galima daryti išvadą, jog asmenų, dirbančių Savivaldybės administracijoje ir įstaigose, pasitikėjimas korupcijos tyrimus tiriančiomis institucijomis nepadidėjo. Tikėtina, kad tokią nuostatą gali lemti žinojimas, kaip dirba šios institucijos, pažįstamų asmenų ar jų pačių patirtis bei nepakankamai veiksmingai įgyvendinamas pranešėjo apsaugos įstatymas, taip pat nepakankama institucijų komunikacija visuomenei apie šio įstatymo nuostatas bei įgyvendinimo praktikas.
10.8. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojai retai susiduria su kyšių davimo ar ėmimo problema: kyšis per pastaruosius dvejus metus vieną kartą buvo siūlytas 3,3 proc. respondentų (3 asmenims), o keletą kartų – 1,1 proc. respondentų (1 asmeniui). Labai retai pasitaiko, kad darbuotojai patys siūlytų kyšį ar kitaip už paslaugas atsilygintų savo kolegoms. 2020 m. apklausos duomenimis, kyšį Savivaldybės administracijos darbuotojams dvejų metų laikotarpiu yra davęs 1 respondentas ir tai tikrai padėjo išspręsti problemą. 2017 m. tyrimo duomenimis, kyšį davė 3 respondentai, o problemą tai padėjo išspręsti 2. Respondentai nurodė pakankamai skirtingas priežastis, kodėl, jų nuomone, valstybės tarnautojai ima kyšius. Svarbiausiomis kyšio ėmimą lemiančiomis priežastimis išlieka: mažas atlyginimas – 18 proc. (2017 m. – 23 proc.), menkas baudžiamumas už kyšininkavimą – 13 proc. (2017 m. – 7 proc.), negebėjimas tinkamai reaguoti į kyšio davimo situaciją t. y. „nemandagu / nepatogu atsisakyti“ – 11 proc. (2017 m. – 5 proc.). Svarbu pažymėti, kad atsakant į šį klausimą 2017 m. 12 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pažymėjo „kitas variantas“ ir nurodė, kad kyšio ėmimas negali būti pateisintas, o 2020 m. tyrime jau 22 proc. respondentų pažymėjo „kitas variantas“ ir nurodė, kad kyšio ėmimas negali būti pateisintas. Tokia atsakymo formuluotė tiek 2017 m., tiek ir 2020 m. tyrime nebuvo tyrėjų pateikta tikslingai, nes norėta iššaukti pačių respondentų atsakymą apie nulinę toleranciją kyšiui. Atsakydami į klausimą, kodėl jie neima kyšių, respondentai pirmiausia nurodė vidinį moralinį imperatyvą „tai prieštarauja mano įsitikinimams“ – 42 proc. (2017 m. – 38 proc.) Kiek mažiau nurodė išorinį motyvą, susijusį su tarnautojo įvaizdžiu ir, tuo pačiu, netiesiogine grėsme karjerai „nes man svarbi mano reputacija“ – 32 proc. (2017 m. – 31 proc.). Neima kyšių, nes vengia bausmės už visuomenėje nepriimtiną elgesį ir teigia, kad „Tai nusikaltimas, už kurį yra baudžiama“ 11 proc. (2017 m. – 17 proc.).
