Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL BENDROJO UGDYMO MOKYKLOS KAITOS GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIIP-742(2)
2017 m. liepos 5 d. Nr. 544
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-742(2) (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas iš esmės atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), numatomas priemones, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia mažinti planavimo dokumentų, reikėtų pakeisti Projekto 2 straipsnio formuluotę ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsižvelgti į Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių nuostatas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“.“
2. Įvertinus Projekte pateiktose Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėse (toliau – Gairių projektas) aktualizuojamas pokyčių sritis, matyti, kad Gairių projekto pavadinimas susiaurina jo paskirtį. Todėl Gairių projekto pavadinime reikėtų išbraukti žodį „mokykla“ ir jį išdėstyti taip: „Bendrojo ugdymo kaitos gairės“.
3. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, vertėtų patikslinti Gairių projekto 7 punkto pirmajame sakinyje nurodyto tyrimo pavadinimą, o antrajame šio punkto sakinyje po žodžio „Visose“ vietoj žodžio „vertinimo“ įrašyti žodį „tyrimo“ ir 7 punktą išdėstyti taip:
„7. Nuo 2006 metų Lietuva dalyvauja tarptautiniame penkiolikmečių tyrime (PISA, angl. Program for International Student Assessment). Visose tyrimo srityse – gamtamokslio, matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų – Lietuvos mokinių pasiekimai žemesni už tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 234 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“). Dauguma Lietuvos mokinių sėkmingai atlieka pagrindinių žinių atkūrimo ir žinomų taisyklių taikymo užduotis, tačiau gerokai mažiau įveikia probleminius, integralaus mąstymo ir kūrybiškumo reikalaujančius uždavinius. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys rodo statistiškai reikšmingus ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų, ypač tarp miesto ir kaimo mokyklų, kai kuriose gebėjimų vertinimo srityse reikšmingai skiriasi merginų ir vaikinų pasiekimai.“
4. Gairių projekto 14.2 papunktis atliepia Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 2.3.1 papunktyje nurodytas priemones, tačiau susiaurina nuostatą dėl pedagogus rengiančių institucijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nurodyta, kad „už pedagogų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą atsakingos stipriausią mokslinį bei profesinį potencialą turinčios aukštosios mokyklos“, o Gairių projekte siekiama nustatyti, kad „pedagogai rengiami edukologijos mokslinius tyrimus vykdančiuose universitetuose“. Atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, atstovų siūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas ir siekį sukurti tris pedagogų rengimo centrus, būtų tikslinga laikytis nuostatos, kad pedagogus rengia aukštosios mokyklos, tai yra universitetai ir kolegijos.
5. Pažymėtina, kad keičiant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus mokytojams būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris užtikrintų mokytojų teisę į darbą ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į tai, Gairių projekto 14.2 papunktyje vertėtų atsisakyti imperatyvaus reikalavimo visiems mokytojams įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį ir vietoj sakinio „Mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“ įrašyti sakinį „Siekiant profesinės karjeros augimo, skatinti mokytojus įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį“.
6. Gairių projekto 16.3 papunktyje numatyta įsteigti ir įveiklinti Ugdymo tyrimo ir inovacijų tinklą. Pažymėtina, kad žodis „steigti“ suponuoja atskiro juridinio asmens steigimo procedūrą. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir atsižvelgiant į tai, kad atskiro juridinio asmens steigimo tikslingumas neįvertintas ir didintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas, Gairių projekto 16.3 papunktyje reikėtų atsisakyti žodžių „įsteigti“ ir „įsteigiamas“ ir jį išdėstyti taip:
„16.3. Įveiklinti Ugdymo tyrimų ir inovacijų tinklą.
Siekiant telkti ir stiprinti pajėgas bendrojo ugdymo tyrimams ir inovacijoms kurti, įveiklinamas Ugdymo tyrimų ir inovacijų tinklas, vienijantis aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų institucijų tyrėjus bei pažangias idėjas diegiančius pedagogus praktikus. Ugdymo tyrimų ir inovacijų tinklui priskirtos funkcijos, padedančios tobulinti bendrojo ugdymo sistemą: analizuoti ugdymo tendencijas ir švietimo politikos įgyvendinimo stebėsenos rezultatus; atlikti nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus ir tarptautinių PISA, TIMSS ir kt. tyrimų antrinę analizę; atlikti mokymo (-si) išteklių ekspertinį vertinimą ir kitas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavestas ekspertines funkcijas; rengti bendrojo ugdymo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių rekomendacijas; pagrįsti ugdymo naujoves ir telkti aukštųjų mokyklų bei kitų tinkamų organizacijų specialistus žvalgomiesiems projektams įgyvendinti; organizuoti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemoje dalyvaujančių dėstytojų mokymus.“
7. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, Gairių projekto 20.2 papunktyje vietoj žodžių „darbo sąlygas“ reikėtų vartoti žodžius „darbo funkcijas“ ir antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Atlyginimai diferencijuojami pagal darbuotojo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir skirtingas darbo funkcijas.“