PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2023 m. birželio 8 d.

įsakymu Nr. V-809

VIEŠOJO SAUGUMO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešojo saugumo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami viešojo saugumo studijų krypties (S02), kuri priklauso visuomenės saugumo studijų krypčių grupei (S), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas viešojo saugumo studijų kryptį (toliau – viešojo saugumo kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

2. Aprašas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos nuostatas, įtvirtintas Europos Sąjungos saugumo strategijoje „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ (ES Taryba, Briuselis, 2003 12 12), Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“ (ES Taryba, Briuselis, 2008 12 11), Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją „Kuriant Europos saugumo modelį“ (ES Taryba, Briuselis, 2010 02 23), Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (Europos Vadovų Taryba, 2010 05 04) (2010/C 115/01) ir Viešojo administravimo sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V1-107 „Dėl Viešojo administravimo sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“ (toliau – Profesinis standartas).

3. Aprašo reikalavimai taikomi viešojo saugumo krypties trumpųjų, koleginių pirmosios ir universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms. Studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų forma.

4. Pagrindinis viešojo saugumo krypties studijų tikslas – parengti specialistus, gebančius atlikti visuomenės ir valstybės saugumo užtikrinimo uždavinius įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“.

5. Viešojo saugumo krypties studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti, ir dviejų krypčių (viešojo saugumo ir teisės / vadybos / gynybos ar kitų studijų krypčių) pirmosios pakopos studijų programos.

6. Priėmimas į studijas:

6.1. stojantiesiems į trumposios pakopos ir pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato;

6.2. rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas universiteto nustatyta tvarka priimami asmenys būtų baigę:

6.2.1. pirmosios pakopos kolegines ar universitetines visuomenės saugumo studijų krypčių grupės ar teisės krypties studijas;

6.2.2. bet kurios kitos studijų krypties pirmosios pakopos studijas ir papildomąsias studijas, kurių metu studentas turi įgyti žinių ir gebėjimų, būtinų magistrantūros studijoms ir nesuteiktų per pirmosios studijų pakopos studijas. Papildomųjų studijų apimtis ne mažiau kaip 30 ir ne daugiau kaip 60 kreditų. Papildomąsias studijas gali organizuoti aukštoji mokykla, vykdanti viešojo saugumo krypties magistrantūros studijas.

7. Stojantiesiems į viešojo saugumo krypties studijas gali būti nustatytos specialios atrankos ir priėmimo į studijas sąlygos (nepriekaištingos reputacijos, sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo, fizinio pasirengimo reikalavimai), numatytos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.

8. Baigusiesiems:

8.1. trumposios pakopos studijas suteikiama viešojo saugumo specialisto profesinė kvalifikacija, atitinkanti V Lietuvos kvalifikacijų sandaros (toliau – LTKS) ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, kuri patvirtinama aukštosios mokyklos išduodamu atitinkamu dokumentu;

8.2. pirmosios pakopos kolegines / universitetines, antrosios pakopos universitetines studijas suteikiamas visuomenės saugumo profesinio bakalauro / bakalauro, magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis VI, VII LTKS ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją, antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro, magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

9. Viešojo saugumo sąvoka apibrėžiama kaip visuma priemonių, skirtų užtikrinti valstybės, viešosios tvarkos ir asmenų saugumą, viešąją tvarką, taip pat apsaugoti pagrindines asmens teises ir laisves.

10. Apraše viešasis saugumas apima tokias sritis: nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, kontrolę ir tyrimą, viešosios tvarkos užtikrinimą, valstybės sienos apsaugą ir migracijos kontrolę, ekstremaliųjų situacijų valdymą, asmenų ir objektų apsaugą, tarptautinės prekybos reguliavimą ir grėsmių nacionaliniam saugumui prevenciją.

11. Baigusieji studijas gebės:

11.1. profesionaliai teikti paslaugas, užtikrinančias viešąjį saugumą, organizuoti tokių paslaugų teikimą ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;

11.2. atlikti grėsmių viešajam saugumui analizę ir vykdyti užduotis, susijusias su jų prevencija;

11.3. taikyti mokslo pasiekimus, pažangius veiklos metodus ir tarptautinę praktiką, siekdami užkirsti kelią galimiems pažeidimams viešajam saugumui;

11.4. formuoti profesines vertybes, išugdyti gebėjimą per visą profesinės veiklos laikotarpį išlaikyti profesinę kompetenciją tobulindami kvalifikaciją, nuolat palaikydami ir atnaujindami žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius.

