LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI (EX ANTE) VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. vasario 27 d. Nr. D1-57
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktu, įgyvendindamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 169.2 papunktį:
1. T v i r t i n u Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra):
2.1. iki 2024 m. kovo 1 d. parengti ir institucijos vadovo įsakymu patvirtinti teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio (ex ante) vertinimo (toliau – poveikio kiekybinis vertinimas) metodines rekomendacijas (toliau – metodinės rekomendacijos) šioms aplinkos ir klimato kaitos sritims:
2.2. iki 2024 m. spalio 31 d. Aplinkos ministerijai pasiūlyti poveikio kiekybinio vertinimo rodiklius ir jų ribines reikšmes, iki 2024 m. gruodžio 31 d. parengti ir institucijos vadovo įsakymu patvirtinti metodines rekomendacijas šioms aplinkos ir klimato kaitos sritims:
2.3. kiekvienais kalendoriniais metais peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti metodines rekomendacijas.
3. Pavedu Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
3.1. pagal kompetenciją iki 2024 m. spalio 31 d. Aplinkos ministerijai pasiūlyti poveikio kiekybinio vertinimo rodiklius ir jų ribines reikšmes, iki 2024 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis 2.1 papunktyje nurodytų Agentūros parengtų metodinių rekomendacijų principais, parengti ir institucijų vadovų įsakymais patvirtinti metodines rekomendacijas šioms aplinkos ir klimato kaitos sritims:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. vasario 27 d. įsakymu
Nr. D1-57
TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI (EX ANTE) VERTINIMO Tvarkos aprašas
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo (toliau – poveikio vertinimas) tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje (toliau - Metodika), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“.
3. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ 2–3 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – poveikio vertinimą atliekantys subjektai). Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją užtikrina šiame apraše joms nustatytų funkcijų vykdymą.
II Skyrius
poveikio vertinimo sritys
4. Poveikio vertinimo sritys išvardytos Metodikos 9.7 papunktyje:
III Skyrius
TEISĖKŪROS poveikio aplinkai ir klimato kaitai KOKYBINIS (EX ANTE) vertinimAS
5. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kokybinis (ex ante) vertinimas (toliau – poveikio kokybinis vertinimas) – metodas, kai poveikis ir pasekmės aplinkai ir klimato kaitai analizuojamos aprašant, pavaizduojant grafiniais vaizdais, pateikiant ekspertinius vertinimus, viešųjų konsultacijų rezultatus, Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę ir kitomis aiškinimo ir pagrindimo priemonėmis.
6. Poveikio kokybinis vertinimas atliekamas visais atvejais, taikant Metodikos 16, 171 ir 35 punktų nuostatas, pagal šios metodikos 1 priedo VII skyriaus klausimus nustačius, kad planuojama teisėkūros iniciatyva gali daryti neigiamą ir (ar) teigiamą poveikį metodikos klausimyne išvardintoms sritims.
7. Poveikio kokybinį vertinimą atliekantys subjektai nustatę, kad planuojama teisėkūros iniciatyva darys neigiamą ir (ar) teigiamą poveikį metodikos klausimyne išvardintoms sritims, vertina ir aprašo neigiamą ar (ir) teigiamą, tiesioginį ar (ir) netiesioginį, trumpalaikį ar (ir) ilgalaikį poveikį ir nurodo kuriame veiklos etape, kokia kiekybine ir kokybine apimtimi ir kokį laikotarpį planuojami sprendimai darys poveikį nustatytoms sritims.
8. Atliekant poveikio kokybinį vertinimą, remiantis patikimais duomenų šaltiniais, stebėjimais, viešųjų konsultacijų rezultatais, pareiškėjų skundais ar prašymais ir kt., aprašomos visos svarstytos alternatyvos ir argumentuotai, pateikiant įrodymus, esant galimybei ir atliktus skaičiavimus, pagrindžiama kodėl, siekiant nustatytų tikslų, pasirinkta alternatyva yra laikoma tinkamiausia.
Iv Skyrius
TEISĖKŪROS poveikio aplinkai ir klimato kaitai KIEKYBINIS (EX ANTE) vertinimAS IR JO metodinės rekomendacijos
9. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinis (ex ante) vertinimas (toliau – poveikio kiekybinis vertinimas) – metodas, poveikiui ir pasekmėms aplinkai ir klimato kaitai suteikiantis skaitinę reikšmę, įskaitant aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčio analizę, atliktą pagal Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengtas ir patvirtintas poveikio kiekybinio vertinimo metodines rekomendacijas (toliau – metodinės rekomendacijos).