10.9. Teigiamą korupcijos lygio pokytį dvejų metų laikotarpiu Šiaulių rajono savivaldybėje pastebi santykinai daugiau Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojų, nei mano, kad korupcijos lygis nepakito ar sumažėjo. Tai, kad korupcijos lygis sumažėjo, nurodo 43,6 proc. atsakiusiųjų į anketoje pateiktą klausimą, 44 proc. teigia, kad korupcijos lygis nepakito. Tai, kad korupcijos daugėja, teigia tik 1 proc. respondentų. Tiesa, 23,3 proc. respondentų korupcijos lygio pokyčio negalėjo įvertinti. Korupcijos lygio mažėjimą Savivaldybėje valstybės tarnautojai nurodo dažniau nei dirbantys Savivaldybės administracijoje pagal sutartis ar Savivaldybės įstaigose. Respondentai išskyrė labiausiai paplitusias korupcijos formas Šiaulių rajono savivaldybėje: nepotizmą kaip dažną atvejį nurodė 9 proc. respondentų (2017 m. – 9 proc.), politinių partijų narių protegavimą – 6 proc. respondentų (2017 m. – 12 proc.), piktnaudžiavimą tarnyba – 6 proc. (2017 m. – 5 proc.). Reikia pažymėti, 2019 metais LR STT atlikti nepotizmo ir politizacijos rizikų tyrimai Lietuvos savivaldos srityje taip pat patvirtino minėtų korupcijos formų aktualumą. 2019 m. lapkričio mėn. atlikto tęstinio tyrimo (trečią kartą) metu nustatyta, kad bendras visų savivaldybių nepotizmo rizikos intensyvumo rodiklis, lyginant su 2019 m. vasario mėn. duomenimis, sumažėjo nuo 18 proc. iki 17 proc., o Šiaulių rajono savivaldybėje – sumažėjo 0,1 proc. (LR STT, 2020). 2020 m. tyrimo duomenimis, iš tyrime dalyvavusiųjų Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojų dvejų metų laikotarpiu kyšį davė 4 asmenys (1 – švietimo sektoriaus organizacijoje, 1 – sveikatos paslaugas teikiančios įstaigoje, 1 – socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, 1 – policijoje). 2017 m. tyrimo duomenimis, vienų metų laikotarpiu kyšį davė 5 apklausti asmenys (3 – sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose, 1 – savivaldybės įmonėje, 1 – socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje).
10.10. Mažiau nei pusė (37 proc.) Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojų teigia, kad dvejų metų laikotarpiu dalyvavo Savivaldybės administracijos vykdomuose antikorupciniuose mokymuose, projektuose, renginiuose. Dažniausiai savo dalyvavimą Savivaldybės administracijos vykdomuose antikorupcinio šveitimo renginiuose nurodė dirbantys Savivaldybės įstaigose – 60 proc., o mažiausiai (15 proc.) – dirbantys (-ios) Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Antikorupcinis švietimas nėra daugelio darbuotojų pageidaujama profesinio tobulėjimo tema. Savivaldybės administracijos vykdomuose antikorupciniuose mokymuose, projektuose, renginiuose norėtų dalyvauti tik 24 proc. darbuotojų, abejonę, ar dalyvautų antikorupciniuose renginiuose, išreiškė 44 proc. respondentų, o 28 proc. nenorėtų tokiuose renginiuose dalyvauti. Dažniau tokiuose antikorupciniuose mokymuose, projektuose, renginiuose ketina dalyvauti valstybės tarnautojai ir dirbantys (-ios) Savivaldybės įstaigose, rečiau – dirbantys (-ios) Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.
11. Išskirtini veiksniai ir Savivaldybės veiklos sritys, kuriose gali egzistuoti korupcijos pasireiškimo prielaidos:
11.3. Savivaldybės turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) ir Savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo sritis;
12. STT, siekdama užkirsti kelią korupcijos atsiradimui, pašalinti teisės aktų ir Savivaldybių institucijų skirtingose veiklos srityse egzistuojančias procedūrų taikymo spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai pasireikšti, bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje nustatytus tikslus ir tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ rezultatus, pateikė apibendrintą savivaldybių informaciją apie 2019–2021 metais atliktų korupcijos rizikos analizių ir teisės aktų bei jų projektų antikorupcinių vertinimų rezultatus ir nustatytus šiuos korupcijos rizikos veiksnius:
12.3. savivaldybių būsto ir socialinio būsto įsigijimas, skyrimas, kontrolė, būklės gerinimo (remonto) darbų organizavimas ir savivaldybių būsto fondo sudarymas ir administravimas;
12.4. daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymas, skyrimo tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas ir jų veiklos priežiūra ir kontrolė;
12.5. savivaldybių biudžeto lėšų skyrimas (projektų finansavimas) ir jų įgyvendinimui skirtų lėšų naudojimo priežiūra;
12.6. vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis mieste vietomis transporto priemonėms statyti nustatymas ir administravimas;
12.7. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, skirstymas ir kelių (gatvių) įtraukimas į vietinių kelių sąrašą bei kelių (gatvių) asfaltavimo eiliškumo nustatymas;
12.10. specialiųjų socialinių paslaugų teikimo organizavimas ir vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimas ir mokėjimas;
12.11. parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo bei Verslo tarybų veikla;
12.16. valstybinės žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas bei pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas;
12.17. ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimas ir vykdymas, turto perdavimas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis bei patikėjimo teise valdomų stadionų, sporto salių ir kitų patalpų trumpalaikė nuoma ir panauda;
12.19. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas;