12. Viešąjį saugumą užtikrinantys specialistai privalo gebėti identifikuoti, analizuoti ir vertinti grėsmes dėl besiplečiančios globalizacijos, intensyvėjančios migracijos ir masinių neramumų bei terorizmo užuomazgų kilimo.

13. Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų specialistai privalo suvokti įvairių tautų, etninių grupių pasaulėžiūros ir kultūrų skirtumus, įgyti platesnių tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijų.

14. Rengiant viešojo saugumo krypties studijų programas ir vykdant jų kokybės priežiūrą privaloma atsižvelgti į Profesinį standartą. Studijų programose turi atsispindėti tokie turinio elementai:

14.1. viešąjį saugumą apibrėžianti teorinė sritis, apimanti nacionalinio saugumo ir viešojo saugumo sistemą, pagrindines nuostatas ir principus, taip pat praktines priemones, įstatymus ir kitus teisės aktus, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos šioje srityje principus ir tarpusavio sąveikos būdus;

14.2. žmogaus ir piliečio teisės, laisves ir asmens saugumą nustatanti teorinė ir praktinė sritis;

14.3. viešąjį saugumą užtikrinančių specialistų veiklos teorija ir praktika;

14.4. viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų veikla, apimanti viešojo saugumo būklės analizę, trumpalaikę ir ilgalaikę prognozę ir plėtrą;

14.5. viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų išteklių valdymas.

15. Viešojo saugumo specialistai gali dirbti nacionalinį ir viešąjį saugumą užtikrinančiose valstybės institucijose: policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitose statutinėse įstaigose.

16. Viešojo saugumo specialistų rengimas glaudžiai susijęs su besikeičiančiais viešojo saugumo poreikiais, galimų grėsmių jam įvertinimu ir prognozavimu, valstybės strateginių veiklos krypčių šioje srityje nustatymu, taip pat su gynybos studijomis, teisės, viešojo administravimo studijomis.

17. Studijų programų turinys turi būti orientuotas į tarptautinius, Europos Sąjungos ir nacionalinius prioritetus viešojo saugumo srityje, atitikti juos nustatančius teisės aktus.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

18. Šiame skyriuje išvardyti studijų rezultatai nurodo, kokias kompetencijas pagal LTKS V, VI ir VII lygius turi įgyti viešojo saugumo krypties studijų programos studentai.

19. Asmuo, baigęs trumposios pakopos studijas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:

19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:

19.1.1. išmano ir gali išvardinti žmogaus teises ir laisves bei jų užtikrinimo būdus;

19.1.2. išmano ir gali paaiškinti nacionalinės ir tarptautinės teisės pagrindinius principus ir svarbiausių institutų turinį;

19.1.3. išmano informacijos saugos politikos principus ir geba juos taikyti;

19.1.4. išmano viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų naudojamas informacines sistemas ir duomenų bazes ir geba jomis naudotis;

19.1.5. išmano tarptautinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procesus ir gali juos paaiškinti;

19.1.6. žino nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų individualios, bendrosios ir situacinės prevencijos organizavimo principus ir geba juos taikyti;

19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

19.2.1. geba rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, reikalingus viešojo saugumo užtikrinimo problemoms spręsti;

19.2.2. geba rengti įvairias viešojo saugumo srities ataskaitas pagal surinktus duomenis ir jas pristatyti;

19.2.3. geba atlikti viešųjų vietų ir objektų kriminogeninį vertinimą ir pasiūlyti prevencijos priemones;

19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

19.3.1. geba kvalifikuoti, įforminti ir tirti nusižengimus ir nusikalstamas veikas;

19.3.2. geba naudoti fizinę ir psichinę prievartą, procesines prievartos priemones, specialiąsias prievartos priemones ir specialiąją techniką statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytais atvejais ir tvarka;

19.3.3. geba organizuoti viešosios tvarkos ir rimties atkūrimą ir vykdyti antiteroristines operacijas, asmenų sulaikymą ir konvojavimą;

19.3.4. geba teikti pagalbą asmenims, tapusiems nusižengimų, nusikalstamų veikų, stichinių nelaimių ir nelaimingų atsitikimų aukomis;

19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

19.4.1. geba sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, įtaigiai bendrauti lietuvių ir bent viena užsienio kalba viešojo saugumo tema;

19.4.2. geba bendrauti su įvairiomis visuomenės grupėmis sprendžiant viešojo saugumo srities užduotis;

19.4.3. geba dirbti individualiai ir komandoje sprendžiant profesinės veiklos klausimus;

19.4.4. profesinėje veikloje vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu, atsižvelgdamas į korupcijos keliamas grėsmes;

19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

19.5.1. geba savarankiškai mokytis viešojo saugumo veiklos srityje;

19.5.2. geba savarankiškai planuoti savo veiklą ir priimti optimalius ir racionalius sprendimus viešojo saugumo srityje;

19.5.3. geba naudodamasis įvairiais informacijos šaltiniais ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų įvertinti situaciją ir imtis reikalingų veiksmų;

19.5.4. geba nešališkai ir konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas viešojo saugumo užtikrinimo metu.

20. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos kolegines viešojo saugumo krypties studijas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:

20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:

20.1.1. išmano valstybės ir teisės teorijos pagrindus bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principus ir gali juos paaiškinti;

20.1.2. išmano administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų tyrimo, kriminalinės žvalgybos ir profesinės veiklos taktiką bei metodiką ir geba žinias pritaikyti nustatant ir sprendžiant kompleksines konkrečias ar abstrakčias viešojo saugumo problemas;

20.1.3. išmano viešojo saugumo institutus, vadybos ir viešojo administravimo pagrindus, išmano vadovavimo ir lyderystės principus ir gali juos išvardyti ir paaiškinti;

20.1.4. išmano profesinėje veikloje taikomų teisės aktų nuostatas;

20.1.5. išmano rizikos analizės, konfliktų ir rizikos valdymo procesus;

20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

20.2.1. geba rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, reikalingus viešojo saugumo užtikrinimo ir inovacijų diegimo problemoms spręsti;

20.2.2. geba analizuoti įvairius teisinius tekstus ir moka įvertinti jų galiojimo laiką ir erdvę;

20.2.3. geba viešojo saugumo požiūriu analizuoti ir vertinti žmogaus ir socialinių institucijų elgesį ir veiklą;

20.2.4. geba profesinėje veikloje priimti sprendimus, įvertinęs situaciją ir vadovaudamasis teisės aktais;

20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

20.3.1. geba vykdyti teisės pažeidimų prevenciją ir užtikrinti viešąją tvarką;

20.3.2. geba organizuoti ir vykdyti praktines veiklas viešojo saugumo užtikrinimo veiklos srityse, savarankiškai pasirinkdamas technologines ir organizacines priemones;

20.3.3. geba objektyviai tirti ir tinkamai įforminti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, vykdyti kriminalinę žvalgybą;

20.3.4. geba naudoti fizinę ir psichinę prievartą, procesines prievartos priemones ir specialiąją techniką bei duomenų registrus statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytais atvejais ir tvarka;

20.3.5. geba teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims, esantiems bejėgiškoje būklėje ar nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų, krizių ar ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių, taip pat asmenų grupėms, esančioms viešojo saugumo institucijų interesų lauke;

20.3.6. geba vadovautis veiklos strategija ir procedūromis, vertinti grėsmes ir tendencijas, siekiant užtikrinti viešąjį saugumą;

20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

20.4.1. geba sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, įtaigiai bendrauti lietuvių ir bent viena užsienio kalba viešojo saugumo klausimais, išmano daugianacionalinio ir tarpkultūrinio bendravimo principus;

20.4.2. geba bendrauti su specialistais ir kitais asmenimis sprendžiant viešojo saugumo užtikrinimo uždavinius;

20.4.3. geba dirbti individualiai ir komandoje, imtis atsakomybės už savo ir komandos veiklos kokybę, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu, atsižvelgdamas į korupcijos keliamas grėsmes, spręsdamas viešojo saugumo uždavinius;

20.4.4. geba keistis informacija su nacionalinėmis ir tarptautinėmis viešąjį saugumą užtikrinančiomis institucijomis ir naudotis tarptautinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo priemonėmis ir būdais;

20.4.5. geba perteikti viešojo saugumo srities žinias ir supratimą kitiems asmenims;

20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

20.5.1. suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės saugumui, visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;

20.5.2. geba paskirstyti darbo užduotis, vadovauti ir motyvuoti asmenis ir grupes siekti organizacijos tikslų;

20.5.3. geba savarankiškai mokytis viešojo saugumo užtikrinimo srityje, suprasti asmeninio ir kolektyvo tobulėjimo poreikį ir naudojasi galimybėmis tobulėti;

20.5.4. geba greitai reaguoti ir parinkti tinkamus sprendimus nenumatytose sudėtingose situacijose.

21. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos universitetines studijas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:

21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:

21.1.1. turi įvairiapusį teorinį viešojo saugumo srities ir profesinės veiklos pažinimą suteikiančių naujų fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų integruotų viešojo saugumo užtikrinimo veiklos ir studijų srities žinių, kurias geba taikyti plačiose tarpdalykinėse viešojo saugumo studijų ir profesinės veiklos srityse;

21.1.2. išmano valstybės valdymo ir teisės teorijos pagrindus, pagrindines žmogaus teises ir laisves, išmano visuomenės daugiakultūriškumą ir tarptautinių santykių įtaką viešojo saugumo užtikrinimo procesams ir geba šias žinias taikyti;

21.1.3. išmano viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų sistemą, funkcijas, veiklą ir bendradarbiavimą, vadybos, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje ypatumus, asmens ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių taikymo metodus ir būdus; supranta atsakomybę, atskaitomybę ir tarnybinę pareigūno etiką;

21.1.4. yra susipažinęs su informacinių, komunikacinių ir kitų technologijų sistemomis bei jų panaudojimo galimybėmis profesinėje veikloje;

21.1.5. išmano profesinės veiklos strategiją ir taktiką, specialiųjų ir prievartos priemonių panaudojimo teisinį reguliavimą;

21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

21.2.1. geba rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, reikalingus viešojo saugumo užtikrinimo problemoms spręsti, naudodamasis fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pasiekimais ir metodais;

21.2.2. geba ieškoti, pažinti, atrinkti aktualią informaciją, susijusią su viešojo saugumo užtikrinimu, ją tinkamai sisteminti bei analizuoti, prognozuoti įvykių raidos perspektyvas;

21.2.3. geba analizuoti įvairius teisinius tekstus ir moka įvertinti jų galiojimo laiką ir erdvę;

21.2.4. geba atlikti informacijos ir problemų analizę ir profesinėje veikloje priimti sprendimus, įvertinęs situaciją ir vadovaudamasis teisės aktais;

21.2.5. geba kelti hipotezes, tyrimo tikslus ir uždavinius, interpretuoti įrodymų teisei reikšmingus duomenis naudodamas įvairias teisės doktrinas, formuluoti išvadas, argumentuoti remdamasis turimais duomenimis;

21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

21.3.1. geba analizuoti įstatymus ir kitus teisės aktus, teisiniu požiūriu kvalifikuoti nustatytas faktines veikas ir susidariusius visuomeninius santykius;

21.3.2. geba planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti viešojo saugumo užtikrinimo veiklas, savarankiškai pasirinkdamas kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones;

21.3.3. geba ekstremaliose situacijose priimti būtinus sprendimus ir jas valdyti, teikti pagalbą asmenims, tapusiems nusižengimų, nusikalstamų veikų, stichinių nelaimių ir nelaimingų atsitikimų aukomis, užtikrindamas viešąją tvarką ir vykdydamas kitas teisėsaugos funkcijas;

21.3.4. statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytais atvejais ir tvarka geba naudoti fizinę ir psichinę prievartą, specialiąsias ir prievartos priemones;

21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

21.4.1. geba bendrauti su specialistais ir visuomene spręsdamas viešojo saugumo užtikrinimo veiklos ar studijų srities uždavinius, pristatydamas atliktą veiklą ir jos rezultatus, geba perteikti viešojo saugumo srities žinias ir supratimą specialistams ir kitiems asmenims;

21.4.2. geba, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu, atsižvelgdamas į korupcijos keliamas grėsmes, dirbti individualiai ir komandoje, imasi atsakomybės už savo ir komandos veiklos kokybę ir jos vertinimą, spręsdamas viešojo saugumo klausimus;

21.4.3. geba sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, įtaigiai bendrauti lietuvių ir bent viena užsienio kalba viešojo saugumo klausimais, profesionaliai bendrauti su teisės pažeidimus padariusiais asmenimis ir nukentėjusiaisiais, taip pat su ne specialistų auditorija vykdydamas prevencinę ir šviečiamąją veiklą;

21.4.4. geba analizuoti ir spręsti konfliktines situacijas, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas ir taikyti kritinio ir loginio mąstymo įgūdžius;

21.4.5. geba analizuoti ir vertinti visuomenėje ir organizacijose vykstančius įvykius ir procesus, turinčius įtakos viešajam saugumui;

21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

21.5.1. geba savarankiškai mokytis viešojo saugumo srityje ir planuoti mokymosi procesą;

21.5.2. suvokia nuolatinio profesinių kompetencijų tobulinimo svarbą;

21.5.3. suvokia moralinę atsakomybę už savo profesinės veiklos ir jos rezultatų poveikį organizacijai, visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;

21.5.4. geba identifikuoti savo veiklos viešojo saugumo srityje problemas, rasti jų sprendimo ir veiklos tobulinimo būdus;

21.5.5. geba tinkamai elgtis su įslaptinta (ir kita konfidencialia) informacija.

22. Asmuo, baigęs universitetines antrosios pakopos studijas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:

22.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:

22.1.1. išmano viešojo saugumo užtikrinimą reglamentuojančių teisės aktų sistemą, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategiją ir politiką, jos įgyvendinimo problematiką, išmano esminius visuomeninius procesus ir numato tolesnes šiuolaikinės visuomenės raidos tendencijas dėl nacionalinio saugumo, geba juos taikyti prisidėdamas prie tvarios valstybės raidos;

22.1.2. išmano tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus ir jų laikosi vykdydamas profesinę veiklą;

22.1.3. išmano ir supranta visuomenės daugiakultūriškumą, pilietiškumo ir pilietinio tapatumo, pilietinio ugdymo esmę, įvairių etninių grupių mentalinius ir kultūrinius skirtumus, darnios valstybės koncepciją ir jos įgyvendinimą, visuomenėje ir organizacijose vykstančius įvykius bei procesus ir gali juos paaiškinti;

22.1.4. išmano ir geba taikyti įgytas žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus sprendžiant uždavinius naujoje ar nežinomoje aplinkoje, sudėtingose situacijose, užtikrinant viešąjį saugumą, vykdant mokslinius tyrimus, diegiant naujoves;

22.1.5. išmano apie informacinių, komunikacinių ir kitų technologijų, informacinių sistemų ir duomenų bazių teikiamas galimybes, geba jas panaudoti savo veikloje;

22.1.6. geba priimti inovatyvius viešojo saugumo problemų sprendimus ir taikyti kitų mokslo krypčių žinias ir metodus, įvertindamas galimas visuomenines ir etines veiklos pasekmes;

22.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

22.2.1. geba analizuoti socialinę tikrovę ir tarptautinių santykių įtaką viešojo saugumo užtikrinimo procesams, vertinti procesus, keliančius grėsmes saugumui;

22.2.2. geba analizuoti, sisteminti ir vertinti viešojo saugumo studijoms, mokslinei, profesinei veiklai ir naujovėms diegti reikalingus tyrimų duomenis, geba integruoti žinias ir valdyti sudėtingas situacijas, priimti sprendimus, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos, įvertinti alternatyvius sprendimo variantus ir galimą poveikį aplinkai;

22.2.3. geba atpažinti viešojo saugumo užtikrinimo problemas, modeliuoti jų sprendimo būdus, nagrinėti, analizuoti, sisteminti, apdoroti informaciją ir statistinius duomenis, formuluoti išvadas apie optimalius šių problemų sprendimo būdus;

22.2.4. geba formuluoti hipotezes, tyrimo uždavinius, tikslus, tinkamai taikyti teorinio ir empirinio tyrimo metodus, nustatyti viešojo saugumo tarpdalykines, tarpšakines sąsajas;

22.2.5. geba savarankiškai atlikti tyrimus, teisingai interpretuoti rezultatus tarpdalykiniu požiūriu nacionalinėje ir tarptautinėje perspektyvoje, tyrimo rezultatus taikyti modeliuodamas galimus viešojo saugumo problemų sprendimo būdus;

22.2.6. geba rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis apie ekonomikos subjektų ūkinę, finansinę veiklą;

22.2.7. geba sisteminti norminius teisės aktus, rasti ir naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, įvertinti jų patikimumą, naudotis teisinėmis duomenų bazėmis ir šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;

22.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

22.3.1. geba remdamasis turimomis žiniomis rengti naujas priemones (technines, metodines, informacines, organizacines-vadybines), reikalingas moksliniams tyrimams, studijoms, viešojo saugumo užtikrinimo veiklai vykdyti arba naujovėms diegti;

22.3.2. geba analizuoti, interpretuoti, sisteminti, taikyti ir pagal kompetenciją rengti viešojo saugumo užtikrinimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;

22.3.3. geba analizuoti viešojo saugumo politikos problemas, teisiniu ir etiniu aspektais įvertinti ir spręsti tarnybos metu iškylančius uždavinius, konfliktus ir profesines problemas;

22.3.4. yra susipažinęs su informacinių, komunikacinių ir kitų technologijų sistemomis ir jų panaudojimo galimybėmis profesinėje veikloje;

22.3.5. geba kontroliuoti tinkamą prievartos priemonių naudojimą;

22.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

22.4.1. geba priimti socialiai pagrįstus sprendimus ir įvertinti juos etiniu, socialiniu, profesiniu ir teisiniu požiūriais siekdamas užtikrinti viešąjį saugumą;