10. Poveikio kiekybinis vertinimas atliekamas kartu su poveikio kokybiniu vertinimu:
10.1. kai yra parengtos metodinės rekomendacijos Tvarkos aprašo 4.1, 4.3–4.6 ir 4.8 papunkčiuose išvardytoms sritims;
11. Aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčio analizė neatliekama, kai neparengtos metodinės rekomendacijos, teisėkūros iniciatyvos pobūdis neleidžia atlikti poveikio kiekybinio vertinimo Tvarkos aprašo 4 punkte išvardytoms sritimis ir (ar) poveikį tikslingiau išreikšti tik kokybiškai. Tokiais atvejais poveikio kokybinio vertinimo išvadose reikia nurodyti priežastis, kodėl neatliktas poveikio kiekybinis vertinimas.
12. Poveikio kiekybinio vertinimo metodinėmis rekomendacijomis vadovaujamasi atliekant prioritetinių ir kitų teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą, kai jos apima Tvarkos aprašo 4.1, 4.3–4.6 ir 4.8 papunkčiuose išvardytas sritis.
13. Vadovaujantis Metodikos 171 papunkčio nuostatomis, pagal poveikio kiekybinio vertinimo metodines rekomendacijas nustatytos aplinkos būklės rodiklių pokyčio reikšmės gali būti naudojamos atskirai vertinant poveikį Tvarkos aprašo 4.1, 4.3–4.6 ir 4.8 papunkčiuose išvardytoms sritims ir (ar) atliekant prioritetinių ir kitų teisėkūros iniciatyvų sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizę (į sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizę įtraukiant aplinkos būklės rodiklių pokyčio reikšmes).
14. Poveikio kiekybinis vertinimas, kiek įmanoma, turi būti pagrįstas oficialiosios statistikos, valstybės informacinių išteklių (duomenų bazių, registrų, informacinių sistemų ir kt.), kitų informacinių išteklių duomenimis.
15. Poveikio kiekybinį vertinimą atliekantys subjektai informuoja Aplinkos apsaugos agentūrą, kai nustačiusi sistemines klaidas ir (ar) trukdžius, negali pritaikyti poveikio kiekybinio vertinimo metodinių rekomendacijų planuojamų teisėkūros iniciatyvų kiekybiniam vertinimui atlikti. Atsižvelgiant į gautą informaciją, Agentūra turi imtis veiksmų, siekiant kaip įmanoma greičiau pašalinti klaidas ir (ar) trukdžius.
V Skyrius
REIKŠMINGAS NEIGIAMAS POVEIKIS aplinkai ir klimato kaitai
16. Reikšmingu neigiamu poveikiu laikoma, kai poveikio kiekybinio vertinimo metu, atliekant aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių analizę, aplinkos būklės ir (ar) klimato kaitos rodikliai viršija Tvarkos aprašo priede nustatytas ribines vertes.
17. Atlikus poveikio kiekybinį vertinimą ir nustačius reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamai sričiai, rekomenduojama teisėkūros iniciatyvos atsisakyti ar tikslinti jos turinį, arba, vadovaujantis Metodikos 23.5 papunkčiu, teikti pasiūlymus dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis taikant švelninimo seką, būtų išvengta dėl teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo atsirasiančio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas, šių pasiūlymų pagrindimą.
VI Skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Rengiant prioritetines teisėkūros iniciatyvas, poveikio kokybinio ir kiekybinio vertinimo rezultatų išvados pateikiamos vadovaujantis Metodikos 23 punktu.
Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato
kaitai (ex ante) vertinimo
tvarkos aprašo
priedas
APLINKOS BŪKLĖS IR KLIMATO KAITOS RODIKLIAI IR JŲ RIBINĖS REIKŠMĖS
Sritis |
Rodiklis |
Matavimo vienetai |
Rodiklio ribinė reikšmė |
Klimato kaitos švelninimas |
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) |
tūkst. t CO2 ekv. per metus |
0 |
Aplinkos oro būklė |
Kietosios dalelės KD2,5 |
tūkst. t per metus |
0,1 |
Azoto oksidai (NOx) |
0,01 |
||
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) |
0,01 |
||
Amoniakas (NH3) |
0,01 |
||
Sieros dioksidas (SO2) |
0,1 |