LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

IR

 

JUNGTINIŲ ARABŲ EMYRATŲ

 

SUTARTIS

 

DĖL SAVITARPIO TEISINĖS PAGALBOS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

 

 

 

 

Lietuvos Respublika ir Jungtiniai Arabų Emyratai (toliau – Šalys),

siekdami toliau gerinti abiejų valstybių teisėsaugos institucijų darbą tiriant nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, taip pat kovoti su nusikalstamumu veiksmingesniais būdais tam, kad kiekviena valstybė apsaugotų savo demokratinę visuomenę ir bendras vertybes;

pripažindami būtinybę užtikrinti palankias sąlygas teikti kuo platesnės apimties savitarpio pagalbai baudžiamosiose bylose,

s u s i t a r ė:

 

 

1 straipsnis

Pagalbos apimtis

 

1. Šalys pagal šią Sutartį teikia viena kitai plačiausios apimties savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose tiriant nusikaltimus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir teisminį nagrinėjimą, susijusius su baudžiamosiomis bylomis.

 

 

 

 

 

2. Pagalba apima:

a) asmenų parodymų ar pareiškimų, įskaitant vaizdo konferencijos būdą, paėmimą, vadovaujantis prašomosios Šalies teisės aktais;

b) dokumentų, išrašų ir kitų daiktų pateikimą;

c) dokumentų, išrašų ir informacijos, susijusios su banko sąskaitomis ir finansinių įstaigų sąskaitomis, pateikimą;

d) procesinių dokumentų įteikimą;

e) asmenų, kurių laisvė apribota, laikiną perdavimą liudyti ar kitokiems įrodymams rinkti;

f) kratos ir poėmio prašymų vykdymą;

g) nusikalstamu būdu gautų pajamų ir nusikaltimo priemonių konfiskavimą;

h) kitas bendradarbiavimo pagal šią Sutartį formas, jei jos neprieštarauja prašomosios Šalies teisės aktams.

 

 

            2 straipsnis

Centrinės institucijos

 

1. Jungtinių Arabų Emyratų centrinė institucija yra Teisingumo ministerija.

 

2. Lietuvos Respublikos centrinės institucijos yra:

a) Teisingumo ministerija – dėl savitarpio teisinės pagalbos prašymų bylos nagrinėjimo teisme stadijoje; ir

b) Generalinė prokuratūra – dėl savitarpio teisinės pagalbos prašymų bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje.

 

3. Šalys nedelsdamos diplomatiniais kanalais pateikia viena kitai centrinių institucijų kontaktinius duomenis ir praneša apie jų pasikeitimą. Centrinės institucijos nedelsdamos tiesiogiai informuoja viena kitą apie visus su jų kontaktiniais duomenimis susijusius pasikeitimus.

 

4. Pagal šią Sutartį Šalys informaciją perduoda viena kitai diplomatiniais kanalais per centrines institucijas arba – skubiais atvejais – tiesiogiai.

 

 

3 straipsnis

Keitimasis informacija

 

Šalys gali keistis informacija apie galiojančius teisės aktus ir jų valstybių teismų praktiką, susijusią su šios Sutarties taikymu.

 

 

4 straipsnis

Atsisakymas teikti pagalbą

 

1. Prašomoji Šalis gali atsisakyti suteikti pagalbą, jei:

a) prašymo vykdymas pakenktų prašomosios Šalies suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai ar panašiems esminiams interesams;

b) prašymas susijęs su nusikaltimu pagal karo teisę, kuris nelaikomas nusikaltimu pagal bendrąją baudžiamąją teisę;

c) prašymas susijęs su politiniu nusikaltimu;

d) prašomosios Šalies teisės aktai numato imunitetą ar privilegiją, dėl kurių neįmanoma vykdyti prašymo;

e) esama pagrįstų priežasčių manyti, kad prašymo vykdymas galėtų lemti kankinimą arba kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą arba susijusiam asmeniui nebūtų užtikrintos minimalios garantijos baudžiamajame procese;

f) prašoma pagalba susijusi su nusikaltimu, kuris nelaikomas nusikaltimu pagal prašomosios Šalies teisės aktus;

g) prašymas parengtas iš esmės nesilaikant šios Sutarties 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

h) prašymas susijęs su nusikaltimu, dėl kurio prašomojoje Šalyje remiantis jos jurisdikcija priimtas galutinis nuosprendis ar baudžiamasis procesas nutrauktas;

i) prašymas susijęs su nusikaltimu, kuris, kaip įtariama, padarytas ne prašančiosios Šalies teritorijoje, o visas ar iš dalies įvykdytas prašomosios Šalies teritorijoje.

 

2. Jei prašymas susijęs su nusikaltimu, už kurį gali būti baudžiama mirties bausme pagal prašančiosios Šalies teisės aktus ir nebaudžiama mirties bausme pagal prašomosios Šalies teisės aktus, prašomoji Šalis gali vykdyti prašymą, jei prašančioji Šalis užtikrina, kad mirties bausmė, jei bus paskirta, nebus įvykdyta.

 

3. Prašomosios Šalies centrinė institucija, prieš atsisakydama suteikti pagalbą pagal šio straipsnio nuostatas, gali konsultuotis su prašančiosios Šalies centrine institucija, siekdama nustatyti, ar pagalba gali būti suteikta tokiomis sąlygomis, kurios, jos manymu, yra būtinos. Jei prašančioji Šalis sutinka, kad pagalba būtų suteikta tokiomis sąlygomis, ji tų sąlygų laikosi.

 

4. Taikant šią Sutartį, politiniais nusikaltimais nelaikoma:

a) Lietuvos Respublikoje – valstybės Prezidento užpuolimas;

Jungtiniuose Arabų Emyratuose – valstybės Prezidento ar jo pavaduotojo, Vyriausybės vadovo ar jų šeimos narių arba Federalinės aukščiausiosios tarybos nario ar jo šeimos nario užpuolimas;

b) teroristiniai nusikaltimai;

c) nužudymas;

d) bet koks nusikaltimas, apibrėžtas tarptautinėje sutartyje, prie kurios yra prisijungusios abi Šalys ir kuri įpareigoja Šalis pradėti baudžiamąjį persekiojimą už tokį nusikaltimą.

 

 

 

 

 

5 straipsnis

Prašymų forma ir turinys

 

1. Pagalbos prašymas pateikiamas raštu, o skubos ir nepaprastosios padėties atvejais gali būti pateiktas faksu, elektroniniu paštu ar kitomis panašiomis ryšių priemonėmis ir turi būti patvirtintas raštu per keturiasdešimt (40) dienų, jei abi Šalys nesusitaria kitaip.

 

2. Visi prašymai ir juos patvirtinantys dokumentai pateikiami kartu su vertimu į prašomosios Šalies kalbą arba anglų kalbą; juos oficialiai pasirašo ir antspaudu patvirtina kompetentingos institucijos, jei Šalys nesusitaria kitaip.

 

3. Prašyme nurodoma:

a) su prašymu susijusį tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ar teisminį nagrinėjimą vykdančios institucijos pavadinimas;

b) tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ar teisminio nagrinėjimo dalyko ir pobūdžio aprašymas, įskaitant su prašymu susijusius nusikaltimus;

c) prašomų gauti įrodymų, informacijos ar kitokios pagalbos aprašymas;

d) tikslo, kurio siekiant prašoma įrodymų, informacijos ar kitokios pagalbos, aprašymas;

e) nusikaltimus, dėl kurių prašoma pagalbos, apibrėžiančių teisės aktų tekstai, įskaitant informaciją apie bausmę, kuri gali būti skiriama už šiuos nusikaltimus.

 

4. Prašyme, kiek tai būtina ir įmanoma, taip pat nurodoma:

a) informacija apie asmens, iš kurio siekiama gauti įrodymų, tapatybę ir buvimo vietą;

b) informacija apie asmens, kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, tapatybę ir buvimo vietą, to asmens ryšys su baudžiamuoju procesu ir procesinio dokumento įteikimo būdas;

c) informacija apie asmens tapatybę ar daikto pobūdį ir numanomą jų buvimo vietą;

d) tikslus asmens buvimo vietos, kuri turi būti apieškota, ir daiktų, kurie turi būti paimti, aprašymas;

e) būdo, kuriuo turi būti paimami ir užfiksuojami parodymai ar pareiškimai, aprašymas, taip pat prašomų parodymų ar pareiškimų aprašymas, įskaitant klausimų, kurie turi būti pateikti asmeniui, sąrašą;

f) bet kokios specialios procedūros, kurios turi būti laikomasi vykdant prašymą, aprašymas;

g) informacija apie išmokas ir išlaidų atlyginimą, kurį turės teisę gauti asmuo, kviečiamas atvykti į prašančiąją Šalį;

h) bet kuri kita informacija, kuri gali būti pateikta prašomajai Šaliai tam, kad būtų lengviau įvykdyti prašymą.

 

5. Jei prašomoji Šalis mano, kad savitarpio teisinės pagalbos prašyme pateiktos informacijos nepakanka, ji gali prašyti papildomos informacijos, kuri turėtų būti pateikta per prašomosios Šalies nustatytą laiką.

 

 

6 straipsnis

Prašymų vykdymas

 

1. Prašomosios Šalies centrinė institucija perduoda prašymą vykdyti kompetentingai institucijai pagal prašomosios Šalies teisės aktus. Pastaroji institucija imasi visų priemonių, kad prašymas būtų įvykdytas.

 

2. Prašymai vykdomi laikantis prašomosios Šalies teisės aktų, išskyrus atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip. Prašyme nurodytos procedūros taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja prašomosios Šalies teisės aktams.

 

3. Jei prašomoji Šalis nustato, kad prašymo vykdymas trukdytų toje Šalyje atliekamam tyrimui, baudžiamajam persekiojimui ar teisminiam nagrinėjimui, ji gali atidėti prašymo vykdymą arba po konsultacijų su prašančiosios Šalies centrine institucija vykdyti prašymą, nustačiusi būtinas sąlygas. Jei prašančioji Šalis sutinka, kad pagalba būtų teikiama prašomosios Šalies nurodytomis sąlygomis, ji turi laikytis šių sąlygų.

 

4. Prašomoji Šalis imasi visų priemonių prašymo ir jo turinio konfidencialumui išsaugoti, jei to prašo prašančioji Šalis. Jei prašymas negali būti vykdomas nepažeidžiant konfidencialumo, prašomoji Šalis praneša apie tai prašančiajai Šaliai, kuri nusprendžia, ar nepaisant to prašymas turėtų būti vykdomas.

 

5. Prašomosios Šalies centrinė institucija atsako į visas pagrįstas prašančiosios Šalies centrinės institucijos užklausas apie prašymo vykdymo eigą.

 

6. Prašomosios Šalies centrinė institucija nedelsdama informuoja prašančiosios Šalies centrinę instituciją apie prašymo įvykdymo rezultatus. Jei atsisakoma vykdyti prašymą ar jo vykdymas atidedamas, prašomosios Šalies centrinė institucija nedelsdama nurodo prašančiosios Šalies centrinei institucijai atsisakymo ar atidėjimo priežastis.

 

 

7 straipsnis

Išlaidos

 

1. Prašomoji Šalis padengia visas su prašymo vykdymu susijusias išlaidas, išskyrus šias išlaidas, kurias apmoka prašančioji Šalis:

a) užmokestį ekspertams;

b) asmenų, kurie keliauja prašomojoje Šalyje, kai tai patogiau prašančiajai Šaliai, arba keliauja pagal šios Sutarties 11 ir 12 straipsnius, dienpinigius ir kelionės išlaidas;

c) išlaidas, susijusias su apklausomis vaizdo konferencijos būdu, kaip nustatyta šios Sutarties14 straipsnyje, jei prašančioji ir prašomoji Šalys nesusitaria kitaip.

 

2. Jei vykdant prašymą paaiškėja, kad norint visiškai jį įvykdyti susidarys pernelyg didelės išlaidos, centrinės institucijos konsultuojasi tarpusavyje, kad susitartų dėl sąlygų, pagal kurias prašymas gali būti toliau vykdomas.

 

 

 

 

8 straipsnis

Informacijos ar įrodymų naudojimo apribojimai

 

1. Prašomoji Šalis gali reikalauti, kad prašančioji Šalis pagal šią Sutartį gautą informaciją ar įrodymus naudotų tik tokiems tikslams:

a) savo baudžiamųjų bylų tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui;

b) siekdama užkirsti kelią tiesioginei ir rimtai grėsmei savo visuomenės saugumui;

c) bet kuriam kitam tikslui, jei informacija ar įrodymai paviešinti vykdant procesinius veiksmus, dėl kurių jie buvo perduoti, arba bet kurioje iš a ir b punktuose nurodytų situacijų; ir

d) bet kuriam kitam tikslui, tačiau tik gavusi išankstinį prašomosios Šalies sutikimą.

 

2. Prašomoji Šalis gali reikalauti, kad pagal šią Sutartį pateikta informacija ar įrodymai būtų laikomi konfidencialiai arba naudojami tik laikantis tų sąlygų, kurias ji gali nustatyti. Jei prašančioji Šalis sutinka, kad informacijai ar įrodymams būtų taikomos tokios sąlygos, ji privalo jų laikytis.

 

3. Šis straipsnis nedraudžia prašomajai Šaliai konkrečiu atveju nustatyti papildomų sąlygų pagal šią Sutartį, jei konkretus pagalbos prašymas negalėtų būti įvykdytas nenustačius tokių sąlygų. Jei pagal šios dalies nuostatas nustatomos papildomos sąlygos, prašomoji Šalis gali reikalauti, kad prašančioji Šalis pateiktų jai informaciją apie gautų įrodymų ar informacijos naudojimą.

 

4. Jei atskleidus informaciją prašančiajai Šaliai prašomoji Šalis sužino apie aplinkybes, kuriomis remdamasi ji gali nustatyti papildomas sąlygas, prašomoji Šalis gali konsultuotis su prašančiąja Šalimi siekiant nustatyti, kaip apsaugoti gautus įrodymus ir informaciją.

 

 

 

 

 

9 straipsnis

Parodymai arba įrodymai prašomojoje Šalyje

 

1. Prašomojoje Šalyje esantis asmuo, kurio prašoma duoti parodymus ar pateikti įrodymus pagal šios Sutarties nuostatas, prireikus atvesdinamas duoti parodymus arba pateikti daiktus, įskaitant dokumentus ir išrašus, ar kitokius įrodymus pagal prašomosios Šalies teisės aktus. Jei vykdant prašymą asmuo duoda melagingus rašytinius ar žodinius parodymus, prašomojoje Šalyje pradedamas jo baudžiamasis persekiojimas pagal šios Šalies baudžiamąją teisę.

 

2. Prašomoji Šalis gali leisti prašyme nurodytiems asmenims prašomosios Šalies teisės aktuose nustatyta tvarka dalyvauti vykdant prašymą.

 

3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo tvirtina turįs teisę neteikti įrodymų ar neduoti parodymų pagal prašančiosios Šalies teisės aktus, centrinės institucijos konsultuojasi tarpusavyje dėl tokios teisės egzistavimo.

 

 

10 straipsnis

Oficialūs dokumentai ir išrašai

 

1. Prašančiosios Šalies prašymu prašomoji Šalis, vadovaudamasi savo teisės aktais, pateikia savo vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ar teisminės valdžios institucijų turimų dokumentų ir išrašų kopijas tiek, kiek jie yra atviri visuomenei.

 

2. Prašančiosios Šalies prašymu prašomoji Šalis, vadovaudamasi savo teisės aktais, gali pateikti prašančiajai Šaliai bet kurio kito šio straipsnio 1 dalyje nenurodyto dokumento ar išrašo kopijas tiek, kiek tokiomis pat sąlygomis tokios kopijos būtų prieinamos jos pačios teisėsaugos ar teisminėms institucijoms. Prašomoji Šalis gali savo nuožiūra visiškai ar iš dalies atmesti prašymą pagal šios dalies nuostatas.

 

 

11 straipsnis

Parodymai ne prašomosios Šalies teritorijoje

 

1. Kai prašančioji Šalis prašo, kad prašomojoje Šalyje esantis asmuo atvyktų į prašančiąją Šalį, prašomoji Šalis kviečia tą asmenį duoti parodymus kompetentingai institucijai prašančiojoje Šalyje, jei asmuo su tuo sutinka. Prašomosios Šalies centrinė institucija praneša prašančiosios Šalies centrinei institucijai apie veiksmus, kurių imtasi.

 

2. Prašančioji Šalis nurodo, kokio dydžio asmens patirtos išlaidos bus kompensuojamos.

 

3. Prašančiosios Šalies centrinė institucija gali savo nuožiūra nustatyti, kad asmeniui, atvykstančiam į prašančiąją Šalį pagal šio straipsnio nuostatas, neturi būti įteikiami procesiniai dokumentai, jo negalima sulaikyti ar kitaip apriboti jo laisvės dėl jokių veikų ar teistumo, įvykusio iki jam išvykstant iš prašomosios Šalies.

 

4. Jei į prašančiąją Šalį atvykęs asmuo galėjo nevaržomas pasirinktu būdu iš jos išvykti, bet neišvyko per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kurią jam pranešta, kad ilgiau likti nebūtina, arba jei išvykęs asmuo savo noru grįžo, jis gali būti teisiamas dėl kitų nusikaltimų. Nurodytas laikotarpis neapima laiko, per kurį asmuo neišvyko iš teritorijos dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12 straipsnis

Laikinas asmenų, kurių laisvė apribota, perdavimas

 

1. Asmuo, kurio laisvė apribota prašomojoje Šalyje, gali būti laikinai perduotas prašančiajai Šaliai šioje Sutartyje nurodytais pagalbos tikslais, jei su tuo sutinka pats asmuo ir abi Šalys.

 

2. Pagal šį straipsnį:

a) prašančioji Šalis apriboja perduoto asmens laisvę, nebent prašomoji Šalis leidžia imtis kitų veiksmų;

b) iš perduoto asmens be jo sutikimo nereikalaujama duoti parodymų tokiame baudžiamajame procese, kuris nenurodytas prašyme;

c) prašančioji Šalis grąžina perduotą asmenį prašomajai Šaliai iškart, kai tik tai leidžia aplinkybės, arba kitu Šalių sutartu metu;

d) laikas, kurį perduoto asmens laisvė buvo apribota prašančiojoje Šalyje, išskaičiuojamas iš prašomojoje Šalyje tam asmeniui paskirtos bausmės laiko.

 

 

13 straipsnis

Asmenų, kurių laisvė apribota, tranzitas

 

1. Jei kuri nors iš Šalių turi pervežti asmenį, kurio laisvė apribota, iš trečiosios šalies per kitos Šalies teritoriją, pirmiau minėta Šalis turėtų prašyti kitos Šalies leidimo dėl tokio vežimo tranzitu. Tranzito prašymas pateikiamas per centrines institucijas. Perduoti tokį prašymą pirmiau minėtoms institucijoms galima ir per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą). Tranzito prašyme turi būti nurodyti vežamo asmens duomenys ir pateikta glausta bylos santrauka.

 

2. Prašomoji Šalis, kiek tai neprieštarauja jos teisės aktams, pritaria prašančiosios Šalies pateiktam tranzito prašymui.

 

3. Leidimo nereikia, jei vežama oro transportu ir neplanuojama nusileisti kitos Šalies teritorijoje.

 

4. Neplanuoto nusileidimo atveju Šalis, kurioje neplanuotai nusileidžiama, gali pareikalauti pateikti tranzito prašymą pagal šio straipsnio 1 dalį ir sulaikyti asmenį, kol bus gautas tranzito prašymas ir kol truks tranzitas, jei prašymas gaunamas per 48 valandas nuo neplanuoto nusileidimo.

 

 

14 straipsnis

Apklausa vaizdo konferencijos būdu

 

Taikydamos šią Sutartį Šalys gali susitarti dėl tiesioginio vaizdo transliavimo ar visų tiesioginių televizijos ryšių arba kitų tinkamų komunikacijos priemonių naudojimo pagal abiejų Šalių teisės aktus ir procedūras, jei tai tikslinga ir atitinka teisingumo interesus. Dėl sąlygų ir tvarkos Šalys tariasi kiekvienu atveju atskirai.

 

 

15 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimas

 

1. Prašomoji Šalis imasi visų priemonių, kad įteiktų bet kurį procesinį dokumentą, kuris visiškai ar iš dalies susijęs su bet kuriuo prašančiosios Šalies pagal šios Sutarties nuostatas pateiktu pagalbos prašymu.

 

2. Prašymą įteikti procesinį dokumentą, kuriuo asmuo kviečiamas atvykti į prašančiosios Šalies instituciją, prašančioji Šalis perduoda per protingą laiką iki asmens numatyto atvykimo.

 

3. Prašomoji Šalis grąžina procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimą prašyme nurodytu būdu.

 

16 straipsnis

Krata ir poėmis

 

1. Prašomoji Šalis tiek, kiek leidžia jos teisės aktai, vykdo prašymus atlikti kratą ir poėmį, susijusius su baudžiamąja byla prašančiojoje Šalyje.

 

2. Prašomoji Šalis suteikia tokią informaciją, kokios gali reikalauti prašančioji Šalis, apie bet kokios kratos rezultatus, poėmio vietą ir aplinkybes ir tolesnį paimtų daiktų laikymą.

 

3. Prašančioji Šalis laikosi visų prašomosios Šalies nustatytų sąlygų, susijusių su bet kuriuo paimtu daiktu, kuris perduodamas prašančiajai Šaliai.

 

4. Prašomoji Šalis gali reikalauti, kad prašančioji Šalis sutiktų su terminais ir sąlygomis, kurie laikomi būtinais norint apsaugoti trečiosios šalies interesus, susijusius su perduodamu daiktu.

 

 

17 straipsnis

Daiktų grąžinimas

 

Prašomoji Šalis gali pareikalauti, kad prašančioji Šalis grąžintų visus daiktus, įskaitant dokumentus ir išrašus, kurie jai buvo pateikti vykdant prašymą pagal šią Sutartį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18 straipsnis

Pagalba konfiskavimo procese

 

1. Jei viena iš Šalių sužino, kad nusikalstamu būdu gautos pajamos ar nusikaltimo priemonės yra kitoje Šalyje ir pagal tos Šalies teisės aktus gali būti konfiskuotos arba kitokiu būdu paimtos, ji gali apie tai pranešti kitos Šalies centrinei institucijai. Jei šioji Šalis turi tokią jurisdikciją, ji gali šią informaciją pateikti savo institucijoms, kad šios priimtų sprendimą šiuo klausimu. Minėtos institucijos priima sprendimą vadovaudamosi savo nacionalinės teisės aktais ir praneša kitai Šaliai apie veiksmus, kurių imtasi.

 

2. Šalys, kiek leidžia jų teisės aktai, teikia viena kitai pagalbą atliekant procesinius veiksmus, susijusius su nusikalstamu būdu gautų pajamų ir nusikaltimo priemonių konfiskavimu ir žalos atlyginimu nuo nusikaltimo nukentėjusiems asmenims.

 

3. Nusikalstamu būdu gautas pajamas ar nusikaltimo priemones sauganti Šalis tvarko jas pagal savo teisės aktus. Kiekviena Šalis gali visą tokį turtą ar jo dalį arba jį pardavus gautas pajamas perduoti kitai Šaliai, kiek leidžia perduodančiosios Šalies teisės aktai, ir tokiomis sąlygomis, kokios, jos nuomone, yra tinkamos.

 

 

19 straipsnis

Informacijos teikimas be išankstinio prašymo

 

1. Šalies kompetentingos institucijos, nepakenkdamos savo pačių atliekamiems tyrimams ar teisminiams nagrinėjimams, be išankstinio prašymo gali siųsti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms informaciją, gautą atliekant savo pačių tyrimus, jei jos mano, kad tokios informacijos atskleidimas padėtų ją gaunančiai Šaliai pradėti tyrimus ar teisminius nagrinėjimus arba juos vykdyti arba paskatintų tą Šalį pateikti prašymą pagal šią Sutartį.

 

 

2. Informaciją teikianti Šalis, vadovaudamasi savo teisės aktais, gali nustatyti informaciją gaunančiai Šaliai tokios informacijos konfidencialumo ir duomenų apsaugos sąlygas. Jei informaciją gaunanti Šalis sutinka laikytis šių sąlygų, informacija perduodama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis.

 

 

20 straipsnis

Dokumentų galiojimas

 

Pagal šią Sutartį perduodamų dokumentų originalų ar autentiškų kopijų legalizuoti nereikalaujama.

 

 

21 straipsnis

Įsipareigojimai pagal tarptautines sutartis

 

Šios Sutarties nuostatos neturi poveikio Šalių teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems iš kitų tarptautinių sutarčių, kurių šalis yra viena iš jų ar abi Šalys.

 

 

22 straipsnis

Ginčų sprendimas

 

Dėl šios Sutarties taikymo ar aiškinimo kylantys ginčai sprendžiami konsultacijomis arba derybomis diplomatiniais kanalais, jei Šalių centrinėms institucijoms nepavyksta susitarti pačioms.

 

 

 

 

 

 

23 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

 

1. Ši Sutartis įsigalioja trisdešimtą dieną po vėlesnės iš datų, kurią viena iš Šalių diplomatiniais kanalais praneša kitai Šaliai, kad jos teisės aktuose nustatytos procedūros Sutarčiai įsigalioti yra įvykdytos.

 

2. Abiejų Šalių susitarimu ši Sutartis gali būti keičiama; tokie pakeitimai tampa neatskiriama šios Sutarties dalimi ir įforminami protokolais, įsigaliojančiais šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

 

3. Bet kuri Šalis bet kuriuo metu gali nutraukti šią Sutartį, diplomatiniais kanalais pateikdama rašytinį pranešimą kitai Šaliai. Šios Sutarties nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau procesams dėl teisinės pagalbos, kurie buvo pradėti iki pranešimo gavimo, pabaigti toliau taikoma ši Sutartis.

 

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.

 

Pasirašyta 2022 m. lapkričio 4 d. Abu Dabyje dviem egzemplioriais lietuvių, arabų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šios Sutarties aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

 

 

Lietuvos Respublikos vardu

 

 

___________________________

Jungtinių Arabų Emyratų vardu

 

 

______________________________