LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS AVIACIJOS SAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR VALSTYBINĖS AVIACIJOS SAUGOS KOMISIJOS SUDARYMO
2024 m. balandžio 8 d. Nr. 3-113
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir įgyvendindamas 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1087, 7 ir 8 straipsnius:
2. S u d a r a u Valstybinę aviacijos saugos komisiją (toliau – Komisija):
Julius Skačkauskas – susisiekimo viceministras (Komisijos pirmininkas);
Justas Rašomavičius – Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas (Komisijos pirmininko pavaduotojas);
Saulius Batavičius – akcinės bendrovės „Oro navigacija“ generalinis direktorius (pakaitinis narys – Donatas Dačkevičius, akcinės bendrovės „Oro navigacija“ Saugos ir kokybės skyriaus vadovas);
Andrejus Golubevas – viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros Saugos ir kokybės skyriaus vadovas (pakaitinis narys – Vidmantas Plėta, viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius);
Agnė Katkutė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja (pakaitinė narė – Sigita Jurkšaitytė, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja);
Vidas Kaupelis – Šiaulių aeroklubo viršininkas (pakaitinis narys – Arūnas Gražulis, Lietuvos aeroklubo prezidentas);
plk. Antanas Matutis – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas;
plk. Vidmantas Raklevičius – Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos karinės aviacijos administracijos direktorius;
Valdas Stropus – akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų Saugos ir atitikties skyriaus vadovas (pakaitinis narys – Vidas Kšanas, akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius);
Rolandas Volskis – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos viršininkas (pakaitinis narys – Virginijus Steponavičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos saugos inžinierius).
3. N u s t a t a u, kad Komisija atlieka Aviacijos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodytas užduotis ir savo posėdžius rengia ne rečiau kaip kartą per metus.
4. L e i d ž i u Komisijai prireikus pasitelkti ekspertus, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, mokslo ir mokymo įstaigų ir organizacijų atstovus ir specialistus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro
2024 m. balandžio 8 d.
įsakymu Nr. 3-113
VALSTYBINĖ AVIACIJOS SAUGOS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė aviacijos saugos programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje (toliau – Čikagos konvencija), 19 priedą „Saugos valdymas“ (toliau – 19 priedas), įgyvendinant 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1087, 7 ir 8 straipsnius ir Europos aviacijos saugos programos, paskelbtos Europos Komisijos 2022 m. spalio 17 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos aviacijos saugos programa“ (COM/2022/529 final), nuostatas ir yra skirta valstybės įpareigojimams aviacijos saugos valdymo srityje užtikrinti. Programa apibendrina aviacijos saugos priemones, taikomas Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į aviacijos veiklos mastą ir sudėtingumą, įskaitant valstybės funkcijų ir atsakomybių, valdant aviacijos saugą Lietuvos Respublikoje, paskirstymą ir užtikrinimą:
2. Siekiant stiprinti aviacijos saugą Lietuvos Respublikoje, įgyvendinant Programą dalyvauja aviacijos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos, nurodytos Aviacijos įstatymo 4 straipsnyje (toliau – valdymo institucijos), teisingumo ministro paskirtas orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas bei visos aviacijos veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančios organizacijos (toliau – aviacijos organizacijos), įskaitant visuomenines (toliau – bendroji aviacija).
II SKYRIUS
VALSTYBINĖ AVIACIJOS SAUGOS POLITIKA, JOS TIKSLAI IR IŠTEKLIAI
4. Valstybinė aviacijos saugos politika (toliau – saugos politika) – tai aukščiausiam aviacijos saugos lygiui užtikrinti skirti reikalavimai, pagrįsti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, techninėmis gairėmis ir kitomis specifinėmis veiklos taisyklėmis, taip pat Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) standartais ir rekomenduojamąja praktika (angl. Standards and Recommended Practices, toliau – SARPs).
5. Saugos politikos tikslas atitinka Europos aviacijos saugos politikos tikslą – užtikrinti, kad taikant Europos Sąjungoje aviacijos saugai valdyti skirtas taisykles ir procedūras būtų pasiektas aukščiausias saugos veiksmingumo lygis.
6. Saugos politikos tikslui pasiekti yra būtini šie elementai:
6.2. valstybinė aviacijos saugos valdymo sistema ir aiškus funkcijų bei atsakomybių pasidalijimas tarp valdymo institucijų;
6.4. techninės gairės ir kitos priemonės, kurios padeda įgyvendinti aviacijos saugos reikalavimus, taip pat reikšminga saugos informacija;
6.5. aviacijos veiklą vykdančių asmenų licencijavimo ir aviacijos organizacijų sertifikavimo, leidimų išdavimo ir veiklos patvirtinimo procesai;
6.6. aviacijos organizacijų ir kompetentingos priežiūros institucijos veiksmingos saugos valdymo sistemos su įtvirtintomis aviacijos saugos rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo procedūromis;
6.9. saugos valdymo sistemų ir taikytų priemonių, siekiant saugos politikos tikslo, veiksmingumo vertinimas;
III SKYRIUS
VALSTYBINĖ AVIACIJOS SAUGOS VALDYMO SISTEMA IR JOS FUNKCIJOS
7. Valdymo institucijos, siekdamos, kad aviacijos veikla Lietuvos Respublikoje būtų vykdoma užtikrinant aukščiausią įmanomą saugos lygį, skatina, palaiko ir užtikrina aviacijos saugos reikalavimų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, rengia nacionalinės teisės aktus ir taiko veiksmingus aviacijos saugos valdymo procesus.
8. Susisiekimo ministras Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) teikimu tvirtina Valstybinį aviacijos saugos planą (Programos priedas), kuriame identifikuojamos aviacijos veiklos saugos rizikos ir priemonės joms mažinti, nustatomas siektinas aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygis valstybės mastu ir jo stebėsenai užtikrinti skirti aviacijos saugos veiksmingumo rodikliai. Saugos planas rengiamas atsižvelgiant į ICAO Pasaulinį aviacijos saugos planą (angl. Global Aviation Safety Plan, toliau – GASP) ir Europos aviacijos saugos planą (angl. European Plan for Aviation Safety, toliau – EPAS). Saugos planas peržiūrimas ir atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per metus.
9. Siekdamos Programos 7 punkte nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, LTSA, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA) pagal kompetenciją nustato reikalavimus aviacijos saugos srityje.
10. LTSA:
11. TKA, atlikdama jai teisės aktais pavestas nacionalinės priežiūros institucijos arba kompetentingos institucijos funkcijas:
11.1. prižiūri aviacijos veiklą vykdančių asmenų ir aviacijos organizacijų veiklą, nustato aviacijos saugos tendencijas, taiko rizikos vertinimu pagrįstus priežiūros metodus, identifikuoja ir sprendžia saugos problemas;
11.2. stebi ir vertina Lietuvos Respublikos aviacijos saugos veiksmingumą atsižvelgdama į aviacijos organizacijų saugos veiksmingumo rodiklius;
11.3. aviacijos saugos problemų sprendimo ir aviacijos saugos nuolatinio gerinimo siekia bendradarbiaudama su aviacijos organizacijomis ir jas konsultuodama;
11.4. skatina gerąsias saugos praktikas ir teigiamos saugos kultūros principais pagrįstų saugos valdymo sistemų diegimą, palaikymą ir tobulinimą aviacijos organizacijose;
11.5. bendradarbiauja su kitų šalių aviacijos priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis: ICAO, Europos civilinės aviacijos konferencija (toliau – ECAC), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – EASA), Europos saugios oro navigacijos organizacija, dalyvauja rengiant EPAS;
11.6. pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus pati taiko alternatyvias aviacijos saugos reikalavimų atitikties užtikrinimo priemones, vertina ir leidžia taikyti jos prižiūrimų organizacijų ir asmenų siūlomas alternatyvias aviacijos saugos reikalavimų atitikties užtikrinimo priemones;
11.7. atlieka eksperimentinės kategorijos orlaivių patikrą, išduoda šios kategorijos orlaiviams specialiuosius tinkamumo skraidyti pažymėjimus, pratęsia, sustabdo ir panaikina jų galiojimą eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikros inspektoriaus patvirtinimu;
IV SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS TEISINĖ BAZĖ
13. Lietuva, būdama ICAO narė, įgyvendina Čikagos konvencijos prieduose nurodytus SARPs. Tose srityse, kuriose Europos Sąjungos valstybių narių pareigos yra perduotos Europos Sąjungos kompetencijai, SARPs Lietuvoje yra įgyvendinami tiesiogiai taikant SARPs įgyvendinančius Europos Sąjungos teisės aktus. Jeigu SARPs srityse Europos Sąjungos valstybių narių pareigos nėra perduotos Europos Sąjungos kompetencijai arba aviacijos saugos nereglamentuoja SARPs ar Europos Sąjungos teisės aktai, aviacijos saugos reikalavimai yra nustatomi nacionaliniais teisės aktais.
14. Europos Sąjungos aviacijos saugos teisinę bazę sudaro:
14.1. EASA pagrindinis reglamentas, t. y. Reglamentas (ES) 2018/1139, ir susiję įgyvendinimo bei deleguotieji reglamentai;
15. Reglamentas (ES) 2018/1139 yra pagrindinis Europos Sąjungos aviacijos saugos sistemos elementas. Jame išdėstyti esminiai reikalavimai aviacijos gaminiams, dalims ir prietaisams, oro susisiekimo paslaugas teikiantiems oro vežėjams, pilotams ir jų mokymo bei sveikatos tikrinimo veikloje dalyvaujantiems asmenims ir organizacijoms bei naudojamiems gaminiams, aerodromams, Europos Sąjungos sutarties taikymo teritorijos oro erdvėje teikiamoms oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugoms (OEV / ONP), skrydžių vadovams ir bepiločiams orlaiviams.
16. Reglamento (ES) 2018/1139 pagrindu Europos Komisija priima deleguotuosius ir įgyvendinimo reglamentus. Juose nustatyti detalūs atskirų aviacijos sričių reikalavimai.
17. Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys aviacijos saugą, skelbiami Europos Sąjungos teisės aktų duomenų bazėje EUR-Lex skiltyje „07.40.30 Skrydžių sauga“) ir EASA interneto svetainėje.
18. Aviacijos įstatymas, inter alia, nustato, kaip Lietuvos Respublikoje vykdoma aviacijos saugos priežiūra ir valdymas, Lietuvos Respublikos oro erdvės, orlaivių, kitų įrenginių naudojimą aviacijoje, oro uostų veiklą, civilinės aviacijos saugumą, keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimą, paiešką ir gelbėjimą, leidimų ir licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo, antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose sąlygas, karinės aviacijos specialistų, aerodromų statybos, naudojimo ir priežiūros reikalavimus, subjektų, susijusių su aviacija, turtinę atsakomybę ir draudimą nurodo už atitinkamas aviacijos saugos sritis atsakingas institucijas.
19. Dalis Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytų aviacijos veiklos sričių yra priskirta valstybių narių kompetencijai. Šios sritys yra reglamentuotos Aviacijos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2018/1139 ir specialiosios veiklos taisyklės:
19.1. eksperimentinės kategorijos orlaivių projektavimas, gamyba, registravimas, techninė priežiūra, tinkamumas skraidyti ir naudojimas;
19.2. orlaivių (taip pat jų dalių ar įrangos) naudojimas skrydžiams vykdant karinę, muitinės, policijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, pakrančių apsaugos ar panašią veiklą ar teikiant tokias paslaugas;
19.3. oro eismo valdymas ir oro navigacijos paslaugos, įskaitant sistemas ir sudedamąsias dalis, kurias tiekia Lietuvos kariuomenė arba kurių prieinamumą ji užtikrina;
V SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAI
20. Aviacijos saugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje vykdo kompetentingi, kvalifikuoti ir tinkamai parengti aviacijos saugos priežiūros specialistai (toliau – inspektoriai). Priežiūros institucija TKA, paskirta pagal Aviacijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą, užtikrina, kad jos inspektoriai turėtų tinkamą kvalifikaciją.
22. Inspektorių kompetencija palaikoma ir tobulinama pagal kasmet priežiūros institucijos nustatomą mokymų poreikį ir atliekant periodinius mokymus.
VI SKYRIUS
TECHNINIAI NURODYMAI, KITOS PRIEMONĖS IR REIKŠMINGA AVIACIJOS SAUGOS INFORMACIJA
24. Aukštas aviacijos saugos lygis Lietuvos Respublikoje užtikrinamas siekiant Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų reikalavimų vienodo, kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse, supratimo ir standartizuoto įgyvendinimo, todėl civilinės aviacijos veiklą vykdančios organizacijos ir TKA, siekdamos atitikti Reglamento (ES) 2018/1139 ir juo remiantis priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų reikalavimus, vadovaujasi EASA parengtomis priimtinomis atitikties užtikrinimo priemonėmis, sertifikavimo specifikacijomis ir kitomis išsamiomis specifikacijomis.
25. TKA, taip pat jos prižiūrimos organizacijos ir asmenys gali įgyvendinti reikalavimus kitomis priemonėmis – taikyti alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones. TKA yra sukūrusi sistemą, pagal kurią nuolat vertina, ar jos pačios, jos prižiūrimų organizacijų ir asmenų taikomos alternatyvios atitikties užtikrinimo priemonės atitinka Reglamentą (ES) 2018/1139 ir jo deleguotuosius bei įgyvendinimo aktus.
26. TKA pagal kompetenciją rengia techninius reikalavimus, rekomendacijas, paslaugų aprašymus ir kitus dokumentus, kurie padeda civilinės aviacijos veiklą vykdančioms organizacijoms ir aviacijos specialistams įgyvendinti nustatytus reikalavimus.
27. TKA rengia procedūras, kuriomis užtikrinama atitiktis Europos Sąjungos reglamentuose nustatytiems aviacijos saugos reikalavimams.
28. TKA ir aviacijos organizacijos renka, saugo ir analizuoja visą aviacijos saugos informaciją, turinčią įtakos jų veiklai.
29. TKA organizuoja saugos valdymo tikslais būtinos informacijos rinkimą, analizę ir apsikeitimą ja tarp atitinkamų civilinės aviacijos veiklą vykdančių organizacijų Lietuvos Respublikoje.
30. Skrydžiams vykdyti būtiną oro navigacijos informaciją Lietuvos Respublikoje rengia ir oro erdvės naudotojams teikia sertifikuota oro navigacijos paslaugų teikėja akcinė bendrovė „Oro navigacija“.
31. EASA interneto svetainėje yra skelbiami saugos informacijos biuleteniai, tinkamumo skraidyti direktyvos, taip pat informacija apie konfliktų zonas.
32. TKA nuolat stebi aktualią saugos informaciją ir apie ją informuoja aviacijos veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančias organizacijas.
33. TKA, vykdydama valstybinę civilinės aviacijos saugos priežiūrą, užtikrina inspektoriams tinkamas darbo sąlygas (patalpas, tarnybinį transportą, ryšio ir kitas darbo priemones) ir pateikia aktualius techninius nurodymus, standartus, taisykles, technines publikacijas ir susijusius dokumentus bei reikšmingą aviacijos saugos informaciją.
VII SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS RIZIKOS VALDYMAS. ASMENŲ LICENCIJAVIMAS, AVIACIJOS ORGANIZACIJŲ SERTIFIKAVIMAS, LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR PATVIRTINIMAI, VEIKLOS DEKLARAVIMAS
34. TKA, siekdama užtikrinti tinkamą aviacijos saugos rizikos valdymą ir vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, išduoda licencijas, pažymėjimus aviacijos specialistams ar asmenims, vykdantiems aviacinę veiklą, ir vykdo jų priežiūrą.
35. Sveikatos pažymėjimas yra sudėtinė ir neatsiejama pilotų, skrydžių vadovų licencijos dalis. Pasibaigus sveikatos pažymėjimo galiojimo laikui, minėtos licencijos laikomos negaliojančiomis. Keleivių salono įgulos narių atestacijos pažymėjimų turėtojai negali vykdyti pareigų neturėdami galiojančios keleivių salono įgulos nario medicinos ekspertizės išvados.
36. Priklausomai nuo turimos aviacijos specialisto licencijos tipo, išduodami atitinkamai
1-osios, 2-osios ar 3-iosios klasės sveikatos pažymėjimai. Sveikatos pažymėjimus išduoda aviacijos medicinos centrai, aviacijos medicinos gydytojai arba TKA paskirtas sveikatos būklės vertintojas, jeigu pareiškėjo duomenys perduoti TKA.
37. TKA vykdo licencijuotų asmenų priežiūrą. Asmeniui, kuris neatitinka reikalavimų, TKA apriboja licenciją, pažymėjimą, kvalifikaciją arba atestacijos pažymėjimą, sustabdo arba panaikina jų galiojimą.
38. Aviacijos organizacijos, ketinančios vykdyti didelės rizikos komercinius specialiuosius skrydžius, privalo gauti TKA leidimą vykdyti šiuos skrydžius.
39. Dalis aviacijos organizacijų (pvz., oro vežėjai, mokymo organizacijos, techninės priežiūros organizacijos, aerodromų naudotojai, oro eismo paslaugų teikėjai ir kt.) privalo turėti pažymėjimą, kuriame nurodoma leistina vykdyti veikla. Pažymėjimus aviacijos organizacijoms išduoda TKA, atlikusi organizacijos sertifikavimo procedūras ir įsitikinusi, kad aviacijos organizacija atitinka šiai veiklai taikytinus reikalavimus.
40. 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių pilotų ir keleivių salono įgulos nariais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su visais pakeitimais, 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su visais pakeitimais, 2018 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/395, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių oro balionais vykdymo taisyklės, 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1976, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 nustatomos išsamios skrydžių sklandytuvais vykdymo taisyklės, su visais pakeitimais numato, kad siekdamos vykdyti tam tikrą veiklą (pvz., specialiuosius aviacijos darbus, mokymo organizacijų vykdomus nekomercinių pilotų mokymus, oro balionų, sklandytuvų komercinius skrydžius ir kt.) aviacijos organizacijos kompetentingai institucijai turi pateikti deklaraciją. TKA, būdama kompetentinga institucija, atlikusi deklaracijos vertinimą, įtraukia aviacijos organizaciją į priežiūros programą.
41. Europos Sąjungos reglamentai nustato, kad aviacijos organizacijoms keliami reikalavimai, apimantys susietus bendruosius reikalavimus dėl (saugos) valdymo sistemų. Europos Sąjungos reglamentavimo sistema atitinka Čikagos konvencijos 19 priedo 4 skyriaus, kuriame apibrėžti reikalavimai dėl saugos valdymo sistemų, nuostatas. Bendraisiais valdymo sistemos reikalavimais siekiama skatinti taikyti vieną bendrą saugos valdymo sistemą visoms patvirtintoms organizacijoms, patenkančioms į Reglamento (ES) 2018/1139 taikymo sritį. Bendrieji valdymo sistemos reikalavimai yra taikomi šioms aviacijos organizacijoms:
41.1. pilotų mokymą vykdančioms patvirtintoms mokymo organizacijoms – pagal Reglamentą (ES) Nr. 1178/2011;
41.3. oro uostų valdytojams – pagal 2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, su visais pakeitimais;
41.4. skrydžių vadovus rengiančioms mokymo organizacijoms – pagal 2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentą (ES) 2015/340, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011, su visais pakeitimais;
41.5 oro eismo paslaugų teikėjams – pagal 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011, su visais pakeitimais;
41.6. nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti užtikrinančioms organizacijoms – pagal 2019 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1383, kuriuo dėl nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti užtikrinančių organizacijų saugos valdymo sistemų ir dėl bendrosios aviacijos orlaivių techninės priežiūros ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo reikalavimų sušvelninimo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Reglamentas (ES) Nr. 1321/2014;
41.7. patvirtintoms techninės priežiūros organizacijoms – pagal 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo su visais pakeitimais;
41.8. projektavimo ir gamybinėms organizacijoms – pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivių ir susijusių gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo skraidyti ir aplinkosauginio sertifikavimo arba atitikties deklaravimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų pajėgumo reikalavimų įgyvendinimo taisyklės, su visais pakeitimais.
42. Aviacijos organizacijos saugos valdymo sistema turi atitikti Čikagos konvencijos 19 priedo 4 skyriaus reikalavimus, o jos sudėtingumas turi būti proporcingas aviacijos organizacijos vykdomos veiklos sudėtingumui ir mastui.
43. Aviacijos organizacija privalo patvirtinti aviacijos saugos politiką, turėti aiškią administracinę struktūrą su pavaldumo ryšiais ir atsakomybių paskirstymu, parengti aviacijos saugos valdymo procedūras, kurios, be kitų procesų, apimtų aviacijos saugos rizikų valdymą, taip pat procedūras, užtikrinančias nuolatinę organizacijos aviacijos saugos lygio stebėseną ir organizacijos aviacijos saugos valdymo sistemos tobulinimą.
44. Aviacijos organizacijos į savo kasdienės veiklos procesus turi įtraukti saugos duomenų ir informacijos, kurios reikia aviacijos saugos valdymo sistemos efektyvumui įvertinti, rinkimą ir perdavimą TKA.
45. Aviacijos organizacijų saugos valdymo sistemų atitiktį Europos Sąjungos reglamentų reikalavimams ir jų efektyvumą vertina TKA, vykdydama jai pavestas aviacijos organizacijų sertifikavimo ir priežiūros funkcijas.
46. Atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2018/1139 ir įgyvendinamųjų reglamentų reikalavimus, TKA privalo turėti aviacijos saugos valdymo sistemą, susidedančią iš šių elementų:
46.1. patvirtintos saugos politikos ir procedūrų, kuriomis apibūdinama organizacija, priemonės ir metodai, padedantys užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/1139 reikalavimams;
46.2. pakankamo darbuotojų skaičiaus nustatytoms funkcijoms vykdyti, jų kvalifikacijos įgijimo ir palaikymo bei poreikio numatymo sistemos;
46.4. aviacijos saugos valdymo sistemos atitikties reikalavimų ir procedūrų tinkamumo stebėjimo, įskaitant vidaus auditą, aviacijos saugos rizikos valdymo procesą;
46.5. kiekvienoje veiklos srityje, įskaitant aviacijos saugos valdymo sistemą, paskirtų atsakingų asmenų;
47. TKA, įgyvendindama Reglamento (ES) 2018/1139 įgyvendinamųjų reglamentų reikalavimus dėl kompetentingos institucijos valdymo sistemos sukūrimo, vertina organizacinę savo veiklos riziką, turinčią įtakos vykdant valstybinę aviacijos saugos priežiūrą.
48. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007, su visais pakeitimais įpareigoja aviacijos organizacijas ir kompetentingas valdžios institucijas rinkti ir analizuoti su aviacijos sauga susijusią informaciją siekiant nustatyti pavojus ir valdyti saugos riziką. TKA yra institucija, kuri atlieka šiame punkte minimo reglamento nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, taip pat yra įgaliota rinkti saugos informaciją ir atlikti jos analizę.
49. Informacijos apie saugos problemas šaltiniai yra EPAS, TKA pagal Reglamentą (ES) Nr. 376/2014 gauti pranešimai apie aviacijos įvykius, su sauga susijusi informacija, gaunama iš aviacijos organizacijų ir TKA saugos valdymo sistemų – informacija apie saugos priežiūrą, saugos pažeidimus, avarijų ir incidentų tyrimo išvadas, ir kita reikšminga aviacijos saugos informacija.
50. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 376/2014 Lietuvos Respublikoje renkant aviacijos saugos informaciją įgyvendinama teisingumo kultūros koncepcija, kuria aviacijos organizacijos ir asmenys skatinami pranešti apie aviacijos įvykius ir pagal kurią užtikrinama apsauga nuo kaltinimo ir bausmių, išskyrus tyčinio nusižengimo arba kito nepriimtino elgesio atvejus.
51. Visą saugos informaciją, kurią sudaro TKA gauti pranešimai apie aviacijos įvykius, TKA registruoja Reglamento (ES) Nr. 376/2014 reikalavimus atitinkančioje nacionalinėje duomenų bazėje. Duomenys iš nacionalinės duomenų bazės automatiškai perkeliami į Europos Komisijos administruojamą Centrinę Europos saugyklą, kurioje saugomi visų Europos Sąjungoje surinktų pranešimų apie aviacijos įvykius duomenys.
52. Su aviacijos sauga susijusi informacija yra analizuojama ir vertinama nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. Aviacijos saugos rizikos vertinimas grindžiamas numatomu saugos problemos pasekmės (-ių) dažnumu ir sunkumu, remiantis visais galimais scenarijais. Įvertinus aviacijos saugos riziką nustatoma, ar ji yra priimtina, toleruotina arba nepriimtina.
53. TKA analizuoja nacionalinėje duomenų bazėje esančią informaciją apie įvykius bei kitą su sauga susijusią informaciją ir nustato aviacijos saugos rizikas.
54. Centrinėje Europos saugykloje esančius duomenis analizuoja EASA, bendradarbiaudama su atitinkamomis ekspertų grupėmis ir saugos analitikų tinklu, kuriame Lietuvos Respublikai atstovauja TKA. Jeigu aviacijos saugos rizika pripažįstama kaip netoleruotina, rekomenduojamos priemonės jai sumažinti įtraukiamos į EPAS.
55. TKA užtikrina, kad nustatytos aviacijos saugos problemos sprendimas bus priimtas laiku, ir prižiūri, kaip nustatyta problema sprendžiama.
56. Aviacijos saugos rizikos valdymo tikslas yra užtikrinti rizikos kontrolę ir taikant pasirinktas priemones pasiekti priimtiną aviacijos saugos lygį.
VIII SKYRIUS
ORLAIVIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMAS
58. Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas leidžia nustatyti aviacijos saugai įtaką darančius veiksnius ir galimai jų keliamas grėsmes, pasiūlyti reikiamų priemonių siekiant išvengti avarijų ir incidentų pasikartojimo.
59. Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas atliekamas vadovaujantis Čikagos konvencijos 13 priedo „Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas“, 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, su visais pakeitimais, Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų saugos tyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-388 „Dėl Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų saugos tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Pranešimų apie orlaivių avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3-25 „Dėl Pranešimų apie orlaivių avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.
60. Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo tikslas – nustatyti priežastis ir užkirsti kelią avarijoms ir pavojingiems incidentams ateityje, nesiekiant nustatyti kieno nors kaltės ar atsakomybės.
61. Orlaivių avarijų ir incidentų priežasčių nustatymas padeda gerinti aviacijos saugą priimant sprendimus dėl ištaisomųjų veiksmų ir būtinų veiksmų aviacijos sistemai tobulinti pagal orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovo (toliau – tyrimų vadovas) ataskaitoje pateiktas saugos rekomendacijas.
62. Orlaivių avarijas ir incidentus Lietuvos Respublikoje tiria teisingumo ministro paskirtas tyrimų vadovas. Tyrimų vadovas, veikdamas nepriklausomai nuo aviacijos valdymą vykdančių institucijų ir kitų šalių ar subjektų, kurių interesai gali turėti įtakos nešališkumui, atlieka visą saugos tyrimą pats. Prireikus tyrimų vadovas gali prašyti ekspertų pagalbos avarijai tirti, kreiptis pagalbos į EASA ir (arba) į Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklą (ENCASIA).
IX SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS PRIEŽIŪROS UŽTIKRINIMAS, VEIKSMINGUMO SKATINIMAS
63. TKA, vykdydama Reglamente (ES) 2018/1139 ir jo įgyvendinamuosiuose reglamentuose nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas, t. y. atlikdama auditus, inspekcijas, tikrinimus ir kt., nustato, ar licencijuotų aviacijos specialistų ir aviacijos organizacijų vykdoma veikla atitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
64. Civilinės aviacijos veiklą vykdančių organizacijų priežiūrą TKA vykdo pagal nustatytas procedūras ir laikydamasi TKA nustatyto priežiūros plano.
65. Standartinio priežiūros ciklo trukmė yra 24 mėnesiai, per kuriuos TKA turi patikrinti visas aviacijos organizacijos veiklos sritis, tačiau aviacijos organizacijai įrodžius, kad ši geba efektyviai valdyti veikloje kylančią riziką, gali būti pritaikytas maksimalus 48 mėnesių priežiūros ciklas.
66. Nustatant aviacijos organizacijos rizikingumą vertinama aviacijos organizacijos veiklos trukmė, veiklos mastas ir sudėtingumas, darbuotojų ir vadovų kaita, atsakingų pareigūnų kompetencija, ankstesnių auditų ir tikrinimų išvados, aviacijos organizacijos gebėjimas laiku ir tinkamai taisyti nustatytus trūkumus, saugos valdymo sistemos efektyvumas, aviacijos organizacijos saugos veiksmingumo rodikliai ir kiti riziką galintys sukelti veiksniai.
67. Vykdydama priežiūrą ir nustačiusi, kad tikrinama aviacijos organizacija neatitinka taikomų reikalavimų, TKA imasi poveikio priemonių.
68. TKA taikomos poveikio priemonės priklauso nuo nustatyto pažeidimo lygio:
68.1. nustačius 1 lygio pažeidimą, apibrėžtą Reglamento (ES) 2018/1139 įgyvendinamuosiuose reglamentuose, gali būti uždrausta ar apribota aviacijos organizacijos veikla, taip pat sustabdytas, apribotas ar panaikintas aviacijos organizacijai, kurioje nustatyta saugos problema, išduotas leidimas, patvirtinimas ar pažymėjimas;
68.2. nustačius 2 lygio pažeidimą, apibrėžtą Reglamento (ES) 2018/1139 įgyvendinamuosiuose reglamentuose, skiriamas pažeidimo pobūdį atitinkantis taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis, per kurį aviacijos organizacija privalo ištaisyti nustatytus pažeidimus;
68.3. užsienio valstybių orlaivių, jų pilotų ir keleivių salono įgulos narių tikrinimų metu nustačius pažeidimų, turinčių didelę įtaką skrydžių saugai, orlaivio naudotojui nustatomas 3 lygio pažeidimas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 965/2012; nesiėmus tinkamų TKA nurodytų veiksmų pažeidimui pašalinti, TKA turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi tol, kol saugos problema bus išspręsta.
69. TKA, vykdydama užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo (angl. Safety Assessment of Foreign Aircraft) programą, atlieka ir užsienio valstybių orlaivių bei jų pilotų ir keleivių salono įgulos narių tikrinimus Lietuvos Respublikos teritorijoje.
70. TKA nustatytų procedūrų efektyvumą ir pajėgumą užtikrinti tinkamą aviacijos organizacijų sertifikavimą ir priežiūrą vertina EASA.
71. Čikagos konvencijos 19 priedas numato, kad aviacijos saugos užtikrinimo veikla turi būti stebima ir jos efektyvumas matuojamas atsižvelgiant į saugos užtikrinimo tikslus ir nustatytus saugos veiksmingumo rodiklius. Aviacijos organizacijos turi stebėti saugos rizikos valdymą organizacijos viduje ir vertinti šios veiklos veiksmingumą.
72. Siekdamos užtikrinti aviacijos saugą, aviacijos organizacijos, kurioms taikomi aviacijos saugos valdymo sistemos reikalavimai, saugos veiksmingumui vertinti ir jo stebėsenai vykdyti nustato saugos tikslus, parengia saugos veiksmingumo rodiklius, stebi saugos rizikos valdymą organizacijos viduje. Aviacijos organizacijų aviacijos saugos veiksmingumo tikslus, priimtiną saugos lygį ir saugos veiksmingumo rodiklius vertina ir tikrina TKA.
X SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS SKATINIMAS. INFORMACIJOS SKLAIDA
74. Čikagos konvencijos 19 priedas rekomenduoja valstybėms skatinti saugą skleidžiant aviacijos saugos informaciją valdymo institucijose ir dalijantis ja tarpusavyje, kartu palaikant teigiamą aviacijos saugos kultūrą, taip pat nustato privalomas saugos informacijos sklaidos priemones aviacijos veiklą vykdančioms organizacijoms ir aviacijos specialistams. Šios privalomos saugos informacijos sklaidos priemonės turi užtikrinti, kad aviacijos organizacijų darbuotojai išmanytų organizacijos aviacijos saugos valdymo sistemą, skleistų reikšmingą saugos informaciją, gebėtų paaiškinti ir pagrįsti aviacijos saugos užtikrinimo veiksmus, kurių imasi aviacijos organizacija.
75. Aviacijos saugos rizikos valdymo procesams palaikyti TKA naudoja saugos informacijos valdymo procedūras, kurios įtraukia darbuotojus į grėsmių identifikavimą, aviacijos įvykių analizę, aviacijos saugos rizikos aptarimą, vertinimą, skatina keistis aviacijos saugos informacija.
76. TKA darbuotojai, dalyvaujantys Europos Komisijos komitetuose, EASA patariamųjų organų susitikimuose, techninių darbo grupių posėdžiuose, specialiuose aviacijos saugos seminaruose, mokymuose ar kituose renginiuose, atsižvelgdami į informacijos turinį ir naudojimo paskirtį, dalijasi gauta aviacijos saugos informacija.
77. LTSA, atstovaudama Lietuvos Respublikai Europos Komisijos komitetuose, ICAO ir ECAC darbo grupėse, atsižvelgdama į informacijos turinį, teikia pastabas ir komentarus dėl rengiamų reglamentų ir jų pakeitimų projektų, pagal kompetenciją derina ICAO priedų ir techninių dokumentų siūlomus pakeitimus.
78. TKA konsultuoja aviacijos organizacijas ir asmenis aviacijos saugos klausimais. Taip pat teikia metodinę pagalbą, periodiškai organizuoja sektorinius susitikimus su aviacijos organizacijų atstovais, aptaria priežiūros rezultatus, teikia konsultacijas dėl atitikties reikalavimams, vertina aviacijos organizacijų teikiamą informaciją dėl vykdomos jų priežiūros efektyvumo ir kokybės.
79. TKA užtikrina, kad aviacijos organizacijos laiku gautų informaciją apie naujausius reikalavimus ir gaires, kaip šių reikalavimų laikytis, – pateikia ją savo interneto svetainėje, persiunčia tokią informaciją aviacijos organizacijoms tiesiogiai ar organizuoja aviacijos organizacijoms seminarus, kitus renginius.
80. TKA bendradarbiauja su EASA rengiant aviacijos saugos informaciją aviacijos veiklą vykdančioms organizacijoms ir aviacijos specialistams, dalyvauja EASA saugos skatinimo tinklo veikloje, rengia ir skelbia savo interneto svetainėje aktualią informaciją visuomenei apie skrydžių Lietuvos Respublikoje vykdymo tvarką ir ypatumus.
81. TKA rengia ir skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie saugų bepiločių orlaivių naudojimą, skrydžių bepiločiais orlaiviais vykdymo reikalavimus, apribojimus, galimas grėsmes. TKA ir LTSA specialistai dalyvauja viešuose seminaruose, parodose, forumuose ir kituose renginiuose ir juose teikia informaciją apie saugų bepiločių orlaivių naudojimą.
82. Programa skelbiama Teisės aktų registre, kiti susiję dokumentai skelbiami Susisiekimo ministerijos, TKA ir LTSA interneto svetainėse.