LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 1999 M. GEGUŽĖS 10 D. ĮSAKYMO NR. 229 „DĖL KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ BEI DAUGIAFAZIŲ KONTRASTINIŲ KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKOS APRAŠO, LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠO BEI LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI DAUGIAFAZIAI KONTRASTINIAI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. vasario 8 d. Nr. V-205
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 „Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei Daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo, Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo bei Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašas ir Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašas nauja redakcija nedėstomi):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ, DAUGIAFAZIŲ KONTRASTINIŲ KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ BEI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKOS APRAŠO IR LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS, DAUGIAFAZIAI KONTRASTINIAI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS BEI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašą;
1.2. Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašą;
1.3. Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašą;
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-131 „Dėl Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. N u s t a t a u, kad:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 „Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei Daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo, Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo bei Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-131 „Dėl Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo ir ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos, daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašų patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 1999 m. gegužės 10 d.
įsakymu Nr. 229
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2016 m. vasario 8 d.
įsakymo Nr. V-205
redakcija)
kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ, DAUGIAFAZIŲ KONTRASTINIŲ kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ BEI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMŲ ATLIKIMO tvarkos aprašAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimų, daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos (toliau – daugiafazių kontrastinių KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – daugiafazių kontrastinių MRT) tyrimų bei kompiuterinės tomografijos angiografijos (toliau – KT angiografija) ir magnetinio rezonanso angiografijos (toliau – MR angiografija) tyrimų (toliau KT ir MRT tyrimai, daugiafaziai kontrastiniai KT ir MRT tyrimai bei KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimai kartu vadinami – tyrimai) atlikimo reikalavimus, kontraindikacijas ir tyrimų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, atlikimo tvarką. Aprašas netaikomas nustatant smegenų mirtį.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Daugiafaziai kontrastiniai KT ir MRT tyrimai – radiologiniai tyrimai, kurių metu atliekamas dauginis vienos anatominės zonos skenavimas ir pagal intraveninės kontrastinės medžiagos dinamiką gaunama diagnostinė informacija.
2.2. KT angiografijos tyrimas – radiologinis neinvazinis ar minimaliai invazinis tomografinis tyrimas, kurio metu daugiasluoksniu kompiuteriniu tomografu, naudojant intraveninę kontrastinę medžiagą, vertinama paciento širdies ir (ar) kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija ir patologiniai pokyčiai.
2.3. KT ir MRT tyrimai – radiologiniai žmogaus organų tyrimai, atliekami pjūviais, kurių metu diagnostikos ir (ar) gydymo tikslu atliekamas žmogaus kūno anatominės srities skenavimas ir, naudojant specializuotą skaitmeninę įrangą, gaunami pasluoksniniai ar trimačiai vidaus organų vaizdai.
2.4. MR angiografijos tyrimas – radiologinis neinvazinis ar minimaliai invazinis tomografinis tyrimas, kurio metu magnetinio rezonanso tomografu, naudojant intraveninę kontrastinę medžiagą, vertinama paciento širdies ir (ar) kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija ir patologiniai pokyčiai.
2.5. Radiologinis tyrimas – spindulinės diagnostikos metodų taikymas žmogaus organizmo sandarai tirti bei pakitimams nustatyti.
2.6. Rentgenologinis tyrimas – žmogaus organizmo sandaros (normos ir patologijos sąlygomis) tyrimas specialiais aparatais, generuojančiais rentgeno spinduliuotę.
3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atliekami KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimai, turi atitikti Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių antrinio lygio vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 758 „Dėl Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ ir (ar) Onkologijos chemoterapijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-547 „Dėl Onkologijos chemoterapijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“, ir (ar) Onkologijos radioterapijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl Onkologijos radioterapijos stacionarinių paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“.
II SKYRIUS
TYRIMŲ ATLIKIMO REIKALAVIMAI
5. Tyrimų metodiką ir jų atlikimo protokolą parenka gydytojas radiologas. Radiologijos technologas atsako už tyrimų kokybę.
6. Atliekant tyrimus dalyvauja:
6.1. gydytojas radiologas, kuris organizuoja tyrimų atlikimą, įvertina ir aprašo atliktų tyrimų vaizdus, pildo medicinos dokumentus;
6.2. radiologijos technologas (-ai), kuris (-ie) atlieka tyrimus, pagal savo kompetenciją pildo medicinos dokumentus ir atlieka kitus veiksmus;
7. KT tyrimai atliekami kompiuteriniu tomografu. MRT tyrimai atliekami įvairaus magnetinio lauko stiprumo MRT aparatais.
8. KT skenavimas atliekamas rentgeno spindulių pagrindu, MRT – magnetinio lauko ir radiodažninėmis bangomis. KT ir (ar) MRT tyrimo metu skenavimo anatominė sritis ir protokolas pasirenkami pagal klinikines indikacijas ir aparato galimybes, taip pat gali būti taikomas papildomas kontrastavimas. KT ir (ar) MRT tyrimų metu taikant intraveninį kontrastavimą, kontrastinė medžiaga švirkščiama į periferinę ar centrinę veną. Atliekant KT arteriografiją, kontrastinė medžiaga gali būti švirkščiama į arteriją. Skenavimas su intravenine kontrastine medžiaga atliekamas bent vienoje kontrastinio tyrimo fazėje.
9. Daugiafaziai kontrastiniai KT tyrimai atliekami daugiasluoksniu (ne mažiau kaip 16 sluoksnių) kompiuteriniu tomografu, naudojant automatinį injektorių. Daugiafaziai kontrastiniai MRT tyrimai atliekami ne mažiau negu 1 teslos magnetinio rezonanso tomografu naudojant stipriam magnetiniam laukui sertifikuotą automatinį injektorių.
10. Daugiafazio kontrastinio KT tyrimo metu kateterizuojama periferinė ar centrinė vena, kaip nurodyta kontrastinės medžiagos gamintojų, leidžiama nejoninė kontrastinė medžiaga, atliekamas KT skenavimas ne didesniais negu 5 mm pjūviais natyvinėje (bekontrastėje) fazėje ir ne didesniais negu 2,5 mm pjūviais intraveninio kontrastinio tyrimo fazėse ne mažiau negu dviejose intraveninėse kontrastavimo fazėse ir atliekama gautų vaizdų rekonstrukcija ir analizė.
11. Daugiafazio kontrastinio MRT tyrimo metu kateterizuojama periferinė ar centrinė vena, kaip nurodyta kontrastinės medžiagos gamintojų, leidžiama speciali paramagnetinė kontrastinė medžiaga, naudojant specialias programas (sekas) atliekamas MRT skenavimas ne didesniais kaip 7 mm pjūviais natyvinėje (bekontrastėje) fazėje ir ne didesniais kaip 5 mm pjūviais intraveninio kontrastinio tyrimo fazėse ir atliekama gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija ir analizė.
12. KT angiografijos tyrimai atliekami daugiasluoksniu (ne mažiau kaip 16-os sluoksnių) kompiuteriniu tomografu. MR angiografijos tyrimai atliekami ne mažiau kaip 1 teslos magnetinio lauko stiprumo magnetinio rezonanso tomografu.
13. KT angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė / centrinė vena, suleidžiama smūginė dozė nejoninės kontrastinės medžiagos (nuo 50 iki 200 ml), atliekamas skenavimas (ne didesniais kaip 1,25 mm storio pjūviais) ir tolesnė gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija bei analizė. MR angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė / centrinė vena, suleidžiama smūginė dozė paramagnetinės kontrastinės medžiagos (0,1–0,3 mmol/kg svorio), atliekamas skenavimas (naudojant specialias programas (sekas)) ir gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija bei analizė.
III SKYRIUS
TYRIMŲ, KURIŲ IŠLAIDOS APMOKAMOS PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, ATLIKIMO TVARKA
15. KT ir (ar) MRT tyrimai atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąraše (toliau – Sąrašas), šia tvarka:
15.2. jeigu Sąraše „+“ ženklas pažymėtas ir ties KT, ir ties MRT tyrimu, sprendimą dėl tyrimo rūšies priima pacientą atlikti tyrimo siunčiantis gydytojas ir siuntime nurodo tokio sprendimo motyvus;
15.3. jeigu Sąraše „+“ ženklas pažymėtas tik ties MRT tyrimu, atliekamas MRT tyrimas. KT tyrimas gali būti atliekamas šiais atvejais:
15.3.1. jeigu tyrimą reikia atlikti nedelsiant, o atlikti MRT tyrimo įstaigoje nėra techninių galimybių;
15.3.2. atlikus MRT tyrimą, gydytojas radiologas rekomenduoja atlikti KT tyrimą (kai MRT tyrimas nepakankamai informatyvus);
16. Daugiafaziai kontrastiniai KT ir (ar) MRT tyrimai atliekami, kai šį tyrimo metodą parenka gydytojas radiologas. Daugiafazio kontrastinio tyrimo rūšį ir eiliškumą parenka gydytojas radiologas.
17. Daugiafaziai kontrastiniai KT ir (ar) MRT tyrimai atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąraše.
18. Sprendimą dėl angiografijos tyrimo rūšies (KT angiografija ar MR angiografija) priima pacientą atlikti tokio tyrimo siunčiantis gydytojas ir Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a) nurodo tokio sprendimo motyvus.
19. KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimai, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąraše.
IV SKYRIUS
TYRIMŲ KONTRAINDIKACIJOS
20. Santykinės KT tyrimų, daugiafazių kontrastinių KT tyrimų, KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimų kontraindikacijos:
20.5. kai kontrastinės medžiagos naudojimas tyrimo metu draudžiamas šios kontrastinės medžiagos gamintojo pateiktoje anotacijoje;
21. MRT tyrimų ir daugiafazių kontrastinių MRT tyrimų kontraindikacijos:
21.1. absoliučios:
21.1.1. širdies defibriliatorius ir (ar) stimuliatorius, kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia, kiti elektroniniai medicininiai implantai (diafragmos stimuliatorius, kochleariniai implantai);
21.2. santykinės:
21.2.1. nėštumas (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų);
22. Absoliuti MR angiografijos tyrimų kontraindikacija – nemedicininės paskirties metaliniai svetimkūniai (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 1999 m. gegužės 10 d.
įsakymu Nr. 229
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 8 d.
įsakymo Nr. V-205
redakcija)
LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠAS
Nr. |
TLK-10-AM kodas |
Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė |
Kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) angiografijos ir magnetinio rezonanso (toliau – MR) angiografijos tyrimų atlikimo indikacijos |
I SKYRIUS GALVOS IR KAKLO SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
1. |
C70 |
Smegenų dangalų piktybinis navikas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti
|
2. |
C71 |
Smegenų piktybinis navikas |
|
3. |
C72 |
Nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybinis navikas |
|
4. |
C79.3 |
Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas |
|
5. |
D33.0 |
Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas |
|
6. |
D33.1 |
Smegenų intratentorinės dalies gerybinis navikas |
|
7. |
D33.2 |
Smegenų nepatikslintos dalies gerybinis navikas |
|
8. |
D42 |
Smegenų dangalų neaiškios ar nežinomos eigos navikas |
|
9. |
D43 |
Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos neaiškios ar nežinomos eigos navikas |
|
10. |
G45.0 |
Vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas |
|
11. |
G45.2 |