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
13. Pirmasis tikslas – mažinti ir šalinti korupcijos pasireiškimo prielaidas, didinti skaidrumo kultūrą.
14. Uždaviniai pirmajam Veiksmų plano tikslui pasiekti:
15. Antrasis tikslas – didinti darbuotojų nepakantumą korupcijai ir skatinti juos įsitraukti į antikorupcinę veiklą, užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo taikymą.
16. Uždaviniai antrajam Veiksmų plano tikslui pasiekti:
17. Veiksmų plane nustatytų tikslų pasiekimas vertinamas pagal Veiksmų plano priemonių plane nustatytus tikslo rezultato kriterijus.
18. Veiksmų plano uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal nustatytus laukiamo rezultato kriterijus. Už duomenų, reikalingų nustatyti, ar šie kriterijai pasiekti, surinkimą pagal kompetenciją atsako Veiksmų plano priemonių plane nurodyti vykdytojai.
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS, ATSAKOMYBĖ, KONTROLĖ, KEITIMAS, PILDYMAS IR ATNAUJINIMAS
20. Veiksmų planas įgyvendinamas pagal Veiksmų plano priede pateiktą Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių planą.
21. Už Veiksmų plano įgyvendinimą atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracijos darbuotojas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą.
22. Veiksmų plano uždavinių, priemonių įgyvendinimo vertinimą, stebėseną, koordinavimą ir Veiksmų plano įgyvendinimo kontrolę vykdo Savivaldybės tarybos sudaryta Antikorupcijos komisija šios komisijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
23. Už konkrečių Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako priemonių plane nurodyti vykdytojai.
24. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių vykdytojai pasibaigus metams, ne vėliau kaip iki sausio 20 d., pateikia Savivaldybės administracijos darbuotojui, atsakingam už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, apibendrintą informaciją apie jiems priskirtų Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo eigą, pasiektus rezultatus.
25. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo apibendrina iš vykdytojų gautą informaciją apie priemonių įgyvendinimą, pasiektus rezultatus ir susistemintus duomenis pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui. Informacija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.
26. Veiksmų plano veiksmingumo stebėseną, korupcijos rizikos valdymo vertinimą Savivaldybėje atlieka Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba. Išvadas dėl Veiksmų plano ir jo priemonių įgyvendinimo Savivaldybės tarybai teikia Antikorupcijos komisija.
27. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių vykdytojai, atsižvelgdami į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtaką Veiksmų plano priemonėms įgyvendinti, teikia Savivaldybės administracijos direktoriui motyvuotus pasiūlymus dėl įgyvendinamų Veiksmų plano priemonių koregavimo ar pakeitimo efektyvesnėmis, detalizuodami jų tikslus, vykdymo procesą ir vertinimo kriterijus.
28. Savivaldybės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys iki einamųjų metų III ketvirčio pabaigos gali teikti pasiūlymus dėl Veiksmų plano nuostatų, tikslų ir uždavinių atnaujinimo, priemonių plano keitimo ar (ir) pildymo. Pasiūlymai skelbiami Savivaldybės interneto svetainės www.siauliuraj.lt skyriuje „Korupcijos prevencija“.
29. Atsižvelgus į Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą ar sociologinių tyrimų rezultatus, kitą reikšmingą informaciją, Veiksmų plano ir jo įgyvendinimo priemonių planas prireikus gali būti atnaujinami, tačiau ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Veiksmų plano įgyvendinimo pabaigos.
30. Veiksmų planas finansuojamas iš patvirtintų bendrųjų Savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS