Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1073 ,,DĖL PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR KEITIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. sausio 15 d. Nr. 44
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES IR BŪDO NUSTATYMO IR KEITIMO TVARKOS BEI SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44
redakcija)
PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES IR BŪDO NUSTATYMO IR KEITIMO TVARKOS BEI SĄLYGŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES IR BŪDO NUSTATYMAS
1. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas.
2. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas) sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektus) formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).
3. Formuojant naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais; miestuose, miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esanti žemė, naudojama žemės ūkio veiklai; akvakultūros tvenkinių, naudojamų žuvininkystės produktų gamybai pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4 straipsnį, užimta žemė), kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, išskyrus tuos atvejus, kai:
3.2. toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne žemės ūkio veiklai;
3.3. žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius, kurių naudojimas nesusijęs su žemės ūkio veikla;
3.5. žemės sklypai priskirti laisvosios ekonominės zonos teritorijai arba skirti valstybės sienos ir krašto apsaugai;
3.6. žemės sklypai priskiriami nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, teritorijai;
3.7. žemės sklypai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus priskirti arba numatyti priskirti valstybiniams rezervatams, rezervatinėms apyrubėms ir valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatams, valstybės ir savivaldybių saugomiems gamtos ir kultūros paveldo objektams;
3.8. žemė pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės reformos žemėtvarkos, žemės konsolidacijos projektus arba detaliuosius planus numatoma atskiriesiems želdynams ir aikštėms, kitoms viešosioms erdvėms įrengti;
3.9. toje žemėje yra ežerų ir tvenkinių, kurie formuojami atskirais vandens ūkio paskirties žemės sklypais;
4. Formuojant naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, miškų ūkio paskirties žemei priskiriamas apaugęs mišku plotas (medynai) ir neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos (tarp jų ežerų, tvenkinių, upių salos, kuriose projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, jeigu šioms saloms pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus nenumatyta nustatyti kitokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties; miestuose esantys miško žemės sklypai, kuriuos pagal savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosius planus ar detaliuosius planus numatoma naudoti miškų ūkio veiklai; įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės valdas miško žemės plotai, žemės savininko pageidavimu suformuoti atskirais ne mažesniais kaip 0,1 hektaro žemės sklypais, kuriuose miškas užima ne mažiau kaip 90 procentų bendro žemės sklypo ploto); žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, išskyrus tuos atvejus, kai:
4.2. toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai;
4.3. žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius;
4.4. žemės sklypai priskiriami nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, teritorijai;
4.5. žemės sklypai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus priskirti arba numatyti priskirti valstybiniams rezervatams, rezervatinėms apyrubėms, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatams, valstybės ir savivaldybių saugomiems gamtos ir kultūros paveldo objektams;
4.6. žemę pagal miškotvarkos arba pažeistos žemės rekultivavimo projektus numatoma ne apsodinti mišku, o naudoti kitai paskirčiai;
4.7. toje žemėje yra ežerų ir tvenkinių, kurie formuojami atskirais vandens ūkio paskirties žemės sklypais arba pagal Aprašo 3 punktą priskiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams;
5. Vandens ūkio paskirties žemei priskiriami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys telkiniai, tai yra:
5.1. žemė, užimta Kuršių marių, tvenkinių, ežerų, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 ,,Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ priskirti valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams ir pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus neįtraukti į valstybinių rezervatų ar valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatų žemę;
5.2. žemė, užimta tvenkinių ir kitų vandens telkinių, išskyrus tuos vandens telkinius, kurie priskirti žemės ūkio paskirčiai suformuotiems žemės sklypams;
6. Konservacinės paskirties žemei priskiriami rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys savarankiškas saugomas teritorijas, taip pat esantys valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtyje; valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
7. Kitos paskirties žemei priskiriama žemė, esanti teritorijose, nurodytose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.
8. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas. Žemės sklypams nustatomi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES IR BŪDO KEITIMAS
9. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
10. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
11. Prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 9 punkte nurodytu atveju teikiamas institucijai, tvirtinančiai (patvirtinusiai) teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), o Aprašo 10 punkte nurodytu atveju – savivaldybės administracijos direktoriui. Jeigu rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto tikslas (vienas iš tikslų) – pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), atskiras prašymas pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) neteikiamas.
Prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.
12. Aprašo 9 punkte nurodytu atveju sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per terminus, nustatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose, nustatančiuose teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką.
Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti. Apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.
13. Pakeitus melioruoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypas išlieka melioruotas.
14. Jeigu pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naikinami Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, iki sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriais keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), taip pat sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, arba neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje priėmimo turi būti priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl melioracijos statinių sunaikinimo ir naikinamų melioracijos statinių vertės atlyginimo, ir privačios žemės savininkas, savivaldybė ar valstybinės žemės naudotojas privalo sumokėti savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą melioracijos statinių vertės sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
15. Kai teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriuose numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, prieš priimdami sprendimą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį gavimo kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių prašydami pateikti sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sunaikinimo ir nuostolių už juos atlyginimo. Savivaldybės administracijos direktorius šį sprendimą pateikia per 5 darbo dienas nuo minėtų subjektų prašymo gavimo.
16. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija per 5 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl melioracijos statinių sunaikinimo ir nuostolių už juos atlyginimo gavimo, o tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtina savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, taip pat kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sunaikinimo priėmimo pateikia sprendimo kopiją žemės sklypo savininkui arba valstybinės žemės naudotojui, kuris privalo per 5 darbo dienas nuo sprendimo gavimo sumokėti savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą melioracijos statinių vertės sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir pateikti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinančiai institucijai pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
17. Sprendime pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) nurodoma:
17.3. žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), į kuriuos keičiama esama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai);
17.4. duomenys apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sunaikinimą ir naikinamų statinių vertės atlyginimą;
17.5. pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo sąlygos, įskaitant miško kirtimo ir medienos naudojimo tvarką, pažeistos žemės rekultivavimo, melioracijos statinių rekonstravimo ar naikinimo ir kitos sąlygos;
18. Žemės ūkio paskirties žemės sklype miškas gali būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo tais atvejais, kai žemės plotas, kuriame numatoma įveisti mišką, užims iki 50 procentų bendrojo žemės sklypo ploto.
Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius (toliau – teritorinis skyrius) nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje numatoma įveisti mišką, sudaro vientisą masyvą ir gali būti suformuota ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio pageidavimu žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą padalijamas į atskirus žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį.
19. Jeigu žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis pageidauja įveisti mišką 50–90 procentų žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto ir teritorinis skyrius nustato, kad žemės plotas, kuriame nenumatoma įveisti miško, gali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti padalijamas ir po padalijimo pertvarkyto žemės sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį.
Jeigu teritorinis skyrius nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje numatoma įveisti mišką, ir žemės sklypo dalis, kurioje nenumatoma (arba negalima) įveisti miško, negali būti suformuotos atskirais žemės sklypais, žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama.
20. Kai numatoma įveisti mišką daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas.
21. Per 10 darbo dienų nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nekeičiant kitų žemės sklypo kadastro duomenų, priėmimo žemės sklypo vertę pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Žemės įvertinimo metodika), ir vidutinę rinkos vertę pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Masinio žemės vertinimo taisyklės), apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nustatomi, pakeičiami žemės sklypo kadastro duomenys ir kartu su žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu (būdais) pakeičiami (nustatomi) kiti kadastro duomenys, žemės sklypo vertę pagal Žemės įvertinimo metodiką ir vidutinę rinkos vertę pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus vadovaujantis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal matininko pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
22. Žemės sklypo kadastro duomenų – pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) – pasikeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu. Kartu su prašymu pateikiama:
22.1. savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), kai teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriais keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius arba kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, ir kai šiuo sprendimu pakeičiama tik žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai);
22.2. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), kai teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija;
22.3. savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ar šį sklypą pertvarkyti, kai teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtina savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija ir šiuo teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu numatoma pakeisti ne tik žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), bet ir kitus žemės sklypo kadastro duomenis arba šį sklypą pertvarkyti.