Dauginiai ir abipusiai priešsmegeninių arterijų sindromai |
|
12. |
G45.3 |
Trumpalaikis aklumas |
|
13. |
G45.8 |
Kiti praeinantys galvos smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai |
|
14. |
G45.9 |
Praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, nepatikslinti |
|
15. |
G46 |
Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis |
|
16. |
G46.4 |
Smegenėlių insulto sindromas |
|
17. |
G46.5 |
Grynas motorinis lakūninis sindromas |
|
18. |
G46.6 |
Grynas sensorinis lakūninis sindromas |
|
19. |
I60 |
Subarachnoidinis kraujavimas |
|
20. |
I61 |
Intracerebrinis kraujavimas |
|
21. |
I63 |
Smegenų infarktas |
|
22. |
I64 |
Insultas, nepatikslintas kaip kraujavimas arba infarktas |
|
23. |
I65.0 |
Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
24. |
I65.1 |
Pamatinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
25. |
I65.2 |
Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
26. |
I65.3 |
Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
27. |
I65.8 |
Kitos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
28. |
I65.9 |
Nepatikslintos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
29. |
I66.0 |
Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
30. |
I66.1 |
Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
31. |
I66.2 |
Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
32. |
I66.3 |
Smegenėlių arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
33. |
I66.4 |
Dauginis ir abipusis smegenų arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
34. |
I66.8 |
Kitos smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas |
|
35. |
I67.0 |
Smegenų arterijų atsisluoksniavimas, neplyšęs |
|
36. |
I67.1 |
Smegenų aneurizma, neplyšusi |
|
37. |
I72.0 |
Miego arterijos aneurizma |
|
38. |
Q28.2 |
Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda |
|
39. |
Q28.3 |
Kitos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos |
|
40. |
S06.4 |
Epidurinė hemoragija |
|
41. |
S06.5 |
Trauminė subdurinė hemoragija |
|
42. |
S06.6 |
Trauminė subarachnoidinė hemoragija |
|
43. |
S06.8 |
Kiti intrakranijiniai sužalojimai |
|
44. |
S06.9 |
Intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas |
|
45. |
S15.0 |
Miego arterijos sužalojimas |
|
46. |
S15.1 |
Slankstelinės arterijos sužalojimas |
|
47. |
S15.7 |
Kelių kaklo kraujagyslių sužalojimas |
|
48. |
S15.8 |
Kitų kaklo kraujagyslių sužalojimas |
|
49. |
S15.9 |
Nepatikslintos kaklo kraujagyslės sužalojimas |
|
II SKYRIUS VEIDO SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
50. |
C01 |
Liežuvio šaknies piktybinis navikas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti
|
51. |
C02 |
Kitų ir nepatikslintų liežuvio dalių piktybinis navikas |
|
52. |
C03 |
Dantenų piktybinis navikas |
|
53. |
C04 |
Burnos dugno piktybinis navikas |
|
54. |
C05 |
Gomurio piktybinis navikas |
|
55. |
C06 |
Kitos ir nepatikslintos burnos dalies piktybinis navikas |
|
56. |
C07 |
Paausinės seilių liaukos piktybinis navikas |
|
57. |
C08 |
Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybinis navikas |
|
58. |
C09 |
Migdolo piktybinis navikas |
|
59. |
C10 |
Burnaryklės piktybinis navikas |
|
60. |
C11 |
Nosiaryklės piktybinis navikas |
|
61. |
C12 |
Kriaušinės kišenės piktybinis navikas |
|
62. |
C13 |
Gerklaryklės piktybinis navikas |
|
63. |
C14 |
Kitų ir nepatikslintų lūpos, burnos ertmės ir ryklės dalių piktybinis navikas |
|
64. |
C69 |
Akies ir akies priedų piktybinis navikas |
|
65. |
D10.1 |
Liežuvio gerybinis navikas |
|
66. |
D10.2 |
Burnos dugno gerybinis navikas |
|
67. |
D10.3 |
Kitų ir nepatikslintų burnos dalių gerybinis navikas |
|
68. |
D10.4 |
Migdolo gerybinis navikas |
|
69. |
D11 |
Didžiųjų seilių liaukų gerybinis navikas |
|
70. |
Q28.0 |
Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda |
|
71. |
Q28.1 |
Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos |
|
III SKYRIUS PILVO ORGANŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
72. |
C16 |
Skrandžio piktybinis navikas |
Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas |
73. |
C17 |
Plonosios žarnos piktybinis navikas |
|
74. |
C18 |
Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas |
|
75. |
C19 |
Tiesiosios žarnos ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas |
|
76. |
C20 |
Tiesiosios žarnos piktybinis navikas |
|
77. |
C21 |
Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas |
|
78. |
C22 |
Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas |
|
79. |
C23 |
Tulžies pūslės piktybinis navikas |
|
80. |
C24 |
Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas |
|
81. |
C25 |
Kasos piktybinis navikas |
|
82. |
C26.1 |
Blužnies piktybinis navikas |
|
83. |
C74 |
Antinksčio piktybinis navikas |
|
84. |
C75 |
Kitų vidaus sekrecijos liaukų ir susijusių struktūrų piktybinis navikas |
|
85. |
C76 |
Kitų ir netiksliai apibrėžtų lokalizacijų piktybinis navikas |
|
86. |
C77 |
Metastazinis ir nepatikslintas limfmazgių piktybinis navikas |
|
87. |
C78 |
Kvėpavimo ir virškinimo organų metastazinis piktybinis navikas |
|
88. |
C79 |
Kitų lokalizacijų metastazinis piktybinis navikas |
|
89. |
C80 |
Nenurodytų lokalizacijų piktybinis navikas |
|
90. |
C81 |
Hodžkino (Hodgkin) limfoma |
|
91. |
C82 |
Folikulinė [mazgelinė] ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfoma |
|
92. |
C83 |
Difuzinė ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfoma |
|
93. |
D12 |
Storosios (gaubtinės) žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo gerybinis navikas |
|
94. |
D13.4 |
Kepenų gerybinis navikas |
|
95. |
D13.6 |
Kasos gerybinis navikas |
|
96. |
D13.7 |
Kasos endokrininės dalies gerybinis navikas |
|
97. |
D13.9 |
Netiksliai apibrėžtos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybinis navikas |
|
98. |
D18 |
Hemangioma ir limfangioma |
|
99. |
D19 |
Mezotelinio audinio gerybinis navikas |
|
100. |
D35.0 |
Antinksčio gerybinis navikas |
|
101. |
D37 |
Burnos ertmės ir virškinimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas |
|
102. |
D73 |
Blužnies ligos |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti
|
103. |
I71 |
Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas |
|
104. |
I72 |
Kitos aneurizmos |
|
105. |
I74.0 |
Pilvinės aortos embolija ir trombozė |
|
106. |
I74.1 |
Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė |
|
107. |
I77.4 |
Pilvinio kamieno (truncus coeliacus) suspaudimo sindromas |
|
108. |
I77 |
Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai |
|
109. |
I81 |
Vartų venos trombozė |
|
110. |
K55 |
Žarnų kraujotakos sutrikimai |
|
111. |
K56 |
Paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija (be išvaržos) |
|
112. |
K74 |
Kepenų fibrozė ir cirozė |
|
113. |
K76.6 |
Vartų venos hipertenzija |
|
114. |
K85 |
Ūminis pankreatitas |
|
115. |
K86 |
Kitos kasos ligos |
|
116. |
K92.0 |
Vėmimas krauju |
Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti |
117. |
K92.1 |
Kraujas išmatose (melena) |
|
118. |
K92.2 |
Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas |
|
119. |
Q25.4 |
Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti
|
120. |
S36 |
Pilvo ertmės organų sužalojimas |
|
IV SKYRIUS UROGENITALINĖS SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
121.
|
C64 |
Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
122. |
C65 |
Inksto geldelės piktybinis navikas |
|
123. |
C67 |
Šlapimo pūslės piktybinis navikas |
|
124. |
C68 |
Kitų ir nepatikslintų šlapimo organų piktybinis navikas |
|
125. |
D30.0 |
Inksto gerybinis navikas |
|
126. |
D41 |
Šlapimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas |
|
127. |
D48.3 |
Retroperitoninio tarpo nežinomos eigos navikas |
|
128. |
I12 |
Hipertenzinė inkstų liga |
|
129. |
I13 |
Hipertenzinė širdies ir inkstų liga |
|
130. |
I15.0 |
Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija |
|
131. |
I70.1 |
Inkstų arterijos aterosklerozė |
|
132. |
I72.2 |
Inksto arterijos aneurizma |
Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas) |
133. |
N10 |
Ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
134. |
N11 |
Lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas |
|
135. |
N12 |
Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas kaip ūminis ar lėtinis |
|
136. |
N13 |
Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija |
|
137. |
N25 |
Pakitimai dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos |
|
138. |
N26 |
Nepatikslintos kilmės inksto sumažėjimas |
|
139. |
N27 |
Mažas inkstas dėl nežinomos priežasties |
|
140. |
N28.0 |
Inksto išemija ir infarktas |
|
141. |
Q27.1 |
Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) |
Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas) |
142. |
Q27.2 |
Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos |
|
143. |
R31 |
Hematurija, nepatikslinta |
Neaiškios kilmės hematurija |
144. |
S35.4 |
Inkstų kraujagyslių sužalojimas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
V SKYRIUS DUBENS SRITIES KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
145.
|
C48 |
Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas |
Retroperitoninis ar dubens organų kraujavimas dėl traumos, naviko ar kt. priežasčių |
146. |
C49 |
Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas |
|
147. |
D20 |
Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas |
|
148. |
I70.0 |
Aortos sklerozė |
Aortos ir klubinės srities arterijų aterosklerotiniai pakitimai |
149. |
I70.8 |
Kitų arterijų aterosklerozė |
|
150. |
I72.3 |
Klubinės arterijos aneurizma |
Pirminė kraujagyslių patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas) |
151. |
I74.0 |
Pilvinės aortos embolija ir trombozė |
|
152. |
I74.5 |
Klubinės arterijos embolija ir trombozė |
|
153. |
I77 |
Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai |
|
154. |
K92.1 |
Kraujas išmatose (melena) |
Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas |
155. |
K92.2 |
Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas |
|
156. |
N50.1 |
Vyro lyties organų kraujagysliniai pažeidimai |
Vyrų impotencija, sukelta arterijų okliuzinės ligos |
157. |
R31 |
Hematurija, nepatikslinta |
Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas |
158. |
S35 |
Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
159. |
S36 |
Pilvo ertmės organų sužalojimas |
Parenchiminių organų trauma |
VI SKYRIUS KRAUJAGYSLIŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
160.
|
I77.3 |
Fibroraumeninė arterijų displazija |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
161. |
I80 |
Flebitas ir tromboflebitas |
Įtariamas trombas ileokaviniame venos segmente |
162. |
I82 |
Kita veninė embolija ir trombozė |
|
163. |
I83 |
Kojų venų varikozė |
|
164. |
I86 |
Kitų vietų venų varikozė |
|
165. |
I87 |
Kiti venų sutrikimai |
|
166. |
I97 |
Neklasifikuojami kitur kraujotakos sistemos sutrikimai, atsiradę po procedūrų |
|
167. |
I98 |
Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai, atsiradę sergant kitur klasifikuojamomis ligomis |
|
168. |
I99 |
Kiti ir nepatikslinti kraujotakos sistemos sutrikimai |
|
169. |
M30 |
Mazginis poliarteritas ir su juo susijusios būklės |
Kitos pirminės kraujagyslių patologijos (malformacija, vaskulitas, „apvogimo“ sindromas ir kt.) |
170. |
M31 |
Kitos nekrozuojančios vaskulopatijos |
|
171. |
Q27 |
Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos
|
|
VII SKYRIUS KRŪTINĖS LĄSTOS KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
172. |
C33 |
Trachėjos piktybinis navikas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
173. |
C34 |
Broncho ir plaučio piktybinis navikas |
|
174. |
C37 |
Užkrūčio liaukos piktybinis navikas |
|
175. |
C38 |
Širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinis navikas |
|
176. |
C39 |
Kitų ir nepatikslintų kvėpavimo sistemos bei krūtinės ląstos organų piktybinis navikas |
|
177. |
D15 |
Kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos organų gerybinis navikas |
|
178. |
E32 |
Užkrūčio liaukos ligos |
|
179. |
I26 |
Plaučių arterijų embolija |
|
180. |
Q33 |
Įgimtos plaučių formavimosi ydos |
Įtariamos įgimtos kardiopulmoninės anomalijos |
181. |
R04 |
Kraujavimas iš kvėpavimo takų |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
182. |
S25 |
Krūtinės ląstos kraujagyslių sužalojimas |
|
VIII SKYRIUS ŠIRDIES IR JOS KRAUJAGYSLIŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
183. |
I05 |
Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos |
Diagnozei patikslinti Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti |
184. |
I06 |
Reumatinės aortos vožtuvo ligos |
|
185. |
I07 |
Reumatinės triburio vožtuvo ligos |
|
186. |
I08 |
Kelių vožtuvų ligos |
|
187. |
I09 |
Kitos reumatinės širdies ligos |
|
188. |
I20 |
Krūtinės angina |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
189. |
I23 |
Komplikacijos po persirgto miokardo infarkto |
|
190. |
I24 |
Kitos ūminės išeminės ligos formos |
|
191. |
I25 |
Lėtinė išeminė širdies liga |
|
192. |
I34 |
Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos |
Diagnozei patikslinti Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti |
193. |
I35 |
Nereumatinės aortos vožtuvo ydos |
|
194. |
I36 |
Nereumatinės triburio vožtuvo ydos |
|
195. |
I37 |
Plaučių kamieno vožtuvo ydos |
|
196. |
I38 |
Endokarditas, vožtuvas nepatikslintas |
|
197. |
I39 |
Endokarditas ir širdies vožtuvų ydos, nustatomos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur |
|
198. |
I42 |
Kardiomiopatija |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
199. |
I43 |
Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur |
|
200. |
I50 |
Širdies nepakankamumas |
|
201. |
I51 |
Komplikacijos ir nepakankamai patikslinti širdies sutrikimai, apibūdinami kaip širdies ligos |
|
202. |
I52 |
Kiti širdies sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur |
|
203. |
I71 |
Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas
|
Diagnozei patikslinti Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti
|
204. |
I72 |
Kitos aneurizmos |
|
205. |
I74.0 |
Pilvinės aortos embolija ir trombozė |
|
|
I74.1 |
Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė |
|
206. |
Q24 |
Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos |
|
207. |
Q25 |
Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos |
|
208. |
Q25.0 |
Atviras arterinis latakas |
Aortos patologiniai pakitimai (transsekcija, dissekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas ir įgimtos aortos ydos); aortos ir jos stambiųjų šakų įvertinimas, ruošiantis selektyvioms angiografijoms. Atliekamo tyrimo apimtis priklauso nuo įtariamos patologijos (iki viso kūno) |
209. |
Q25.1 |
Aortos koarktacija (susiaurėjimas) |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
210. |
Q25.2 |
Aortos atrezija |
Stabilioji krūtinės angina, jei: – gydymas vaistais yra neveiksmingas; – fizinio krūvio mėginiai yra teigiami; – neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar atmesti išeminės širdies ligos diagnozės |
211. |
Q25.3 |
Aortos stenozė (susiaurėjimas) |
Nestabilioji krūtinės angina, jei: – gydymas vaistais 1–2 paras yra neveiksmingas; – paūmėjimas atslūgo, bet nustatomi teigiami fizinio krūvio mėginiai; – diagnozuojama angiospastinė krūtinės angina po miokardo infarkto, per pirmus 2 mėn. atsiranda krūtinės angina arba išrašant iš stacionaro nustatomas teigiamas fizinio krūvio mėginys |
212. |
Q25.4 |
Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
213. |
Q26 |
Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos |
Diagnozei patikslinti Chirurginio gydymo indikacijoms nustatyti |
214. |
Q27 |
Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos |
|
215. |
Q28 |
Kitos įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos |
|
216. |
Z95 |
Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
217. |
Z95.1 |
Aortokoronarinė jungtis |
|
218. |
Z95.2 |
Širdies vožtuvo protezas |
|
219. |
Z95.3 |
Ksenogeninis širdies vožtuvas |
|
220. |
Z95.4 |
Kitas širdies arba širdies vožtuvo pakaitalas |
|
221. |
Z95.5 |
Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas |
|
222. |
Z95.8 |
Kitas širdies ar kraujagyslių implantas arba transplantatas |
|
223. |
Z95.9 |
Širdies ar kraujagyslių implantas ar transplantatas, nepatikslintas |
|
IX SKYRIUS PERIFERINIŲ SRIČIŲ (GALŪNIŲ) KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
224. |
C49 |
Kito jungiamojo audinio ir minkštųjų audinių piktybinis navikas |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
225. |
D21 |
Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas |
|
226. |
E10.5 |
1 tipo cukrinis diabetas, kai yra kraujotakos komplikacija |
Aterosklerozinė kraujagyslių liga (aneurizma, embolija, okliuzinė liga, trombozė) |
227. |
I70.2 |
Galūnių arterijų aterosklerozė |
|
228. |
I72.1 |
Rankos arterijos aneurizma |
|
229. |
I72.4 |
Kojos arterijos aneurizma |
|
230. |
I73 |
Kitos periferinių kraujagyslių ligos |
|
231. |
I74.2 |
Rankų arterijų embolija ir trombozė |
|
232. |
I74.3 |
Kojų arterijų embolija ir trombozė |
|
233. |
I74.4 |
Galūnių arterijų embolija ir trombozė, nepatikslinta |
|
234. |
I77 |
Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai |
|
235. |
I79 |
Arterijų, arteriolių ir kapiliarų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur |
|
236. |
S49 |
Kiti ir nepatikslinti peties bei žasto sužalojimai |
Kraujagyslių traumos |
237. |
S55 |
Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje |
|
238. |
S75 |
Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje |
|
239. |
S76 |
Raumenų ir sausgyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje |
|
240. |
S85 |
Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje |
|
241. |
S95 |
Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas |
|
X SKYRIUS KITŲ SRIČIŲ KT ANGIOGRAFIJA, MR ANGIOGRAFIJA
|
|||
242. |
T82.7 |
Infekcija ir uždegiminė reakcija dėl kito širdies ir kraujagyslės įtaiso, implanto ar transplanto |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti Diferencinei diagnostikai atlikti |
243. |
T82.8 |
Širdies ir kraujagyslės protezinių įtaisų, implantų ar transplantų kitos komplikacijos |
|
244. |
Z94.0 |
Persodintas inkstas |
Kraujagyslių patologija (prieš organų transplantaciją ir po jos) |
245. |
Z94.1 |
Persodinta širdis |
|
246. |
Z94.2 |
Persodintas plautis |
|
247. |
Z94.3 |
Persodinta širdis ir plaučiai |
|
248. |
Z94.4 |
Persodintos kepenys |
|
249. |
Z95 |
Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai |
Kraujagyslių būklei, kraujotakos pobūdžiui, patologiniam procesui įvertinti |
250. |
|
Donoras, ruošiamas organų transplantacijai |