LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 1999 M. GEGUŽĖS 10 D. ĮSAKYMO NR. 229 „DĖL KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ BEI DAUGIAFAZIŲ KONTRASTINIŲ KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKOS APRAŠO, LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠO BEI LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI DAUGIAFAZIAI KONTRASTINIAI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2016 m. vasario 8 d. Nr. V-205

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 „Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei Daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo, Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo bei Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašas ir Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašas nauja redakcija nedėstomi):

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ, DAUGIAFAZIŲ KONTRASTINIŲ KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ BEI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKOS APRAŠO IR LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS, DAUGIAFAZIAI KONTRASTINIAI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS BEI  KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašą;

1.2. Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašą;

1.3. Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašą;

1.4. Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašą.

2. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-131 „Dėl Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 „Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei Daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo, Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo bei Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-131 „Dėl Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo ir ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos, daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašų patvirtinimo“;

3.2. šis įsakymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                                Rimantė Šalaševičiūtė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 1999 m. gegužės 10 d.       

įsakymu Nr. 229

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2016 m. vasario 8 d.       

įsakymo Nr. V-205

redakcija)

 

kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ, DAUGIAFAZIŲ KONTRASTINIŲ kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ BEI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMŲ ATLIKIMO tvarkos aprašAS

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Kompiuterinės tomografijos ir  magnetinio  rezonanso  tomografijos tyrimų,  daugiafazių kontrastinių kompiuterinės  tomografijos  ir  magnetinio  rezonanso  tomografijos tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato kompiuterinės  tomografijos  (toliau – KT) ir magnetinio  rezonanso  tomografijos (toliau – MRT) tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės  tomografijos  (toliau – daugiafazių kontrastinių KT) ir magnetinio  rezonanso  tomografijos (toliau – daugiafazių kontrastinių MRT) tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos (toliau – KT angiografija) ir magnetinio rezonanso angiografijos (toliau – MR angiografija) tyrimų (toliau KT ir MRT tyrimai, daugiafaziai kontrastiniai KT ir MRT tyrimai bei KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimai kartu vadinami – tyrimai) atlikimo reikalavimus, kontraindikacijas ir tyrimų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, atlikimo tvarką. Aprašas netaikomas nustatant smegenų mirtį.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Daugiafaziai kontrastiniai KT ir MRT tyrimai – radiologiniai tyrimai, kurių metu atliekamas dauginis vienos anatominės zonos skenavimas ir pagal intraveninės kontrastinės medžiagos dinamiką gaunama diagnostinė informacija.

2.2. KT angiografijos tyrimas – radiologinis neinvazinis ar minimaliai invazinis tomografinis tyrimas, kurio metu daugiasluoksniu kompiuteriniu tomografu, naudojant intraveninę kontrastinę medžiagą, vertinama paciento širdies ir (ar) kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija ir patologiniai pokyčiai.

2.3. KT ir MRT tyrimai – radiologiniai žmogaus organų tyrimai, atliekami pjūviais, kurių metu diagnostikos ir (ar) gydymo tikslu atliekamas žmogaus kūno anatominės srities skenavimas ir, naudojant specializuotą skaitmeninę įrangą, gaunami pasluoksniniai ar trimačiai vidaus organų vaizdai.

2.4. MR angiografijos tyrimas – radiologinis neinvazinis ar minimaliai invazinis tomografinis tyrimas, kurio metu magnetinio rezonanso tomografu, naudojant intraveninę kontrastinę medžiagą, vertinama paciento širdies ir (ar) kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija ir patologiniai pokyčiai.

2.5. Radiologinis tyrimas – spindulinės diagnostikos metodų taikymas žmogaus organizmo sandarai tirti bei pakitimams nustatyti.

2.6. Rentgenologinis tyrimas – žmogaus organizmo sandaros (normos ir patologijos sąlygomis) tyrimas specialiais aparatais, generuojančiais rentgeno spinduliuotę.

2.7. Ultragarsinis tyrimas – žmogaus audinių ir organų įvertinimas naudojant ultragarso bangas skleidžiančius ir registruojančius aparatus.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atliekami KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimai, turi atitikti Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių antrinio lygio vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 758 „Dėl Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ ir (ar) Onkologijos chemoterapijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-547 „Dėl Onkologijos chemoterapijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“, ir (ar) Onkologijos radioterapijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl Onkologijos radioterapijos stacionarinių paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

TYRIMŲ ATLIKIMO REIKALAVIMAI

 

4. Tyrimai atliekami pagal jų protokolus.

5. Tyrimų metodiką ir jų atlikimo protokolą parenka gydytojas radiologas. Radiologijos technologas atsako už tyrimų kokybę.

6. Atliekant tyrimus dalyvauja:

6.1. gydytojas radiologas, kuris organizuoja tyrimų atlikimą, įvertina ir aprašo atliktų tyrimų vaizdus, pildo medicinos dokumentus;

6.2. radiologijos technologas (-ai), kuris (-ie) atlieka tyrimus, pagal savo kompetenciją pildo medicinos dokumentus ir atlieka kitus veiksmus;

6.3. bendrosios praktikos slaugytojas, jei radiologijos technologas neturi reikiamo pasirengimo atlikti procedūras, kurių metu atliekami slaugos veiksmai (pvz., atliekama venos punkcija ir į veną suleidžiama kontrastinės medžiagos).

7. KT tyrimai atliekami kompiuteriniu tomografu. MRT tyrimai atliekami įvairaus magnetinio lauko stiprumo MRT aparatais.

8. KT skenavimas atliekamas rentgeno spindulių pagrindu, MRT – magnetinio lauko ir radiodažninėmis bangomis. KT ir (ar) MRT tyrimo metu skenavimo anatominė sritis ir protokolas pasirenkami pagal klinikines indikacijas ir aparato galimybes, taip pat gali būti taikomas papildomas kontrastavimas. KT ir (ar) MRT tyrimų metu taikant intraveninį kontrastavimą, kontrastinė medžiaga švirkščiama į periferinę ar centrinę veną. Atliekant KT arteriografiją, kontrastinė medžiaga gali būti švirkščiama į arteriją. Skenavimas su intravenine kontrastine medžiaga atliekamas bent vienoje kontrastinio tyrimo fazėje.

9. Daugiafaziai kontrastiniai KT tyrimai atliekami daugiasluoksniu (ne mažiau kaip 16 sluoksnių) kompiuteriniu tomografu, naudojant automatinį injektorių. Daugiafaziai kontrastiniai MRT tyrimai atliekami ne mažiau negu 1 teslos magnetinio rezonanso tomografu naudojant stipriam magnetiniam laukui sertifikuotą automatinį injektorių.

10. Daugiafazio kontrastinio KT tyrimo metu kateterizuojama periferinė ar centrinė vena, kaip nurodyta kontrastinės medžiagos gamintojų, leidžiama nejoninė kontrastinė medžiaga, atliekamas KT skenavimas ne didesniais negu 5 mm pjūviais natyvinėje (bekontrastėje) fazėje ir ne didesniais negu 2,5 mm pjūviais intraveninio kontrastinio tyrimo fazėse ne mažiau negu dviejose intraveninėse kontrastavimo fazėse ir atliekama gautų vaizdų rekonstrukcija ir analizė.

11. Daugiafazio kontrastinio MRT tyrimo metu kateterizuojama periferinė ar centrinė vena, kaip nurodyta kontrastinės medžiagos gamintojų, leidžiama speciali paramagnetinė kontrastinė medžiaga, naudojant specialias programas (sekas) atliekamas MRT skenavimas ne didesniais kaip 7 mm pjūviais natyvinėje (bekontrastėje) fazėje ir ne didesniais kaip 5 mm pjūviais intraveninio kontrastinio tyrimo fazėse ir atliekama gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija ir analizė.

12. KT angiografijos tyrimai atliekami daugiasluoksniu (ne mažiau kaip 16-os sluoksnių) kompiuteriniu tomografu. MR angiografijos tyrimai atliekami ne mažiau kaip 1 teslos magnetinio lauko stiprumo magnetinio rezonanso tomografu.

13. KT angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė / centrinė vena, suleidžiama smūginė dozė nejoninės kontrastinės medžiagos (nuo 50 iki 200 ml), atliekamas skenavimas (ne didesniais kaip 1,25 mm storio pjūviais)  ir tolesnė gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija bei analizė. MR angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė / centrinė vena, suleidžiama smūginė dozė paramagnetinės kontrastinės medžiagos (0,1–0,3 mmol/kg svorio), atliekamas skenavimas (naudojant specialias programas (sekas)) ir gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija bei analizė.

 

III SKYRIUS

TYRIMŲ, KURIŲ IŠLAIDOS APMOKAMOS PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, ATLIKIMO TVARKA

 

14. Tyrimai atliekami, jei rentgenologinis ir (ar) ultragarsinis tyrimai yra neinformatyvūs.

15. KT ir (ar) MRT tyrimai atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąraše (toliau – Sąrašas), šia tvarka:

15.1. jeigu Sąraše „+“ ženklas pažymėtas tik ties KT tyrimu, atliekamas KT tyrimas;

15.2. jeigu Sąraše „+“ ženklas pažymėtas ir ties KT, ir ties MRT tyrimu, sprendimą dėl tyrimo rūšies priima pacientą atlikti tyrimo siunčiantis gydytojas ir siuntime nurodo tokio sprendimo motyvus;

15.3. jeigu Sąraše „+“ ženklas pažymėtas tik ties MRT tyrimu, atliekamas MRT tyrimas. KT tyrimas gali būti atliekamas šiais atvejais:

15.3.1. jeigu tyrimą reikia atlikti nedelsiant, o atlikti MRT tyrimo įstaigoje nėra techninių galimybių;

15.3.2. atlikus MRT tyrimą, gydytojas radiologas rekomenduoja atlikti KT tyrimą (kai MRT tyrimas nepakankamai informatyvus);

15.3.3. paaiškėja, kad yra MRT tyrimo kontraindikacijų, išskyrus atvejus, kai yra KT tyrimo kontraindikacijų;

15.4. jeigu ties Sąraše esančia indikacija yra nurodytos specialiosios tyrimo pasirinkimo ir (ar) atlikimo sąlygos, vadovaujamasi jomis.

16. Daugiafaziai kontrastiniai KT ir (ar) MRT tyrimai atliekami, kai šį tyrimo metodą parenka gydytojas radiologas. Daugiafazio kontrastinio tyrimo rūšį ir eiliškumą parenka gydytojas radiologas.

17. Daugiafaziai kontrastiniai KT ir (ar) MRT tyrimai atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąraše.

18. Sprendimą dėl angiografijos tyrimo rūšies (KT angiografija ar MR angiografija) priima pacientą atlikti tokio tyrimo siunčiantis gydytojas ir Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a) nurodo tokio sprendimo motyvus.

19. KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimai, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąraše.

 

IV SKYRIUS
TYRIMŲ KONTRAINDIKACIJOS

 

20. Santykinės KT tyrimų, daugiafazių kontrastinių KT tyrimų, KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimų kontraindikacijos:

20.1. nėštumas;

20.2. inkstų nepakankamumas;

20.3. paciento jautrumas jodui;

20.4. yra numatomas gydymas radioaktyviuoju jodu;

20.5. kai kontrastinės medžiagos naudojimas tyrimo metu draudžiamas šios kontrastinės medžiagos gamintojo pateiktoje anotacijoje;

20.6. uždarų patalpų baimė;

20.7. atvejai, kai taip nusprendžia sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios tyrimą, gydytojų konsiliumas.

21. MRT tyrimų ir daugiafazių kontrastinių MRT tyrimų kontraindikacijos:

21.1. absoliučios:

21.1.1. širdies defibriliatorius ir (ar) stimuliatorius, kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia, kiti elektroniniai medicininiai implantai (diafragmos stimuliatorius, kochleariniai implantai);

21.1.2. nemedicininės paskirties metaliniai svetimkūniai (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu;

21.2. santykinės:

21.2.1. nėštumas (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų);

21.2.2. uždarų patalpų baimė;

21.2.3. inkstų ir kepenų nepakankamumas (tyrimo su kontrastine medžiaga);

21.2.4. kai kontrastinės medžiagos naudojimas tyrimo metu draudžiamas šios kontrastinės medžiagos gamintojo pateiktoje anotacijoje.

22. Absoliuti MR angiografijos tyrimų kontraindikacija – nemedicininės paskirties metaliniai svetimkūniai (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu.

23. Jeigu yra tyrimų santykinių kontraindikacijų, dėl tyrimo atlikimo būtinumo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios tyrimą, gydytojų konsiliumas.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24. Tyrimų rezultatai turi būti išsaugoti skaitmeniniame vaizdų archyve arba kitose skaitmeninėse laikmenose ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

______________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 1999 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. 229

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 8 d.

įsakymo Nr. V-205 

redakcija)

 

LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠAS

 

Nr.

TLK-10-AM kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) angiografijos ir magnetinio rezonanso (toliau – MR) angiografijos tyrimų atlikimo indikacijos

 

I SKYRIUS

GALVOS IR KAKLO SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

1.

C70

Smegenų dangalų piktybinis navikas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

 

 

 

2.

C71

Smegenų piktybinis navikas

3.

C72

Nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybinis navikas

4.

C79.3

Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas

5.

D33.0

Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas

6.

D33.1

Smegenų intratentorinės dalies gerybinis navikas

7.

D33.2

Smegenų nepatikslintos dalies gerybinis navikas

8.

D42

Smegenų dangalų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

9.

D43

Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos neaiškios ar nežinomos eigos navikas

10.

G45.0

Vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas

11.

G45.2

Dauginiai ir abipusiai priešsmegeninių arterijų sindromai

12.

G45.3

Trumpalaikis aklumas

13.

 

G45.8

Kiti praeinantys galvos smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai

14.

G45.9

Praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, nepatikslinti

15.

G46

Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis

16.

G46.4

Smegenėlių insulto sindromas

17.

G46.5

Grynas motorinis lakūninis sindromas

18.

G46.6

Grynas sensorinis lakūninis sindromas

19.

I60

Subarachnoidinis kraujavimas

20.

I61

Intracerebrinis kraujavimas

21.

I63

Smegenų infarktas

22.

I64

Insultas, nepatikslintas kaip kraujavimas arba infarktas

23.

I65.0

Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

24.

I65.1

Pamatinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

25.

I65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

26.

I65.3

Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

27.

I65.8

Kitos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

28.

I65.9

Nepatikslintos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

29.

I66.0

Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

30.

I66.1

Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

31.

I66.2

Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

32.

I66.3

Smegenėlių arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

33.

I66.4

Dauginis ir abipusis smegenų arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

34.

I66.8

Kitos smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

35.

I67.0

Smegenų arterijų atsisluoksniavimas, neplyšęs

36.

I67.1

Smegenų aneurizma, neplyšusi

37.

I72.0

Miego arterijos aneurizma

38.

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

39.

Q28.3

Kitos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

40.

S06.4

Epidurinė hemoragija

41.

S06.5

Trauminė subdurinė hemoragija

42.

S06.6

Trauminė subarachnoidinė hemoragija

43.

S06.8

Kiti intrakranijiniai sužalojimai

44.

S06.9

Intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas

45.

S15.0

Miego arterijos sužalojimas

46.

S15.1

Slankstelinės arterijos sužalojimas

47.

S15.7

Kelių kaklo kraujagyslių sužalojimas

48.

S15.8

Kitų kaklo kraujagyslių sužalojimas

49.

S15.9

Nepatikslintos kaklo kraujagyslės sužalojimas

 

II SKYRIUS

VEIDO SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

50.

C01

Liežuvio šaknies piktybinis navikas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

 

51.

C02

Kitų ir nepatikslintų liežuvio dalių piktybinis navikas

52.

C03

Dantenų piktybinis navikas

53.

 

C04

Burnos dugno piktybinis navikas

54.

C05

Gomurio piktybinis navikas

55.

C06

Kitos ir nepatikslintos burnos dalies piktybinis navikas

56.

C07

Paausinės seilių liaukos piktybinis navikas

57.

C08

Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybinis navikas

58.

C09

Migdolo piktybinis navikas

59.

C10

Burnaryklės piktybinis navikas

60.

C11

Nosiaryklės piktybinis navikas

61.

C12

Kriaušinės kišenės piktybinis navikas

62.

C13

Gerklaryklės piktybinis navikas

63.

C14

Kitų ir nepatikslintų lūpos, burnos ertmės ir ryklės dalių piktybinis navikas

64.

C69

Akies ir akies priedų piktybinis navikas

65.

D10.1

Liežuvio gerybinis navikas

66.

D10.2

Burnos dugno gerybinis navikas

67.

D10.3

Kitų ir nepatikslintų burnos dalių gerybinis navikas

68.

D10.4

Migdolo gerybinis navikas

69.

D11

Didžiųjų seilių liaukų gerybinis navikas

70.

Q28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

71.

Q28.1

Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

 

III SKYRIUS

PILVO ORGANŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

72.

C16

Skrandžio piktybinis navikas

Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas

73.

C17

Plonosios žarnos piktybinis navikas

74.

C18

Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas

75.

C19

Tiesiosios žarnos ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas

76.

C20

Tiesiosios žarnos piktybinis navikas

77.

C21

Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas

78.

C22

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas

79.

C23

Tulžies pūslės piktybinis navikas

80.

C24

Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas

81.

C25

Kasos piktybinis navikas

82.

C26.1

Blužnies piktybinis navikas

83.

C74

Antinksčio piktybinis navikas

84.

C75

Kitų vidaus sekrecijos liaukų ir susijusių struktūrų piktybinis navikas

85.

C76

Kitų ir netiksliai apibrėžtų lokalizacijų piktybinis navikas

86.

C77

Metastazinis ir nepatikslintas limfmazgių piktybinis navikas

87.

C78

Kvėpavimo ir virškinimo organų metastazinis piktybinis navikas

88.

C79

Kitų lokalizacijų metastazinis piktybinis navikas

89.

C80

Nenurodytų lokalizacijų piktybinis navikas

90.

C81

Hodžkino (Hodgkin) limfoma

91.

C82

Folikulinė [mazgelinė] ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfoma

92.

C83

Difuzinė ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfoma

93.

D12

Storosios (gaubtinės) žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo gerybinis navikas

94.

D13.4

Kepenų gerybinis navikas

95.

D13.6

Kasos gerybinis navikas

96.

D13.7

Kasos endokrininės dalies gerybinis navikas

97.

D13.9

Netiksliai apibrėžtos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybinis navikas

98.

D18

Hemangioma ir limfangioma

99.

D19

Mezotelinio audinio gerybinis navikas

100.

D35.0

Antinksčio gerybinis navikas

101.

D37

Burnos ertmės ir virškinimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

102.

D73

Blužnies ligos

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

 

103.

I71

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas

104.

I72

Kitos aneurizmos

105.

I74.0

Pilvinės aortos embolija ir trombozė

106.

I74.1

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

107.

I77.4

Pilvinio kamieno (truncus coeliacus) suspaudimo sindromas

108.

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

109.

I81

Vartų venos trombozė

110.

K55

Žarnų kraujotakos sutrikimai

111.

K56

Paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija (be išvaržos)

112.

K74

Kepenų fibrozė ir cirozė

113.

K76.6

Vartų venos hipertenzija

114.

K85

Ūminis pankreatitas

115.

K86

Kitos kasos ligos

116.

K92.0

Vėmimas krauju

Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti

117.

K92.1

Kraujas išmatose (melena)

118.

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

119.

Q25.4

Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

 

 

120.

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

 

IV SKYRIUS

UROGENITALINĖS SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

121.

 

C64

Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

122.

C65

Inksto geldelės piktybinis navikas

123.

C67

Šlapimo pūslės piktybinis navikas

124.

C68

Kitų ir nepatikslintų šlapimo organų piktybinis navikas

125.

D30.0

Inksto gerybinis navikas

126.

D41

Šlapimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

127.

D48.3

Retroperitoninio tarpo nežinomos eigos navikas

128.

I12

Hipertenzinė inkstų liga

129.

I13

Hipertenzinė širdies ir inkstų liga

130.

I15.0

Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija

131.

I70.1

Inkstų arterijos aterosklerozė

132.

I72.2

Inksto arterijos aneurizma

Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

133.

N10

Ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

134.

N11

Lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas

135.

N12

Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas kaip ūminis ar lėtinis

136.

N13

Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija

137.

N25

Pakitimai dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos

138.

N26

Nepatikslintos kilmės inksto sumažėjimas

139.

N27

Mažas inkstas dėl nežinomos priežasties

140.

N28.0

Inksto išemija ir infarktas

141.

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

142.

Q27.2

Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos

143.

R31

Hematurija, nepatikslinta

Neaiškios kilmės hematurija

144.

S35.4

Inkstų kraujagyslių sužalojimas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

 

V SKYRIUS

DUBENS SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

145.

 

C48

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas

Retroperitoninis ar dubens organų kraujavimas dėl traumos, naviko ar kt. priežasčių

146.

C49

Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas

147.

D20

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas

148.

I70.0

Aortos sklerozė

Aortos ir klubinės srities arterijų aterosklerotiniai pakitimai

149.

I70.8

Kitų arterijų aterosklerozė

150.

I72.3

Klubinės arterijos aneurizma

Pirminė kraujagyslių patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

151.

I74.0

Pilvinės aortos embolija ir trombozė

152.

I74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

153.

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

154.

K92.1

Kraujas išmatose (melena)

Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas

155.

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

156.

N50.1

Vyro lyties organų kraujagysliniai pažeidimai

Vyrų impotencija, sukelta arterijų okliuzinės ligos

157.

R31

Hematurija, nepatikslinta

Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas

158.

S35

Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

159.

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

Parenchiminių organų trauma

 

VI SKYRIUS

KRAUJAGYSLIŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

160.

 

I77.3

Fibroraumeninė arterijų displazija

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

161.

I80

Flebitas ir tromboflebitas

Įtariamas trombas ileokaviniame venos segmente

162.

I82

Kita veninė embolija ir trombozė

163.

I83

Kojų venų varikozė

164.

I86

Kitų vietų venų varikozė

165.

I87

Kiti venų sutrikimai

166.

I97

Neklasifikuojami kitur kraujotakos sistemos sutrikimai, atsiradę po procedūrų

167.

I98

Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai, atsiradę sergant kitur klasifikuojamomis ligomis

168.

I99

Kiti ir nepatikslinti kraujotakos sistemos sutrikimai

169.

M30

Mazginis poliarteritas ir su juo susijusios būklės

Kitos pirminės kraujagyslių patologijos (malformacija, vaskulitas, „apvogimo“ sindromas ir kt.)

170.

M31

Kitos nekrozuojančios vaskulopatijos

171.

Q27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos

 

 

VII SKYRIUS

KRŪTINĖS LĄSTOS KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

172.

C33

Trachėjos piktybinis navikas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

173.

C34

Broncho ir plaučio piktybinis navikas

174.

C37

Užkrūčio liaukos piktybinis navikas

175.

C38

Širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinis navikas

176.

C39

Kitų ir nepatikslintų kvėpavimo sistemos bei krūtinės ląstos organų piktybinis navikas

177.

D15

Kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos organų gerybinis navikas

178.

E32

Užkrūčio liaukos ligos

179.

I26

Plaučių arterijų embolija

180.

Q33

Įgimtos plaučių formavimosi ydos

Įtariamos įgimtos kardiopulmoninės anomalijos

181.

R04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

182.

S25

Krūtinės ląstos kraujagyslių sužalojimas

 

VIII SKYRIUS

ŠIRDIES IR JOS KRAUJAGYSLIŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

183.

I05

Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos

Diagnozei patikslinti Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti

184.

I06

Reumatinės aortos vožtuvo ligos

185.

I07

Reumatinės triburio vožtuvo ligos

186.

I08

Kelių vožtuvų ligos

187.

I09

Kitos reumatinės širdies ligos

188.

I20

Krūtinės angina

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

189.

I23

Komplikacijos po persirgto miokardo infarkto

190.

I24

Kitos ūminės išeminės ligos formos

191.

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

192.

I34

Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos

Diagnozei patikslinti Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti

193.

I35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

194.

I36

Nereumatinės triburio vožtuvo ydos

195.

I37

Plaučių kamieno vožtuvo ydos

196.

I38

Endokarditas, vožtuvas nepatikslintas

197.

I39

Endokarditas ir širdies vožtuvų ydos, nustatomos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

198.

I42

Kardiomiopatija

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

199.

I43

Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

200.

I50

Širdies nepakankamumas

201.