22.4.2. geba dirbti individualiai ir komandoje, imasi atsakomybės už savo ir komandos veiklos viešojo saugumo srityje kokybę ir jos vertinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu, atsižvelgdamas į korupcijos keliamas grėsmes;

22.4.3. geba tikslingai planuoti, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti darbuotojų ir padalinių veiklą siekdamas užtikrinti viešąjį saugumą, imasi atsakomybės už savo ir komandos veiklos tobulinimą;

22.4.4. geba aiškiai, argumentuotai perteikti apibendrintą informaciją viešojo saugumo specialistams ir kitiems asmenims, ją kritiškai vertindamas, geba efektyviai komunikuoti valstybine ir bent viena užsienio kalba raštu ir žodžiu viešojo saugumo klausimais;

22.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

22.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kitų profesinę praktiką, žinias ir vertybes užtikrinant viešąjį saugumą, sistemiškai reflektuoti savo, kaip profesionalo, tobulėjimą, grįsdamas nuolatinį profesinį atsinaujinimą mokymosi visą gyvenimą principais;

22.5.2. geba nustatyti problemas ir formuluoti užduotis, susijusias su šių problemų sprendimu, logiškai ir kritiškai mąstyti ir suprasti skirtingus argumentus, pateikiamus analizuojant visuomenės transformacijos procesus ir viešojo saugumo užtikrinimo problemas;

22.5.3. geba kūrybiškai mąstyti, kurti naujus viešojo saugumo problemų sprendimo būdus ir metodus;

22.5.4. suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai; moka elgtis su konfidencialia informacija.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

23. Studijų procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijuojant naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.

24. Dėstymas turi būti pagrįstas šiuolaikiniu ir aktualiu viešojo saugumo bei dėstomo dalyko mokslo ir praktikos pasiekimų turiniu.

25. Kokybiško studijų vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Rengdami studijų medžiagą, dėstytojai turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomojo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentus orientuotus dėstymo ir pasiekimų vertinimo metodus.

26. Ne mažiau svarbi studijų procese dėstymo ir studijų metodika, deranti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, skatinanti studentus ugdyti mokėjimo mokytis gebėjimus remiantis viešojo saugumo srities aktualijomis.

27. Dėstymas turi būti grindžiamas fundamentinėmis žiniomis viešojo saugumo srityje, o dėstymo metodai orientuoti į žinių perdavimą ir gebėjimų ugdymą, skatinant studentą prisiimti atsakomybę už savo profesinį kompetentingumą ne tik studijų metu, bet ir visą gyvenimą.

28. Studijų procese pasirinktinai turi būti taikomi įvairūs studijų metodai pagal dalyko pobūdį, kurie motyvuotų studentus ir leistų racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką ir materialiuosius išteklius. Rekomenduojami studijų metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos (panaudojant elektroninę erdvę ir kitas virtualias aplinkas), praktiniai užsiėmimai (profesinės veiklos taktikos simuliacinės situacijos ir jų analizė, kovinės savigynos ir bendrojo fizinio parengimo praktiniai seminarai), laboratoriniai užsiėmimai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, debatai, problemų analizės ir jų sprendimo užsiėmimai, individualūs ir grupiniai darbai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, konsultacijos, edukacinės išvykos ir kita. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau jų taikymas trumposios pakopos studijose turi būti daugiau praktinio pobūdžio, pirmojoje studijų pakopoje studijų metodai turi sieti teorinio ir praktinio turinio aspektus, antrojoje studijų pakopoje studijų metodai turi skatinti gilesnį turinio supratimą, apimti sudėtingesnes užduotis. Studijų metodai turi skatinti studentus savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas integruojant įvairių sričių kompetencijas.

29. Dėstymas ir mokymasis turi būti grindžiamas konkrečiais ir aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento susiformuotais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus, užtikrinant studentams galimybę tobulinti reflektyviuosius gebėjimus, pagrįstus bendradarbiavimo perspektyva. Dėstymas turi skatinti formuoti ir puoselėti savo vertybines nuostatas, padėti identifikuoti, įvardyti ir suvaldyti per mokymosi procesą kylančią įtampą.

30. Rekomenduojama taikyti reflektyviųjų gebėjimų ugdymą skatinančius metodus, įskaitant gerosios patirties sklaidą (pavyzdžiui, absolventų dalijimasis gerąja patirtimi, socialinių partnerių ir viešojo saugumo profesionalų kvietimas į paskaitas, konferencijas ir diskusijas).

31. Antrosios studijų pakopos studijos turi būti siejamos su moksliniais tyrimais bei jų sklaida praktikoje. Siūloma rinktis tokius metodus: mokslinius praktinius seminarus, bendradarbiavimą su viešąjį saugumą užtikrinančiomis institucijomis skatinančius metodus (pavyzdžiui, studentų tyrimai, vykdomi praktikos institucijose, bendrų publikacijų ir pranešimų mokslinėse konferencijose, seminaruose rengimas su praktikais).

32. Viešojo saugumo krypties studijų specialistams svarbus tiek specialus fizinis (įskaitant fizinės prievartos ir profesinės veiklos taktikos veiksmų atlikimą, prievartos priemonių panaudojimo sąlygas), tiek psichologinis (įskaitant psichoemocinio raštingumo, gebėjimų adekvačiai reaguoti į viešajam saugumui kylančias grėsmes ugdymą) parengimas.

33. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžta numatyta vertinti darbų apimtis bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai. Studijuojamo dalyko (modulio) studijų rezultatuose aprašytų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti grindžiamas objektyvumo principu. Studijuojančiųjų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais, iš anksto žinomais kriterijais ir lydimi konstruktyvių komentarų (grįžtamojo ryšio). Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomas žemiausias pasiekimų lygis, atitinkantis mažiausią teigiamą įvertinimą. Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą semestrą, gebėjimus taikyti teorines žinias praktikoje, vertinimo objektyvumą, siūloma taikyti kaupiamąjį vertinimą.

34. Taikoma vertinimo sistema turi suteikti galimybę stebėti studento judėjimą siekiamo rezultato link, nustatyti pokyčius, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas korekcijai.

35. Vertinimo sistema turi aprėpti vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studentų studijuojamo dalyko (modulio) pasiekimus, susietai vertinti jų žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko (modulio) turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Dėstytojams siūloma rinktis įvairius vertinimo metodus ir būdus. Rekomenduojami vertinimo metodai: egzaminas, problemos sprendimo analizė, kontrolinis darbas, pranešimas, seminaras, laboratorinių darbų ataskaita, praktikos ataskaita, individualių ir grupinių darbų ataskaitų vertinimas, savęs vertinimas ir kita. Dėstytojai turi išmanyti metodinius jų taikymo aspektus, būti skatinami kurti ir taikyti integruotus vertinimo metodus.

36. Studijų krypties modulių (dalykų) baigimas turi būti vertinamas taip, kad būtų galima nustatyti, ar studentas pasiekė dalyko studijų rezultatus, orientuojant žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių patikrinimo procesą sumodeliuotoms praktinėms situacijoms spręsti.

37. Studentams pagal galimybes turi būti suteikiamos teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, įvertinimo kriterijų.

38. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota, suprantama ir skaidri. Ji turi užtikrinti galimybę įvertinti, ar studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę tam tikrą studijų programoje apibrėžtą rezultatų lygmenį. Turi būti numatyta konkreti studentų supažindinimo su pasiekimų vertinimo sistema tvarka.

39. Siekiant užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą ir nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi, svarbu užtikrinti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, pasiekiamą naudojant įvairias jo užtikrinimo formas. Atliktų darbų ir pasiekimų įvertinimas turi būti paremtas konstruktyviais komentarais, grindžiamais aiškiais vertinimo kriterijais.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

40. Studijų programa turi būti aktuali, atitikti susijusių – teisės, vadybos ir politikos mokslų – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygį, nuolat tobulinama ir atnaujinama. Studijų vykdytojai turi užtikrinti, kad studijų programa sudarytų galimybes studentams dar studijų metu susipažinti su naujovių turiniu, inovatyviomis temomis, jie būtų skatinami įžvelgti ir numatyti studijų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas, paremtas naujausiomis mokslo žiniomis.

41. Studijų programos vykdymas turi būti grindžiamas jos kokybės priežiūra, įtraukiant visas suinteresuotas puses.

42. Studijų programos studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami. Studijų programos sandara turi atskleisti viešojo saugumo krypties studijų išskirtinumą, specifiką.

43. Studijų programa turi būti sudaryta taip, kad atitiktų įvairių numatomų studentų grupių poreikius, sietinus su studijų trukme ir intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, geografiniais ypatumais, galimybe sudaryti individualų studijų planą, kvalifikacijų derinius.

44. Visų studijų pakopų programose gali dėstyti asmenys, turintys dėstomą studijų dalyką atitinkantį studijų ar mokslo krypties ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Trumpųjų ir pirmosios pakopos koleginėse studijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

45. Visi viešojo saugumo krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turėtų sieti su viešojo saugumo problematika, teorines žinias iliustruodami viešojo saugumo veiklos pavyzdžiais.

46. Dėstytojai turi turėti profesinės patirties, turi nuolat domėtis viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų veikla, būti aktyvūs kurdami veiksmingus ir pažangius dėstymo metodus, gebėti bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų. Taip pat svarbus mokslinės veiklos lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas profesinio ugdymo programose, profesinis įžvalgumas ir asmeninis domėjimasis studentų studijų reikalais.

47. Ne mažiau kaip 10 procentų trumposios pakopos ir koleginių studijų programos viešojo saugumo krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys visuomenės saugumo, socialinių mokslų ar teisės krypčių tyrimus ir jų rezultatus skelbiantys moksliniuose leidiniuose, dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų trumposios pakopos ir koleginių studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku.

48. Pirmosios pakopos universitetinėse studijose ne mažiau 50 procentų viešojo saugumo krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys visuomenės saugumo, socialinių mokslų ar teisės krypčių tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose, dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose su visuomenės saugumo kryptimi susijusiuose moksliniuose renginiuose.

49. Antrosios pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų krypties dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

50. Praktika turi būti integrali ir privaloma studijų dalis. Pagal trumpųjų studijų programą numatytai studentų praktikai realioje darbo vietoje, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, skiriama atitinkamai 30 arba 40 studijų kreditų. Pirmosios pakopos koleginėse studijose praktika turi būti ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų (koleginėse studijose praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį programos apimties). Universitetinėse pirmosios studijų pakopos studijų programose praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų. Universitetas, atsižvelgdamas į antrosios studijų pakopos studijų programos turinį, sprendžia dėl profesinės veiklos praktikos reikalingumo ir apimties šioje studijų pakopoje.

51. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta tvarka, kurioje turi būti nustatyti praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, praktikos metu įgytų įgūdžių nustatymo ir vertinimo kriterijai. Rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (rašomas praktikos dienoraštis, praktikos ataskaita ir kita).

52. Studijos baigiamos absolvento kompetencijų įvertinimu:

52.1. baigus trumposios pakopos studijas yra laikomas kvalifikacinis egzaminas;

52.2. pirmosios pakopos studijos baigiamos rengiant profesinio bakalauro / bakalauro baigiamąjį darbą, kuris yra studijų dalis, integruojanti teorinį ir praktinį profesinį pasirengimą. Baigiamuoju darbu studentas turi pademonstruoti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus tyrimus susijusiose – teisės, vadybos ir politikos mokslų – kryptyse, savarankiškai mokytis ir atlikti viešojo saugumo krypties tyrimus, logiškai, pagrįstai ir aiškiai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Baigiamasis darbas rengiamas ir ginamas pagal aukštosios mokyklos parengtus ir patvirtintus metodinius baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimus;

52.3. antrosios pakopos studijos baigiamos baigiamuoju magistro darbu, kuris turi būti grindžiamas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Magistro baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius viešojo saugumo ar susijusių krypčių darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti viešojo saugumo krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, konkrečiai, logiškai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.

53. Baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo komisijos sudaromos vadovaujantis bendraisiais konkrečios studijų pakopos reikalavimais ir aukštosios mokyklos patvirtinta tvarka.

54. Aukštosios mokyklos turi teikti studentams akademinę paramą įvairiomis formomis: skelbdamos informaciją, leisdamos metodinius leidinius, rengdamos įvadines paskaitas arba įvadines studijų savaites, atlikdamos anketavimą – vertindamos studijų grįžtamąjį ryšį, kai sudaromos sąlygos studijuoti dirbantiesiems, sudaromos sąlygos studijuoti pagal individualius studijų planus, teikiama psichologinė ir kita reikalinga pagalba, supažindinama su būsimos karjeros galimybėmis ir panašiai.

55. Akademinis ir administracinis personalas turi skatinti, motyvuoti studentus įsitraukti į akademinę ir mokslinę veiklą.

56. Turi būti sudarytos sąlygos studijuoti studentams, turintiems specialiųjų poreikių.

57. Aukštosios mokyklos turi užtikrinti studijų programos specifiką atitinkančią materialiąją bazę.

58. Mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (ar) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis reikalinga programine įranga (pvz., simuliaciniai žaidimai siekiant įgyti profesinės veiklos taktinių įgūdžių atsidūrus įvairiose situacijose, statistikos ir duomenų apdorojimo programos, skirtos analitinėms kompetencijoms įgyti, ir kt.) praktiniams įgūdžiams įgyti.

________________________