Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. I‑2455 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1663
2018 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 792
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SV-S-752 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I‑2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1663 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Vadovaujantis lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principais, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme Nr. I-2455 (toliau – Įstatymas) įtvirtintos visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams vienodos sąlygos ir būdai gauti valstybės paramą daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Įstatyme nustatytų lengvatų teikimas siejamas su asmenų turtine padėtimi, galėjimu vykdyti įsipareigojimus ir pan. Todėl Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės parama nepasiturintiems gyventojams, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, teikiama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kuriame nustatyta, kad tokia parama teikiama nepasiturinčiam gyventojui – daugiabučio namo buto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupė būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai visiems daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustato vienodas teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, priežiūra ir išlaikymu, remiantis objektyviais ir pagrįstais kriterijais, išskiria tik tas socialines grupes, kurioms valstybė turi garantuoti piniginę socialinę paramą, Įstatymo projektu sudarant išskirtines sąlygas vienai asmenų grupei – Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusiųjų nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – gauti valstybės paramą, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir neatsižvelgta į, pavyzdžiui, nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys, kurių teisinį statusą reguliuoja Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas ar kitų asmenų grupių interesus. Šis principas taip pat būtų pažeistas ir tų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, atžvilgiu, kurie iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos dalyvavo įgyvendinant daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) projektą, tačiau negavo valstybės paramos apmokant kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas.
2. Įstatymo projekte nurodyti asmenys (Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos), turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ir pagal šiuo metu galiojančias įstatymų nuostatas, įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą, turi teisę kreiptis dėl paramos apmokant kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas.