Administracinė byla Nr. A-2112-525/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01308-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo
2024 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. vasario 28 d. sprendimą NR. 20SR-1-(14.20.135.) (toliau – ir Skyriaus sprendimas) ir NŽT direktoriaus
2022 m. gegužės 6 d. sprendimą NR. lT-14-(7.5) (toliau – ir NŽT direktoriaus sprendimas) bei įpareigoti NŽT Skyrių suprojektuoti ir išnuomoti pareiškėjui 3,68 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. NŽT Skyriuje vykusio pretendentų susirinkimo metu V. M. buvo suprojektuotas Sklypas. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas Skyriui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad turėjo pirmumo teisę dėl Sklypo projektavimo, kadangi prašymą buvo parašęs ankščiau nei V. M.. Skyriaus
2022 m. vasario 28 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjo pretenziją atmesti. Nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, pareiškėjas NŽT direktoriui pateikė skundą. NŽT direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas tiek su Skyriaus sprendimu, tiek su NŽT direktoriaus sprendimu, nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 27 punkte reglamentuota, kad pirmiausia tenkinami piliečių prašymai, paduoti iki projekto rengimo pradžios nustatytos datos, išskyrus prašymus dėl žemės pardavimo. Jeigu lieka laisvos žemės, miško, nekeičiant jau suprojektuotų piliečiams žemėnaudų, tenkinami piliečių prašymai, kurie buvo pateikti jau pradėjus rengti projektus (t. y., po nustatytos datos), iš jų – ir prašymai dėl žemės pardavimo. Tos pačios metodikos 25 punkte numatyta, kad pirmąjį pretendentų susirinkimą organizuoja rajono žemėtvarkos skyrius. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba jie iškviečiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad dar 2020 m. spalio 21 d. Skyriui pateikė prašymą išnuomoti Sklypą. Skyrius 2020 m. spalio 22 d. raštu NR. 20SD-6156(14.20.104.) pateikė atsakymą, kad pageidaujamas išsinuomoti sklypas jam bus projektuojamas rengiamame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame žemės sklypų plane, kurio darbų rengimo pradžią numatoma skelbti
2021 m. liepos mėnesį. 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. 20SD-3393(14.20.104) pareiškėjas buvo informuotas, kad Skyriaus vedėjas 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1539-(14.20.2) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtino asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pareiškėjas sąrašo XII eiliškumo grupėje buvo įrašytas 1 eilės numeriu.
5. Pareiškėjas pripažino, kad 2021 m. birželio 16 d. vykusiame XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkime nedalyvavo ir negalėjo išreikšti valios dėl jam projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu buvo darbo komandiruotėje užsienyje. Taip pat nurodė, kad kvietimas atvykti į susirinkimą jam nebuvo tinkamai įteiktas (siųstas neregistruotu laišku), o tarnybos darbuotojai galėjo imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti susirinkime (susirinkimo datos niekas iš anksto su pareiškėju nederino). Susirinkimas, pareiškėjo įsitikinimu, pagal jam atsiųstus dokumentus turėjo vykti ne birželio mėnesį, o liepos mėnesį.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1761- (14.20.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ buvo suteiktas laikinai naudotis valstybine žeme 2022 kalendoriniams metams 3,68 ha žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), V. M., nors pareiškėjui pakreipus į Skyrių, šis atsisakė tenkinti tokį prašymą, motyvuodamas tuo, kad reikia sulaukti sprendimo dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Pareiškėjo nuomone, Skyriaus veiksmai ankščiau nei numatyta rengti pretendentų susirinkimą, skubus V. M. įtraukimas į procesą, išskirtinių sąlygų jam sudarymas ir galiausiai palankaus sprendimo priėmimas, pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą.
7. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio nuostatas bei tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Sklypu, turi pirmumo teisę išsinuomoti Sklypą.
9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. Skyrius gavo V. M. prašymą, kuriame jis prašė išnuomoti Sklypą. Skyrius
2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. 20SD-4034-(14.20.55.) informavo asmenį, kad Sklypas bus projektuojamas Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame žemės sklypų plane. Skyriuje 2021 m. birželio 28 d. buvo gautas V. M. prašymas, kuriame jis prašė suteikti laikinai naudotis Sklypu. Skyriaus vedėjo
2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1761-(14.20.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ buvo suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme
2022 kalendoriniams metams V. M.. Skyrius 2021 m. liepos 1 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriame prašė išnuomoti Sklypą. Skyrius 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. 20SD-4100-(14.20.55.) informavo asmenį, kad pageidaujamas išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypas bus projektuojamas Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame žemės sklypų plane.
10. Atsakovas paaiškino, kad pretendentai Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu (2022 m. vasario 23 d.) žemės sklypus rinkosi pagal Skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20VĮ-464-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintą asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuris parengtas pagal gautų prašymų skyriuje registracijos datą. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio eiliškumą, Sąrašo XII eiliškumo grupėje V. M. yra įrašytas 1 eilės numeriu, o pareiškėjas – 2 eilės numeriu. 2022 m. vasario 23 d. vykusio susirinkimo metu V. M. suprojektuotas Sklypas. Pareiškėjas pateikė 2022 m. vasario 23 d. aktą, kuriame nurodė nesutinkantis, kad V. M. būtų projektuojamas Sklypas. Skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pretenziją ir skundžiamu sprendimu ją atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris pareiškėjo skundą taip pat atmetė.
11. Atsakovas akcentavo Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 7 ir 8 dalyse, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m, vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), 6 ir 7 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei pažymėjo, kad V. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį, teisėtai naudojasi Ginčo žemės sklypu, todėl būtent šis asmuo turėjo pirmumo teisę nuomotis iš valstybės Sklypą. Pareiškėjas pirmumo teisės išsinuomoti iš valstybės Sklypą neturėjo (Žemės įstatymo 9 str. 7 d.), nes Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta tvarka projekto rengimo metu nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, nepateikė dokumento, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti. Pareiškėjas Sklypą, kaip besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, išsinuomoti iš valstybės būtų galėjęs tik tuomet, jeigu Sklypo nuomotis būtų nepageidavęs V. M., o jam atsisakius – ir kiti Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys.
12. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skundžiami sprendimai atitinka valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo skundo atmetimas nereiškia piktnaudžiavimo valdžia ar pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimo.
13. Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, kad jis dar 2020 m. spalio 21 d. pateikė prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, pažymėjo, kad Skyriaus 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 20SD-6156-(14.20.104) jis buvo informuotas, jog jo pageidaujamas išsinuomoti Sklypas bus projektuojamas rengiamame Galaltuvos kadastro vietovės, Sasnavos seniūnijos, Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame plane. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad apie pradedamą rengti Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilyginamą žemės sklypų planą bus paskelbta vietos spaudoje, NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt, o apie įvyksiančius pretendentų susirinkimus pareiškėjas bus informuotas papildomai registruotu laišku. Skyriaus 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. 20SD-3393(14.20.104) pareiškėjas buvo informuotas, kad Skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1539-(14.20.2) patvirtintame Sąraše pareiškėjas sąrašo XII eiliškumo grupėje buvo įrašytas 1 eilės numeriu. Pareiškėjas, ką jis ir pats patvirtina, nedalyvavo 2021 m. birželio 16 d. vykusiame XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkime.
14. Atsakovas pažymėjo, kad Skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 20VĮ-2053-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ buvo patvirtinti Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, taip pat asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Pareiškėjo šiame sąraše nėra ir jam nebuvo projektuojamas jo pageidaujamas žemės sklypas, kadangi jis nedalyvavo vykusiame pretendentų susirinkime. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų apskundęs NŽT veiksmus ar sprendimus rengiant šį Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nėra.
15. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė naują prašymą 2021 m. liepos 1 d., kuris buvo nagrinėjamas Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu (2022 m. vasario 23 d.). Tuo tarpu jo 2020 m. spalio 21 d. pateiktas prašymas buvo nagrinėjamas 2021 m. birželio 16 d. vykusiame XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, todėl šis prašymas jau buvo išnagrinėtas iki 2022 m. vasario 23 d. vykusio Gavaltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo. Pareiškėjo teiginys, kad „<...> pareiškėjas pirmas kreipėsi dar iki projekto rengimo pradžios ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą, jo interesai pirmiausiai ir turėjo būti tenkinami, pareiškėjas sąrašo XII eiliškumo grupėje buvo įrašytas 1 eilės numeriu.<...>“, yra klaidinantis. Pareiškėjas painioja 2021 metais ir 2022 metais vykusius Gavaltuvos kadastro vietovės projektus. Tai yra du skirtingi projektai. 2022 metais vykusio projekto metu (skundžiami priimti sprendimai būtent dėl šio projekto) pareiškėjas sąrašo XII eiliškumo grupėje buvo įrašytas 2 eilės numeriu, o ne 1.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dar 2021 m. birželio 28 d. su prašymu kreipėsi į NŽT dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo, kuriame prašė Sklypą išnuomoti. Taip pat 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į NŽT su prašymu leisti laikinai naudotis valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti. 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20VJ-1761-(14.20.2) jam buvo suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme kalendoriniams metams. 2021 m. liepos 1 d. jis dar kreipėsi į NŽT su prašymu išnuomoti Sklypą ir gavo pranešimą iš NŽT, kad pageidaujamas išnuomoti žemės sklypas bus projektuojamas Gavaltyvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame žemės sklypo plane ir kad apie įvyksiančius pretendentą susirinkimus bus informuotas papildomai registruotu laišku. 2022 m. vasario 7 d. buvo informuotas, kad 2022 m. vasario 23 d. vyks pretendentų susirinkimas, kuriame turės išreikšti savo valią dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. 2022 m. vasario 23 d. vykusio susirinkimo metu jam buvo suprojektuotas Sklypas. 2022 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 20SŽN-480-(14.20.55) Sklypas jam buvo išnuomotas.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
19. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 7, 8 dalis, 18 straipsnio 2-4 dalis, akcentavo, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
20. Teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, Metodikos 121, 122, 125, 128, 131 ir 133 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus pradedama pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtą sprendimą rengti projektui prilyginamą planą, patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, pretendentų sąrašą ir kt. būtinus aspektus (Metodikos 121 p. ir 122 p.), o baigiama Žemėtvarkos skyriaus vedėjui priimant įsakymą dėl projektui prilyginamo plano patvirtinimo (Metodikos 131 p. ir 133 p.). Teismas nurodė, jog aktai, priimti pradėtoje procedūroje iki sprendimo dėl jos baigimo, iš esmės yra tarpiniai, skirti tik sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie procedūros dalyviui nesukelia materialinių teisinių pasekmių ir negali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas, o juo labiau aktai, kurių apskundimas Metodikoje numatytas tiesiogiai.
21. Teismas nustatė, kad pagal pirmą pareiškėjo prašymą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurį jis pateikė 2020 m. spalio 21 d., Skyriaus vedėjas 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1539-(14.20.2) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ pradėjo administracinę procedūrą, įtraukė pareiškėją į pretendentų sąrašą pirmuoju eilės numeriu ir nustatė pretendentų susirinkimo datą – 2021 m. birželio 16 d. Tačiau pareiškėjas nurodytame susirinkime nedalyvavo ir žemės sklypo nepasirinko, o Skyriaus vedėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 20VĮ-2053-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ patvirtino Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, taip pat asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašą, į kurį pareiškėjas nebuvo įtrauktas ir jam nebuvo projektuojamas jo pageidautas žemės sklypas. Šis Skyriaus vedėjo įsakymas nebuvo apskųstas ir nėra panaikintas, todėl teismas konstatavo, kad administracinė procedūra dėl pirmojo pareiškėjo prašymo, pateikto 2020 m. spalio 21 d., buvo baigta 2021 m. rugsėjo 7 d. Jokių teisminių ginčų dėl šios administracinės procedūros metu priimtų administracinių sprendimų nebuvo ir nėra.
22. Teismas taip pat nustatė, kad prašymus dėl to paties valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos 2021 m. birželio 28 d. pateikė V. M., o 2021 m. liepos 1 d. – ir pareiškėjas. Skyriaus vedėjas 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20VĮ-464-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ nusprendė rengti atitinkamus žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtino pretendentų sąrašą, kuriame XII eiliškumo grupėje V. M. įrašytas eilės numeriu 1, o pareiškėjas – eilės numeriu 2, ir nustatė pretendentų susirinkimo datą – 2022 m. vasario 23 d. Šio pretendentų susirinkimo metu V. M. pasirinko ginčo Sklypą. Pareiškėjas su tuo nesutiko ir 2022 m. vasario 23 d. aktu pateikė pretenziją Skyriui dėl V. M. pirmumo teisės. Ši pretenzija skundžiamu Skyriaus sprendimu buvo atmesta, o pareiškėjo skundas dėl Skyriaus sprendimo buvo atmestas skundžiamu NŽT direktoriaus sprendimu. Teismas pažymėjo, kad remiantis Metodikos 131 punktu priimto Skyriaus vedėjo įsakymo dėl šio projektui prilyginamo plano patvirtinimo pareiškėjas neskundžia.
23. Teismas vertino, kad kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra įregistravęs 1 ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtai naudojasi Sklypu, jis turėjo pirmumo teisę nuomotis iš valstybės naudojamą Sklypą. Pareiškėjas pirmumo teisės išsinuomoti iš valstybės Sklypo neturėjo, nes jis Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, nepateikė dokumento, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduoto pagal Ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus. Tokių duomenų nepateikė ir teismui. Pareiškėjas Sklypą, kaip besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, išsinuomoti iš valstybės būtų galėjęs tik tada, jeigu Sklypo nuomotis iš valstybės nebūtų pageidavęs naudotojas V. Mykolaitis, o jam atsisakius, – kiti Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, turintys pirmumo teisę be aukciono nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
24. Dėl pareiškėjo argumentų dėl jo pirmumo teisės XII eiliškumo grupėje 2022 m. vasario 23 d. pretendentų susirinkime teismas pažymėjo, kad projektui prilyginamo plano rengimo administracinė procedūra, kurioje vertintas 2020 m. spalio 21 d. pateiktas pareiškėjo prašymas išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra baigta 2021 m. rugsėjo 7 d. NŽT Skyriaus įsakymu Nr. 20VĮ-2053-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“. Teismas akcentavo, kad Metodikos 133 punkte nustatyta, jog administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai (1) buvo įtraukti į Pretendentų sąrašą ir (2) jie šios Metodikos nustatyta tvarka buvo kviesti dalyvauti pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų projektavimo.
25. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismui pateikta pareiškėjui siųsto 2022 m. vasario 7 d. kvietimo Nr. 20SD-841-(14.20.104.) kopija ir akcinės bendrovės Lietuvos pašto ataskaitos už suteiktas paslaugas kopija, kurios 55 numeriu nurodytas siuntos numeris, gavėjas ir pristatymo data. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad gavėjui S. P. siunta pristatyta 2022 m. vasario 11 d., todėl, teismo nuomone, tai patvirtina, kad pareiškėjas apie įvyksiantį pretendentų susirinkimą buvo informuotas registruotu laišku.
26. Teismas taip pat nurodė, kad esant nepanaikintiems / galiojantiems aktams (Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintam projektui prilyginamam planui, Skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymui Nr. 20VĮ-2793-(14.20.2.), 2022 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarčiai Nr. 20SŽN-480-(14.20.55.), Metodikos 133 punkte numatytam NŽT Skyriaus vedėjo sprendimui, kuriuo baigta 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20VĮ-464-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ pradėta projektui prilyginamo plano rengimo administracinė procedūra), akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT Skyrių suprojektuoti ir išnuomoti jam Sklypą tenkinimas negalimas.
27. Vadovaudamasis išdėstytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo santykių teisiniu reglamentavimu, teismas nenustatė pagrindų bei procedūrinių pažeidimų, kuriais vadovaujantis būtų galima panaikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus bei įpareigoti Skyrių suprojektuoti ir išnuomoti pareiškėjui 3,68 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Nendrinių kaime, Sasnavos seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, Gavaltuvos kadastro vietovėje, kuris laisvos žemės fondo plane pažymėtas Nr. 286-6, kadangi šis žemės sklypas galiojančio ir nenuginčyto sandorio pagrindu jau yra valdomas kito asmens.
III.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
29.1. Pareiškėjui kvietimas atvykti į susirinkimą nebuvo tinkamai įteiktas (neregistruotu laišku). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai netyrė ir nevertino, o rėmėsi vien tik atsakovo pateiktais prieštaringais duomenimis, bei jų pagrindu darė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl procedūrinių pažeidimu (ne)buvimo.
29.2. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktoje Lietuvos pašto ataskaitoje už suteiktas paslaugas nėra jokių duomenų apie registruotosios siuntos įteikimą pareiškėjui asmeniškai pasirašytinai, o formali atžyma ataskaitoje apie neva pareiškėjui pristatytą siuntą niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas apie įvyksiantį pretendentų susirinkimą buvo informuotas registruotu laišku. Analogiška situacija yra ir dėl 2021 m. birželio 3 d. kvietimo Nr. 20SD-3393-(14.20.104), adresuoto pareiškėjui. Šiuo atveju atsakovas neturi akcinės bendrovės Lietuvos pašto 2021 m. siuntimo ataskaitų, kurios patvirtintų, kad šis kvietimas išsiųstas registruotu laišku ir kada jis buvo įteiktas pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikėtina, kad minėtas kvietimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas, yra visiškai nepagrįsta.
29.3. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad duomenys apie tai, ar pareiškėjas kviestas dalyvauti pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų projektavimo būtent Metodikos nustatyta tvarka yra prieštaringi, šių prieštaravimų teismas savo iniciatyva nepašalino, ginčui išspręsti reikalingų įrodymų neišreikalavo, dėl ko tik prielaidų pagrindu darė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl procedūrinių pažeidimu (ne)buvimo.
31. NŽT Skyrius, išdėstydamas faktines ginčo aplinkybes, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms. Nurodo, kad teismas išsamiai pasisakė dėl skundžiamų sprendimų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui. Aktualu tai, kad teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos.
32. NŽT Skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikta pareiškėjui siųsto
2022 m. vasario 7 d. kvietimo Nr. 20SD-841- (14.20. 104.) kopija ir akcinės bendrovės Lietuvos pašto ataskaitos už suteiktas paslaugas kopija, kurios 55 numeriu nurodytas siuntos numeris, gavėjas ir pristatymo data, taip pat Skyriaus 2021 m. birželio 3 d. kvietimo Nr. 20SD-3393-(14.20.104.), adresuoto pareiškėjui, kopija. Kadangi pareiškėjo prašyme kito informavimo būdo nebuvo nurodyta, kvietimas buvo išsiųstas registruotu laišku, kaip ir nurodyta Metodikoje, todėl, tai patvirtina, kad pareiškėjas apie vyksiantį pretendentų susirinkimą buvo informuotas registruotu laišku. Pareiškėjas neginčija, kad kvietimas jam nebuvo įteiktas, taip pat nurodo, kad buvo įtrauktas į Sąrašą, todėl ginčo dėl tokios aplinkybės nėra.
33. NŽT Skyrius pažymi, kad žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultate asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo pretenzija dėl Sklypo priskyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat dėl NŽT direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT Skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Skyrių suprojektuoti ir išnuomoti pareiškėjui Sklypą pagrįstumo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad atsakovo Skyriaus sprendimas bei NŽT direktoriaus sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėti ir pagrįsti, jų priėmimo procese nebuvo pažeistos jokios pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės palaiko savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi motyvų nepakankamumą, laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas suteikiant prioritetą išimtinai atsakovo pozicijai bei ignoruojant pareiškėjo argumentus.
37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-364-629/2024; ir kt.).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
40. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų ginčo teiginių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia visą eilę argumentų, susijusių su jo 2020 m. spalio 21d. prašymo nagrinėjimu, atsakovo 2021m. birželio 2d. įsakymu Nr. 20VĮ-1539-(14.20.2), kuriuo patvirtintas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinius žemės sklypus Gavaltuvos kadastro vietovėje, 2021m. birželio 16d. vykusiu pretendentų susirinkimu bei atsakovo 2021m. liepos 5d. įsakymu Nr. 20VĮ-1761-(14.20.2) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai“.
43. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip neaktualius nagrinėjamai bylai. Pagal Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.), reglamentuojančios žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, nuostatas projektui prilyginamo plano rengimo procedūra pradedama, kai šios Metodikos 27.3 papunktyje nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimą rengti projektui prilyginamą planą (Metodikos 121 p.), o baigiama – Žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl projektui prilyginamo plano patvirtinimo arba šios Metodikos 131 punkte nurodytuoju atveju priėmus sprendimą nutraukti projektui prilyginamo plano rengimą; administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į Pretendentų sąrašą ir jie šios Metodikos nustatyta tvarka buvo kviesti dalyvauti pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų projektavimo. Pareiškėjas pagal jo 2020m. spalio 21d. prašymą atsakovo 2021m. birželio 2d. įsakymu Nr. 20VĮ-1539-(14.20.2) buvo įtrauktas į Pretendentų sąrašą ir jis šios Metodikos nustatyta tvarka buvo kviestas dalyvauti pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų projektavimo. Todėl darytina išvada, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2020m. spalio 21d. prašymą yra baigta. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra pareiškęs, o teismas nėra priėmęs nagrinėti jokių pareiškėjo reikalavimų, susijusių su jo 2020m. spalio 21d. prašymu bei atsakovo sprendimais, priimtais nagrinėjant šį pareiškėjo prašymą.
44. Pagal Metodikos 133 punktą, asmenys pageidaujantys pirkti arba nuomoti valstybinės žemės rengiant kitą žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą, turi pateikti naują prašymą dėl valstybinės žemės pirkimo arba nuomos. Pareiškėjas naują prašymą atsakovui dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo pateikė 2021m. liepos 1d. Tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo analogišką prašymą atsakovui pateikė 2021m. birželio 28d. Atsakovas 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20VĮ-464-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ nusprendė rengti Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Gavaltuvos kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir patvirtino Sąrašą, kuriame XII eiliškumo grupėje trečiasis suinteresuotas asmuo yra įrašytas 1 eilės numeriu, o pareiškėjas – 2 eilės numeriu, t .y. pagal prašymų pateikimo datas. 2022 m. vasario 23 d. pretendentų susirinkimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo, įgyvendindamas savo pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemę, pasirinko 3,68 ha ploto žemės sklypą Nr. 286-6, esantį Čiuiniškės (Nendrinių) kaime, Sasnavos seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, t. y. žemės sklypą, kurį išsinuomoti siekė ir pareiškėjas.
45. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.
46. Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
47. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.
48. Vadovaujantis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis bei išdėstytomis Žemės įstatymo nuostatomis, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtai naudojasi ginčo sklypu, jis turėjo pirmumo teisę nuomotis iš valstybės naudojamą žemės sklypą. Pareiškėjas pirmumo teisės išsinuomoti iš valstybės ginčo žemės sklypo neturėjo, nes jis Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, nepateikė dokumento, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduoto pagal Ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus. Tokių duomenų nepateikė ir teismui. Pareiškėjas ginčo žemės sklypą, kaip besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, išsinuomoti iš valstybės būtų galėjęs tik tada, jeigu sklypo nuomotis iš valstybės nebūtų pageidavęs naudotojas trečiasis suinteresuotas asmuo.
49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jam siųstas 2022 m. vasario 7 d. kvietimas Nr. 20SD-841- (14.20. 104.) nebuvo tinkamai įteiktas, nes buvo siunčiamas neregistruotu laišku. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjui siųsto laiško įteikimą patvirtina teismui pateikta Lietuvos pašto ataskaita, kita vertus pareiškėjas dalyvavo 2022 m. vasario 23 d. pretendentų susirinkime, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog 2022 m. vasario 7 d. kvietime Nr. 20SD-841- (14.20. 104.) pateiktą informaciją apie numatomą pretendentų susirinkimą pareiškėjui buvo žinoma.
50. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija