LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEATRO, KINO, ŠOKIO STUDIJŲ KRYPČIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. balandžio 28 d. Nr. V-659
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Teatro, kino, šokio studijų krypčių aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-659
TEATRO, KINO, ŠOKIO STUDIJŲ KRYPČIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teatro, kino, šokio studijų krypčių aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami teatro (P04), kino (P05), šokio (P06) studijų krypčių, kurios priklauso menų studijų krypčių grupei (P), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas teatro, kino, šokio studijų kryptis (toliau – teatro, kino, šokio kryptys) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Rengiant Aprašą atsižvelgta į pagrindines tarptautinių dokumentų nuostatas, susijusias su teatro, kino, šokio krypčių aprėptimis ir studijų rezultatais Socrates tematikos tinklo (Socrates Thematic Network inter}artes) parengtuose Tuning projekto metodologija grįstuose dokumentuose (Tuning Document Theatre Education, Tuning Document for Film / Screen Arts Education, Tuning Document Dance Education).
3. Aprašo reikalavimai taikomi teatro, kino, šokio krypčių koleginėms ir universitetinėms pirmosios bei antrosios pakopų studijoms, vykdomoms nuolatine ir (ar) ištęstine studijų forma.
4. Baigus teatro, kino, šokio krypčių studijas įgyjamas menų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Teatro, kino, šokio krypčių studijas vykdančios aukštosios mokyklos gali vykdyti tarpkryptines studijų programas, organizuojamas su kitų menų, sveikatos mokslų, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų, ugdymo mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programomis.
6. Į teatro, kino, šokio krypčių koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į jų mokymosi ir stojamųjų egzaminų, kurių metu patikrinamas teatro / kino / šokio žinių ir meninių gebėjimų lygmuo, rezultatus bei kitus kriterijus, kuriuos nustato šių krypčių studijas vykdanti aukštoji mokykla.
7. Į antrosios pakopos teatro, kino, šokio krypčių studijas priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir išlaikę teatro, kino ar šokio stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinamas teatro / kino / šokio žinių ir meninių gebėjimų lygmuo aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Aukštoji mokykla, esant poreikiui, gali organizuoti papildomąsias studijas, vidaus teisės aktais nustatydama tokių studijų trukmę, turinį ir formą, arba pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, būtinas tolesnėms studijoms.
8. Teatro, kino, šokio krypčių studijų tikslai yra šie:
8.1. koleginių ir pirmosios pakopos universitetinių studijų tikslas – parengti kompetentingus teatro, kino ar šokio meno specialistus, savo žiniomis ir gebėjimais, idėjomis ir atsakinga kūryba aktyviai prisidedančius prie Lietuvos ir tarptautinio kultūros lauko poreikių tenkinimo, tradicijų puoselėjimo ir naujovių skatinimo;
8.2. antrosios pakopos studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos, kūrybiškai ir kritiškai mąstančius, atsakingai ir šiuolaikiškai kuriančius teatro, kino ar šokio meno specialistus, gebančius savarankiškai vykdyti teatro, kino ar šokio meno tyrimus ir prisidėti prie šių meno krypčių tobulinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPČIŲ SAMPRATA IR APRĖPTIS
9. Teatras, kinas, šokis – tai universalūs žmogaus kūrybinės raiškos, komunikacijos, vidinio ir išorinio pasaulio suvokimo ir pažinimo būdai. Tačiau teatro, kino, šokio raiškos priemonės, kūrybos procesai ir įgyvendinimo technologijos lemia šių menų ypatingumą ir esminius skirtumus, todėl teatro, kino, šokio studijų objektai yra aprašomi atskirai.
10. Teatro krypties studijų objektą lemia teatro meno sinkretiškumas, apimantis verbalines ir neverbalines raiškos priemones, ir priklausymas scenos menams, t. y. atlikėjų menams, kur sąlygiškai išskiriamos aktoriaus ir režisieriaus veiklos, glaudžiai sąveikaujančios tarpusavyje ir reikalaujančios įvairių tarpdalykinių kompetencijų. Teatro krypties studijų objektas apima vaidmens analizės, kūrimo ir interpretacijos principus, būdus ir procesus, teksto suvokimo ir interpretavimo būdus ir procesus, kūno ir judesio suvokimo ir valdymo technikas ir procesus, balso valdymo ir muzikinės raiškos (dainavimo, ritmikos ir (ar) muzikos instrumento valdymo) technikas, dramaturgijos ir spektaklio kūrimo (režisūros) analizės ir interpretavimo principus, būdus ir procesus, teatro meno idėjas ir kūrinius, teorijas ir reiškinius, jų istorinę kaitą ir šiuolaikinę raišką, tiriamosios teatro meno veiklos metodus ir procesus.
11. Kino krypties studijų objektą lemia glaudžios kino ir kino inspiruotų ekrano menų (televizijos, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kitiems ekranams skirto meninio turinio) sąsajos su technikos išradimais, informacinių komunikacinių technologijų ir ekrano industrijų raida. Kino krypties studijų objektas apima kūrybinius, techninius ir organizacinius kino, televizijos ir kitų ekranui skirtų kūrinių kūrimo principus ir procesus, kultūrinius ir industrinius ekrano meno reiškinius, jų istorinę kaitą ir šiuolaikinę raišką, kultūrinius ir visuomeninius kontekstus, tiriamosios ekrano meno veiklos metodus ir procesus. Ekrano meno sinkretiškumas – vaizdo režisieriaus, vaizdo operatoriaus, garso režisieriaus, prodiuserio, montažo režisieriaus, kino dramaturgo ir kitų ekrano meno profesijų tarpusavio priklausomybė – reikalauja organizuoti kino krypties studijų procesą, užtikrinant skirtingų sričių ekrano meno specialistų ugdymą paraleliai ir sudarant sąlygas jiems dirbti komandose viso studijų proceso metu.
12. Šokio krypties studijų objektą lemia šokio, kaip neverbalinės kalbos, kurios raiškos priemonė yra judesys, ypatumai ir šokio, kaip meno, priklausymas scenos menams arba atlikėjų menams, kur sąlygiškai yra išskiriamos šokio kūrimo ir šokio atlikimo veiklos. Šias veiklas gali atlikti skirtingi asmenys, t. y. kūrėjas-choreografas ir atlikėjas-šokėjas, arba tas pats asmuo. Pastaruoju atveju choreografas pats atlieka savo kūrybą arba šokėjas, interpretuodamas choreografo idėjas, taip pat tampa kūrėju, bendraautoriu. Šokio studijų objektas apima kūno ir judesio suvokimo, pažinimo ir valdymo procesus, šokio kūrimo ir atlikimo principus ir procesus, šokio idėjas, struktūras, technikas ir praktikas, stilius ir žanrus bei jų sociokultūrinius kontekstus, šokio kultūrinius reiškinius, jų istorinę kaitą ir šiuolaikinę raišką, tiriamosios šokio meno veiklos metodus ir procesus. Šokio studijos apima kontekstualų susijusių teorinių žinių ir praktinių gebėjimų lauką, kurių apibrėžtis ir apimtis yra nuolat kintanti.
13. Teatro, kino, šokio kryptys yra glaudžiai susijusios su kitomis menų studijomis – dailės, dizaino, muzikos, medijų meno; taip pat ir su humanitarinių mokslų – filosofijos, istorijos, literatūrologijos, kalbos ir kultūros – studijomis; su socialinių mokslų – psichologijos ir komunikacijos – studijomis; su visomis ugdymo mokslų studijomis.
14. Teatro, kino, šokio krypčių studijos turi atskleisti šių meno veiklų įvairovę, apimančią atlikimo ir kūrimo, kūrinių pristatymo, analizės ir interpretavimo veiklas, jų kontekstualumą, kompleksiškumą ir tarpdalykiškumą, teatro, kino, šokio idėjų, formų, turinio, raiškos priemonių kaitą ir poveikį visuomenės gyvenime.
15. Atsižvelgiant į teatro, kino, šokio meno specifiką, šių krypčių studijose privalo atsispindėti šie turinio elementai: meno istorijos ir teorijos dalykai, apimantys kūrinių suvokimą, analizę, vertinimą ir interpretavimą; meninė kūrybinė ir tiriamoji veikla; praktinės kūrybinės patirtys ir jų refleksija; tarpdalykinės sąsajos ir daugiakultūriškumo kontekstai; technologijų ir inovacijų taikymas meno kūryboje.
16. Į teatro, kino, šokio krypčių studijas turi būti integruojamos šiuolaikinės technologijos, skirtos kūrybiniams eksperimentams ir pažangiems sprendimams įgyvendinti. Teatro, kino, šokio krypčių studijų programos turi pasižymėti strategijų ir taikomų metodų įvairove, pasitelkti meno, socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų rezultatus. Siekiant suteikti studentams platesnių karjeros galimybių ir atsižvelgiant į jų poreikius, programos aukštųjų mokyklų arba studento nuožiūra gali būti papildytos susijusių (meno pedagogo, meno vadybininko ir kt.) kompetencijų dalykais ar turiniu.
17. Teatro, kino, šokio meno specialistai turi pasižymėti teorinių žinių ir požiūrių įvairove, suvokti šiuolaikiniame pasaulyje kylančias teatro, kino, šokio meno problemas ir iššūkius, jų ryšį su kultūriniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, technologiniais procesais. Jie turi gebėti profesionaliai ir etiškai bendrauti su kolegomis ir meno vartotojais, kūrybiškai ir kritiškai naudotis tyrimų rezultatais ir šiuolaikinėmis technologijomis.
18. Absolventai turi būti parengti atitinkamos srities meno (teatro, kino ar šokio) specialisto profesinei veiklai. Absolventai gali dirbti kaip nepriklausomi menininkai individualiai arba kaip teatro, kino ar šokio meno specialistai įvairiose institucijose ir įstaigose privačiame, viešajame ar nevyriausybiniame sektoriuose.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
20. Šiame Apraše pateikta studijų rezultatų struktūra (teoriniai, specialieji, bendrieji) yra pasirinkta vadovaujantis Tuning projekto teatro, kino, šokio sričių metodologijomis.
21. Baigus teatro krypties pirmosios pakopos kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
21.1.1. yra susipažinęs su svarbiausiais Lietuvos ir pasaulio teatro reiškiniais bei raidos etapais;
21.1.3. supranta pagrindinius teisinius, meno vadybos, sveikatos ir saugos reikalavimus ir jų laikosi, vykdydamas konkrečias menines užduotis;
21.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
21.2.1. geba analizuoti teatro meno kūrinius, įžvelgdamas režisūrinio, vizualinio ir muzikinio sprendimo ypatumus;
21.2.2. geba pasirinkti ir taikyti technines, organizacines ir metodines priemones, įgyvendindamas kūrybines teatro meno idėjas;
21.2.3. geba planuoti ir įgyvendinti teatro meno projektą, taikydamas įvairius teatro meno kūrimo būdus ir bendradarbiaudamas su savo ir kitų meno krypčių specialistais;
21.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
21.3.1. spręsdamas teatro meno kūrybinės veiklos uždavinius ir pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su savo srities specialistais ir kitais asmenimis žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba;
21.3.2. įgyvendindamas teatro meno kūrybinės veiklos uždavinius, geba dirbti individualiai ir komandoje, prisiimdamas atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
21.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus;
21.3.4. suvokia kultūros vertybių svarbą ir moralinę atsakomybę už savo kūrybinės teatro meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei ir socialinei, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
22. Baigus teatro studijų krypties pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
22.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
22.1.1. geba lyginti ir vertinti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio teatro kūrinius, reiškinius ir raidos etapus, skirtingų stilių ir formų teatro meno tradicijas;
22.1.3. supranta pagrindinius teisinius, meno vadybos, sveikatos ir saugos reikalavimus ir jų laikosi, įgyvendindamas teatro meno kūrybines veiklas;
22.1.4. geba rinkti, analizuoti ir sisteminti duomenis, reikalingus teatro meno kūrybos problemoms spręsti, remdamasis teatro meno praktika ir tyrimais;
22.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
22.2.1. geba kelti kūrybines teatro meno idėjas ir jas realizuoti individualiai ir grupėje, taikydamas įvairius teatro meno kūrybos metodus ir technikas;
22.2.2. geba įgyvendinti šiuolaikinį kultūrinį kontekstą atitinkančius teatro meno kūrybinius sumanymus, atsižvelgdamas į teatro meno kūrinio parengimo pakopas, taikydamas dramaturgijos analizės ir režisūrinius sceninės kompozicijos principus, pasitelkdamas vizualinės ir muzikinės raiškos priemones;
22.2.3. geba savarankiškai planuoti ir įgyvendinti įvairius teatro meno projektus, taikydamas projekto rengimo ir organizavimo žinias, pasirinkdamas tinkamas priemones ir bendradarbiaudamas su meno ir kitų krypčių specialistais;
22.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
22.3.1. spręsdamas teatro meno kūrybinės veiklos uždavinius ir pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su savo srities specialistais ir plačiąja visuomene žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba;
22.3.2. įgyvendindamas teatro meno kūrybinės veiklos uždavinius, geba dirbti individualiai, burti komandą ir joje dirbti, prisiimdamas atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę bei jos vertinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
22.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus ir prioritetus bei planuodamas mokymosi procesą;
22.3.4. suvokia kultūros vertybių ir kultūrinės įvairovės svarbą bei moralinę atsakomybę už savo kūrybinės teatro meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei, socialinei, technologinei ir ekonominei raidai, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
23. Baigus teatro studijų krypties antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
23.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
23.1.1. išmano, geba lyginti, analizuoti ir kritiškai vertinti teatro meno tendencijas įvairiuose kontekstuose, identifikuoti šiuolaikines teatro meno kryptis, bendruosius kultūrinius ir įvairiakultūrius reiškinius;
23.1.2. išmano teatro meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos reguliavimo sistemą, geba šias žinias taikyti, realizuodamas individualius bei grupinius kūrybinius projektus; turi psichologinių žinių, padedančių spręsti problemas nekonvencinėje aplinkoje;
23.1.3. atlikdamas meninius tyrimus ir įgyvendindamas inovatyvius teatro meno kūrybinius projektus, geba aktualizuoti ir kūrybiškai taikyti reikšmingus teatro srities tyrimus, praktines žinias ir gebėjimus, geba apsibrėžti meninio tyrimo ribas, taikyti tinkamas metodikas ir technologijas;
23.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
23.2.1. geba plėtoti individualų kūrybinį braižą, įžvelgti inovatyvias kūrybines teatro meno idėjas ir taikyti originalius ir pagrįstus jų įgyvendinimo būdus, dirbdamas kintančioje aplinkoje;
23.2.2. geba taikyti ir diegti teatro meno kūrybinei ir tiriamajai veiklai įgyvendinti tinkamus šiuolaikinius metodus, technikas, naujoves;
23.2.3. geba kurti teatro meną, vadovaudamasis dramaturgijos analizės ir režisūriniais sceninės kompozicijos principais, pasitelkdamas vizualinės ir muzikinės raiškos priemones, eksperimentuodamas ir pritaikydamas savo ir (arba) kitų teatro meno kūrėjų patirtį;
23.2.4. geba inicijuoti, planuoti ir įgyvendinti inovatyvius tarpdalykinius teatro meno projektus, bendradarbiaudamas su įvairių sričių specialistais ir suvokdamas teatro sociokultūrinį sąlygotumą ir poveikį visuomenei ir aplinkai;
23.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
23.3.1. vykdydamas teatro meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą bei pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su įvairių sričių specialistais ir plačiąja visuomene, argumentuotai raštu ir žodžiu valstybine ir bent viena užsienio kalba perteikdamas informaciją ir kritiškai ją vertindamas;
23.3.2. įgyvendindamas teatro meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą, geba dirbti profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje individualiai ir komandoje, organizuoti ir valdyti komandos darbo procesą, imtis lyderystės ir atsakomybės už savo ir komandos veiklos kokybę, veiklos vertinimą bei tobulinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
23.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba sistemingai savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus ir prioritetus, tikslingai pasirinkdamas tolesnio profesinio tobulinimosi kryptis ir būdus;
23.3.4. įgyvendindamas teatro meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą, suvokia kultūros vertybių, kultūrinės įvairovės svarbą ir moralinę atsakomybę už savo kūrybinės ir tiriamosios veiklos poveikį visuomenės kultūrinei, socialinei, technologinei ir ekonominei raidai bei gerovei, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
23.3.5. geba kritiškai vertinti savo ir kitų kūrybinę bei tiriamąją teatro meno veiklą, tobulinti savo veiklą ir teikti siūlymus kitų asmenų veiklai tobulinti, atsižvelgdamas į kintančias ekonomines ir technologines sąlygas, klimato kaitos iššūkius bei naujausius mokslinių ir meninių tyrimų rezultatus.
24. Baigus kino studijų krypties pirmosios pakopos kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
24.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
24.1.1. yra susipažinęs su svarbiausiais Lietuvos ir pasaulio ekrano meno reiškiniais ir raidos etapais;
24.1.3. supranta pagrindinius teisinius, meno vadybos, sveikatos ir saugos reikalavimus ir jų laikosi, vykdydamas konkrečias menines užduotis;
24.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
24.2.1. geba kelti menines idėjas ir jas realizuoti individualiai ir grupėje, taikydamas pagrindinius ekrano meno kūrybos metodus;
24.2.2. išmano ir geba savarankiškai pasirinkti ir taikyti tradicines, skaitmenines ir šiuolaikines technologijas ir techniką, įgyvendindamas ekrano meno kūrinį ar jo dalį;
24.2.3. geba planuoti ir organizuoti ekrano meno kūrybinės veiklos įgyvendinimą, bendradarbiaudamas su kitais šios veiklos dalyviais;
24.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
24.3.1. spręsdamas ekrano meno kūrybinės veiklos uždavinius ir pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su savo srities specialistais ir kitais asmenimis žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba;
24.3.2. įgyvendindamas ekrano meno kūrybinės veiklos uždavinius, geba dirbti individualiai ir komandoje, prisiimdamas atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
24.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus;
24.3.4. suvokia kultūros vertybių svarbą ir moralinę atsakomybę už savo kūrybinės ekrano meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei ir socialinei, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
25. Baigus kino studijų krypties pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
25.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
25.1.1. geba lyginti ir vertinti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio ekrano meno kūrinius, reiškinius ir raidos etapus, skirtingų stilių ir formų ekrano meno tradicijas;
25.1.3. supranta pagrindinius teisinius, meno vadybos, sveikatos ir saugos reikalavimus ir jų laikosi, įgyvendindamas ekrano meno kūrybines veiklas;
25.1.4. geba rinkti, analizuoti ir sisteminti duomenis, reikalingus ekrano meno kūrybos problemoms spręsti, remdamasis ekrano meno praktika ir tyrimais;
25.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
25.2.1. geba inicijuoti ekrano meno kūrybinius projektus ir pristatyti projekto menines idėjas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
25.2.2. geba realizuoti šiuolaikinį ekrano meno kontekstą atitinkančius kūrybinius sumanymus, taikydamas tradicinius ir šiuolaikinius ekrano meno kūrybos metodus ir technologijas, eksperimentuodamas su savo ar kitų idėjomis;
25.2.3. geba savarankiškai planuoti ir organizuoti ekrano meno kūrybinį projektą arba jo dalį, ieškodamas konceptualių projekto įgyvendinimo būdų ir bendradarbiaudamas su projekto kūrybine ir vadybine komanda;
25.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
25.3.1. spręsdamas ekrano meno kūrybinės veiklos uždavinius ir pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su savo srities specialistais ir plačiąja visuomene žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba;
25.3.2. įgyvendindamas ekrano meno kūrybinės veiklos uždavinius, geba dirbti individualiai, burti komandą ir joje dirbti, prisiimdamas atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę bei jos vertinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
25.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus ir prioritetus bei planuodamas mokymosi procesą;
25.3.4. suvokia kultūros vertybių ir kultūrinės įvairovės svarbą bei moralinę atsakomybę už savo kūrybinės ekrano meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei, socialinei, technologinei ir ekonominei raidai, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
26. Baigus kino studijų krypties antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
26.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
26.1.1. išmano, geba lyginti, analizuoti ir kritiškai vertinti ekrano meno tendencijas įvairiuose kontekstuose, identifikuoti šiuolaikinio ekrano meno kryptis, bendruosius kultūrinius ir įvairiakultūrius reiškinius;
26.1.2. išmano ekrano meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos reguliavimo sistemą, geba šias žinias taikyti, realizuodamas individualius bei grupinius kūrybinius projektus, turi psichologinių žinių, padedančių spręsti problemas nekonvencinėje aplinkoje;
26.1.3. atlikdamas meninius tyrimus ir įgyvendindamas inovatyvius ekrano meno kūrybinius projektus, geba aktualizuoti ir kūrybiškai taikyti reikšmingus ekrano meno srities tyrimus, praktines žinias ir gebėjimus, geba apsibrėžti meninio tyrimo ribas, taikyti tinkamas metodikas ir technologijas;
26.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
26.2.1. geba plėtoti individualų kūrybinį braižą, įžvelgti inovatyvias kūrybines ekrano meno idėjas ir taikyti originalius ir konceptualiai pagrįstus jų įgyvendinimo būdus, dirbdamas kintančioje aplinkoje;
26.2.2. geba taikyti ir diegti ekrano meno kūriniui ar jo daliai įgyvendinti tinkamas naujas šiuolaikines technologijas, techniką ir kūrybos metodus, eksperimentuodamas ir pritaikydamas savo ir (arba) apibendrintą kitų ekrano meno kūrėjų patirtį;
26.2.3. geba inicijuoti, planuoti ir įgyvendinti tarpdalykinį ekrano meno kūrybinį projektą, suvokdamas ekrano meno kūrinio sociokultūrinį sąlygotumą ir poveikį visuomenei bei aplinkai;
26.2.4. geba pristatyti ekrano meno kūrybinius projektus viešosiose erdvėse, juos pozicionuodamas ir vertindamas skirtinguose kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose bei numatydamas jų tobulinimo būdus;
26.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
26.3.1. vykdydamas ekrano meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą bei pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su įvairių sričių specialistais ir plačiąja visuomene, argumentuotai žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba, perteikdamas informaciją ir kritiškai ją vertindamas;
26.3.2. įgyvendindamas ekrano meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą, geba dirbti profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje individualiai ir komandoje, organizuoti ir valdyti komandos darbo procesą, imtis lyderystės ir atsakomybės už savo ir komandos veiklos kokybę, veiklos vertinimą bei tobulinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
26.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba sistemingai savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus ir prioritetus, tikslingai pasirinkdamas tolesnio profesinio tobulinimosi kryptis ir būdus;
26.3.4. įgyvendindamas ekrano meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą, suvokia kultūros vertybių, kultūrinės įvairovės svarbą ir moralinę atsakomybę už savo kūrybinės ir tiriamosios ekrano meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei, socialinei, technologinei ir ekonominei raidai bei gerovei, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
26.3.5. geba kritiškai vertinti savo ir kitų kūrybinę bei tiriamąją ekrano meno veiklą, tobulinti savo veiklą ir teikti siūlymus kitų asmenų veiklai tobulinti, atsižvelgdamas į kintančias ekonomines ir technologines sąlygas, klimato kaitos iššūkius bei naujausius mokslinių ir meninių tyrimų rezultatus.
27. Baigus šokio studijų krypties pirmosios pakopos kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
27.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
27.1.3. supranta pagrindinius teisinius, meno vadybos, sveikatos ir saugos reikalavimus ir jų laikosi, vykdydamas konkrečias menines užduotis;
27.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
27.2.1. geba įgyvendinti kitų asmenų menines šokio idėjas ir kūrybines užduotis, pritaikydamas šokio atlikimo technikos ir kūno bei judesio suvokimo žinias;
27.2.2. geba kelti menines šokio idėjas ir jas realizuoti individualiai ir grupėje, taikydamas pagrindinius šokio kompozicijos ir improvizacijos principus ir metodus;
27.2.3. geba planuoti kūrybinių šokio veiklų įgyvendinimą, bendradarbiaudamas su kitais meninio projekto dalyviais;
27.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
27.3.1. spręsdamas šokio meno kūrybinės veiklos uždavinius ir pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su savo srities specialistais ir kitais asmenimis žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba;
27.3.2. įgyvendindamas šokio meno kūrybinės veiklos uždavinius, geba dirbti individualiai ir komandoje, prisiimdamas atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
27.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus;
27.3.4. suvokia kultūros vertybių svarbą ir moralinę atsakomybę už savo kūrybinės šokio meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei ir socialinei, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
28. Baigus šokio studijų krypties pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
28.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
28.1.1. geba lyginti ir vertinti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio šokio reiškinius ir raidos etapus, skirtingų stilių ir žanrų šokio meno tradicijas;
28.1.3. supranta pagrindinius teisinius, meno vadybos, sveikatos ir saugos reikalavimus ir jų laikosi, įgyvendindamas šokio meno kūrybines veiklas;
28.1.4. remdamasis šokio meno praktika ir tyrimais, geba rinkti, analizuoti ir sisteminti duomenis, reikalingus šokio meno kūrybos problemoms spręsti;
28.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
28.2.1. geba perteikti kitų asmenų menines šokio idėjas, demonstruodamas šokio atlikimo technikos, šokio žanro stilių žinias, kūno suvokimą ir judėjimo sąmoningumą;
28.2.2. geba kelti šiuolaikinį kultūrinį kontekstą atitinkančias menines šokio idėjas ir jas realizuoti individualiai ir grupėje, taikydamas įvairius šokio kompozicijos ir improvizacijos principus, kūrybos metodus, technikas ir technologijas;
28.2.3. geba planuoti ir įgyvendinti kūrybinį šokio projektą, taikydamas projekto rengimo ir organizavimo žinias, pasirinkdamas tinkamas priemones ir bendradarbiaudamas su projekto kūrybine ir vadybine komanda;
28.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
28.3.1. spręsdamas šokio meno kūrybinės veiklos uždavinius ir pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su savo srities specialistais ir plačiąja visuomene žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba;
28.3.2. įgyvendindamas šokio meno kūrybinės veiklos uždavinius, geba dirbti individualiai, burti komandą ir joje dirbti, prisiimdamas atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę bei jos vertinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
28.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus ir prioritetus bei planuodamas mokymosi procesą;
28.3.4. suvokia kultūros vertybių ir kultūrinės įvairovės svarbą bei moralinę atsakomybę už savo kūrybinės šokio meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei, socialinei, technologinei ir ekonominei raidai, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
29. Baigus šokio studijų krypties antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
29.1. teoriniai studijų rezultatai. Asmuo:
29.1.1. išmano, geba lyginti, analizuoti ir kritiškai vertinti šokio meno tendencijas įvairiuose kontekstuose, identifikuoti šiuolaikines šokio meno kryptis, bendruosius kultūrinius ir įvairiakultūrius reiškinius;
29.1.2. išmano šokio meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos reguliavimo sistemą, geba šias žinias taikyti, realizuodamas individualius bei grupinius kūrybinius projektus, turi psichologinių žinių, padedančių spręsti problemas nekonvencinėje aplinkoje;
29.1.3. atlikdamas meninius tyrimus ir įgyvendindamas inovatyvius šokio meno kūrybinius projektus, geba aktualizuoti ir kūrybiškai taikyti reikšmingus šokio srities tyrimus, praktines žinias ir gebėjimus, geba apsibrėžti meninio tyrimo ribas, taikyti tinkamas metodikas ir technologijas;
29.2. specialieji studijų rezultatai. Asmuo:
29.2.1. geba interpretuoti šokio meninę idėją, taikydamas šokio atlikimo technikas, kompleksines šokio žanro stilių žinias, vertindamas kūno ir judėjimo sąmoningumą;
29.2.2. geba tyrinėti šiuolaikinį kultūrinį kontekstą, įžvelgti naujas šokio menines idėjas ir jas įgyvendinti individualiai ir grupėje, taikydamas įvairius šokio kompozicijos ir improvizacijos principus, metodus, technikas ir technologijas;
29.2.3. geba inicijuoti, planuoti ir įgyvendinti tarpdalykinį šokio kūrybinį projektą, pasirinkdamas socialinę ir kultūrinę projekto organizavimo aplinką, numatydamas tikslinę auditoriją, pritraukdamas partnerius ir įvertindamas projekto poveikį vietos bendruomenei bei šokio laukui;
29.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
29.3.1. vykdydamas šokio meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą bei pristatydamas jos rezultatus, geba bendrauti su įvairių sričių specialistais ir plačiąja visuomene, argumentuotai žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba perteikti informaciją ir kritiškai ją vertinti;
29.3.2. įgyvendindamas šokio meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą, geba dirbti profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje individualiai ir komandoje, organizuoti ir valdyti komandos darbo procesą, imtis lyderystės ir atsakomybės už savo ir komandos veiklos kokybę, veiklos vertinimą bei tobulinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
29.3.3. suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir geba sistemingai savarankiškai mokytis, išsikeldamas profesinės veiklos kompetencijų tobulinimo tikslus ir prioritetus, tikslingai pasirinkdamas tolesnio profesinio tobulinimosi kryptis ir būdus;
29.3.4. įgyvendindamas šokio meno kūrybinę ir tiriamąją veiklą, suvokia kultūros vertybių, kultūrinės įvairovės svarbą ir moralinę atsakomybę už savo kūrybinės ir tiriamosios šokio meno veiklos poveikį visuomenės kultūrinei, socialinei, technologinei ir ekonominei raidai bei gerovei, gamtinei ir urbanistinei aplinkai;
29.3.5. geba kritiškai vertinti savo ir kitų kūrybinę bei tiriamąją šokio meno veiklą, tobulinti savo veiklą ir teikti siūlymus kitų asmenų veiklai tobulinti, atsižvelgdamas į kintančias ekonomines ir technologines sąlygas, klimato kaitos iššūkius bei naujausius mokslinių ir meninių tyrimų rezultatus.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
30. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis studijų samprata, tikslais, geriausiai padėti pasiekti numatytus studijų rezultatus, derėti su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis ir besikeičiančiu tarptautiniu bei nacionaliniu šių sričių kontekstu.
31. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi būti paremta naujausiais meno ir mokslo pasiekimais, apimti lankstų ir efektyvų, reguliariai peržiūrimą ir atnaujinamą įvairių studijų metodų taikymą, užtikrinantį sėkmingą studijų rezultatų pasiekimą.
32. Taikomi studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija ir padėti studentui ugdytis gebėjimus savarankiškai atnaujinti žinias, nuolat mokytis ir lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Turi būti skatinama studentų atsakomybė už savo studijų rezultatus, mokymosi procesą ir nuolatinį tobulėjimą.
33. Aukštosios mokyklos privalo sudaryti sąlygas studentams įgyti sceninės ir (ar) kūrybinės patirties, įtraukdamos studentus į viešą kūrybinę veiklą, ugdančią jų menines kompetencijas ir gebėjimą bendrauti su įvairia žiūrovų auditorija.
34. Atsižvelgiant į studijų pobūdį ir siekiant numatytų studijų rezultatų, individualių ir grupinių užsiėmimų metu turi būti taikomi įvairūs studijų metodai:
34.1. aktyvieji metodai (pavyzdžiui, diskusija, pranešimas, kūrybinis projektas, viešas pristatymas, meninis tyrimas, vaidmenų žaidimai, minčių žemėlapiai, kūrybinių ar tiriamųjų darbų aplankas, dienoraštis);
34.2. tradiciniai metodai (pavyzdžiui, paskaitos, pratybos, seminarai, konsultacijos, informacijos šaltinių analizė, vaizdo ir garso įrašų demonstravimas, „svečio paskaita“);
35. Siekiant specialiųjų studijų rezultatų, gali būti taikomi šie specifiniai studijų metodai ir formos: repeticija, perklausa, peržiūra, spektaklis, koncertas, filmas, kūrybinių darbų pristatymas ir (ar) atlikimas, kūrybinis seminaras, atvejo analizė, kūrinių analizė ir aptarimas, dalyvavimas scenos ir ekrano menų projektuose, festivaliuose, kūrybinės meistriškumo dirbtuvės ir kita.
36. Savarankiško darbo užduotys turi sietis su programos studijų rezultatais, motyvuoti studentus asmeniškai planuoti individualų darbą ir leisti racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, kūrybines studijas, įrangą ir kitus).
37. Praktika yra studijų programų dalis, skirta padėti studentui įgyti praktiniam kūrybiniam darbui reikalingos profesinės patirties. Praktika gali būti atliekama potencialiose profesinės teatro, kino ar šokio veiklos vietose. Praktikos tipus, jos atlikimo, atsiskaitymo ir vertinimo formas, grįžtamojo ryšio tarp studento, praktikos vadovo ir praktikos vietos sistemą nustato studijas vykdanti aukštoji mokykla.
38. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų ir vertinimo metodai, tačiau turėtų skirtis užduočių turinys, sudėtingumas ir studento savarankiškumo raiška. Dėstytojai turi teisę pasirinkti studijų ir vertinimo metodus.
39. Studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti tinkama studijų programoje numatytų studijų rezultatų pasiekimo lygiui matuoti, studijų procesų pokyčiams nustatyti, informacijai apie studentų pasiekimus teikti, programos ir dalykų tobulinimo prielaidoms kurti.
40. Vertinimo tvarka, vertinimo sistema ir vertinimo kriterijai turi remtis pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo ir nešališkumo principais.
41. Studentų pasiekimų vertinimo sistema gali apimti formaliuosius ir neformaliuosius vertinimo būdus, įvairius vertinimo tipus (kaupiamąjį, kolegialųjį, diagnostinį, įsivertinamąjį, formuojamąjį) ir metodus (žodinius, vaizdinius, praktinius).
42. Bendriesiems ir teoriniams studijų rezultatams vertinti gali būti taikomi šie metodai: testas, rašto darbas, žodinis pranešimas, apklausa žodžiu ir (ar) raštu, minčių ir sąvokų žemėlapiai, atvejo analizė, esė, referatas, pateiktis, užduočių aplankas, diskusija ir kita.
43. Specialiesiems studijų rezultatams vertinti gali būti taikomi šie metodai: veiklos stebėjimas, peržiūra, perklausa, koncertas, praktikos pristatymas ir (ar) ataskaita, darbų aplankas, kūrybinio projekto pristatymas ir (ar) atlikimas ir kita.
44. Rekomenduojama, kad specialieji studijų rezultatai būtų vertinami kolegialios komisijos, sudarytos iš kelių atitinkamos (teatro, kino ar šokio) krypties specialistų.
45. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo komisijos sudaromos pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Komisiją turi sudaryti kompetentingi teatro, kino ar šokio krypties specialistai – dėstytojai, menininkai (mokslininkai) ir socialiniai partneriai. Baigiamieji darbai pristatomi ir ginami viešai.
46. Studentų pasiekimų vertinimas turi būti pagrįstas aiškiai suformuluotais, aukštosios mokyklos patvirtintais ir akademinei bendruomenei iš anksto žinomais kriterijais, atsižvelgiant į studijų vykdymo sąlygas ir išteklius. Studentams turi būti sudaryta galimybė diskutuoti dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, teikti apeliacijas dėl įvertinimo.
47. Pasiektų studijų rezultatų lygis įvertinamas ir kvalifikacinis laipsnis patvirtinamas studijų baigiamuoju darbu.
48. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas – kūrybinis projektas. Rekomenduojama, kad projektą sudarytų meninė ir rašto dalis.
49. Antrosios pakopos baigiamasis darbas – kūrybinis projektas ir su juo susijęs tiriamasis rašto darbas.
50. Siekiant nuolatinės studijų kokybės stebėsenos ir tobulinimo, būtina užtikrinti savalaikį studentų informavimą apie jų studijų pasiekimus ir pasiekimų įvertinimo pagrįstumą, taip pat užtikrinti periodišką, sistemingą ir efektyvų grįžtamąjį ryšį dėstytojui ir kitiems studijų proceso dalininkams. Grįžtamojo ryšio sistemos dedamosios, modeliai, eiga, dalininkų indėlis ir rezultatų sklaida detaliai apibrėžiamos studijas vykdančios aukštosios mokyklos dokumentuose.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Studijų programoms sėkmingai įgyvendinti būtinas kompetentingas, kvalifikuotas ir pakankamas akademinis (dėstytojai, menininkai, tyrėjai) ir studijas aptarnaujantis personalas, tenkinantis šiuos reikalavimus:
51.1. studijų programos akademinį personalą turi sudaryti kvalifikuoti dėstytojai, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, atitinkančią dėstomo studijų dalyko meno ar mokslo kryptį. Dėstytojai turi būti aktyvūs savo srities menininkai ir (ar) mokslininkai, atliekantys tyrimus dėstomo dalyko srityje;
51.2. teatro, kino, šokio studijų specialiesiems studijų rezultatams sėkmingai pasiekti yra būtinas kūrybines veiklas koordinuojantis ir studentų kūrybos sklaidą organizuojantis vadybinis personalas ir specialus studijas aptarnaujantis personalas (garso, vaizdo, apšvietimo technikai, akompaniatoriai, dekoratoriai, grimuotojai, rekvizitininkai ir kiti).
52. Studijų rezultatams sėkmingai pasiekti būtinas tinkamas ir pakankamas studijų turinys, kuris turi atitikti šiuos reikalavimus:
52.1. studijų programos turinys turi būti aktualus, nuolat atnaujinamas, grindžiamas naujausiais meno ir mokslo pasiekimais, užtikrinantis sėkmingą studento kompetencijų įgijimą;
52.2. studijų programos sandara turi būti lanksti, kad studentai galėtų sėkmingai ugdytis būsimai profesinei veiklai būtinas kompetencijas ir maksimaliai atskleisti savo potencialą. Pagrindinės studijų krypties ir kitų krypčių pasirenkamieji dalykai turėtų užtikrinti įvairias studijų individualizavimo ir diferencijavimo galimybes, padėsiančias studentams tikslingai planuoti savo karjerą nuolat besikeičiančiame pasaulyje;
52.3. turi būti sudaryta galimybė studentų ir dėstytojų judumui nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;
53. Specialiųjų poreikių studentams suteikiamos galimybės studijuoti, atsižvelgiant į studijų specifikos ir specialiųjų poreikių suderinamumą.
54. Studentams turi būti pasiūlytas galimų praktikos vietų, susijusių su potencialia profesine teatro, kino ar šokio veikla, sąrašas. Studentas gali savarankiškai susirasti praktikos vietą, kurios tinkamumą įvertina ir patvirtina aukštoji mokykla. Praktikos vietos turi atitikti bendruosius darbo saugos ir higienos reikalavimus.
55. Materialinė ir metodinė bazė, būtina kokybiškam studijų procesui vykdyti, turi būti nuolat atnaujinama ir tenkinti šiuos reikalavimus:
55.1. patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti galiojančių studijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, turi būti patalpos teatro, kino ar šokio viešiems pasirodymams ir (ar) peržiūroms;
55.2. teatro krypties studijų praktiniams užsiėmimams vykdyti reikalingos patalpos turi turėti sceninę įrangą (tinkamą grindų dangą, šviesos, garso ir vaizdo reguliavimo pultus, prožektorius ir kita), pianiną ir (ar) kitą muzikos instrumentą;
55.3. kino krypties studijų meno dalykams dėstyti reikalinga šiuolaikiška ir studijų apimtis tenkinanti profesionali filmavimo, apšvietimo, garso įrašymo technika, garso ir vaizdo montažinės, garso suvedimo, spalvų korekcijų ir peržiūrų salės, filmavimo paviljonai, saviruošos ir repeticijų auditorijos;
55.4. šokio krypties studijų šokio praktiniams užsiėmimams vykdyti yra reikalingos patalpos su tinkamomis šokiui grindimis ir šokio danga. Rekomenduojama, kad salėje būtų baleto atramos, uždengiami veidrodžiai, pianinas ir (ar) kitas muzikos instrumentas, garso įranga;
55.5. turi būti įrengtos pagalbinės patalpos (persirengimo kambariai, dušai, grimo kambariai, rekvizito, technikos ir kitų priemonių sandėliai ir pan.);
55.6. biblioteka, fonoteka ir videoteka turi turėti kryptingai sukomplektuotus spaudos (knygų, žurnalų), garso ir vaizdo įrašų fondus, internetinę prieigą prie katalogų, skaitmenizuotų šaltinių ir visateksčių specializuotų duomenų bazių ir sudaryti galimybę studentams naudotis šiais ištekliais nuotoliniu būdu.