I51

Komplikacijos ir nepakankamai patikslinti širdies sutrikimai, apibūdinami kaip širdies ligos

202.

I52

Kiti širdies sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

203.

I71

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas

 

Diagnozei patikslinti

Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti

 

204.

I72

Kitos aneurizmos

205.

I74.0

Pilvinės aortos embolija ir trombozė

 

I74.1

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

206.

Q24

Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos

207.

Q25

Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos

208.

Q25.0

Atviras arterinis latakas

Aortos patologiniai pakitimai (transsekcija, dissekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas ir įgimtos aortos ydos);

aortos ir jos stambiųjų šakų įvertinimas, ruošiantis selektyvioms angiografijoms.

Atliekamo tyrimo apimtis priklauso nuo įtariamos patologijos (iki viso kūno)

209.

Q25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

210.

Q25.2

Aortos atrezija

Stabilioji krūtinės angina, jei:

– gydymas vaistais yra neveiksmingas;

– fizinio krūvio mėginiai yra teigiami;

– neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar atmesti išeminės širdies ligos diagnozės

211.

Q25.3

Aortos stenozė (susiaurėjimas)

Nestabilioji krūtinės angina, jei:

– gydymas vaistais 1–2 paras yra neveiksmingas;

– paūmėjimas atslūgo, bet nustatomi teigiami fizinio krūvio mėginiai;

– diagnozuojama angiospastinė krūtinės angina po miokardo infarkto, per pirmus 2 mėn. atsiranda krūtinės angina arba išrašant iš stacionaro nustatomas teigiamas fizinio krūvio mėginys

212.

Q25.4

Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

213.

Q26

Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

Diagnozei patikslinti

Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti

214.

Q27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos

215.

Q28

Kitos įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos

216.

Z95

Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

217.

Z95.1

Aortokoronarinė jungtis

218.

Z95.2

Širdies vožtuvo protezas

219.

Z95.3

Ksenogeninis širdies vožtuvas

220.

Z95.4

Kitas širdies arba širdies vožtuvo pakaitalas

221.

Z95.5

Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas

222.

Z95.8

Kitas širdies ar kraujagyslių implantas arba transplantatas

223.

Z95.9

Širdies ar kraujagyslių implantas ar transplantatas, nepatikslintas

 

IX SKYRIUS

PERIFERINIŲ SRIČIŲ (GALŪNIŲ) KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

224.

C49

Kito jungiamojo audinio ir minkštųjų audinių piktybinis navikas

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

225.

D21

Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas

226.

E10.5

1 tipo cukrinis diabetas, kai yra kraujotakos komplikacija

Aterosklerozinė kraujagyslių liga (aneurizma, embolija, okliuzinė liga, trombozė)

227.

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

228.

I72.1

Rankos arterijos aneurizma

229.

I72.4

Kojos arterijos aneurizma

230.

I73

Kitos periferinių kraujagyslių ligos

231.

I74.2

Rankų arterijų embolija ir trombozė

232.

I74.3

Kojų arterijų embolija ir trombozė

233.

I74.4

Galūnių arterijų embolija ir trombozė, nepatikslinta

234.

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

235.

I79

Arterijų, arteriolių ir kapiliarų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

236.

S49

Kiti ir nepatikslinti peties bei žasto sužalojimai

Kraujagyslių traumos

237.

S55

Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje

238.

S75

Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje

239.

S76

Raumenų ir sausgyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje

240.

S85

Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje

241.

S95

Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas

 

X SKYRIUS

KITŲ SRIČIŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA

 

242.

T82.7

Infekcija ir uždegiminė reakcija dėl kito širdies ir kraujagyslės įtaiso, implanto ar transplanto

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

Diferencinei diagnostikai atlikti

243.

T82.8

Širdies ir kraujagyslės protezinių įtaisų, implantų ar transplantų kitos komplikacijos

244.

Z94.0

Persodintas inkstas

Kraujagyslių patologija (prieš organų transplantaciją ir po jos)

245.

Z94.1

Persodinta širdis

246.

Z94.2

Persodintas plautis

247.

Z94.3

Persodinta širdis ir plaučiai

248.

Z94.4

Persodintos kepenys

249.

Z95

Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai

Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti

250.

 

Donoras, ruošiamas organų transplantacijai

 

______________